Ekspertai neslepia, kad akcijų rinkų atsigavimo greitu metu tikėtis neverta, tačiau obligacijų perspektyvos – geros. Vien lietuviškų obligacijų pajamos siekia 3–4 proc., Baltijos šalių įmonių – net 6–8 proc.
Vienos geriausių investicijų – atsinaujinančių energetikos šaltinių infrastruktūros ir kokybiškų įmonių akcijos. O skaitmeninės investicijos ateinančiais metais ir toliau reikš kur kas didesnę riziką ir didesnius galimus nuostolius.
Daug lems palūkanų dydis
„INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas neslepia, kad, kalbant apie 2023 m., infliacija ir pinigų kaina bus svarbiausias veiksnys, formuosiantis visų turto klasių kainų kryptį.
Jo teigimu, Rusijos karas Ukrainoje ir taip šiltą energetikos sektorių įkaitino iki raudonumo, todėl infliacija yra didesnė ir išlieka aukšta ilgiau, nei norėtųsi. Kapitalo rinkos itin skausmingai sureagavo ir į ryžtingus centrinių bankų sprendimus kelti bazines palūkanų normas, siekiant suvaldyti aukštą infliaciją.
Taigi, iš esmės neliko nė vieno segmento, kuris nepajuto poveikio: reagavo tiek akcijų, tiek obligacijų, tiek NT rinkos.
„Vis dėlto, daugėja ženklų, kad infliacijos tempas lėtėja, o atitinkamai – palūkanų kėlimas, ypač JAV, artėja prie pabaigos. Aiškumas dėl stabilaus palūkanų dydžio lemtų palengvėjimą kapitalo rinkose“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot V. Rūko, vertinant investavimo galimybes, viena svarbiausių taisyklių – tinkamos proporcijos tarp pagrindinių turto klasių: akcijų, obligacijų ir fizinio turto. Tinkamos proporcijos priklauso nuo keturių kriterijų: investuotojo tikslų, tolerancijos svyravimui, likvidumo poreikio ir investavimo trukmės.
„Žinoma, yra ir daugiau svarbių kriterijų. Pavyzdžiui, ar investuoti tik pradedama ilgam laikui ir ar tai bus daroma periodiškai, nes tokiu atveju visiškai nesvarbu, kokia situacija yra akcijų rinkoje, o bet koks rinkos nuosmukis tik pagerintų būsimą portfelio grąžą.
Ar investuotojas renkasi turto klasę per pasyvius instrumentus, ar stengiasi išsirinkti pavienius „perliukus“? Ilgametė statistika rodo, kad jų ieškojimas dažniausiai nepasiteisina, nors ir sukuria didesnį kontrolės įspūdį, negu pasyvus investavimas“, – teigė „INVL Asset Management“ atstovas.
Investavimo būdai ir rizikos
Pasak V. Rūko, jeigu yra finansinių galimybių, savo investicijas verta skaidyti į didesnį subturto klasių skaičių – taip būtų galima pasiekti panašų rezultatą, bet mažesniais svyravimais, arba panašiais svyravimais, bet didesnę potencialią grąžą.
Pavyzdžiui, jeigu nerimaujama dėl brangių akcijų rinkų, dalį šiai turto klasei skirtos alokacijos galima paskirti aukšto pajamingumo obligacijoms ar privačiai skolai. Tokiu būdu rizika gali būti kiek mažesnė, o grąža, jeigu paaiškėtų, kad akcijų rinka buvo pervertinta, būtų panaši ar net geresnė.
„Atitinkamai konservatyvesnių obligacijų, kurių mažas pajamingumas gali netenkinti investuotojo, alokacijos „aštrinimas“ galėtų keliauti į tokį alternatyvų turtą, kaip miškai ar nuomojama žemės ūkio paskirties žemė. Akivaizdu, kad investicijos į tokį turtą rizika didesnė, tačiau grąžos potencialas taip pat didesnis.
Apdairiai suformuotas portfelis iš skirtingų subturto klasių gali padėti išvengti didesnių svyravimų įvairių situacijų metu“, – patarimais dalinosi ekspertas.
„INVL Asset Management“ atstovas įvardijo, kad norintys priimti aktyvius investicinius sprendimus turi dvi galimybes: investuoti į tai, kas nuvertinta ir nemėgstama, arba rinktis tai, kas turi ilgalaikę kryptį, kuri tęsis:
„Nors abu investavimo būdai gali būti vienodai sėkmingi, tačiau renkantis pirmąjį kelią yra rizika, kad kažkas buvo nuvertinta ir nemėgstama ne be pagrindo, o renkantis antrąjį kelią – kad jau pavėlavome į ilgalaikės krypties „traukinį“.“
Pašnekovo teigimu, besirenkantiems nepopuliarias, nuvertintas investicijas idėjų būtų apstu. Prie tokių pašnekovas priskiria tiek rizikos kapitalo (angl. venture capital), tiek augumo bendroves, kurių akcijos šiais metais smarkiai smuko.
Tačiau jis priduria, kad „dugnas“, žinoma, gali būti dar nepasiektas, bet pradėti ruoštis galimybėms jau verta.
Investuotojai ilgą laiką nemėgo Europos akcijų
V. Rūkas nurodė, kad Europos, o ypač Didžiosios Britanijos kompanijų akcijos ilgai buvo nemėgstamos. Greičiausiai dėl to, kad 2022 m. šis regionas dar ir išgyveno karą pašonėje bei energetinį šoką. Tačiau karas baigsis, energetika normalizuosis, o investicinių galimybių atsiras.
„Pasaulio finansų sektoriaus akcijos pastaruosius 15 metų buvo nuolat prastesnės nei tiesiog pasaulio akcijos. Tai taip pat turėjo pagrindą: 2008-ųjų metų krizės epicentras vyko būtent finansų sektoriuje, todėl jame turėjo išsivalyti daug susikaupusių problemų, pasirodė „fintech‘ai“, žemos palūkanų normos, reguliacija ir t.t.
Visą šį laikotarpį finansų sektorius buvo užmarštyje, beveik niekas nenorėjo veikti, investuoti, kurtis ir konkuruoti šiame sektoriuje. Buvo gerokai daugiau besitraukiančių, besijungiančių. Tai mažino konkurenciją ir gerino pelningumą“, – pasakojo ekspertas.
Jis nurodė, kad po ilgo laiko finansai tapo pinigus generuojančiu sektoriumi, kuris yra įvertintas gerokai pigiau nei likę sektoriai. Augusios ir, anot pašnekovo, tikėtina, dar augsiančios palūkanos bankams yra netgi palankus veiksnys, jei ekonomikos apsukų mažėjimas nevirs krize, dėl kurios susvyruos skolininkų galimybės grąžinti paskolas.
Geriausios investavimo kryptys
V. Rūkas pabrėžė, kad ieškantiems ilgalaikių krypčių, investicijos į fizinę atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą gali likti pelningu segmentu, tačiau privaloma atidžiai atsirinkti, į ką investuojama. Vien todėl, kad įmonė veikia atsinaujinančios energetikos segmente, nėra priežastis ją įvertinti kartais brangiau nei kito sektoriaus atstovą.
Vis dėlto ekspertas pažymi, kad pasaulio siekis yra eiti tvarumo keliu. O dabartinė energetikos kainų šoko situacija parodė, kad atsinaujinanti energetika yra geras, tvarus ir, kas svarbu investuotojui, atsiperkantis sprendimas.
Todėl poreikis investuoti į fizinius saulės, vėjo ar kitus atsinaujinančius energetikos segmentus jau yra matuojamas ne milijardais, o trilijonais. Investicijų poreikis yra milžiniškas, todėl belieka pasirinkti tinkamą priemonę ir partnerį.
Anot pašnekovo, antroji ilgalaikė kryptis galėtų būti kokybiškų įmonių akcijos. Tokių įmonių atrankos požymiai yra trys: aukšta nuosavo kapitalo grąža (angl. ROE), stabilus pelningumas ir žemi finansiniai įsipareigojimai:
„Tokios įmonės įprastai būna įkainotos daugiau nei likusios, tačiau ilguoju laikotarpiu šios lengviau išgyvena ekonomikos ciklus, būna mažiau paveikios, todėl investuotojai jaučiasi labiau užtikrinti.
Svarbu paminėti ir naujai atsiradusias galimybes, kurių Euro zonoje nebuvo jau daug metų – obligacijas. Ilgą laiką Euro zonos valstybių ir įmonių obligacijos davė itin žemas palūkanas ar net buvo neigiamoje zonoje, tačiau šiemet už saugiausios valstybės – Vokietijos – trumpo laikotarpio obligacijas galima gauti jau 2 proc. uždarbį.“
Tai, V. Rūko teigimu, reiškia, kad bet kuri kita valstybė už savo obligacijas moka daugiau, o bet kuri įmonė, netgi didelė ir stabili – moka dar daugiau. Atitinkamai ir ilgesnės trukmės obligacijos suteikia patrauklią premiją, uždarbio galimybes.
Akcijos greičiausiai neatsigaus, bet obligacijų prognozės geros
„SEB“ Investicijų valdymo grupės vadovo Pauliaus Kabelio teigimu, itin ženkliai kilusios palūkanos rinkose lėmė, kad 2022 metai buvo išskirtiniai ir itin sudėtingi investuotojams, nes pagrindinės turto klasės – akcijos ir obligacijos – fiksavo dviženklę neigiamą grąžą.
Tačiau ekspertas priduria, kad jei šių metų pradžioje ir akcijų, ir obligacijų kainos bei santykiniai įverčiai buvo itin aukšti, tai 2023 m. pradžioje šių investicijų kainos bus gerokai patrauklesnės.
„Visgi ekonomikos situacija išlieka sudėtingesnė, centriniai bankai yra pasirengę ir toliau taikyti griežtą pinigų politiką, todėl tikėtis ženklaus akcijų rinkų atsigavimo bent artimiausiais mėnesiais greičiausiai neverta.
Kita vertus, obligacijų rinka (ir vyriausybių, ir įmonių) šiuo metu atrodo tikrai patraukliai, o pajamingumas yra pasiekęs seniai matytą lygį. Tad obligacijų perspektyvos kitąmet yra tikrai geros“, – dėstė pašnekovas.
P. Kabelis nurodė, kad vartotojams ir verslams susiduriant su aukšta infliacija ir aukštomis palūkanomis, ekonomikos ciklas artimiausiais mėnesiais bus neigiamas, t. y. ekonomika toliau vės ir galbūt atsidurs recesijoje.
Esant tokiai situacijai, jo teigimu, akcijų rinkose patraukliai atrodo sektoriai, kurių neveikia ekonomikos cikliškumas, pvz., kasdienio vartojimo prekių, sveikatos paslaugų ir kiek prasčiau – ciklinių sektorių, kurie įprastai investuotojams atneša grąžą, kai ekonomika išgyvena pakilimą.
Investicijų valdymo grupės vadovas paminėjo, kad apčiuopiamą grąžą investuotojams šiuo metu leidžia uždirbti obligacijos. Pavyzdžiui, Lietuvos Vyriausybės obligacijų pajamingumas siekia 3–4 proc., Baltijos šalių įmonių obligacijų – net 6–8 proc.
Ką verta ir ko neverta daryti kitais metais
P. Kabelis atkreipė dėmesį, kad investavimo rinka iš esmės nepasikeičia kiekvienais metais:
„Eiliniam investuotojui, ne profesionalui, kaip visada patariame nebandyti gaudyti bangų akcijų rinkose ar keisti ilgalaikės strategijos, priklausomai nuo ekonomikos ciklo, o investuoti reguliariai, periodiškai, laikytis apsibrėžto investavimo tikslo ir strategijos.
Esminis pokytis pastaruoju metu yra išaugusios palūkanos, kurios, kaip minėta, į investuotojams patrauklių investicijų priemonių gretas grąžino obligacijas, kurios, lyginant su akcijomis, dabar atrodo labai gerai.“
Pašnekovo nuomone, investicijų, kurių reikėtų atsisakyti visam laikui, nėra.
Anot jo, ekonomika juda ciklais ir tai, kas šiemet krito daugiau (rizikingesni, labiau cikliniai sektoriai, priklausomi nuo ekonomikos augimo, regionai ar turto klasės), palūkanų normoms stabilizavusis ir ekonominei situacijai pagerėjus, tikėtina, atsigaus.
P. Kabelis tikino, kad visada išliks tradicinės turto klasės, tokios kaip įmonių akcijos ir obligacijos. Skaitmeninės investicijos, kurių kainos nėra paremtos jokia realia verte, kaip ir anksčiau, reikš kur kas didesnę riziką ir didesnius galimus nuostolius.
„Nors 2022 m. parodė, kad diversifikavimas neatsipirko, nes ir akcijų, ir obligacijų kainos krito labai panašiai, žvelgiantį į ateitį diversifikavimas vėl įgaus didelę prasmę.
Kai obligacijų palūkanos – tokios aukštos, subalansuotas, t. y. tarp rizikingų akcijų ir saugių obligacijų paskirstytas portfelis artimiausiais metais galės uždirbti ilgalaikei akcijų rinkai artimą grąžą (6–8 proc.) su daug mažesniais svyravimais“, – įžvalgomis dalinosi ekspertas.
