Užsienio verslas

Kremlius penktadienį perspėjo dėl „tolesnio disbalanso“ pasaulinėsse energijos rinkose prieš šį savaitgalį įsigaliojant ES embargui rusiškos naftos produktams. Sekmadienį visoje ES įsigalios rusiškų naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, draudimas, kartu su Didžiojo septyneto (G-7) nustatyta šių produktų kainų viršutine riba. Ši sankcija išplės pernai gruodį įvestą ES embargą Rusijos žalios naftos tiekimui jūra.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ ketvirtadienį pranešė apie reikšmingus 2022 metų nuostolius, kuriuos lėmė Jungtinėse Valstijose ir Danijoje skirtos didžiulės baudos pinigų plovimo skandale. Bankas pranešė 2022 metais patyręs 5,1 mlrd. Danijos kronų (753 mln. JAV dolerių) nuostolį. Visgi 2023 metais bankas tikisi vėl veikti pelningai ir prognozuoja 15–17 mlrd. kronų grynąjį pelną per metus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis. Pasak banko pranešimo spaudai, Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Bulgarija pradeda ilgai atidėliotą gamtinių dujų jungties su kaimynine Serbija tiesimą, kuri leis pietryčių Europos valstybėms atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, skelbia agentūra „Reuters“. Tikimasi, kad 170 kilometrų ilgio dujotiekis, kuris drieksis nuo Bulgarijos miesto Novi Iskar iki Nišo Serbijoje, pradės veikti iki šių metų pabaigos, sakė Bulgarijos energetikos ministras Rossenas Hristovas.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – stebėsenos komitetas (JMMC) trečiadienį rekomendavo karteliui išlaikyti dabartinę sumažintos gavybos strategiją, nes pasaulio ekonomikos perspektyvos tebėra neapibrėžtos, o karas Ukrainoje užsitęs. OPEC+ spalio mėnesį susitarė iki šių metų pabaigos sumažinti gavybą 2 mln. barelių per parą.

Europos Sąjungoje elektromobilių pardavimai 2022 metais pasiekė naują rekordą, rodo trečiadienį paskelbti pramonės duomenys, regionui judant link iškastinį kurą naudojančių transporto priemonių atsisakymo. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 12,1 proc. naujų automobilių pardavimų, palyginti su 9,1 proc. 2021 metais ir 1,9 proc. 2019 metais.

Euro zonoje metų infliacija sausį smuko trečią mėnesį iš eilės, susitraukdama iki 8,5 proc., o susitraukimo dydis pranoko analitikų lūkesčius, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Gruodį 9,2 proc. siekusią metų infliaciją sumažinti padėjo toliau lėtėjantis energijos sąnaudų augimas. Sausio mėnesio rodiklis yra mažesnis nei 9 proc.

Ispanijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti minimalų darbo užmokestį 8 proc., nepaisydama darbdavių grupių pasipriešinimo, atsižvelgdama į didelę infliaciją ir artėjant svarbiems rinkimams. Ministro pirmininko Pedro Sanchezo pranešimas paskelbtas likus vos keliems mėnesiams iki savivaldybių rinkimų įvairiuose regionuose. Be to, iki metų pabaigos šalyje įvyks ir visuotiniai rinkimai. „Ketiname patvirtinti naują minimalaus atlyginimo padidinimą 8 proc.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer Inc.“ grynąjį pelną paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidino 1,5 karto, įplaukoms nepateisinus lūkesčių, paskelbė silpnas prognozes šiems metais. Pasak pranešimo, grynasis pelnas spalio-gruodžio mėnesiais išaugo iki 4,995 mlrd. dolerių nuo 3,393 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį metais anksčiau, o suderintas pelnas akcijai – nuo 0,79 iki 1,14 dolerio. Pardavimų pajamos augo 1,9 proc. iki 24,29 mlrd. dolerių.

Europos Centrinis Bankas (ECB), prognozuojama, ketvirtadienį tęs kovą su infliacija didindamas bazines palūkanų normas, nepaisydamas daugėjančių ženklų, kad euro zona galbūt jau atlaikė didžiausią ekonominį smūgį. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, euro zonoje smarkiai išaugo energijos ir maisto kainos, taigi ECB pradėjo agresyviausią pinigų politikos griežtinimo ciklą savo istorijoje.

Švedijos bendrovės „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikiančios muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, įplaukos paskutinį 2022-ųjų ketvirtį nepateisino lūkesčių, patirtas nuostolis, tačiau naudotojų skaičiaus augimas per metus pranoko prognozes. Anot bendrovės pranešimo, pernai spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, įplaukos išaugo 17,7 proc. iki 3,166 mlrd. eurų, o grynieji nuostoliai – nuo 39 mln. iki 270 mln. eurų, arba 1,4 euro akcijai.

Euro zonos ekonomika išvengs nuosmukio šią žiemą, 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį fiksavusi silpną, bet vis tiek 0,1 proc. siekusį augimą, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Skaičius yra mažesnis nei 0,3 proc. augimas, užfiksuotas 2022 metų trečiąjį ketvirtį, bet geresnis nei skelbta ekonomistų prognozėse, kuriose kalbėta apie nuosmukį.

Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti didesnis nei tikėtasi anksčiau, pirmadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), padidindamas savo prognozę duomenų apie stebėtinai didelį vartojimą ir investicijas pagrindu bei atsižvelgdama į tai, kad Kinijos sprendimas atšaukti griežtus pandeminius apribojimus greičiausiai taps dar vienu postūmiu pasaulio ekonomikai vystytis.

Ukrainos ir Rusijos karas gali paspartinti pasaulinį iškastinio kuro atsisakymą, pirmadienį paskelbė prognozę britų energetikos milžinė BP. Grupės metinėje energetikos sektoriaus perspektyvų apžvalgoje tokia prognozė paskelbta atsižvelgiant į tai, kad didžiosios naftos ir dujų įmonės, investuodamos į atsinaujinančius energijos šaltinius, dabar siekia iš naujo kurti savo, kaip ekologiškesnių bendrovių, įvaizdį.

Minskas išplėtė sąrašą užsienio kapitalo įmonių, kurių savininkams draudžiama perleisti akcijas, tarp beveik 2 tūkst. bendrovių – daug lietuviškų verslų, antradienį rašo portalas vz.lt.

Latvija per praėjusius metu sukūrė 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis solidesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnybos, paskelbdama pirmąjį oficialų ekonomikos raidos 2022 metais įvertį. Paskutinio praėjusių metų ketvirčio BVP – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – apytikriai tokios pat vertės kaip ir prieš metus.

Lenkija 2022 metais sukūrė palyginamosiomis kainomis 4,9 proc. didesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), paskelbdama pirmąjį oficialų ekonomikos raidos 2022 metais įvertį. Pramonė gamybą padidino 7,0 proc., statybų sektorius augo 4,5 procento. Bendras vartojimas padidėjo 2,1 proc., individualus vartojimas – 3 procentais. Vietos investicijos apimtys augo 4,6 procento. 2021-aisiais Lenkijos BVP didėjo 6,8 procento.

Kinijos internetinė mažmenininkė „JD.com“ pranešė uždaranti vartotojų elektroninio aptarnavimo padalinius Indonezijoje ir Tailande stiprėjančios konkurencijos Pietryčių Azijoje fone. Užsakymai internetinėse platformose abiejose šalyse nebebus priimami nuo vasario 15 dienos, o kovo mėnesį platformos visai užsidarys, teigiama dviejuose tinklalapiuose pirmadienį paskelbtuose pranešimuose. „JD.

Europos Komisijos skelbiamas bendras euro zonos verslo ir vartotojų pasitikėjimo indeksas sausį pakilo iki 99,9 punkto nuo 97,1 punkto gruodį, pasiekdamas aukščiausią lygį nuo praėjusių metų birželio. Nuotaikos gerėjo trečią mėnesį iš eilės, lėtėjant infliacijai bei gerėjant perspektyvoms, nepaisant nuogąstavimų, kad dėl didėjančių palūkanų normų regione gali prasidėti negili recesija.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – asmeninių vartojimo išlaidų indeksas (PCE) – gruodį sumenko sumažėjus išlaidoms, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, atveriantys duris galimybei lėtinti palūkanų normų didinimą. JAV centrinis bankas praėjusiais metais septynis kartus padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas sumažinti paklausą augant infliacijai, o kartu stengdamasis išvengti didžiausios pasaulio ekonomikos nuosmukio.

Ukrainos ekonomikos ministerija patvirtino savąją šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) raidos 2022 metais prognozę – augimas 3,2 procento. „Prognozuojame 3,2 proc. augimą 2023-aisiais, kol kas prognozės nekoreguojame“, – sakė ekonomikos viceministras Denisas Kudinas per metinę konferenciją „Ukraine Economic Outlook“, transliuotą per „YouTube“. Kaip jau buvo skelbta, Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas praėjusią savaitę apkarpė BVP didėjimo šiais metais prognozę nuo 4 proc.

Latvijos finansų ministerijos ekspertų dabartiniais vertinimais, šiais metais ekonomika gali susitraukti 0,6 procento. Jie pažymi, jog švelni žiema bei vyriausybės paramos priemonės neleido ekonomikai nugrimzti į recesiją jau paskutinį 2022-ųjų ketvirtį. Tuo tarpu Ekonomikos ministerijos ekspertai pranašauja nulinį bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytį 2023-aisiais.

Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ 2022 metais pardavė daugiausia automobilių pasaulyje ir jau trečius metus iš eilės išlaikė savo pranašumą prieš konkurentę iš Vokietijos „Volkswagen“, rodo pirmadienį paskelbti bendrovės duomenys. Nepaisant lustų trūkumo ir su COVID-19 susijusių tiekimo grandinių problemų, „Toyota“ ir jos patronuojamosios įmonės pernai pardavė beveik 10,5 mln. transporto priemonių – maždaug tiek pat, kiek ir 2021 metais.

Švedijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 2,6 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, šalies ekonomika susitraukė 0,6 procento. Nuosmukis užfiksuotas pirmąkart per tris metų ketvirčius.

Vokietijos ekonomika netikėtai susitraukė 2022-ųjų pabaigoje, veikiama karo Ukrainoje pasekmių, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, nepaisant to, jog stiprėja viltys dėl silpnėjančios energijos krizės. Remiantis preliminariais statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, didžiausia Europos ekonomika spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,2 procento. Finansinių duomenų įmonės „FactSet“ apklausti analitikai tikėjosi nulinio augimo.

Didžiausio Baltijos šalyse greito maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimų pajamos Lietuvoje 2022-aisiais buvo 30,5 proc. didesnės nei 2021 metais ir solidžiausios iš trijų valstybių – 47,1 mln. eurų, pranešė bendrovė. Šio Suomijos kapitalo užkandinių tinklo pajamos Latvijoje praėjusiais metais augo 30,3 proc. iki 43,1 mln. eurų, Estijoje – 28,1 proc. iki 38,3 mln. eurų. Trijose Baltijos valstybėse veikia 156 „Hesburger“ restoranai, iš jų 58 Lietuvoje, 50 Latvijoje, 48 Estijoje.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ sumažins valdomą partnerės iš Japonijos „Nissan“ akcijų paketą, o naujasis įmonių susitarimas bus skirtas atkurti sudėtingą laikotarpį išgyvenantį dviejų gamintojų aljansą, sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime. Be to, „Nissan“ perims dalį naujos „Renault“ elektromobilių įmonės „Ampere“ akcijų, nors investicijų dydis kol kas nepaskelbtas.

Nyderlanduose įsikūrusi medicinos įrangos gamintoja „Philips“ pirmadienį paskelbė visame pasaulyje papildomai atleisianti 6 tūkst. darbuotojų, atsižvelgdama į dar vieną nuostolingą laikotarpį, kurį lėmė brangiai atsiėjęs kvėpavimo palaikymo įrangos atšaukimas. Bendrovės vadovas Roy'as Jakobsas paskelbė apie „sudėtingą, bet būtiną tolesnį darbo jėgos mažinimą“ iki 2025 metų, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai buvo paskelbta apie 4 tūkst. darbuotojų atleidimą.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė trečiąjį šių finansinių metų ketvirtį vėl veikusi pelningai, o prie to ypač prisidėjo didelė paklausa šventiniu laikotarpiu. Spalio-gruodžio mėnesiais „Ryanair“ uždirbo 211 mln. eurų (229 mln. JAV dolerių) pelno atskaičius mokesčius, palyginti su 96 mln. eurų grynaisiais nuostoliais analogišku laikotarpiu metais anksčiau. Pasak vežėjos, keleivių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu ir pasiekė 38,4 milijono. Tai buvo 7 proc.

JAV korporacija „Boeing“, viena didžiausių pasaulyje orlaivių, kosminės ir karinės technikos gamintojų, paskutinį 2022 metų ketvirtį užbaigė nuostolingai, nors pardavimų pajamos augo 35 procentais. Anot korporacijos pranešimo, grynasis nuostolis pernai spalį-gruodį sumažėjo iki 663 mln. dolerių nuo 4,164 mlrd. dolerių prieš metus, o akcijai tenkantis nuostolis – nuo 7,02 iki 1,06 dolerio. Neskaitant vienkartinių veiksnių, nuostolis akcijai sumenko nuo 7,69 iki 1,75 dolerio.

Didžiosios Britanijos oro linijų bendrovė „Flybe“ šeštadienį pranešė sustabdžiusi paslaugų teikimą ir atšaukusi visus skrydžius. „Deja, turime pranešti, kad bendrovė „Flybe“ perduota išoriniam administratoriui“, – tviteryje parašė oro linijų bendrovė. „Flybe“ nutraukė paslaugų teikimą. Visi „Flybe“ skrydžiai iš ir į JK atšaukti, jie nebus perkelti“, – sakoma pranešime. JK civilinės aviacijos institucija (CAA) patarė keleiviams, įsigijusiems bilietus į „Flybe“ skrydžius, nevykti į oro uostus.

JAV plataus vartojimų prekių gamybos milžinė „Colgate-Palmolive“ paskelbė grynojo pelno 2022-aisiais susižėrusi 17,6 proc. mažiau nei 2021 metais – 1,785 mlrd. dolerių, įplaukoms augus 3,2 proc. iki 17,97 mlrd. dolerių. Vien tik paskutinio metų ketvirčio grynasis pelnas sunyko 5 mln. dolerių nuo 148 mln. dolerių metais anksčiau, įplaukoms didėjus 5 proc. iki 4,63 mlrd. dolerių. Tokį smarkų pelno kritimą bendrovė paaiškino vienkartiniu 620 mln.

Prekyba turtingiausio Azijos žmogaus Gautamo Adani įmonės „Adani Enterprises“ akcijomis penktadienį buvo laikinai sustabdyta, akcijų kursui nusmukus 15 procentų.  Investuotojus atbaidė prieš kelias dienas pasirodę pranešimai, kad viena JAV investicinė įmonė apkaltino milijardieriaus bendrovę „įžūliu“ korporaciniu sukčiavimu.

Švedijos drabužių milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) penktadienį pranešė apie gerokai sumenkusį pelną 2022-aisiais ir netikėtus nuostolius ketvirtąjį praėjusių finansinių metų ketvirtį,  kuriems įtakos turėjo įmonės pasitraukimas iš Rusijos rinkos bei išaugusios gamybos sąnaudos. H&M, kaip ir virtinė kitų įmonių, pernai nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos, kai Vakarų šalys sankcijų banga atsakė į Maskvos invaziją į Ukrainą.

Rusijos suskystintų naftos dujų eksportuotojai pernai daugiau nei padvigubino tiekimą Baltijos valstybėms, kurios dalį jų perpardavė Ukrainai, skelbia „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Suskystintų naftos dujų importo iš Rusijos šuolis įvyko nepaisant to, kad trys Baltijos šalys ir visos NATO bei Europos Sąjungos narės, griežtai pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje, o Europa stengiantis rasti naujų angliavandenilio tiekimo šaltinių įtemptoje pasaulinėje rinkoje, pažymi agentūra.

Estijos statistikos departamento duomenimis, 2022-aisiais iš Estijos pieno statytojų jo supirkta 800,2 tūkst. tonų už beveik 371 mln. eurų, o vidutinė supirkimo kaina siekė 463,49 euro už toną, buvo 47 proc. didesnė nei 2021 metais ir aukštesnė nei bet kada anksčiau. Pienas sudaro apie ketvirtadalį Estijos žemės ūkio produkcijos vertės, todėl daro didelę įtaką šalies žemės ūkio gamintojų ekonominei padėčiai.

Vienos didžiausių pasaulyje mokėjimų sistemos „MasterCard“ įplaukos paskutinį praėjusių metų ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi – 12 proc. – dėka išlikusio aukšto vartotojų išlaidų lygio. JAV įsikūrusi kompanija pranešė, jog palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, įplaukos ūgtelėjo nuo 5,22 mlrd. iki 5,82 mlrd. dolerių, Volstryto analitikams jas pranašavus vidutiniškai 5,79 mlrd. dolerių dydžio. Grynasis pelnas išaugo nuo 2,38 mlrd. iki 2,53 mlrd. dolerių.

Lenkijos sostinės valdžia nusprendė – jau kitąmet seni automobiliai įvažiuoti į miesto centrą nebegalės. Kaip rašo „Notes from Poland“, kitąmet sostinėje įsigalios „ekologiško transporto zonos“, todėl benzinu ir dyzelinu varomų senesnėms transporto priemonėms į sostinės centrą įvažiuoti bus draudžiama.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasirašė 20 metų trukmės sutartį dėl 1 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų (SGD) per metus pirkimo JAV bendrove „Sempra“. Dėl šios sutarties derėjosi Lenkijos valstybės kontroliuota dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), tapusi „Orlen“ dalimi.

Latvijoje per praėjusius metus sudeginta 8,887 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gruodį jų poreikis šalyje buvo 42,4 proc. didesnis nei prieš mėnesį, bet 16,3 proc. mažesnis nei prieš metus – 1,6 TWh. Pernai dujų vartojimo metinis augimas kol kas buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst.   megavatvalandžių, o visais kitais mėnesiais vartojimas buvo menkesnis nei prieš metus.

Pirmaujanti pasaulyje kompiuterinių paslaugų teikėja „International Business Machines“ (IBM) atleis maždaug  3,9 tūkst. darbuotojų, arba šiek tiek daugiau nei 1 proc. savo darbo jėgos, trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė su klausimu susipažinęs šaltinis. Visgi Niujorko valstijoje įsikūrusi įmonė nei savo ketvirčio pelno ataskaitoje, paskelbtoje trečiadienį, nei pokalbyje su analitikais, skirtame aptarti finansinius rezultatus, nepaminėjo darbo vietų mažinimo.

Milijonų tonų Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšų dėl Vakarų sankcijų netekusios Klaipėdos uosto krovos bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis iki šiol neišpirko iš „Belaruskalij“ 30 proc. šios įmonės valdomų BKT akcijų, tačiau užsitikrino sprendimų priėmimą nedalyvaujant baltarusiams. Tau rodo Registrų centrui pateikti dokumentai.  I. Udovickis pastaruoju metu nekomentuoja nieko, kas susiję su jo verslu.

Tarptautiniu mastu veikiantis Prancūzijos sporto prekių mažmenininkas „Decathlon“ tikisi parduoti visą Rusijoje turimą verslą, nepaisant to, kad Rusijos finansų ministerija reikalaus, jog jis gali būti parduotas ne brangiau 50 proc.

Latvija per praėjusius metus pagamino 4,795 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 14,5 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 1,3 proc. iki 2,653 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 13,3 proc. iki 77,7 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pernai pagamino 36,9 proc. mažiau negu užpernai – 1,216 mln. MWh.

Vokietijai šiais metais gali visgi pavykti išvengti nuosmukio, trečiadienį paskelbė prognozę šalies vyriausybė, didžiausiai Europos ekonomikai tvarkantis su karo Ukrainoje pasekmėmis geriau nei tikėtasi. Europos pramonės jėgainės Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metais augs 0,2 proc., teigiama naujausiose Ekonomikos ministerijos prognozėse. Dar spalį vyriausybė prognozavo, kad 2023 metais ekonomika susitrauks 0,4 procento.

Nedarbo lygis Baltarusijoje pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją paskutinį 2022-ųjų ketvirtį siekė 3,6 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vidutinis užimtumas šalyje pernai spalio-gruodžio mėnesiais sudarė 67,7 procento.

Berlyno Brandenburgo tarptautiniame oro uoste (BER) trečiadienį atšaukti visi keleiviniai skrydžiai, didesnio darbo užmokesčio reikalaujantiems darbuotojams surengus masinį streiką. Pasak oro uosto, maždaug 300 skrydžių buvo arba atšaukti, arba jų laikai pakeisti, o tai paveiks apie 35 tūkst. keleivių. Vieną dieną truksiantį „įspėjamąjį streiką“ sušaukė įtakinga profsąjunga „Verdi“, siekdama padidinti spaudimą prieš kitą derybų su darbdaviais etapą.

„Microsoft“ antradienį pranešė apie sulėtėjusius pardavimus ir susitraukusį pelną paskutinį 2022 metų ketvirtį, o prastėjančios ekonomikos perspektyvos jau privertė bendrovę priimti sprendimą dėl 10 tūkst. darbuotojų atleidimą. Vašingtono valstijoje įsikūrusi technologijų milžinė, „LinkedIn“, „Xbox“ ir „Windows“ savininkė, teigė, kad bendri pardavimai spalio–gruodžio mėnesiais išaugo vos 2 proc. ir siekė 52,7 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo lėčiausias augimas per šešerius metus.

JK valstybės skola praėjusį mėnesį išaugo beveik trigubai, vyriausybei subsidijavus sąskaitas už dujas ir elektrą, siekiant apsaugoti britus nuo didelių energijos sąnaudų, išaugusių po Rusijos invazijos į Ukrainą. Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis gruodį pasiekė 27,4 mlrd. svarų (33,9 mlrd. JAV dolerių), arba 16,7 mlrd. svarų daugiau nei prieš metus, teigiama antradienį paskelbtame Nacionalinio statistikos biuro (ONS) pranešime.