Kaip rašo „Notes from Poland“, kitąmet sostinėje įsigalios „ekologiško transporto zonos“, todėl benzinu ir dyzelinu varomų senesnėms transporto priemonėms į sostinės centrą įvažiuoti bus draudžiama.
Varšuva nutarė žengti šį žingsnį po to, kai kitame Lenkijos mieste – Krokuvoje – taip pat buvo imtasi riboti transporto priemonių judėjimą, siekiant sumažinti itin didelį oro užterštumą.
Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis teigė, kad jau nuo kitų metų liepos 1 d. dyzeliniai automobiliai, senesni kaip 18 metų, taip pat benzininės transporto priemonės, kurių amžius viršija daugiau kaip 27 metus, negalės įvažiuoti į sostinės centrą.
Be to, teigiama, kad numatyti pakeitimai kasmet vis labiau griežtės, o vienas pagrindinių tikslų – iki 2032 m. uždrausti senesnius kaip 11 metų dyzelinius automobilius, taip pat senesnes kaip 17 metų benzinu varomas transporto priemones.
Miesto valdžios atstovai planuoja, kad dėl šios priemonės sostinėje azoto oksido kiekis sumažės 80 proc., o kietųjų dalelių kiekis – 69 proc.
„Švarus oras Varšuvoje – mūsų bendras tikslas. Štai dėl ko kovoja mūsų vietos valdžia. To varšuviečiai iš mūsų tikisi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė sostinės meras.
Pasak R. Trzaskowskio paviešinto įrašo, 87 proc. miesto gyventojų pritaria vietos valdžios veiksmams, kad būtų išspręsta oro taršos problema, kuri Lenkijoje yra viena didžiausių, palyginti su kitomis Europos valstybėmis.
Tuo metu 76 proc. varšuviečių pritaria įdėjai sukurti ekologiško transporto zonas.
Varšuvos meras taip pat užsimena, kad ekologiškų zonų sukūrimas miestuose, kur gyvena daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, yra vienas iš Lenkijos įsipareigojimų tam, kad Europos Sąjunga (ES) skirtų milijardus eurų šiai šaliai, siekiant atsigauti po pandemijos.
Nors taršių automobilių problema Lenkijoje yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl joje oro užterštumas yra vienas didžiausių Europoje, neigiamą įtaką ekologiškumui daro ir dar vienas veiksnys – tai anglies deginimas šilumos gaminimui.
2019 metais Krokuvoje – mieste, kuriame smogas buvo vienas didžiausių – uždrausta kūrenti anglį, taip pat medieną, o tai iš esmės išsprendė ir oro užterštumo problemą mieste.
Šiais metais Varšuvoje taip pat žadama nustoti kūrenti anglį, o Lenkijos valdžia, vykdydama subsidijų programą, siekia toliau modernizuoti gyventojų namų šildymo sistemas.
Tačiau lenkai taip pat išreiškė priešišką nuomonę ES planui nuo 2035 metų uždrausti registruoti benzinu ir dyzelinu varomas transporto priemones.
Ir Lietuvos miestuose – mažos taršos zonos
Lietuvos miestai mažinti oro taršos neskuba. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad visose šalies savivaldybėse turi būti nustatytos mažos taršos zonos. Tai teritorijos, kuriose taršiausių automobilių vairuotojams tektų mokėti už įvažiavimą, tačiau regionų politikai šią tvarką tiesiog ignoravo ir nieko nedarė.
Dėl to Seimas bando taisyti neveikiantį įstatymą. Jei pokyčiai bus priimti, daugiau mokėti už taršą vairuotojams reikės Lietuvos didmiesčiuose ir kurortuose, o pakeitimai įsigalios gerokai vėliau nei planuota. Seni taršūs automobiliai Lietuvos didmiesčiuose tampa vis labiau nelaukiami.
Ateityje tam, kad būtų galima, pavyzdžiui, važiuoti į Vilniaus senamiestį, gali tekti susimokėti papildomai, nes miestuose turi atsirasti mažos taršos zonos.
Seimas dar 2021-aisiais įpareigojo savivaldybes atlikti namų darbus ir iki šių metų nustatyti mažos taršos zonas, tačiau miestai priimtą įstatymą tiesiog ignoravo.
Situacija valdžia susirūpino paskutinę akimirką. Seimas suprato, kad įstatymas neveikia: prieš pat Kalėdas pradėjo keisti tada dar neįsigaliojusią tvarką. Parlamentarai nori, kad mažos taršos zonas savivaldybės dabar nustatytų iki 2024-ųjų, o įrengtų iki 2025-ųjų. „Galbūt natūralu, kad atsiranda spragų, kurias bėgant laikui reikia keisti“, – sako Susisiekimo ministerijos atstovė Gintarė Janušaitienė. Miestai žinojo, kad centrinė valdžia turi planų keisti įstatymus, dėl to ir neskubėjo.
„Trūko bendro sutarimo, kaip tos taršos zonos turi atrodyti, kokie reikalavimai joms, ko tikimasi iš jų“, – aiškina Seimo narys Kasparas Adomaitis.
„Žinojom, kad yra keičiamas alternatyvių degalų įstatymas, kad jo nuostatos bus keičiamos dėl terminų pratęsimo. Tos sąlygos ir turėjo įtakos, dėl ko savivaldybės, įskaitant ir Vilnių, to sprendimo dar iki šiol nėra priėmę“, – sako JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius. Klaipėda nuėjo kitu keliu. Pasitvirtino panašias CO2 zonas, kurios veikti pradės, kai Susisiekimo ministerija ir Seimas priims galutinius sprendimus.
„Idėja yra ta pati, tai yra zonos, kuriose galėtų važiuoti tik ekologiški automobiliai. Dabar tas procesas įgauna pagreitį, toks dinamiškas. Viskas labai greitai ir pas mus prasidės“, – kalba Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas Valdas Lukauskas.
Šiuo metu dar galiojantis įstatymas nurodo, kad tokios zonos turėjo būti nustatytos visose savivaldybėse.
Dabar Seimas nori, kad šios zonos, kur tarša bus reguliuojama, atsirastų tik kurortuose ir tuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkstančių žmonių: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, galbūt Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.
„Tikslas yra didžiausią dėmesį skirti ten, kur yra realios taršos problemos, didžiausi miestai ir kurortai, kur žmonės tikisi švaraus oro“, – teigia K. Adomaitis. „Mes pirmiausia kalbame apie centrinę miesto dalį, konkrečiai apie senamiestį. Kalbam apie dabartinį kilpinį eismą ir jo ribas“, – sako J. Damidavičius.
Kaip konkrečiai bus reguliuojama tarša, neaišku, tačiau šiuo metu labiausiai tikėtinas variantas, kad vaizdo kameros fiksuotų visų į sostinės senamiestį įvažiuojančių automobilių valstybinius numerius, tikrintų, kiek tokio modelio transporto priemonės išmeta į orą teršalų ir pagal tai spręstų, kokio dydžio mokestį reikia susimokėti automobilio savininkui.
„Greičiausiai į tą zoną bus galima patekti visiems. Tiesiog atsiras tam tikras mokestis, taršos mokestis. Greičiausiai tai bus paremta dar diegiamomis kamerų sistemomis, kurios fiksuos kilpinio eismo pažeidimus. Tą pačią sistemą naudotumėm ir mažos taršos zonai fiksuoti, susiejus su „Regitros“ duomenų bazėmis matytume, kurie automobiliai taršūs“, – teigia J. Damidavičius.
Klaipėdoje papildomą kontrolę vietos valdžia planuoja įvesti Smiltynėje ir senamiestyje. „Mes žiūrim ir kitų miestų patirtį. Tai yra susiję su daug dalykų: ir su administravimu, ir su patekimu, ir su... daug dalykų.
Kol kas reikia dirbti tuo klausimu. Kažkur metų bėgyje, metų gale, turėtumėm matyti jau kažkokias idėjas, kaip tai turėtų atrodyti“, – sako V. Lukauskas.
Kaunas jau liepos mėnesį planuoja įrengti pirmą mažos taršos zoną senamiestyje. „Senamiestyje turime 11 įvažiavimų, išvažiavimų. Ties jais stovės kameros, kurios fiksuos automobilius. Taršesni, atvažiuojantys turės susimokėti. Apie kainas, mokesčius spręs taryba. Bandysime taikyti savo esamą sistemą, kur taikoma už parkavimą, taip pat galimybės bus apmokėti gavus informaciją SMS, elektroniniu paštu“, – aiškina Kauno savivaldybės atstovas Martynas Matusevičius.
Dar vėliau Kaunas planuoja mažos taršos zonas įvesti visame laikinosios sostinės centre. Gyventojų nuomonės išsiskiria: „Žmogui reikalas yra, lupa tuos pinigus. Jeigu taršūs automobiliai, dūmai sklaidosi, gal tokiam iš viso neverta į kelius.“ „Tai ką, dabar visi. Vis tiek su ta gamtosauga viskas vyksta. Manau, kad taip turi būti. Priprasim ir bus gerai.“
„Sveikatingumas, reikia paveldą saugoti. Visada galima išvengti nepatogumų, reikia vaikščioti daugiau.“ „Galbūt ir naudinga, bet reikia viską daryti su protu, neskubant.“ „Jeigu tu nori įvažiuoti, padaryti leidimus tiems žmonėms, kurie gyvena, kažkokį tai metinį mokestį, o visiems kitiems „pilnai“.
„Mieste susidaro dideli kamščiai, visai pagelbėtų šitas sprendimas.“
Dalis Seimo opozicijos mano, kad reikia pinigais skatinti savivaldybes įrengti privalomas zonas.
„Visada bet ką darant lėšų reikia ir tas lėšas visada reikia numatyti. Jeigu mes kraunam užduotis savivaldai nesuteikdami jiems papildomo finansavimo. Ko mes norim, kad savivalda tą padarytų“, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas.
„Kol kas konkrečių priemonių nesame numatę, tačiau ieškome finansinių galimybių paskatinti prisidėti prie numatymo šių zonų“, – sako G. Janušaitienė.
Susisiekimo ministerija per pirmus tris šių metų mėnesius ketina patvirtinti galutines rekomendacijas, kurios turėtų padėti savivaldybėms pasirinkti patį geriausią būdą, kaip reguliuoti taršą, įrengti zonas.
Seimas kartu su savivaldybėmis, Susisiekimo ministerija žada toliau diskutuoti apie mažos taršos zonas ir pavasario sesijoje priimti visus reikalingus pakeitimus.
