Užsienis

Analitiko Danielio Kocho, besispecializuojančio transatlantinio saugumo klausimais, teigimu, geografinė Baltijos šalių padėtis yra logiška vieta Putinui smogti, jei jis nuspręstų tęsti agresiją. Tačiau, ekspertas pažymi ir Rusijai kilsiančias dėl to problemas: gamtines sąlygas ir naująsias NATO nares Skandinavijoje. Estija, Latvija ir Lietuva sausio 19 dieną pasirašė protokolą, kad būtų sukurta bendra Baltijos šalių gynybos linija.

Ukrainos Charkivo mieste į policijos nuovadą penktadienio vakarą pataikė dvi raketos, žuvo policininkas ir dar 30 žmonių buvo sužeisti, pranešė šalies policijos viršininkas. Svarbiausios dienos naujienos: 21:16 | Lenkijos ministras po Kyjivo kritikos: šalis perdavė tiek karinės įrangos, kiek tik galėjo Lenkija perdavė Ukrainai tiek karinės įrangos, kiek tik galėjo, penktadienį pareiškė šalies vicepremjeras, gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas , reaguodamas į Kyjivo kritiką.

Iranas ketvirtadienį įspėjo apie „griežtą ir pasigailėti versiantį“ atsaką į šeštadienio mirtiną Izraelio ataką prieš Irano karinius objektus, pranešė vietos žiniasklaida. Izraelio karo lėktuvai pastarąjį kartą sudavė smūgį, Izraelio teigimu, keršijant už spalio 1 dieną Teherano įvykdytą oro ataką, kurią Iranas savo ruožtu pavadino kerštu už Irano remiamų kovotojų lyderių ir Revoliucijos gvardijos vado nužudymą.

Izraelio kariuomenė anksti penktadienį pirmą kartą per beveik savaitę smogė į taikinius Beiruto pietuose. Anot Libano saugumo šaltinių ir liudininkų, maždaug nuo 2 val. (vietos ir Lietuvos laiku) į Dahijos rajoną buvo nukreipta mažiausiai 11 antskrydžių. Naujienų agentūros „dpa“ žurnalistas matė, kaip virš rajono kyla juodų dūmų stulpai. Sprogimai buvo girdimi didelėje Libano sostinės dalyje.

Didžiausias JAV dronų gamintojas „Skydio“, tiekiantis bepiločius orlaivius Ukrainos kariuomenei, susidūrė su gamybos problemomis dėl Kinijos sankcijų.

Šiaurės Korėjos izoliacija nuo pasaulio gali turėti įtakos jos gyventojų norui kovoti Rusijos kare prieš Ukrainą. Kaip rašo leidinys „The Independent“, diktatoriaus Kim Jong Uno kariai gali norėti pamatyti kitas šalis. Šiaurės korėjiečiai gali laikyti galimybę vykti kovoti į Ukrainą kaip vienintelę tokią progą gyvenime. Be to, viliojančios gali būti ir užmokesčio už pagalbą Rusijai perspektyvos.

Moldovos Konstitucinis Teismas ketvirtadienį, spalio 31-ąją, surengtame posėdyje pripažino teisėtais referendumo dėl europinės integracijos, kurį stojimo į ES šalininkai laimėjo minimalia persvara, rezultatus. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis televizijos kanalu TV8. Konstitucinio Teismo posėdis prasidėjo vykstant protesto akcijai, kurią surengė prorusiško bloko „Pergalė“, susijusio su pabėgusiu oligarchu Ilanu Şoru, ir Moldovos komunistų partijos lyderiai ir šalininkai.

Rusijos kariuomenė atakavo Poltavos bendruomenę. Tai „Telegram“ kanale pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Filipas Proninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas atakavo Poltavos bendruomenę. Detalės vėliau“, – parašė pareigūnas. Šiuo metu oro pavojus paskelbtas Poltavos, Černihivo, Sumų, Kirovohrado, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Charkivo ir Mykolajivo srityse. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų duomenimis, šių sričių oro erdvėje užfiksuotas smogiamųjų dronų judėjimas.

Rusijos Ufos oro uostas, dėl dronų pavojaus, laikinai sustabdė skrydžius, skelbia rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. „Siekiant užtikrinti civilinių skrydžių saugumą, nuo spalio 31 d., 17:50 val. Maskvos laiku, buvo įvesti laikini Ufos oro uosto veiklos apribojimai. Oro uostas laikinai nevykdo skrydžių“, – pranešė oficialus Federalinės oro transporto agentūros atstovas Artemas Korenyako.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad vienas rusakalbių mažumai atstovaujančios partijos įstatymų leidėjas būtų įpareigotas išlaikyti latvių kalbos egzaminą ir taip būtų patikrinta, ar jis pakankamai gerai moka valstybinę kalbą. Latvijoje gyvena didelė rusų mažuma, sudaranti beveik ketvirtadalį šalies gyventojų, tačiau Ryga stengiasi apriboti rusų kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Oficialiai reikalaujama, kad Saeimos nariai laisvai mokėtų latvių kalbą.

Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė kelis kartus apšaudė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną, nukentėjo civilė. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per dieną kelis kartus priešas smogė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajonui. Jis naudojo artileriją ir savižudžius dronus. Kliuvo Nikopoliui ir Myrivkos bendruomenei. Nukentėjo 78 metų moteris“, – parašė pareigūnas.

JAV netrukus paskelbs apie naują karinę pagalbą Kyjivui, ketvirtadienį pareiškė gynybos sekretorius Lloydas Austinas po pranešimų, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje netoli Ukrainos. „Jungtinės Valstijos artimiausiomis dienomis paskelbs apie papildomą saugumo pagalbą Ukrainai“, – sakė L. Austinas per bendrą spaudos konferenciją su aukščiausiais Amerikos ir Pietų Korėjos gynybos ir diplomatijos pareigūnais.

 Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali baigtis „lygiosiomis“, karą prilygino futbolo rungtynėms, ketvirtadienį pranešė šalies propagandinė naujienų agentūra „Belta“. „Ukraina nelaimės mūšio lauke. Ukrainiečiai ir Vakarai tai suvokia. Tad turite susitarti“, - per saugumo konferenciją Minske sakė A. Lukašenka. „Jei tai reikia padaryti nedelsiant, tai gali būti lygiosios. Aš čia vartoju sporto kalbą“, - sakė jis.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį jo šalyje viešintiems JAV pareigūnams pareiškė, kad bet koks susitarimas su Libano grupuote „Hezbollah“ turės užtikrinti žydų valstybės saugumą. „Premjeras patikslino, kad pagrindinis klausimas yra ne dokumentų tvarkymas dėl vieno ar kito susitarimo, o Izraelio ryžtas ir gebėjimas užtikrinti susitarimo taikymą ir užkirsti kelią bet kokiai grėsmei jo saugumui iš Libano“, – po susitikimo Jeruzalėje pranešė B. Netanyahu biuras.

Europos Sąjungoje (ES) gyvenantys asmenys turėtų rimtai apsvarstyti skubių atsargų kaupimą, kad būtų pasiruošę galimam karui ar kitoms didelėms nelaimėms, teigiama naujausioje analizėje apie Europos civilių ir kariuomenės pasirengimą.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai nepakankamai reaguoja į Šiaurės Korėjos karių įsitraukimą į karą Ukrainoje.  Prezidento komentarai pasirodė po to, kai JAV ir Pietų Korėjos gynybos vadovai paragino Pchenjaną išvesti savo karius iš Rusijos. Taip pat manoma, kad Šiaurės Korėjos kariai rusiškomis uniformomis jau buvo dislokuoti galimiems veiksmams prieš Ukrainos pajėgas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę artimiausiomis dienomis stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.  Pasak A. Blinkeno, šiuo metu Rusijos teritorijoje iš viso yra apie 10 tūkst. Pchenjano karių.  „Kol kas nematėme, kad šie kariai kovotų prieš Ukrainos pajėgas, tačiau manome, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis“, – sakė A. Blinkenas.

Ispanai, kurie antradienį patyrė siaubingus potvynius, dalinasi savo patirtimis. Pasakojama, kokių veiksmų reikėjo imtis, norint išgyventi, rašo BBC. Guillermo Serrano Pérezas, 21 metų vyras iš Paiportos miesto, esančio netoli Valensijos, yra vienas iš tūkstančių žmonių, antradienio vakarą patyrusių staigius potvynius, kurie apėmė regioną ir pagal naujausius duomenis nusinešė apie 155 gyvybes. „Kai vanduo pradėjo kilti, jis kilo kaip banga“, – sakė G. Pérezas.

Buvusiam neonacių grupuotės „Rusič“ vadui Vojislavui Tordenui, dar žinomam kaip Janas Petrovskis, pateikti rimti kaltinimai dėl penkių įtariamų karo nusikaltimų Rytų Ukrainoje. Tai ketvirtadienį pranešė Suomijos valstybės prokuroro pavaduotojas Jukka Rappe, kuriuo remiasi portalas „Yle“. Pagal tyrėjų versiją, nusikaltimai buvo įvykdyti 2014 metų rudenį. Tai pirmas atvejis, kai Suomijoje pareikšti kaltinimai dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų.

Mažiausiai 95 žuvę ir dar dešimtys dingusiųjų be žinios – Ispanijos Valensijos rajoną nusiaubus galingiausiam per pusę amžiaus potvyniui – ispanai ieško dingusių artimųjų ir tvarko stichijos padarinius, valo namus nuo purvo sluoksnio. O meteorologai įspėja, kad ciklonas artėja prie kito šalies regiono – Katalonijos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Valensijos gatvės vidury mėtosi stichijos suniokoti baldai ir prietaisai. Viskas padengta storu ir klampiu purvo sluoksniu.

Lenkija pristatys Ukrainai likusius naikintuvus MiG-29, kai iš sąjungininkių gaus jų pakaitalus, interviu „Ukrinform“ sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wrońskis. Pasak jo, karui prasidėjus Lenkija aprūpino Ukrainą šarvuočiais, artilerijos sistemomis ir „maksimaliu skaičiumi“ MiG-29 atsarginių dalių bei komponentų. „Tačiau Lenkija taip pat susiduria su grėsmėmis. Jei kas nors lėks į Lenkiją, turi būti priemonių tai perimti.

Iki Amerikos prezidento rinkimų liko kiek mažiau nei savaitė, tad visas pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas tik į tai. Ekspertai ir politologai aktyviai diskutuoja apie galimas rinkimų baigtis ir pasekmes tiek JAV, tiek Europai, laimėjus vienam ar kitam kandidatui. Tad svarbiausias klausimas – kas taps naujuoju Amerikos prezidentu ir ar į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trumpas?  Apie JAV prezidento rinkimus naujienų portalo laidoje „33 min.

Ispanijoje per didžiausius per pastaruosius dešimtmečius potvynius žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 158, ketvirtadienį pranešė gelbėjimo tarnybos ir pareigūnai, tęsiantys išgyvenusiųjų paieškas. Gelbėjimo darbus rytiniame Valensijos regione koordinuojanti institucija paskelbė, kad ten rasti 155 kūnai. Kastilijos-La Mančos ir Andalūzijos pareigūnai paskelbė, kad jų regionuose žuvo iš viso trys žmonės. Antradienį dėl liūčių kilo potvyniai, kurie griovė namus ir kėlė pavojų žmonių gyvybėms.

Korupcijos skandalai Rusijos kariuomenėje įgauna naujų posūkių: vienas generolų buvo suimtas dėl įtarimų korupcija po to, kai apie jį pranešė buvęs viršininkas. Tiesa, pats viršininkas praeityje jau buvo teistas dėl tų pačių nusikaltimų, kuriuos įvykdė su minimu generolu.

Kamala Harris ir Donaldas Trumpas ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki JAV prezidento rinkimų, traukia į vakarines valstijas, siekdami įgyti pranašumą imigracijos klausimu ir pritraukti svarbius lotynų amerikiečių balsus. Popmuzikos ikona Jennifer Lopez į Las Vegase vyksiantį K. Harris kampanijos renginį įneš savo žvaigždiškos jėgos, kandidatams vienas kitą „persekiojant“ septyniose svyruojančiosiose valstijose, kurios, kaip tikimasi, nulems, kas taps naujuoju prezidentu.

Jungtinės Valstijos į savo sankcijų sąrašą įtraukė du Šveicarijos teisininkus. JAV agentūros praneša, kad jie padėjo savo klientams iš Rusijos kurti schemas, kaip išvengti sankcijų iš Vakarų, rašo „Ukrainska Pravda“. JAV valdžios institucijos praneša, kad abu teisininkai pasinaudojo Šveicarijos įstatymų spraga, leidžiančia advokatams dirbti finansavimo tarpininkais be papildomų įsipareigojimų ir ataskaitų teikimo, todėl jų veikla iki šio laiko buvo nepastebėta.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos teiginius, kad karas Ukrainoje galėtų baigtis „lygiosiomis“, pabrėždamas, jog šis terminas nesuteikia galimybės sąžiningai atsižvelgti į abiejų šalių interesus. S. Lavrovas taip pat grūmojo apie Ukrainos valdžios veiksmus, nukreiptus prieš rusų kultūrą, rašo UNIAN.

Šveicarija pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios deportavo tris ukrainiečius. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu NZZ. Gautomis žiniomis, trečiadienį, spalio 30-ąją, iš Ciuricho oro uosto specialiu reisu buvo deportuoti trys ukrainiečiai, padarę nusikaltimų Šveicarijoje. Tai pirmas atvejis nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Šveicarija grąžina ukrainiečius į tėvynę už kriminalinius nusikaltimus.

Ketvirtadienį Rygos miesto teismas pripažino taksi vairuotoją Sergejų Sidorovą kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bei dvejų metų lygtinio laisvės atėmimo bausmę, pranešė teismas. Byla buvo pradėta balandžio 5 dieną. Prokurorė Zanė Lodzina žurnalistams sakė esanti patenkinta nuosprendžiu ir tikisi, kad jis bus pamokantis ir kitiems, darantiems panašius nusikaltimus. S. Sidorovas ketina nuosprendį apskųsti apygardos teismui.

Vengrijos užsienio reikalų ministras, ketvirtadienį sakydamas kalbą Baltarusijoje, užsipuolė Europos Sąjungą (ES) ir kritikavo Vakarus už sankcijas Rusijos sąjungininkei ir Maskvai. Peteris Szijjarto yra vienintelis aukščiausias bloko pareigūnas, apsilankęs Minske po 2020 m., kai Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka susidorojo su opozicija ir 2022 m. leido Maskvai iš Baltarusijos užpulti Ukrainą.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad šalies oro pajėgos per pastarąsias 24 val. Gazos Ruože ir Libane atakavo apie 150 taikinių. Taikytasi į palestiniečių smogikų grupuotę „Hamas“ ir Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“, sakoma kariuomenės pranešime.

Tikras košmaras Ispanijoje – šalies Valensijos ir Malagos regionus nusiaubė mirtinas potvynis, su savimi plovęs automobilius, juose įkalintus žmones, medžius ir pastatus. Ispanai masiškai ieško savo artimųjų ir kaimynų, kuriuos mirtina purvo srovė įkalino namuose. Ispanai nuo potvynio gelbėjosi užsiropštę ant automobilių ir pastatų stogų, ar bandė įsikibti į medžius. Ispanija skelbia, kad stichija jau pražudė daugiau nei 90 žmonių.

Reaguodamas į Vokietijos pilietybę turėjusio iraniečio Jamshido Sharmahdo egzekuciją, Berlynas uždarys tris Irano konsulatus, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Mes ne kartą ir nedviprasmiškai leidome Teheranui suprasti, kad Vokietijos piliečio egzekucija turės rimtų padarinių“, – sakė A. Baerbock. Ministrė pranešė, kad uždaromi Irano konsulatai Frankfurte, Miunchene ir Hamburge.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovybė esą akivaizdžiai nervinasi dėl Rusijos pažangos palei fronto liniją, jei Kyjivas prašo Jungtinių Valstijų suteikti tolimojo nuotolio raketų „Tomahawk“, informuoja agentūra „Reuters“. Kiek anksčiau laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV „Tomahawk“ raketų, kurių veikimo nuotolis siekia 2 500 km. Vadinasi, jos galėtų smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.

Kitą pusmetį Europos Sąjungai (ES) pirmininkausianti Lenkija turi naujų prioritetų ir vienas jų yra ES ir Didžiosios Britanijos santykių atkūrimas. „Britų vyriausybė taip pat siekia perkrauti santykius su ES“, - ketvirtadienį sakė Lenkijos europarlamentaras Michalas Szczerba, Europos liaudies partijos narys. Pasak politiko, Londonas santykiuose su Briuseliu turėtų turėti ypatingą statusą.

Egipte, netoli lietuvių ir kitų turistų pamėgto Šarm al Šeicho, buvo užfiksuotas 4,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, rašo „Volcano Discovery“. Žemės drebėjimas užfiksuotas ryte, 7:34 vietos laiku. Skelbiama, kad žemės drebėjimas įvyko nedideliame 6,1 km gylyje. Tikslus žemės drebėjimo stiprumas, epicentras ir gylis gali būti patikslinti per kelias artimiausias valandas, kai seismologai peržiūrės duomenis ir patikslins savo skaičiavimus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Ukrainos ambasadoriumi Lenkijoje Vasylį Bodnarą. Atitinkamas įsakas Nr. 7З9/2024 paskelbtas valstybės vadovo svetainėje, praneša „Ukrinform“. „Paskirti Vasylį Bodnarą Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lenkijos Respublikoje“, – rašoma dokumente. Ankstesniu įsaku Nr. 7З8/2024 prezidentas atleido V. Bodnarą iš Ukrainos ambasadoriaus Turkijoje pareigų.

Ūkininkas George’as Holdstockas ragina žmones per šį Heloviną tausoti aplinką ir vietoje plastikinių dekoracijų, naudoti tikrus moliūgus, rašo BBC.  „Party Worldwide“ atlikta apklausa parodė, kad praėjusiais metais britai išleido virš 1 mlrd. eurų papuošimams, kostiumams ir kitoms Helovino dekoracijoms.

Vokietijos policija ketvirtadienį ieškojo vyro, kuris judrioje Berlyno geležinkelio stotyje pabėgo nuo pareigūnų, palikęs kuprinę su sprogmenimis. Berlyno Noikelno geležinkelio stotyje pareigūnai priėjo prie vyro trečiadienio popietę apie 15 val. 30 min. vietos (16 val. 30 min. Lietuvos), sakoma policijos pranešime socialiniame tinke „X“. „Vyras pabėgo ir paliko krepšį, kuriame policija rado sprogmenų“, – pasakojo jie.

Rusijos generolai pradėjo vieni kitus skųsti, rašo „Newsweek“. Skelbiama, kad vienas Rusijos generolas buvo suimtas dėl įtarimų korupcija, jį prieš tai paskundė buvęs viršininkas. Naujausias atvejis – generolo majoro Aleksandro Ogloblino, buvusio Rusijos karinių ryšių departamento vadovo, sulaikymas. Generolai ėmė skųsti vieni kitus Rusijos tyrimų komiteto duomenimis, A. Ogloblinas sulaikytas ikiteisminiame tyrime dėl įtariamo 10 mln.

Gelbėtojams toliau ieškant išgyvenusiųjų po pražūtingų potvynių, Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) ketvirtadienį pareiškė, kad pavojus šalyje dar nesibaigė.  Savaitės pradžioje prasidėjusios liūtys sukėlė potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai 95 žmonės. Tai yra daugiausiai aukų nusinešusi tokia nelaimė šioje Vakarų Europos šalyje nuo 1973-iųjų. Per priėmimą Madride jis pareiškė užuojautą aukų šeimoms.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Vokietijoje nedirba ir nesistengia susirasti darbo mažiausiai 300 000 ukrainiečių. Jo nuomone, kai Vokietija nutrauks socialinę paramą, jie bus priversti grįžti namo. Ukrainos valstybės vadovas apie tai kalbėjo susitikęs su Užkarpatės teritorinių bendruomenių ir rajonų vadovais. „Ne visi ukrainiečiai labai džiaugiasi būdami užsienyje. Tai nėra ukrainiečių grąžinimo plano dalis, tai tiesiog faktai.

 Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pradėjo oficialų tyrimą dėl Kinijos internetinės prekybos platformos „Temu“, kadangi esama įtarimų, kad ji nesiima pakankamai veiksmų, jog sustabdytų neteisėtų produktų pardavimą. Manoma, kad atlikus šį tyrimą gali būti skirtos didelės baudos.

Šiaurės Korėjos kariškiai yra laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, konkrečiai Donecke. Apie tai per televiziją pareiškė Kovos su dezinformacija centro (KCD) vadovas Andrijus Kovalenka. Pasak jo, šie kariai kol kas nedalyvavo kare, nes jie yra karo inžinieriai. Tačiau jie bus panaudoti netrukus. „Šie Šiaurės Korėjos kariai bus su rusiškomis uniformomis, rusiškais dokumentais, susimaišę su kalmukais ir buriatais, ir bandys įrodyti, kad nėra KLDR kariškiai.

Saratovo Gagarino oro uosto Rusijoje veikla buvo sustabdyta dėl galimos dronų atakos, rašo „Moscow Times“. Prieš tai Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas pranešė, kad regiono gelbėjimo tarnyboms įvesta parengtis, nes buvo gauta informacijos iš Rusijos gynybos ministerijos apie galimą dronų atakos grėsmę. Paskutinis incidentas su dronais Saratovo srityje įvyko rugpjūčio 26 d. Rusija tuomet skelbė numušusi devynis dronus.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pasiūlė, kad prie Lenkijos sienos su Baltarusija būtų dislokuota Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos agentūra „Frontex“ dėl kaltinimų, kad Baltarusija ir Rusija gabena migrantus prie ES išorės sienos. Trečiadienį apie tai pranešė vokiečių naujienų agentūra dpa. Apsilankiusi netoli Lenkijoje esančios Polovcės sienos perėjos, N. Faeser sakė, kad bendra ES prieglobsčio sistema taip pat turėtų užtikrinti griežtesnę bloko išorės sienų apsaugą.

Ispanijoje per potvynius žuvus kone šimtui žmonių, kilo klausimų, kaip viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių nesugebėjo tinkamai reaguoti į ekstremalias audras, kurios dar gali sustiprėti. Savaitės pradžioje prasidėjusios liūtys sukėlė potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai 95 žmonės. Tai yra daugiausiai aukų nusinešusi tokia nelaimė šioje Vakarų Europos šalyje nuo 1973-iųjų.

Tarp Ukrainos ir Vengrijos rengiamas dvišalis dokumentas, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į saugumo klausimus ir ypač Ukrainos stojimą į NATO. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien tarp Ukrainos ir Vengrijos rengiamas dvišalis dokumentas. Jame yra daug elementų, skirtų pašalinti nesusipratimus ir reaguoti į šiuolaikinius, būsimus ir praeities iššūkius, kad nebūtų keliamas mažumų klausimas.

Didžiosios afrikinės sterblinės žiurkės, garsėjančios savo neeiline uosle, padeda aptikti kontrabanda gabenamus gyvūnus ir augalus, rašoma mokslo žurnale „Frontiers in Conservation Science“. Didžiosios sterblinės žiurkės, kurių mokslinis pavadinimas – Cricetomys ansorgei, naudojasi savo aštria uosle, kad padėtų susekti kontrabandininkus ir apsaugoti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis.