Svarbiausios dienos naujienos:
23:18 | Rusai smogė ambulatorijai Dnipropetrovsko srityje, žuvo gydytojas
Rusijos kariuomenė atakavo Nikopolio rajoną. Vienoje iš bendruomenių buvo smogta ambulatorijai, žuvo gydytojas. Dar viena medikė buvo sužeista.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Visą dieną priešas talžė Nikopolio rajoną. Jis naudojo artileriją ir bepiločius orlaivius. Taikėsi į rajono centrą ir Marhaneco bendruomenę. Žuvo moteris, kurios tapatybė dar nenustatyta. Nutrūko ir 30-mečio vyro gyvenimas. Jis buvo gydytojas. Agresorius pataikė tiesiai į ambulatoriją, kur jis dirbo. Nukentėjo ir jo kolegė. Gydytojai dabar kovoja dėl jos gyvybės“, – parašė pareigūnas.
Iš viso rajone šiandien sužeisti penki žmonės. Keturi iš jų nugabenti į ligoninę.
Be medicinos įstaigos, nukentėjo pramonės įmonė, dvi mokymo įstaigos ir tiek pat parduotuvių, bankas, kavinė. Apgadinti trys daugiaaukščiai gyvenamieji namai, du automobiliai, dar vienas sunaikintas.
Paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami Kryvyj Riho mieste. Iki šiol nežinomas keturių žmonių likimas.
Anksčiau buvo pranešta, kad per rusų smūgį Kryvyj Rihui buvo sužeista 14 žmonių.
21:15 | Rusija gali pradėti naują puolimą „bet kurią dieną“: Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodė kryptį
Rusija gali pradėti naują puolimą pietų Ukrainoje. Tai gali įvykti artimiausiu metu, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Vladislavas Vološinas, rašo UNIAN.
Pažymima, kad Rusija perkelia parengtas puolamąsias grupes į priešakines pozicijas pietinėje Zaporožios srities dalyje. Vladimiro Putino pajėgos ruošiasi puolimui.
„[Puolimas] gali prasidėti netrukus, mes net nekalbame apie savaites, tikimės, kad tai gali įvykti bet kurią dieną“, – įspėja Ukrainos aukšto rango pareigūnas.
Kol kas neaišku, ar tai bus didelis puolimas, ar pavieniai išpuoliai. Remiantis žvalgybos duomenimis, rusai planuoja įsitraukti šarvuočiais ir nemažu skaičiumi bepiločių orlaivių.
18:11 | Net oda šiurpsta: rusai įvykdė cinišką karo belaisvių egzekuciją Kurske
Kursko srityje rusai įvykdė dar vieną karo nusikaltimą, žiauriai nužudydami mažiausiai du neginkluotus ukrainiečių karo belaisvius. Pasak Ukrainos ombudsmeno Dmytro Lubincevo, šis incidentas rodo, kad Rusija ir toliau pažeidžia tarptautinę teisę.
„Karo belaisvius visada reikia saugoti, ypač nuo smurto veiksmų. Rusija dar kartą padarė karo nusikaltimą, kuris yra rimtas Ženevos konvencijos pažeidimas“, – pabrėžė D. Lubinecas, nurodydamas, kad karo belaisviai buvo nušauti iš arti.
Kaip praneša UNIAN, ombudsmenas dėl šio nusikaltimo kreipėsi į JT ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą. Jis taip pat pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė turi skubiai reaguoti į šį žiaurų aktą ir sustabdyti Rusijos agresiją.
„Kiek dar gyvybių turi būti prarasta, kad pasaulis imtųsi veiksmų? Rusija turi atsakyti už kiekvieną nusikaltimą ir kiekvieną sudaužytą gyvybę“, – sakė jis.
17:17 | „Reuters“ šaltinis Kyjive: tikiuosi, kad karas jau artėja pabaigos link
Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu JAV priartino derybų dėl karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžią, o Kyjivas stengiasi išgauti kaip įmanoma stipresnes derybines pozicijas, pareiškė aukštas pareigas užimantis Ukrainos valdininkas „Reuters“.
16:09 | Vokietija įspėja, kad Putinas gali pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu Jungtinėse Valstijose
Vokietijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti porinkiminiu pereinamuoju laikotarpiu Jungtinėse Valstijose, jog išnaudotų Maskvos pranašumą Ukrainoje, ir paragino Berlyną ir Europą išplėsti paramą Kyjivui.
„Negalime laukti iki pavasario, – Berlyne surengtoje konferencijoje pareiškė Annalena Baerbock. – Dabar įsivyravo pereinamasis etapas, kurio V. Putinas laukė ir siekė.“
Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose sukėlė abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos Kyjivui tuo metu, kai Rusija jau daro pažangą Ukrainoje.
A. Baerbock žinutė buvo skirta tiek kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims, tiek vidaus auditorijai Vokietijoje, kur po kanclerio Olafo Scholzo koalicijos subyrėjimo tvyro neapibrėžtumas dėl tikėtinų rinkimų datos.
Rusijos karas prieš Ukrainą yra lemiamame etape ir esama didelio poreikio sustiprinti Kyjivo oro gynybą, teigė A. Baerbock. Pasak jos, prieš JAV rinkimus „buvo surengta daugiau bepiločių orlaivių atakų prieš Kyjivą nei bet kada anksčiau“ ir buvo „sąmoningai taikomasi į sostinę“. „Karas pasiekė naują dimensiją“, – kalbėjo ministrė.
Ji paragino Vokietiją – didžiausią Europos ekonomiką ir antrą pagal dydį Kyjivo rėmėją kariniu požiūriu po Vašingtono – padidinti išlaidas Ukrainos gynybai. „Be priemonių Europos lygiu, mums dabar reikia didesnių finansinių išteklių biudžete“, – nurodė A. Baerbock.
15:54 | Rytų Ukrainoje susprogdinta Kurachovės užtvanka, gyvenvietėms gresia potvynis
Donecko srityje pažeista Kurachovės užtvanka, skelbiama Ukrainos ir Rusijos informaciniuose šaltiniuose. Šiuo metu dėl apšaudymo neįmanoma apžiūrėti užtvankos netoli Stari Ternų kaimo Kurachovės rajone, o palei Vovčos upę esančiuose kaimuose fiksuojamas vandens pakilimas.
Apie tai telefonu visuomeniniam transliuotojui „Suspilne Donbas“ pranešė Kurachovės miesto karinės administracijos vadovas Romanas Padunas.
Tačiau kol kas nežinoma, kas tiksliai nutiko.
„Negalime patvirtinti žalos pobūdžio ar jos kritiškumo. Kol kas negalime apžiūrėti užtvankos dėl nuolatinio apšaudymo“, – sakė R. Padunas.
Pirmiausia informacija apie užtvankos pažeidimą pasirodė ukrainietiškuose ir rusiškuose „Telegram“ kanaluose.
Rusijos šaltiniai rašė, esą užtvanką sugriovė Ukrainos pajėgos.
Kurachovė, kur Rusija sutelkė savo puolimą, yra į vakarus nuo Donecko miesto, kurį jau seniai kontroliuoja Rusija. Prieš karą joje gyveno apie 20 tūkst. žmonių.
14:59 | Scholzas vėl kalba apie pasirengimą kalbėtis su Putinu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėl kalba apie norą kalbėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Interviu televizijos kanalui ARD O. Scholzas sekmadienį sakė, kad „tinkamu laiku nusprendė pasikalbėti su Rusijos prezidentu“. Paklaustas, kada tas laikas ateis, Vokietijos kancleris atsakė, kad netrukus.
O. Scholzas pabrėžė, kad jis tai darys ne vienas ir ketina įtraukti „daug kontaktų“, įskaitant Ukrainos atstovus.
O. Scholzas lankėsi Maskvoje 2022 metų vasarį, prieš pat Rusijai įsiveržiant į Ukrainą.
Vėliausias Vokietijos kanclerio ir V. Putino pokalbis telefonu įvyko 2022 metų gruodį, kai Vokietijos kancleris paragino Rusijos prezidentą išvesti savo karius iš Ukrainos ir siekti diplomatinio konflikto sprendimo.
Šią vasarą kancleris užsiminė, kad yra atviras deryboms su V. Putinu, o spalio viduryje išreiškė pasirengimą derėtis su juo, kad karas Ukrainoje būtų užbaigtas „sąžiningomis sąlygomis“.
Tačiau kancleris pridūrė, kad sprendimai niekada nebus priimami nepaisant Ukrainos ir „be mūsų artimų partnerių sutikimo“.
Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos karinė rėmėja po Jungtinių Valstijų.
14:23 | Prancūzija: nereikėtų iš anksto spręsti apie Trumpo poziciją dėl Ukrainos
Prancūzijos užsienio reikalų ministras pirmadienį įspėjo neskubėti daryti išvadų apie apie būsimą JAV politiką dėl karo Ukrainoje.
Jeano-Noelio Barrot perspėjimas pasirodė daliai analitikų prognozuojant, kad būsima Donaldo Trumpo administracija galėtų siekti taikos susitarimo Ukrainos interesų sąskaita.
Laikraštis „The Washington Post“ sekmadienį pranešė, kad D. Trumpas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir nurodė jam neaštrinti konflikto.
Kremlius pirmadienį paneigė pranešimą ir sakė, kad tai yra „visiškai melaginga informacija“.
„Kalbant apie spėliones, kokios galėtų būti naujosios Amerikos administracijos pozicijos ar iniciatyvos, manau, kad neturėtume dėl nieko spręsti iš anksto“, – sakė J.-N. Barrot metiniam Paryžiaus takos forumui, kuris yra skirtas tarptautiniam dialogui.
„Mums reikia neskubėti“, – sakė jis ir pridūrė, jog Prancūzija yra pasirengusi dirbti su JAV administracija „ambicingai, nes manome, kad mums reikia duoti Ukrainai priemonių (Rusijos invazijai) atremti“.
Tarptautinė bendrija, J.-N. Barrot teigimu, gali labai daug prarasti, jei Rusija išsisuks su principu „teisus stipresnis“.
Bet kokiose būsimose derybose dėl Ukrainos „nieko nebus galima pasiekti be ukrainiečių“, sakė jis.
D. Trumpas, kuris šį mėnesį užtikrintai laimėjo JAV prezidento rinkimus, yra išreiškęs susižavėjimą V. Putinu ir abejones dėl 175 mlrd. dolerių (162,46 mlrd. eurų) JAV pagalbos Ukrainai, suteiktos nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę.
78 metų magnatas ne kartą sakė, kad galėtų „per 24 valandas“ užbaigti karą Ukrainoje, bet nepaaiškino, kaip tai padarytų.
13:53 | Buvęs NATO komanderis pateikė prognozę, kaip baigsis karas Ukrainoje
Buvęs NATO kariuomenės vadas Jamesas Stavridis prognozuoja, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis Vladimirui Putinui užgrobus 20 proc. Ukrainos teritorijos.
Apie tai jis kalbėjo CNN laidoje, rašo „Newsweek“.
Laidoje J. Stavridis pareiškė, kad jei JAV prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas sugebės užbaigti karą Ukrainoje, jis bus „pirmasis, kuris balsuos už jo Nobelio taikos premiją“.
„Tikiuosi, kad jis padarys, ir manau, kad ką jis padarys, tai padarys spaudimą abiem pusėms, kad jos sėstų prie derybų stalo, ir viskas baigsis panašiai kaip Korėjos karo pabaiga. <...> Putinas, deja, bet realiame pasaulyje, galų gale gaus apie 20 proc. Ukrainos, tą gabalą, kurį jis šiuo metu valdo, bet likusi Ukrainos dalis, 80 proc., visi tie ištekliai, didžioji dauguma gyventojų, jie liks demokratiški, laisvi“, – sako atsargos admirolas.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina gaus „kelią į NATO, tikėtina, kad per 3–5 metus. Tai nėra pats blogiausias rezultatas pasaulyje“.
13:00 | Žiniasklaida: Trumpas pirmąją darbo dieną nori susodinti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo
Vienas iš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslų, kuriuos jis nori įgyvendinti pirmąją prezidentavimo dieną yra susodinti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo, rašo AP.
12:23 | Kryvyj Rihui smogė balistinė raketa: apgriautas daugiaaukštis, yra aukų
Rusų pajėgos balistinėmis raketomis atakavo Kryvyj Riho miestą Dnipropetrovsko regione, platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Priešai užpuolė Kryvyj Rihą. Apgriautas penkių aukštų pastatas. Tiksliname informaciją apie nukentėjusiuosius“, – rašė S. Lysakas.
Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas ragino gyventojus nieko nefilmuoti ir neskelbti internete.
Raketas priešai paleido iš Krymo.
O. Vilkulas pranešė, kad vyksta gelbėjimo darbai, pridurdamas, kad per raketos smūgį sužeisti asmenys jau evakuoti į ligoninę.
11:57 | Kremlius neigia, kad Putinas ir Trumpas kalbėjosi telefonu
Pirmadienį Kremlius paneigė JAV žiniasklaidos pranešimą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę kalbėjosi telefonu apie Ukrainos konfliktą.
„The Washington Post“ sekmadienį pranešė, kad D. Trumpas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir jam sakė nekurstyti konflikto. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad pranešimas yra „visiškai melaginga informacija“, ir neigė, jog būta kokio nors skambučio.
„The Washington Post“ sekmadienį pranešė, kad ketvirtadienį D. Trumpas telefonu kalbėjosi su V. Putinu. Straipsnyje sakoma, kad D. Trumpas per pokalbį priminė V. Putinui apie reikšmingą Vašingtono karinį placdarmą Europoje.
Keli su JAV laikraščiu kalbėję žmonės sakė, kad D. Trumpas pareiškė norą surengti daugiau pokalbių apie „greitą karo Ukrainoje užbaigimą“. Per rinkimų kampaniją respublikonas sakė, kad jis galėtų per kelias valandas užbaigti kovas, ir leido suprasti, jog kalbėsis tiesiogiai su V. Putinu. D. Trumpas nepasakė, kaip ketina sudaryti taikos susitarimą ir kokias siūlo sąlygas.
Rusijos prezidentas kaip išankstinę sąlygą taikos deryboms reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš keturių rytinių ir pietinių sričių. „The Washington Post“ pranešė, kad žmonės, susipažinę su ketvirtadienio pokalbiu, sakė, kad D. Trumpas užsiminė V. Putinui apie teritorijų problemą.
Po D. Trumpo išrinkimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad negalima daryti „jokių nuolaidų“ V. Putinui, nes teritorijų perleidimas ar bet kokių kitų Maskvos reikalavimų patenkinimas tik padrąsins Kremlių ir sukels dar didesnę agresiją.
11:33 | Žiniasklaida: Starmeris ir Macronas nori įtikinti Bideną leisti Ukrainai raketomis „Storm Shadow“ smogti giliai į Rusiją
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį aptars, ar JAV prezidentas Joe Bidenas gali būti įtikintas duoti Ukrainai leidimą paleisti raketas „Storm Shadow“ giliai į Rusiją, rašo „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais Jungtinės Karalystės vyriausybėje.
Jie sakė laikraščiui „The Telegraph“, kad Londone tikimasi, jog J. Bidenas pagaliau duos sutikimą, kurio Kyjivas siekia daugelį mėnesių, kad užsitikrintų savo užsienio politikos palikimą.
Diskusijos, ar leisti Ukrainai smogti JK ir Prancūzijos raketomis „Storm Shadow“ giliai į Rusijos teritoriją, užkulisiuose vyksta jau ne vieną mėnesį. Kad raketos būtų visiškai veiksmingos, reikia JAV technologijų. Kiek žinoma, šiuo metu Ukraina gali naudoti šias raketas tik smūgiams į Rusiją netoli savo sienos, nors jokios išsamesnės informacijos apie kokius nors susitarimus niekada nebuvo paskelbta.
Informuoti šaltiniai JK vyriausybėje sakė, kad K. Starmeris ir E. Macronas anksčiau šiais metais palaikė tokią iniciatyvą. Ją palaiko ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, o JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas nepritaria, nes baiminasi, jog tai paaštrins konfrontaciją su Rusija.
11:15 | Padėtis Kurske kaista: Rusija metė dešimtis tūkstančių karių iš geriausių dalinių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad dešimtys tūkstančių karių iš geriausių Rusijos Federacijos dalinių bando išstumti Ukrainos pajėgas ir judėti Kursko kryptimi, rašo UNIAN.
„Jei ne mūsų karių tvirtumas, šie dešimtys tūkstančių priešų iš geriausių Rusijos smogiamųjų dalinių šturmuotų mūsų pozicijas Pokrovsko, Kurachovsko ar Torecko kryptimis, o tai gerokai pablogintų padėtį fronte“, – sako jis.
O. Syrskis apsilankė daliniuose ir padaliniuose, kurie dalyvauja operacijose Kursko kryptimi. Pasak jo, šio fronto ruožo svarbos negalima nuvertinti, turint omenyje ten sutelktų priešo karinių pajėgų skaičių.
Jis pridūrė, kad rusai gavo įsakymus iš savo vadovybės ir dabar stengiasi žengti gilyn į teritoriją, kurią kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.
„Mūsų užduotis šia kryptimi – sulaikyti ir sunaikinti priešą jo žemėje. Todėl mano darbas buvo skirtas padėti vadams organizuoti kovines operacijas, didinti priešo nugalėjimo ugnimi efektyvumą ir spręsti visapusiškos paramos bei rezervų parengimo klausimus“, – nurodo O. Syrskis.
10:43 | Ukrainiečių pajėgos naktį numušė dvi rusų raketas „Ch-59/69“ ir 39 dronus
Ukrainos gynybos pajėgos naktį iš sekmadienio į pirmadienį numušė dvi valdomas aviacines rusų raketas „Ch-59/69“ ir 39 nepilotuojamuosius orlaivius.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
Sekmadienį vakare rusai puolė Ukrainą dviem valdomomis aviacinėmis raketomis „Ch-59/69“, kurias paleido iš laikinai okupuotos Zaporižios regiono dalies, ir 74 koviniais dronais „Šahed“ ir nenustatytos rūšies nepilotuojamaisiais orlaiviais, kurie skriejo iš Kursko, Primirsko-Achtarsko, Oriolo ir Briansko.
Antpuolis iš oro buvo atremtas bendromis Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų zenitinių raketinių dalinių, orlaivių, elektroninės karybos dalinių ir mobiliųjų ugnies komandų jėgomis.
Kyjivo, Žitomiro, Poltavos, Sumų, Čerkasų, Zaporižios, Černihivo, Dnipropetrovsko ir Mykolajivo regionuose buvo numuštos abi raketos „Ch-59/69“ ir 39 bepiločiai orlaiviai.
Trisdešimt priešų dronų išnyko iš radarų ekranų skirtinguose Ukrainos regionuose, dar trys bepiločiai orlaiviai iš Ukrainos oro erdvės išskrido Baltarusijos bei laikinai okupuotų teritorijų kryptimi.
10:21 | Buvęs NATO generolas apie Trumpo planą dėl Ukrainos: mums tai tikriausiai bus nepalanku
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas trumpas greičiausiai bandys užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, nepaisant to, kad Kyjivui ir Europai jo strategija greičiausiai bus nepalanki, sako Čekijos prezidentas, buvęs NATO generolas Petro Pavelas, rašo „Newsweek“.
9:39 | Maskvos regione sunaikintas Rusijos sraigtasparnis
Maskvos regione buvo sunaikintas Rusijos sraigtasparnis Mi-24, rašo UNIAN.
8:56 | Ukraina surengė didžiausią dronų ataką prieš Maskvą istorijoje
Sekmadienį Ukraina surengė didžiausią savo istorijoje dronų smūgį Maskvai, rašo „Newsweek“. Skelbiama, kad Maskvą atakavo bent 34 dronai.
Rusija sekmadienį skelbė perėmusi dar 29 dronus.
Užsiliepsnojo du namai, praneša regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Namai nukentėjo nuo krintančių nuolaužų po to, kai buvo numušti bepiločiai lėktuvai, „Telegram“ rašė A. Vorobjovas.
Anot leidinio, ši ataka yra didžiausia nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
Šis smūgis buvo surengtas po pačios Rusijos surengtos masinės atakos. Ankstų sekmadienio rytą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle X parašė, kad šeštadienio naktį Rusija į Ukrainą paleido 145 dronus.
„Šią savaitę mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos dirbo dieną ir naktį, kad apsaugotų Ukrainos dangų nuo Rusijos teroro“, – tuomet rašė V. Zelenskis.
„Praėjusią naktį Rusija prieš Ukrainą paleido rekordinį skaičių – 145 bepiločius orlaivius „Shahed“ ir kitus smogiamuosius lėktuvus“, – teigė jis.
8:46 | Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko dar 1 770 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų lapkričio 11 dienos Rusijos kariuomenės koviniai nuostoliai Ukrainoje siekia beveik 710 660 karių, įskaitant dar 1 770 žuvusių ar sužeistų per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 9 253 priešo tankus (+4 per pastarąją parą), 18 766 šarvuotas kovos mašinas (+40), 20 314 artilerijos sistemų (+34), 1 245 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 996 oro gynybos sistemas (+2), 369 lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 18 675 bepiločius orlaivius (+57), 2 636 sparnuotąsias raketas (+2), 28 karo laivus / katerį, 1 povandeninį laivą, 28 802 motorines transporto priemones (+119) ir 3 620 specialiosios įrangos vienetų (+16).
Informacija nuolat atnaujinama.
8:19 | Ukraina sureagavo į Trumpo ir Putino pokalbį: dalis pranešimų – klaidingi
Ukrainos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė, kad pranešimai, jog Kyjivas buvo iš anksto informuotas apie išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pokalbį telefonu, yra melagingi, rašo „Reuters“.
8:01 | Dėl pakilusių Rusijos bombonešių Ukrainoje paskelbtas oro pavojus
Ukrainos pareigūnai pirmadienį visoje šalyje paskelbė oro pavojų, kariškiams patvirtinus, kad Rusijoje pakilo bombonešių.
„Dėmesio! Raketų pavojus visoje Ukrainoje! Pakilo (lėktuvų) MiG-31K“, – sakoma Ukrainos oro pajėgų pranešime platformoje „Telegram“.
7:35 | Žiniasklaida: Trumpas ketvirtadienį kalbėjosi su Putinu
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, cituodamas informuotų šaltinių žodžius sekmadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“.
D. Trumpas patarė V. Putinui neeskaluoti karo Ukrainoje, rašoma straipsnyje.
Pats D. Trumpas jokios informacijos apie tai kol kas neatskleidė.
Remiantis anoniminių šaltinių suteikta informacija, straipsnyje teigiama, kad D. Trumpas taip pat užsiminė apie JAV karių dislokavimą Europoje. Nurodoma, kad tokiu būdu būtų siekiama taikos Europoje.
Taip pat teigiama, kad D. Trumpas pasiūlė toliau aptarti būdus karui užbaigti. Ukrainos vyriausybei buvo pranešta apie šį pokalbį ir, kaip teigiama, ji jam neprieštaravo, rašo „The Washington Post“.
D. Trumpas savo rinkiminės kampanijos metu buvo paskelbęs, kad sugebės greitai užbaigti karą Ukrainoje, tačiau nepasakė, kaip ketina tą padaryti.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukraina baiminasi, kad, D. Trumpui esant valdžioje, gali sustoti JAV teikiama pagalba, kuri vaidina lemiamą vaidmenį kovojant su rusų invazija.
Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija užpuolė Ukrainą, J. Bidenas ir V. Putinas jokių kontaktų nepalaikė.
Nepatvirtintais leidinio „The Wall Street Journal“ duomenimis, buvęs JAV prezidentas D. Trumpas pastaraisiais metais ne kartą kalbėjosi su V. Putinu.
Antrai kadencijai į JAV prezidento postą išrinkto D. Trumpo inauguracija įvyks sausio 20 d.
7:22 | Rusija bandys atsiimti Kurską: sukaupė dešimtis tūkstančių karių puolimui
Rusija planuoja pulti Ukrainos pozicijas Kursko srityje su didele dešimčių tūkstančių karių grupe, įskaitant Šiaurės Korėjos kariškius, skelbia CNN.
Leidiniui anonimiškai komentavęs pareigūnas nurodė, kad puolimas gali prasidėti artimiausiomis dienomis.
Vienas iš ukrainiečių vadų teigia, kad Šiaurės Korėjos kariai įsitraukė į rusų pajėgas Kursko srityje, taip pat Belgorodo srityje ir kai kuriose okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Iš esmės užduotys apibrėžiamos kaip antrasis gynybos ešelonas. Kursko srityje tai yra tiesioginės kovinės operacijos. Artimiausiu metu šios grupės dalyvaus kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje“, – cituojamas jis.
Anot pareigūno, tarp užsienio karių yra specialistų artileristų ir snaiperių. Jų dalyvavimas kare leidžia okupantams perkelti savo karius į puolimą kitose fronto dalyse. Vėliau jie patys naudojami tiesioginėse kovinėse operacijose.
„Kariniu požiūriu tai yra trys visavertės brigados. Įsivaizduokite, kad dabar priešas iš antrosios gynybos linijos pašalina 10 000 karių, įkelia ten karius iš Šiaurės Korėjos ir siunčia šias tris brigadas į vieną iš vietų, kur vyksta aktyvūs mūšiai. Trys pilnavertės brigados yra reikšmingas resursas? Taip, tai reikšmingas išteklius“, – pabrėžia pareigūnas.
1-mūsų braliukai latviai švenčia kariuomenės dieną, jie vadina Lačplėša diena. Kasmet Rygoje deginami laužai. Lačplėsis latviams mitologinis personažas, kuris plikomis rankomis sumušė mešką. O meška kaip žinome, tai kacapas.
2-mūsų broliukai lenkai švenčia valstybės atkūrimo dieną (Narodowe Šwięto Niepodleglošci). Ponas Duda kasmet šią dieną primena apie kacapų agresiją, o lenkai degina fakelus.
3-2022m. išlaisvintas Chersonas. Ir ne taip kaip senas pirdyla pucinas sako ''išlaisvintas'' bet realiai išlaisvintas, nes liaudis ZSU armiją pasitiko su duona ir druska.
4-baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, per kurį veltui žuvo 3,2mln kacapų su neaiškiu skaičiumi ukrainiečių. Bet šio karo pliusas-laisva Lietuva!
