Tačiau Körberio fondo užsakymu atlikta apklausa kartu parodė, kad 58 proc. respondentų nenori, jog Vokietija imtųsi lyderės vaidmens, jei JAV atsitrauktų iš tarptautinės politikos.
Paklausti, kuri pusė turi daugiau kompetencijos užsienio politikos srityje, 28 proc. respondentų sakė, kad tai yra opozicinių konservatorių kandidatas į kanclerius ir Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas Merzas. Žaliųjų partijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas gavo 18 proc., o socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas – 15 proc. palaikymą.
Kasmetinę reprezentatyvią apklausą „Berlyno pulsas“ rugsėjo mėnesį atliko apklausų institutas „Verian“, o lapkričio 7 ir 8 dieną, po JAV prezidento rinkimų ir koalicijos subyrėjimo, buvo atlikta papildoma apklausa.
Net ir rugsėjo apklausoje gynybos ministro Boriso Pistorius‘o (SPD) siūlymui padidinti gynybos išlaidas iki 3-3,5 proc. bendrojo vidaus produkto pritarė 50 proc. apklaustųjų, o 15 proc. teigė, kad tai per mažai.
Tuo pat metu dauguma (65 proc.) nepritaria Vokietijos karinei lyderystei Europoje. Praėjusiais metais šis skaičius siekė 71 proc. Kalbant apie didesnį dalyvavimą tarptautinėse krizėse apskritai, vokiečių nuomonės išsiskyrė: rugsėjį tam pritarė 46 proc. respondentų – tai didžiausias rodiklis nuo apklausos pradžios 2017 metais, o 44 proc. vis dar nepritaria.
