Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) žmonės yra skiepijami „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinomis, o Jungtinė Karalystė (JK) leidimą yra davusi „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ skiepams. Abi šalys savo gyventojus taip pat skiepija vienos dozės „Johnson & Johnson“ vakcina.
Daugelis JK gyventojų antrąja vakcina yra skiepijami po 12 savaičių. Toks sprendimas buvo priimtas dėl pradinio vakcinų trūkumo, kuomet JK valdžia teikė prioritetą nors ir daliniam, bet didesnio žmonių skaičiaus paskiepijimui.
Kaip teigia „Business Insider“, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja antrąja doze skiepytis praėjus 21 d. po pirmosios „Pfizer“, ir 28 d. po pirmosios „Moderna“ vakcinos.
Duomenys apie vakcinų veiksmingumą po pirmosios dozės nėra visiškai tikslūs. Informacija gali skirtis pagal tai, kas ir kokiais metodais yra vertinama. Stephenas Evansas, medicininės statistikos profesorius Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje bei buvęs vaistų saugumo komiteto narys Europos vaistų agentūroje, padėjo „Business Insider“ suprasti šiuos duomenis.
S. Evansas sakė, kad patys patikimiausi duomenys yra JAV maisto ir vaistų administracijai (FDA) pateikti kiekvienos vakcinos vėlyvojo etapo klinikinių tyrimų rezultatai. Remiantis šia informacija, yra aprašoma, kokią apsaugą suteikia viena skirtingų vakcinų dozė.
„Pfizer-BioNTech“ – mažiausiai 80 proc.
FDA duomenimis, „Pfizer“ vakcinos efektyvumas, apsaugant nuo susirgimo simptominiu koronavirusu, tarp pirmosios ir antrosios dozės buvo 52,4 proc. Tačiau tokia apsauga susidaro dar nespėjus praeiti 11 dienų po pirmosios dozės, taigi tikrasis procentas gali būti daug didesnis.
Kaip rašoma FDA dokumentuose, tikrasis efektyvumas gali svyruoti nuo 29,5 iki 84,5 proc. Apskaičiuoti tikslesnį efektyvumo procentą buvo sunku, nes vykdant vakcinos klinikinius tyrimus, praėjus tokiam laikotarpiui po pirmosios dozės, koronavirusu užsikrėtė labai mažai dalyvių.
„Pfizer“ skiepas 100 proc. apsaugo nuo patekimo į ligoninę ir mirties. Tiesa, ši tikimybė buvo apskaičiuota remiantis labai maža dalyvių grupe: vos keturi žmonės klinikinio tyrimo metu susirgo sunkia koronaviruso forma, tiesa, visi jie buvo gavę placebą, o ne tikrąją vakciną.
S. Evansas sakė, kad yra labai stiprių įrodymų, jog pasiskiepijus viena „Pfizer“ doze susidaro 80 proc. – ar net 90 proc. – apsauga nuo susirgimo koronavirusu su simptomais. Tiesa, jis pridūrė, kad vis dar nėra aišku, kas nutinka praėjus 21 dienai, nes buvo atlikta mažai šio laikotarpio tyrimų.
S. Evansas teigė, kad ši tikimybė yra pagrįsta duomenimis, cituojamais FDA informaciniame dokumente, kuris buvo išleistas prieš vakcinos patvirtinimą.
„Moderna“ – bent 80 proc.
„Moderna“ vakcinos efektyvumas apsaugant nuo koronaviruso infekcijos su simptomais po pirmosios dozės buvo 69,5 proc., tačiau tikrasis veiksmingumas gali svyruoti nuo 43,5 iki 84,5 proc. Tikslesnio skaičiaus gauti nepavyko todėl, kad klinikinių tyrimų metu koronavirusu susirgo nedaug dalyvių.
69,5 proc. efektyvumas buvo nustatytas į skaičiavimus įtraukiant ir pirmąsias 13 dienų po pasiskiepijimo, kai apsauga dar nebūna susidariusi. Taigi realybėje vakcina gali būti daug efektyvesnė.
Testuojant „Moderna“ vakciną nedidelis skaičius žmonių, apie 7 proc., dėl nežinomų priežasčių antrąja vakcina nesiskiepijo. Šioje grupėje, nepraėjus 14 dienų po pasiskiepijimo, vakcina buvo 50,8 proc. veiksminga, padedant išvengti koronaviruso su simptomais. Po vakcinacijos praėjus dviem savaitėms, jos veiksmingumas išaugo iki 92,1 proc.
Nėra aišku, kaip efektyviai viena „Moderna“ vakcinos dozė apsaugo nuo paguldymo į ligoninę ir mirties, nes per mažai žmonių tyrimo metu susirgo sunkia koronaviruso forma. Du iš susirgusių dalyvių buvo gavę tikrąjį skiepą, o keturi – placebą.
S. Evansas sakė, kad po vienos „Moderna“ dozės susidaro mažiausiai 80 proc., o galbūt net 90 proc., apsauga nuo susirgimo koronavirusu su simptomais. Tiesa, kaip jos efektyvumas kinta praėjus 28-ioms dienoms po pasiskiepijimo pirmąja doze, lieka neaišku. Vėlgi, toks efektyvumas buvo apskaičiuotas įvertinus visus FDA pateiktus duomenis.
„AstraZeneca“ – daugiau nei 70 proc.
S. Evanso teigimu, apskaičiuoti „AstraZeneca“ vakcinos efektyvumą yra sunkiau, nes vėlyvuosiuose klinikiniuose tyrimuose buvo naudojama skirtinga metodika, taip pat, JAV vis dar yra vykdomas didelis šios vakcinos tyrimas, todėl FDA vis dar nėra pristačiusi šios vakcinos duomenų taip, kaip buvo pristatyta informacija apie kitas vakcinas.
Remiantis vėlyvosios stadijos klinikinio tyrimo rezultatais, paskelbtais vasario 19 d. žurnale „The Lancet“, vienos „AstraZeneca“ vakcinos dozės efektyvumas apsaugant nuo simptominio koronaviruso pirmąsias 90 dienų po pasiskiepijimo buvo 76 proc. Tyrimo autoriai pranešė, kad viena dozė 100 proc. apsaugojo nuo patekimo į ligoninę, tačiau šis skaičiavimas buvo atliktas remiantis nedidelio dalyvių skaičiaus patirtimi.
Perskaitęs visus esamus tyrimus, S. Evansas mano, kad vienos „AstraZeneca“ dozės efektyvumas pirmąsias 90 dienų po pasiskiepijimo viena vakcina siekia 70 proc. Tačiau kaip jis keičiasi pasibaigus šiam laikotarpiui – nežinoma.
„Johnson & Johnson“ – 66 proc.
Klinikinių tyrimu metu, „Johnson & Johnson“ siekė išsiaiškinti, kaip jų vakcina apsaugo susirgimo vidutinio sunkumo arba sunkia koronaviruso forma, o ne nuo susirgimo simptominiu koronavirusu, kaip darė „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“.
Apsauga jau buvo pastebima praėjus 14 dienų po pasiskiepijimo, o praėjus 28 dienoms jos efektyvumas buvo 66,1 proc. Tiesa, vakcinos veiksmingumas skyrėsi, priklausomai nuo šalies, kurioje ji buvo testuojama: JAV jis siekė 72 proc., tačiau jis buvo kiek mažesnis Pietų Afrikoje (64 proc.) ir Brazilijoje (68 proc.). Skirtumus galėjo lemti tai, kad šalyse vyravo skirtingos koronaviruso atmainos, kurios iš dalies gali būti atsparios skiepo sukuriamiems antikūnams.
Ką reiškia efektyvumo procentai?
Vakcinų efektyvumo procentas parodo, kiek žmonių po pasiskiepijimo įgauną visišką apsaugą. Jeigu efektyvumas yra 80 proc., tai reiškia, kad 80 proc. žmonių yra apsaugoti, o 20 proc. – ne.
Tiems, kurie visišką apsaugą įgauna po pirmojo skiepo, antroji dozė yra reikalinga siekiant pagerinti imuninį atsaką ir užtikrinti, kad imunitetas išliks ilgiau.
Kai kurie po pirmojo skiepo visiškos apsaugos neįgavę žmonės ją įgauna pasiskiepijus antrąja doze. Tačiau kitiems atsparumas gali niekada ir nesusidaryti, nes jų imuninės sistemos į vakciną nesureaguoja.
