Sveikata

Siekdama kuo greičiau paskiepyti 75 metų amžiaus ir vyresnius Lietuvos gyventojus bei maksimaliai apsaugoti juos nuo sunkių ligos formų ar mirties, ministerija kviečia visas šalies savivaldybes susitelkti ir ateinančias dvi savaites, nuo spalio 4 d. iki spalio 17 d., turimus pajėgumus nukreipti į aktyvų vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimą jų namuose, rašoma pranešime spaudai.

Pirmadienio vakarą Armėnijai Vilniaus oro uoste perduota 50 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą paramą trečiosioms šalims kovoje su COVID-19 pandemija, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys su delegacija susitiko su Armėnijos sveikatos apsaugos ministre Anahit Avanesyan ir perdavė vakcinas.

Pandemija apnuogino ne vieną sveikatos priežiūros sistemos trūkumą Lietuvoje. Bene skaudžiausiai atsieina slaugos specialistų stygius. Ilgos darbo valandos, viršytos rekomenduojamo darbo krūvio normos, emocinė perkrova – tik keli šios sisteminės spragos atspindžiai. Jei situacija nesikeis, nukentės ne tik darbuotojai, bet ir pacientai – bus sudėtinga užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sakė tv3.lt kalbinti pašnekovai.

Švietimo įstaigose registruoti 325 COVID-19 protrūkiai, iš viso izoliuota per 5 tūkst. asmenų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVCS pirmadienio duomenimis, su minėtais aktyviais protrūkiais siejami 1354 infekcijos atvejai, iš jų 88 proc. yra pirminiai atvejai, t. y., kai užsikrėtė vaikai ar darbuotojai, likusi dalis – šeimų nariai. Daugumą sudaro atvejai mokyklose, dar apie 12 proc. užsikrėtimų koronavirusu fiksuojama vaikų darželiuoe.

Atšalus, keičiantis orams vis dažniau sunegaluoja organizmas – skauda gerklę, varva, užsikemša nosis. Kartais numojus ranka į užsikimšusią nosį peršalimas gali įsisenėti – tai pasireiškia bloga savijauta ar netgi karščiavimu. Specialistai sako, kad sloga geriau pradėti rūpintis iškart, nes negydoma ji gali komplikuotis. Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų ausų ir gerklės ligų gydytoja Daina Šimulynienė sako, kad paprastai sloga trunka iki 7 dienų ir ją išsigydyti galime namuose.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 3 806 testus nustatyta 540 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė septyni anksčiau užsikrėtę, vyresnio amžiaus žmonės, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 629 naujus COVID-19 atvejus ir trijų pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 370 asmenų nėra pasiskiepiję arba baigę vakcinavimo kurso.

Galimybių paso atsisakyti šiuo metu neketinama, tačiau svarstoma, kad jis nebūtų išduodamas atlikus COVID-19 testą, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Šiai dienai tokių minčių nėra (atsisakyti galimybių paso – BNS). Kaip tik pasakyčiau, kad yra kitos mintys, jog testavimas nebūtų traukiamas į galimybių pasą – išimti iš galimybių paso, nes matome, kad situacija nepagerėjo“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vyriausybės atstovė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad galima diskutuoti apie pinigines išmokas už skiepą nuo COVID-19, tačiau konkrečiai į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymą dėl išmokų senjorams kol kas nėra įsigilinęs. „Aš esu ne kartą pasisakęs, kad tai yra diskusinis elementas, bet dabar konkrečiai šitų projektų nesu matęs, tai nekomentuosiu“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras. Jo teigimu, svarbiausia, kad žmogus skiepytis apsispręstų pats.

Sakoma, kad pokyčiams reikia pribręsti. Pasikeitimai dažniausiai gąsdina, sukelia nerimo, tad paprastai yra daromi palaipsniui, palengva, iš anksto įspėjant. Tačiau koronaviruso pandemijos akivaizdoje sveikatos priežiūros sistema buvo priversta pokyčių imtis greituoju būdu.

Pandeminė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja – lieka tik 18 dar „raudonų“ savivaldybių, o visa kita šalies dalis pasidengė juoda spalva. Iš didžiųjų miestų ir rajonų geriausia situacija išlieka Panevėžyje.  Praėjusią parą nustatyta 1114 naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 septyniolika nebuvo paskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą nustatyta 1114 naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 septyniolika nebuvo paskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Per parą 255 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 428 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1303 COVID-19 sergantys žmonės – trimis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 121 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 4,8 tūkst.

Iš Lenkijos atvykusiems imuniteto neturintiems asmenims nuo pirmadienio reiks testuotis ir izoliuotis, taip pat to prireiks ir atvykusiems iš Liuksemburgo. Šios valstybės paveiktų šalių sąraše perkeltos į raudonąją zoną. Iš raudonos zonos atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems asmenims ir toliau išlieka privalomas tyrimas prieš kelionę ir 10 dienų izoliacija atvykus. Tuo metu Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją.

Nors įsibėgėjus ketvirtajai COVID-19 bangai vis garsiau prabylama ir apie sunkiai koronavirusu sergančius vaikus, gydytojai visgi akcentuoja, kad ši liga savo sunkia forma graso tik nedidelei jų grupei. Tačiau jie kartu įspėja, kad koronavirusas vaikams gali pasireikšti labai skirtingai – netgi imituoti chirurgines pilvo ligas. Kaip portalui tv3.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas, ši COVID-19 banga išsiskiria tuo, kad tenka gydyti daugiau vaikų.

Kai kurie gyventojai stebisi, kodėl, nors jaučiasi prastai, karščiuoja, sergant COVID-19 nėra guldomi į gydymo įstaigą. Gydytojai gi pabrėžia, kad yra aiškios taisyklės, kam susirgus reikia gultis į ligoninę, o kam – pakanka gydytis namuose. Į portalą tv3.lt kreipėsi sutrikusi moteris. Vilnietė Aurelija teigė, kad ji kiek suglumusi dabar stebi vaizdo reportažus iš kovidinių skyrių ligoninėse, kur tiek daug sunkių pacientų.

Ligoninėse daugėja sunkias traumas patyrusių elektrinių paspirtukų vairuotojų: vieniems išbyrėję dantys, kai kurių ir gyvybė pakimba ant plauko. Vien Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos medikai suskaičiavo, kad tokių nelaimėlių per tris vasaros mėnesius į kliniką pakliuvo apie 1000. Ir dažnas jų į palatą pakliuvo girtas.  Paspirtukas ant šono – vairuotojas ir po kojomis pasimaišiusi pėsčioji – medikų rankose.

Nors ruošiamos ligoninių tinklo pertvarkos vizija pristatyta dar vasarą, nepaisant ministro vizitų į kiekvieną savivaldybę, tiek joms, tiek ligoninėms vis dar lieka daug neaiškumų. Vieni reformos laukia ir norėtų greičiau žinoti, kur kokios paslaugos bus teikiamos, kiti gi sako jaučiantys primygtinį spaudimą jungtis į neaiškius darinius, kurie gali paslaugas nuo gyventojų tik nutolinti.

Mokslininkai tikisi, kad vadinamieji „iššūkių bandymai“ („challenge trials“) pasiūlys sprendimus pandemijos problemai. Mokslininkai vis dar daug ko nežino apie koronavirusą, o šalys vėl grįžta prie apribojimų. Kaip galite padėti?  Galite pasisiūlyti būti užkrėsti, rašo politico.eu. Vadinamieji „iššūkių bandymai“ – prieštaringai vertinama, bet jau seniai naudojama medicininių tyrimų technika, kuri koronaviruso pandemijos metu įgijo dar niekada nematytą poreikį.

Lietuvoje kasdien žmonės miršta ne tik nuo koronaviruso – kur kas daugiau gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos – daugiau nei 20 tūkst. per metus. Ir, deja, lietuvių širdys per pandemiją streikavo kur kas dažniau – mirė bene 2 tūkst. daugiau lietuvių nei įprasta. Medikai liūdnus skaičius sieja ir su pandemija, ir su lietuvių nenoru rūpintis savimi.

COVID-19 iš esmės paveikė ir daugybės valstybių medicinos sektorių. Galbūt nėra geresnės vietos pamatyti Italijos sveikatos priežiūros ateitį nei mažas medicinos centras Forlimpopoli mieste. Šalies vyriausybė didina investicijas į bendruomenės priežiūrą ir nukreipia dėmesį nuo didelių ligoninių.  Iki koronaviruso pandemijos italai didžiavosi turėdami vieną geriausių nacionalinių sveikatos sistemų pasaulyje.

Šeštadienį fiksavus rekordinį naujų susirgimų COVID-19 skaičių situacija kai kuriose savivaldybėse darosi kritinė – čia naujų atvejų rodiklis jau artėja prie 2 tūkst. Raudonajai zonai priklausančių savivaldybių šalyje jau teliko mažiau nei trečdalis. Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2066 nauji koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 21 asmuo, tik 2 iš jų – buvo pasiskiepiję, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Per parą mirė devyni vyresni nei 70-ies metų žmonės, aštuoni vyresni nei 80-ies, du, kuriems buvo per 90-imt ir po vieną vyresnį nei 50-ies ir 60-ies metų žmogų. Pilnai pasiskiepiję iš jų buvo po vieną vyresnį nei 80-ies ir 90-ies metų žmogų.

Rūkymas, sėdimas darbas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, stresas, įtampa. Tai tik keletas veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, nuo kurių visame pasaulyje ir Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių. Širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.

Ekspertams siūlant padaryti senjorams nemokamus greituosius COVID-19 antikūnų testus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, jog senoliams reikia ne testų, o skiepų. „Nustokime skleisti dviprasmiškas ir neesmines žinutes: senjorams reikia ne testų, senjorams reikia skiepo. Ir mes nekurkime iliuzijos, kad kažkokiomis kitomis priemonėmis mes galėtume pasiekti rezultatą“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Neoficialiais duomenimis, serga ir vis daugiau ligoninės darbuotojų. Profilaktiniai PGR tyrimai buvo atlikti ir Vidaus ligų skyriaus pacientams, tačiau susirgimų nenustatyta. Testuojami ir kiti ligoninės skyriai, toliau draudžiamas pacientų lankymas. Norint aplankyti terminalinės būklės pacientą arba vaiką iki 14 metų, reikia gauti skyriaus vedėjo leidimą, rašo „Šilutės naujienos“. „Šilutė – juodoji zona.

Vilniui atsisveikinant su skiepobusais, suskaičiuota, jog nuo vasaros vidurio iki šiol juose buvo paskiepyta apie 33 000 gyventojų. Nuo spalio 2 dienos keičiasi kai kurių vakcinavimo centrų darbo laikas, tačiau daugėja vietų, kur vilniečiai skiepys – gyventojų laukiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, privačiose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose ir vaistinėse.

Praėjusią parą nustatyta 1970 naujų COVID-19 atvejų, mirė 18 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys. Per parą 3335 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepytas 8771 žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1223 COVID-19 pacientai – 22 daugiau nei parą prieš, 133 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,3 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo įteisinti surogatinę motinystę, pagalbinį apvaisinimą nesusituokusiems. Kaip skelbia 15min.lt, SAM parengtose Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose siūloma leisti  pagalbinį apvaisinimą atlikti ir nesusituokusioms bei partnerystės neįregistravusioms poroms – vyrui ir moteriai, panaikinti amžiaus, nuo kurio atliekamas vaisingumo išsaugojimas, ribą.

Unikalus atvejis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje: iš skrandžio pašalinta per kilogramą svetimkūnių Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai iš paciento skrandžio operacijos metu pašalino daugiau kaip kilogramą vinių, varžtų, veržlių, britvų, medvaržčių ir kitų svetimkūnių.  Pasak operaciją atlikusio Pilvo ir koloproktologijos skyriaus chirurgo Šarūno Dailidėno, svetimkūniai pacientų virškinamajame trakte nėra reti, tačiau šis atvejis unikalus jų gausa.

Ketvirtadienį darbą baigia Nacionalinio kraujo centro mobili ekspertų komanda, keliavusi po Lietuvą ir lauko palapinėse skiepijusi nuo COVID-19. Per keturis mėnesius iš viso paskiepyta daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, surengta per 100 vakcinavimo išvykų visoje Lietuvoje, pranešė centras. Į kai kurias savivaldybes vykta po tris kartus – Pakruojį, Šiaulius, Šilutę, Kelmę, Mažeikius, Plungę, Tauragę, Pagėgius. Per vieną dieną daugiausia – 670 – žmonių paskiepyta Marijampolėje.

Seimas po pateikimo pritarė eksministro Aurelijaus Verygos kartu su parlamentarų grupe pateiktoms įstatymo pataisoms, kurios leistų atlyginti žalą, jei ji kiltų pasiskiepijus COVID-19 vakcina. Taip pat siūloma, kad tas galiotų kalbant ir apie vakcinas, kurios įtrauktos į vaikų skiepijimo kalendorių. Iš 57 užsiregistravusių parlamentarų 47 buvo „už“, 10 – susilaikė. Įstatymo pataisas numatoma svarstyti gruodžio mėnesį.

Epidemiologinė COVID-19 situacija Lietuvoje ypač sudėtinga, tačiau nėra ieškoma to esminių priežasčių, Seime valstiečių surengtoje diskusijoje teigė Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius doc. dr. Rimas Jankūnas. Anot R. Jankūno, tikėtasi, kad problemas išspręs karantinai, kaukės, vakcinos, bet jis kėlė klausimą, ar tos priemonės padeda? „The Economist duomenimis, esame antri Europos Sąjungoje ir 7 pasaulyje pagal mirčių perviršį.

Vyriausybei nutarus, kad nuo spalio 1 d. visose uždarose patalpose kaukių dėvėjimas yra privalomas, pro. Saulius Čaplinskas teigia, kad galimybių paso naudojimas, ypač kalbant apie didžiuosius prekybos centrus, netenka prasmės. Socialiniame tinkle pasidalinęs žinute užkrečiamųjų ligų specialistas svarstė, kad atėjo metas peržiūrėti kitus dabar galiojančius ribojimus.

Nuo spalio 1-osios, penktadienio, visi pastatų viduje dirbantys žmonės turės dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Kur yra uždaros erdvės, ten kaukės yra privalomos“, – Seime žurnalistams sakė ministras. Ministras kalbėjo, kad su epidemiologais dar kalbama dėl nuostatos, kad turėtų būti vidaus taisyklės, jei 100 proc. visas kolektyvas yra pasiskiepijęs, tuomet sąlygos galėtų būti ir kitokios.

Septyniolikmetis Lukas gyveno aktyvų jaunuolio gyvenimą iki tol, kol pradėjo justi skausmą krūtinėje. Vaikinas skausmo, atsirandančio tik po treniruočių, per daug nesureikšmino. „Didelių nusiskundimų niekada neturėjau. Po fizinio krūvio jausdavau skausmą kairėje pusėje, bet jis praeidavo“, – pasakoja Lukas.

Situacija dėl COVID-19 šalyje išlieka sudėtinga – naujų užsikrėtimo atvejų skaičius yra arti 2 tūkst., užimta virš 1 tūkst. kovidinų lovų. Padėtis ypač blogėja Šiauliuose – ketvirtadienio Statistikos departamento duomenimis, į „juodąją“ zoną pateko ne tik miestas, o jau ir rajonas. Portalas tv3.lt primena, kad prieš kurį laiką kai kurie politikai kritikavo miesto savivaldybę, jog pandemijos įkarštyje rengė miesto šventę, kur žmonės uoliai nesilaikė saugumo reikalavimų.

Praėjusią parą nustatyti 1806 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys. Per parą 2577 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 7,1 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1201 COVID-19 pacientas – 30 daugiau nei parą prieš, 129 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 13,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,2 tūkst.

Atvėsus orams poliklinikas užplūdo negaluojantys pacientai. Paskutinėmis rugsėjo savaitėmis sergamumas ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis smarkiai šovė į viršų – serga ir vaikai, ir suaugę. O bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis yra dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Sostinės poliklinikose rikiuojasi eilės pacientų. Vieni skundžiasi prasta savijauta – gerklės skausmu, sloga, kai kurie ir kosuliu.

Vaikus skiepyti būtina ne vien dėl to, kad juos gali užklupti sunkus multisisteminis uždegiminis sindromas ar varginti pokovidiniai reiškiniai, bet tam, kad jie galėtų mokytis kontaktiniu būdu. Tokią svarbiausią žinutę kalbėdamas apie vaikų vakcinaciją nuo COID-19 iškėlė Kauno klinikos Vaikų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

Šiandien, rugsėjo 29 dieną, minime Pasaulinę širdies dieną. Deja, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistika Lietuvoje yra šokiruojanti. Ši ligų grupė praeitais metais nusinešė apie 23 tūkstančius gyvybių, o tai yra kone 10 kartų daugiau nei koronavirusas. Gydytojai vilniečius trečiadienį kviečia nemokamai išsitirti svarbius širdies sveikatai rodiklius.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia abejojantis, ar piniginė paskata skatinant skiepytis vyresnio amžiaus žmones būtų gera idėja.  Ministras, paprašytas įvertinti eksministro Aurelijau Verygos siūlymą įvesti pinigines išmokas – paskatinimą senjorams skiepytis, neslėpė skepticizmo.  „Esu jau minėjęs ir teikęs nuomonę šiuo klausimu. Visada labai svarbu, kuriame etape tokie dalykai yra siūlomi. Asmeniškai manau, kad tai labai diskutuotinas klausimas.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje jau yra 32 „juodosios“ savivaldybės, per vakar prie jų prisijungė Pasvalio rajonas ir Neringa, Vakarų Lietuvą nudažydama visiškai juodai. Šviesesnėje raudonoje C2 zonoje vis dar laikosi Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonai – čia naujų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, nuo „pirmaujančių“ savivaldybių skiriasi ir dešimčia kartų.

Praėjusią parą nustatyti 1847 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Pilnai paskiepytas buvo tik vienas iš praėjusią parą mirusių žmonių. 2722 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6,9 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1171 – šis skaičius per parą beveik nekito, 129 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 16,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį planuoja grąžinti reikalavimą uždarose erdvėse nešioti kaukes. Antradienį žurnalistams komentuodama šį siūlymą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tam pakaks ekstremalios situacijos režimo. Anksčiau buvo svarstyta, kad rekomendaciją patalpose dėvėti kaukes pakeičiant į reikalavimą, gali tekti vėl įvesti karantino režimą.

Visi žinome, jog Lietuvos gyventojai turi skirtingą požiūrį į koronavirusą ir vakcinaciją. Tačiau ar egzistuoja tik dvi „stovyklos“ – tie, kurie skiepijasi ir kurie ne? Ištyrus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad vyrauja keturi gyventojų segmentai, kurie skiriasi pagal elgseną, nuostatas, susijusias su vakcinacija, bei demografines charakteristikas. Tyrimo metu išskirti keturi segmentai pagal požiūrį į koronavirusą bei skiepus nuo jo: „Priešininkai“ (26 proc.), „Abejojantieji“ (28 proc.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai konstatuoja liūdną realybę – pastarosiomis savaitėmis stipriai išaugus pacientų srautams kai kada patekti į ligoninės priimamąjį gali užtrukti ir kelias valandas. Pačios gydymo įstaigos patvirtina, kad situacija šiandien ypač kaista dėl kovidinių pacientų, tačiau dar nėra kritiška, kad tektų rūšiuoti ligonius.

Pandemijos pagreičiui ir toliau neslobstant, palankių tendencijų nestebima ir koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje. Praėjusią savaitę aktyvių protrūkių registruota 30-čia proc. daugiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Prasidėjus rudeniui ir artėjant šaltajam metų sezonui gydytojai primena apie būtinybę nepamiršti ne tik skiepo nuo COVID-19, bet ir gripo ir pneumokokinės infekcijos. Infektologų draugija teikia rekomendacijas, kokiu intervalu jas galima įskiepyti. Anksčiau specialistai akcentavo, kad tarp skirtingų skiepų reikia padaryti bent dviejų savaičių pertrauką.