Sveikata

Norintieji būti „atleisti“ nuo COVID-19 skiepo ir gauti galimybių pasą atakuoja šeimos gydytojus dėl tą įrodančios pažymos. Nors galimybių pasas savaime tokiems žmonėms nepriklauso ir jie tik gauna nemokamo testavimosi galimybę, gydytojai įspėja, kad neretai tokių dokumentų norintiems žmonėms tenka nusivilti.  Operacijų vadovo sprendimu numatyta, kad nemokamai testuotis galimybių pasui gali nėščiosios ar žindančios moterys. Taip pat tie, kurie turi įrašą apie kontraindikacijas skiepui.

Viešai nuskambėjus Rokiškio rajono mero pasidalintam atvejui, kai net ir susirgus koronavirusu galimybių pasas galioti nenustojo, atsakingos institucijos pripažįsta, kad neatsakingiems gyventojams yra palikta landa dalintis virusu.   Ketvirtadienį Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas feisbuke nusistebėjo, kaip jam net susirgus COVID-19 galimybių pasas (GP) veikė kaip veikęs.

Vaistinėse per mėnesį buvo išduota apie pusę milijono popierinių galimybių pasų, tai rodo, kad žmonėms patogu lankytis vaistinėse ir naudotis teikiamomis paslaugomis, tačiau skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos apimtys vaistinėse nėra didelės. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) sako, kad tam įtakos turi 3 priežastys.

Nuo pirmadienio, spalio 11 d., į paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną perkeliama Vengrija, tačiau šią zoną palieka Kipras, Kreta, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Prancūzija (išskyrus Martiniką ir Gajaną). Žaliąją zoną papildys Tenerifė, Gran Kanarija ir Lichtenšteinas. Kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Vyresnio amžiaus žmonės – kiekvieno iš mūsų tėvai ar seneliai – turi riziką užsikrėsti pneumokokine infekcija. Deja, būtent vyresnio amžiaus žmonėms ši infekcija gali būti mirtina. Todėl LSMUL Kauno klinikų gydytojas doc. Gediminas Urbonas padėjo sudaryti trumpą atmintinę, kurią išsisaugoti turėtų kiekvienas 65 m. amžiaus sulaukęs asmuo. Doc.

Dėl koronaviruso pandemijos smarkiai išaugus darbo krūviui visuomenės sveikatos priežiūros specialistai prašo didesnio finansavimo. Visuomenės sveikatos biurų atstovai teigia, kad papildomas darbo krūvis pandemijos metu buvo kompensuotas tik iš dalies: finansavimas skirtas už papildomas funkcijas, bet viršvalandinio darbo apmokėjimui lėšos nenumatytos ir jas siūlyta finansuoti „dirbtinai sumažinus finansavimą kitoms veikloms“. „Pandemijos metu visuomenės sveikatos biurams pavesta daug naujų, i...

Pandeminė COVID-19 situacija šalyje toliau blogėja. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, jau skaičiuojama tik 10 savivaldybių, kurios nepatenka į „juodąją“, t. y. blogiausią epidemiologinę zoną.  Praėjusią parą nustatyta dar 2403 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių. Tuo metu 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 887,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10 procentų.

Pateikę naujausius duomenis apie šalutines reakcijas į COVID-19 skiepą specialistai ramino, kad absoliuti dauguma jų – nesunkios. Tuo metu tarp 10 proc. pasitaikiusių atvejų fiksuoti keli miokardito atvejai jauniems vyrams, pranešimai apie trombozę, veido paralyžių bei ne vienas alpulio atvejis. Kaip konstatavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja dr.

Epidemiologinė situacija išlieka įtempta. Kasdien nustatoma daugiau nei du tūkstančiai naujų užsikrėtimų, COVID-19 per dieną nusineša keliolikos žmonių gyvybes. Situacija Vilniaus regione taip pat neramina. Pranešama, kad šiuo metu Vilniaus regione yra užimta 90 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų, Santaros klinikose gydomi devyni koronavirusu užsikrėtę vaikai. Praėjusią parą buvo nustatyta daugiau nei du tūkstančiai naujų koronaviruso atvejų, COVID-19 nusinešė 19 asmenų gyvybes.

Pristatydama naujausius duomenis apie šalutines reakcijas į COVID-19 vakcinas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) apžvelgė ir paauglių vakcinaciją. Jos metu pranešta apie 19 nepageidaujamų reakcijų, keturios iš jų įvardytos kaip sunkios. Komentuodama vaikų skiepijimą COVID-19 vakcina VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja dr. Rugilė Pilvinienė negalėjo išskirti matomų kažkokių ypatingų tendencijų.

Lietuva ir toliau išlieka pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį, tačiau viena pozicija pasislinko žemiau pagal mirtis ir šiuo metu užima trečią vietą, rodo naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys. Remiantis ketvirtadienį paskelbtais duomenimis, per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 795,5 COVID-19 atvejo ir tai buvo aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Antra yra Estija su beveik 659 užsikrėtimais 100 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 2403 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 13 žmonių. Praėjusią parą 2587 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7625 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1444 COVID-19 sergantys žmonės – daugiau nei pusšimčiu daugiau nei ankstesnę parą, 133 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 15,8 tūkst.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad iki spalio gauti 5505 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas po skiepo. Per paskutinįjį ketvirtį jų buvo 1204, taip pat gauti pranešimai apie 7 mirtis Lietuvoje ir vieną užsienyje, tačiau jų ryšys su skiepu nepatvirtintas.

Vyriausybė pritarė 100 eurų išmokomis skatinti nenoriai besiskiepijančius senjorus. Tuo metu šeimos gydytojams rengiama mėnesio akcija: už įtikintą pasiskiepyti vyresnį nei 75 m. asmenį – po 30 eurų. Nors medikai turi abejonių, ar vyresni pacientai dabar ims ir plūstels skiepytis, tačiau sutinka, kad tokia išmoka – daug mažesnė suma nei gydymo reanimacijoje išlaidos.

Spalio 7-ąją rajono meras Ramūnas Godeliauskas vyko į Panevėžį, į susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerijos viceministre. Susitikimo tema – sveikatos apsaugos sistemos reforma. Į renginį buvo įleidžiami tik tie, kurie turi galimybių pasus. Rajono meras juokauja: jam dėl to problemų nekilo: galimybių pasas jam nebuvo „išjungtas“ net ir tada, kai buvo nustatytas covid-19, kai meras sirgo šia liga. „Ką visa tai reiškia? Vadinasi, net ir sergančiam žmogui galimybių pasas nėra panaikinamas.

Gydymo įstaigų pacientai skundžiasi, kad prastėja sveikatos paslaugų prieinamumas – eilėse pas šeimos gydytojus tenka laukti ilgą laiką.

Praėjusios savaitės Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad Lietuva tarp ES ir EEA šalių turi daugiausiai 100 tūkst. gyventojų tenkančių naujų susirgimo atvejų skaičių. Pagal mirtingumą nuo COVID-19 Lietuva atsidūrė trečioje vietoje, po Bulgarijos ir Rumunijos. Lietuva su 795 atvejais 100-ui tūkst. gyventojų įsitvirtino pirmoje ECDC sudaromos lentelės vietoje pagal naujų atvejų skaičių per paskutines dvi savaites.

Didėjantys COVID-19 susirgimų skaičiai atsiliepia ir ligoninių lovų užimtumui. Štai viena iš didžiausių koronavirusine infekcija sergančius pacientus gydančių Kauno ligoninė praneša, kad tenka vis labiau „spausti“ paslaugas. Apie tai pasidalinusi žinute socialiniame tinkle įstaiga pranešė, kad viename iš padalinių jau nebepriima terapinių pacientų.  „Sergamumo visuomenėje didėjimas duoda karčių vaisių ligoninėms.

Nuo pirmadienio Lietuvoje oficialiai prasideda gripo sezonas, tačiau pirmieji susirgimai gripu užfiksuoti jau kiek anksčiau. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gripu serga 3 žmonės, visi jie yra iš Utenos. NVSC primena, kad Lietuvoje gripo sezonas prasideda nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Profesorius Vladas Algirdas Bumelis, vienas įžymiausių šalies biotechnologijų mokslų atstovų ir įmonės „Biotechpharma“ vadovas, sako nuo COVID-19 pasiskiepijęs trečiąkart, nes svarbiausias gyvenimo tikslas yra gyventi ir gyventi kuo ilgiau.  Ar yra bent teorinė galimybė, kad kada nors atsiras tokia vakcina, kuri apsaugos žmogų nuo koronaviruso užkrato visą gyvenimą, ne tik kelis mėnesius?  Aš galvoju, kad jau dabar vartojamos vakcinos yra labai efektyvios.

Antikūnų tyrimą galimybių pasui gauti nusprendęs pasidaryti asmuo vienoje kraujo tyrimų laboratorijoje gali gauti teigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, tačiau kitoje – rezultatas gali būti neigiamas. Dėl kilusios painiavos gydytojai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją ir ragina keisti galimybių paso procedūras, pripažįstant tik IgG antikūnų tyrimų rezultatus.

Kasdien sparčiai augant naujiems COVID-19 užsikrėtimams epidemiologiniame šalies žemėlapyje lieka vis mažiau raudonų plotelių. Tokių savivaldybių – vos 13, o dar didesnį nerimą kelia COVID-19 pacientais pilnėjančios ligoninės. Nustatomų atvejų skaičiais neslūgsta – ketvirtadienį vėl pranešta apie 2182 naujų užsikrėtimų COVID-19, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Vakar mirė 18 žmonių, tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 14 žmonių.

Ūmi ir greitai progresuojanti meningokokinė infekcija gali baigtis mirtimi per 24 valandas. 10-15 proc. sergančiųjų gyvybių nusinešančia klastinga, jokių specifinių simptomų neturinčia infekcija tikimybė užsikrėsti ypač padidėja prasidėjus peršalimo ir gripo sezonui bei nusilpus imunitetui. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė sako, kad į darželius ir mokyklas sugrįžę vaikai yra pažeidžiamiausia šios infekcijos grupė, o juos apsaugoti gali tik skiepai.

Praėjusią parą nustatyti 2182 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 14 žmonių. Praėjusią parą 2086 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6306 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1387 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 125 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,2 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį rekomendavo vaikams skirtą vakciną nuo maliarijos RTS,S/AS01 – pirmuosius skiepus nuo uodų pernešamos ligos, kuri per metus pražudo daugiau nei 400 tūkst. žmonių. Sprendimas priimtas įvertinus nuo 2019 metų Ganoje, Kenijoje ir Malavyje vykdomos bandomosios programos rezultatus; jos metu buvo suleista daugiau kaip 2 mln. vakcinos, kurią 1987 metais pirmą kartą pagamino farmacijos bendrovė GSK, dozių.

Šiuo metu trečiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gali gauti ne visi gyventojai, o tik tam tikros jų grupės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai siūlo trečia vakcinos doze leisti skiepytis visiems gyventojams – vakcinų turime per akis, be to, taip elgiasi ir kai kurios kitos šalys. Tačiau ne visi specialistai sutinka su šia idėja ir ragina palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo taip pat sako dar nesvarstanti.

Švedija laikinai stabdo „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19 naudojimą jaunesniems nei 20 metų asmenims po to, kai pasirodė pranešimai apie galimus retus šalutinius poveikius, praneša „Reuters“. Švedijos sveikatos agentūra skelbia, kad jų turimi duomenys rodo išaugusį miokarditų ir perikarditų skaičių tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, kurie buvo vakcinuoti. „Ryšys yra aiškus kuomet kalbame apie „Moderna“ vakciną „Spikevax“, ypač po antrosios dozės, – skelbiama pranešime.

Nors pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių ir COVID-19 liga persirgusiųjų asmenų tikimybė užsikrėsti šia liga yra gerokai mažesnė, tačiau ji išlieka. Todėl turėjus didelės rizikos sąlytį, svarbu imtis papildomų atsargumo priemonių: rekomenduojama ne tik vengti susibūrimų, bet ir objektyviai įvertinus turėtą riziką ne anksčiau kaip 3 dieną po turėto kontakto atlikti testą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad COVID-19 užsikrėtę asmenys privalo laikytis nustatytų izoliacijos taisyklių. Viena iš pagrindinių taisyklių – ligonis turi būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių. Pabrėžiame, kad ši taisyklė galioja nepriklausomai nuo to, ar šeimos nariai yra pasiskiepiję ar persirgę. Kai šeimoje kažkas suserga COVID-19, kiti šeimos nariai paprastai yra laikomi sąlytį turėjusiais ir pagal nustatytas taisykles privalo izoliuotis.

Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimą dėl sustiprinančios vakcinos nuo COVID-19 dozės visiems pilnamečiams gyventojams vertina specialistai, tačiau į agentūros rekomendacijas bus atsižvelgta, sako Lietuvos sveikatos apsaugos ministras.

Pasiskiepyti vakcina nuo koronaviruso pas šeimos gydytoją jau galima visoje šalyje, tokią naujieną pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Skatinant vakcinaciją ir geresnį prieinamumą prie tam tikrų visuomenės grupių ministerija praneša, kad nuo šiol visi šalies šeimos gydytojai galės pasiūlyti gyventojams ir COVID-19 vakciną.

Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė iki šių metų pabaigos skirti 60 tūkst. eurų senjorų vakcinacijos skatinimui.  Savivaldybės užsakymu atlikta vilniečių apklausa parodė, kad šeimos gydytojas jiems yra patikimiausias informacijos šaltinis pandemijos fone. Už tai, ką iki šiol darydavo nemokamai, vakcinacijos ambasadoriai  – medikai nuo šiol bus skatinami premijomis.

Kai tik prasidėjo pandemija ir patekimas pas gydytojus tapo apsunkintas, dar labiau išaugo vaistininkų darbo svarba. Vaistinės dirbo net ir COVID-19 sergamumo piku, tad pasikonsultuoti dėl sveikatos problemų galima greitai ir patogiai. Vaistininkai pastarąjį mėnesį pastebi, kad patekimas pas gydytojus vėl tapo apsunkintas, todėl įvairiais sveikatos klausimais dar aktyviau kreipiamasi į juos.

„Sakoma, kad 40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti vien prevencinėmis priemonėmis“, – prevencinių priemonių naudą akcentuoja Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. Vaistininkai savo ruožtu ragina ne tik patiems reguliariai tikrintis sveikatą, bet ir priminti apie tai giminaičiams. Dalis žmonių vis dar tiki, kad onkologinė liga – stigma ar netgi likimas, nuo kurio nepabėgsi. Vis dėlto prof. S. Jarmalaitė patikina, kad taip galvoti tikrai nereikėtų.

Noras sureguliuoti svorį skatina imtis net ir neįtikėtinų priemonių – vieni apie liekną figūrą svajojantys žmonės ryžtasi vartoti laisvinamuosius preparatus, kiti be saiko vartoja maisto papildus, tikėdamiesi atrasti stebuklingas piliules. Sveikatos specialistai tikina, kad nei vienas, nei kitas kelias nėra teisingi.

Tiems, kurie skiepytis nenori arba negali, greitasis antigeno testas iš esmės yra vienintelis būdas, leidžiantis eiti į darbą, tačiau dabar dėl galimybės ir pareigos eiti į darbą niekas nebegali būti tikras, mat išaušo sunkios dienos – pasidaryti reikiamą testą Kėdainiuose – didelė problema, nes mobilusis punktas dirba vos penkias valandas per dieną, o testuotis pirmiausia priimami tie, kurie jaučia ligos simptomus.

Lietuvoje imuniteto koronavirusui neturi apie trečdalį vyresnių nei 75 metų senjorų, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Jos duomenimis, šioje amžiaus grupėje yra 270 tūkst. žmonių, apie 80 tūkst. iš jų nėra nei paskiepyti, nei persirgę COVID-19. „Šiai grupei priklausančių asmenų imunizacijos lygis yra gerokai mažesnis, nei kitų aukštos rizikos grupių.

Epidemiologinis COVID-19 žemėlapis kasdien vis blogėja. Juodųjų savivaldybių šalyje jau yra 43 iš 60-ies. Kitos likusios – tamsiai raudonos, tokia tapo ir ilgą laiką geresnėje, šviesiai raudonoje C2 zonoje buvusi Panevėžio rajono savivaldybė. Per praėjusią parą vėl užfiksuotas rekordinis šios rudens bangos atvejų skaičius – nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės pradžios. Šalyje praėjusią parą atlikta 17,2 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės pradžios. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 10 žmonių. Praėjusią parą 2022 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5937 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1356 COVID-19 sergantys žmonės – per pusšimtį daugiau nei ankstesnę parą, 121 iš jų – reanimacijoje.

Jau antrus metus gyvenant COVID-19 pandemijos ritmu turbūt ne vienas susimąsto, kada gi ji galėtų baigtis. Nors šiuo metu fiksuojami rekordiniai atvejų skaičiai ir artimiausiems mėnesiams ekspertai nežada nieko gero, neatmetama, kad jau kitąmet galima tikėtis mažiau suvaržyto gyvenimo. Nors kai kur, pavyzdžiui, Danijoje, COVID-19 jau dabar pripažintas sezonine liga, specialistai neslepia, kad bet kuriuo atveju protrūkių įvairiuose pasaulio kampeliuose dar kurį laiką išvengti nepavyks.

EVA Žmonėms skirtų vaistų komitetas (CHMP) padarė išvadą, kad papildoma COVID-19 vakcinų „Comirnaty“ (registruotojas BioNTech/Pfizer) ir „Spikevax“ (registruotojas Moderna) dozė gali būti skiriama žmonėms, kurių imuninė sistema labai susilpnėjusi. Ji turėtų būti skiriama praėjus mažiausiai 28 dienoms po antrosios minėtų vakcinų dozės, rašo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Paskutiniąją rugsėjo savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas stabilizavosi. Fiksuotas nežymus – aštuonis proc. – siekęs augimas, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, rašoma pranešime spaudai.

Pirmadienį koronavirusas vėl pasiglemžė ne vieno jauno žmogaus gyvybę. Aiškėja, kad mirė vos 26-erių Prienų rajono gyventoja, taip pat – 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi telšiškė. Antradienį Statistikos departamentas pateikė liūdnų žinių. Per praėjusią parą vėl mirė 16 žmonių, du iš jų – ypač jauni. Vienai moteriai buvo vos virš 20-ies metų, kitai – virš 30-ies. Taip pat mirė vienas 40–49 m. vyras.

Antradienį Statistikos departamentas pateikė liūdnų žinių. Per praėjusią parą vėl mirė 16 žmonių, du iš jų – ypač jauni. Vienai moteriai buvo vos virš 20-ies metų, kitai – virš 30-ies. Taip pat mirė vienas 40–49 m. vyras. Kaip rodo Statistikos departamento atvirieji duomenys, 20–29 m. grupei priklausiusi moteris – Prienų rajono gyventoja, ji nebuvo pasiskiepijusi ar pasiskiepijusi iš dalies. Dar viena, 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris nurodyta kaip Telšių rajono gyventoja.

Praėjusią parą nustatyti 1524 nauji COVID-19 atvejų, mirė 16 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 14 žmonių. Praėjusią parą 2352 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6956 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1289 COVID-19 sergantys žmonės – keliolika mažiau nei ankstesnę parą, 125 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 10,7 tūkst.

Siekiant aktyvinti vyriausių šalies gyventojų skiepijimą, keliami įkainiai už žmonių skiepijimą namuose, taip pat rengiamasi apdovanoti komandas, kurioms pavyks paskiepyti daugiausiai 75-erių ir vyresnių gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Siekdama kuo greičiau paskiepyti 75 metų amžiaus ir vyresnius Lietuvos gyventojus bei maksimaliai apsaugoti juos nuo sunkių ligos formų ar mirties, ministerija kviečia visas šalies savivaldybes susitelkti ir ateinančias dvi savaites, nuo spalio 4 d. iki spalio 17 d., turimus pajėgumus nukreipti į aktyvų vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimą jų namuose, rašoma pranešime spaudai.

Pirmadienio vakarą Armėnijai Vilniaus oro uoste perduota 50 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą paramą trečiosioms šalims kovoje su COVID-19 pandemija, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys su delegacija susitiko su Armėnijos sveikatos apsaugos ministre Anahit Avanesyan ir perdavė vakcinas.

Pandemija apnuogino ne vieną sveikatos priežiūros sistemos trūkumą Lietuvoje. Bene skaudžiausiai atsieina slaugos specialistų stygius. Ilgos darbo valandos, viršytos rekomenduojamo darbo krūvio normos, emocinė perkrova – tik keli šios sisteminės spragos atspindžiai. Jei situacija nesikeis, nukentės ne tik darbuotojai, bet ir pacientai – bus sudėtinga užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sakė tv3.lt kalbinti pašnekovai.