Sveikata

Jau patvirtinus omikron atmainą ir toliau įtariant naujus jos atvejus Lietuvoje specialistai kol kas su nerimu žiūri, kaip tai pakeis pandemijos eigą ir ar galima sulaukti didesnio ligoninių užpildymo. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas konstatuoja, kad nors buvusio rekordinio ligonių skaičiaus gal ir nepasieksime, bet didesnis spaudimas sveikatos sistemai neišvengiamai gali kilti.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo palikti galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti, kurios rajoninės ligoninės gali ir toliau veikti, teikdamos sveikatos paslaugas gyventojams vietoje, o ne didžiuosiuose miestuose.

Dėl plikledžio gatvėms virtus čiuožyklomis, paslydę ir susižaloję žmonės užgulė priimamuosius. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje traumatologijos skyrius perpildytas, tenka skolintis lovas, o dalį planinių operacijų stabdyti. Vos spėja suktis ir Kauno ligoninės medikai, o Panevėžio gydytojai susižalojusių žmonių antplūdžio tikriausia gali tikėtis rytoj. Mat ten gatvės stiklinės – jas visiškai padengė ledas.

Trečiadienį pranešta apie du pirmuosius patvirtintus koronaviruso omikron atmainos atvejus Lietuvoje. Aiškėja, kad abu jie fiksuoti Vilniuje, vienas asmenų buvo vakcinuotas, kitas – ne. Šuo metu tiriama dar 12 įtariamų mėginių. Ne visi įtariami atvejai siejami su kelionėmis, dauguma jų yra nepasiskiepiję.

Dėl jau ir Lietuvoje nustatytos omikron atmainos bent apie griežtesnius judėjimo ribojimus negali būti kalbos, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Paklaustas, ar ir kada dėl jau Lietuvoje nustatytos omikron atmainos galėtų būti įvesti griežtesni, pavyzdžiui, judėjimo tarp savivaldybių ar kelionių, ribojimai, ministras tokią galimybę atmetė. „Tikrai dėl jokių judėjimo apribojimų būti kalbos negali. Svarbiausia yra situacija gydymo įstaigose“, – sakė jis.

Vyriausybė svarsto numatyti lovų užimtumo kriterijus galimybių paso ribojimams sušvelninti ar net atšaukti. Remiantis praėjusių metų statistika, „galimybių langas“ dabar neturintiems galimybių paso atsivertų tik porai vasaros mėnesių. Specialistai gi konstatuoja, kad tokio rodiklio reikėjo, bet galvoti apie kokius nors švelninimus yra labai anksti.

Oksfordo profesorius sako, kad omikron simptomai „skiriasi“ nuo ankstesnių koronaviruso atmainų. Seras Johnas Bellas paragino žmones atkreipti dėmesį į gerklės skausmą, raumenų skausmus, ypač aplink nugarą, nosies užgulimą, skrandžio sutrikimą ir viduriavimą kaip omikron požymius. „Vienas iš dalykų, kuriuos mes žinome, yra tai, kad sindromas yra gana skirtingas“, – sakė jis.

Trečiadienį oficialiai paskelbus, kad Lietuvoje buvo aptikti du omikron atvejai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pranešė, kad dėl kontakto su sergančiais izoliavosi daugiau nei 70 žmonių.  Pasak R. Lingienės, buvo tik laiko klausimas, kada omikron pasirodys ir Lietuvoje.  „Ar galėjome Lietuvoje išvengti omikron atmainos? Kaip visuomet sakau, realybei reikia žiūrėti tiesiai į akis – tebuvo laiko klausimas, kada.

Lietuvoje jau fiksuoti du pirmieji koronaviruso omikron atmainos atvejai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Įspėjama, kad ši atmaina plinta žymiai sparčiau, tačiau vakcinos nuo jos apsaugo, todėl labai svarbu neatidėlioti sustiprinamosios skiepo dozės. Be kita ko, įsigalioja ir griežtesnės taisyklės tiems, kurie turėjo sąlytį su omikron atmaina sergančiu asmeniu. „Su nerimu laukta informacija pasiekė ir Lietuvą.

Praėjusią parą nustatyti 2123 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šeši mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1538 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 16 tūkst. 37 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1292 COVID-19 sergantys pacientai – beveik tiek pat, kaip prieš parą, 119 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 17,5 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,6 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį įspėjo, kad pandeminio koronaviruso omikron atmaina plinta beprecedenčiu greičiu, ir paragino valstybes imtis veiksmų. Europai grumiantis su nauja COVID-19 ir hospitalizacijų banga, Nyderlanduose prieš šventes bus anksčiau uždarytos pradinės mokyklos, o Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), siekdamas dėl pandemijos įvesti naujų suvaržymų, susidūrė su dideliu išbandymu parlamente.

Trečiadienį Lietuvoje pradedamas 5–11 metų vaikų skiepijimas nuo koronaviruso. Jiems tinkamos vakcinos pirmadienį ryte atgabentos į Lietuvą, o vėliau – paskirstytos į skiepijimo vietas, sveikatos priežiūros įstaigas. Į šalį pristatyta 78 tūkst. „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos dozių. Karštosios linijos 1808 duomenimis, skiepams užregistruota apie 2 tūkst. minėto amžiaus vaikų. Registracija vaikų skiepijimui pradėta praėjusią savaitę.

Gyventojai 5–11 m. amžiaus vaikus registruoti vakcinai pradėjo dar praėjusią savaitę, o pirmadienį specialios jiems skirtos „BioNTech-Pfizer“ vakcinos dozės jau pasiekė Lietuvą. Nuo trečiadienio jau prasideda šios amžiaus grupės vaikų skiepijimas. Pirmąją vakcinų vaikams siuntą sudaro 78 tūkst. sumažinto tūrio „Comirnaty“ vakcinos dozių, kurios per kelias dienas paskirstomos skiepijančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.

Pasaulyje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai specialistai konstatuoja, kad iki šiol imunizuoti asmenys bus mažiau apsaugoti nuo šios atmainos sukeltos ligos. Tiesa, dar lieka nežinomųjų, kiek žymiai kris ši apsauga, tačiau neabejotina reikšmė teks sustiprinamajai skiepo dozei. Visgi kitos šalys nieko nelaukdamos jau imasi daugiau priemonių užkirsti naujai prognozuojamai pandemijos bangai.

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui ir nesitraukiant pandemijai nuo pacientų antplūdžio dūstančios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pastebi, kad daug žmonių ateina tik prasitęsti vartojamų vaistų receptų, o išsami gydytojo konsultacija jiems nebūtina. Šeimos gydytojų teigimu, suteikus galimybę receptus prasitęsti vaistinėse, srautai gydymo įstaigose sumažėtų, o pacientai išvengtų sveikatai pavojingų situacijų.

Koronaviruso omikron atmaina įtariama ne tik iš kelionės grįžusiam panevėžiečiui, bet ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) gydomam iš Nyderlandų atvykusiam jūreiviui. Įtarimai dėl užsikrėtimo naująja atmaina vienam olandui nepasitvirtino. Šią žinią portalui tv3.lt patvirtino KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Kaip teigė jis, įtarimai dėl susirgimo omikron atmaina iš pradžių buvo dviem iš Nyderlandų į Klaipėdą atplaukusiems olandams.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog antrąją gruodžio savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių fiksuota mažiau nei prie štai, tačiau protrūkių žemėlapio traukimasis nebuvo reikšmingas. Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 683 aktyvūs protrūkiai, kai savaitę prieš tai tokių protrūkių buvo registruoti 705, rašoma NVSC pranešime.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) tiria kelis įtartinus COVID-19 mėginius, aiškinantis, ar tai nėra omikron atmaina. Vienas iš asmenų, kuriam įtariama ši atmaina – panevėžietis, grįžęs iš kelionės. „Taip, galiu patvirtinti, kad preliminariais duomenimis, yra įtariama, jog vienam panevėžiečiui gali būti nustatyta omikron atmaina.

Koronavirusas toliau pražudo jaunus žmones – pranešama, kad vakar mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausęs vyras. Taip pat skelbiama ir apie dar dvi anksčiau įvykusias ta pačiai amžiaus grupei priklausiusių asmenų mirtis.  Atvirieji Statistikos departamento duomenys atskleidžia, kad vakar miręs vyras buvo Anykščių rajono gyventojas. Vyras nuo COVID-19 pilnai pasiskiepijęs nebuvo. Taip pat dar savaitgalį mirė du žmonės iš Kauno regiono.

Praėjusią parą nustatyti 1492 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1807 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 15 tūkst. 321 žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1285 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 123 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 11,5 tūkst.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) tiria kelis įtartinus COVID-19 mėginius, aiškinantis, ar tai nėra omikron atmaina. „Tyrimų atsakymų neturime, yra įtarimai, bet jie tikrai nėra patvirtinti. Sekoskaita turėtų būti atlikta trečiadienį ar ketvirtadienį, kol nepatvirtinta, tikrai negalime teigti, kad turime omikroną“, – BNS sakė NVSPL laikinoji direktorė Rosita Marija Balčienė.

Į Lietuvą pirmadienį ryte atgabentos pirmosios vakcinos nuo koronaviruso 5–11 metų vaikams, BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Į šalį pristatyta 78 tūkst. „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos dozių.  Skiepijimą planuojama pradėti gruodžio 15–16 dienomis, kai vakcinos bus pristatytos į skiepijančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Ministrų kabinetas svarsto įtvirtinti ligoninių lovų užimtumo rodiklį, kada ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms būtų panaikinti arba sušvelninti. Tai numatyta praėjusią savaitę registruotuose siūlymuose keisti Vyriausybės nutarimą dėl ekstremalios situacijos.

Po vaiko mirties nuo COVID-19 inicijuojamas tyrimas dėl galimai netinkamos paslaugų kokybės, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerija pavedė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti tyrimą dėl paslaugų kokybės ir atitikimo norminiams aktams, taip pat tikslinasi aplinkybes, dėl ko užtruko teismo ekspertizės išvados.

COVID-19 toliau rodo savo nagus – per kelias dienas infekcija pasiglemžė jau antro jauno žmogaus gyvybę. Pranešama, kad šeštadienį mirė jauna, 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, tai buvo Marijampolės rajono gyventoja. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Marijampolės ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Aistė Visockienė, moteris buvo gydyta šioje įstaigoje ir čia mirė.

Šalies vaistinės nori, kad žmonėms receptiniai vaistai būtų pristatomi tiesiai į jų namus. Tai neva ypač praverstų sergantiems, besiizoliuojantiems ar problemų su judėjimu turintiems žmonėms, kurie, jei pokytis įvyktų, vaistus užsisakytų į vaistinę paskambinę telefonu. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad bent kol kas tai neįmanoma, nes būtų nesaugu. Visgi patys vaistininkai tikina, kad ir dabar dalį vaistų klientams į namus pristato savanoriai.

Naujų koronaviruso protrūkių šalies ugdymo įstaigose skaičius lieka stabilus, jų praėjusią savaitę fiksuota 457. NVSC pirmadienį pateiktais duomenimis, savaite anksčiau mokyklose ir darželiuose taip pat registruoti 457 protrūkiai. „Tai, jog nestebima aktyvių protrūkių augimo, kuris buvo matomas dvi pastarąsias savaites iš eilės, palankus ženklas“, – BNS teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Praėjusią parą nustatyti 828 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 10 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 191 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 2310 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1336 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau, nei buvo prieš parą, 120 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 4,7 tūkst.

Nuo pirmadienio į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo geltonąją zoną iš raudonosios perkeliamos trys Ispanijos salos: Fuerteventūra, Tenerifė ir Gran Kanarija bei Prancūzijos užjūrio regionas Prancūzijos Gviana, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat dėl susirūpinimą keliančios omikron atmainos išlieka griežtesnės izoliacijos taisyklės keliautojams iš Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Zimbabvės.

Koronaviruso omikron variantas yra labiau užkrečiamas nei delta atmaina bei sumažina vakcinų veiksmingumą, tačiau, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, sukelia ne tokius sunkius simptomus, sekmadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Delta atmainai, pirmą kartą aptiktai kiek anksčiau šiais metais Indijoje, dabar tenka didžioji dalis koronaviruso atvejų pasaulyje.

Lietuvoje nuo koronaviruso mirė metų ir devynių mėnesių vaikas. Tai jauniausia koronaviruso auka šalyje. Aiškėja ir daugiau detalių – neįtarus koronaviruso ligoninėje, vaikas su mama buvo išleistas gydytis į namus dar rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kitą dieną mažametis mirė. Telšių ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja tikina, kad vaikui buvo atlikti kraujo tyrimai, medikai įtarė laringitą, paskyrė simptominį gydymą ir išleido į namus.

Kai prasideda šienligės sezonas ir akys ašaroja, o nosis bėga, galite pajusti nedidelę kompensaciją už šias kančias. Vienas tyrimas išsiaiškino, kad egzistuoja neigiamas ryšys tarp jautrumo įvairioms alergijoms ir tikimybės užsikrėsti COVID-19, bent jau tarp JK gyventojų. Šio rezultato priežastys gali pasirodyti gana nereikšmingos, arba atvirkščiai, pasakyti kai ką svarbaus apie mūsų imuninės sistemos darbą, kuris gali padėti kovoti su alergijomis, infekcinėmis ligomis arba abiem.

Daliai tėvų laukiant, kada nuo COVID-19 galės paskiepyti jau ir 5–11 m. vaikus, specialistai turi gerą žinią – sumažintos dozės vakcinos Lietuvą gali pasiekti jau kitą savaitę. Nors ne visi tėvai pritaria vaikų skiepijimui nuo koronaviruso, gydytojai ramina, kad šioje amžiaus grupėje buvo fiksuota dar mažiau šalutinių reiškinių.  Komentuodamas 5–11 m. vaikų skiepijimą nuo COVID-19 gydytojas infektologas prof. habil. dr.

Per lapkritį aktyviau skiepijantis sustiprinančiąja doze nuo koronaviruso, perpus sumažėjo išpilamų vakcinų apimtys, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjo Luko Galkaus, spalį utilizuota beveik 11,9 tūkst., o lapkritį – 6 tūkst. dozių. Vien per gruodį kol kas išpilta 1,7 tūkst. vakcinų dozių.

Šeštadienį Lietuvoje paskelbta skaudi žinia – nuo COVID-19 mirė vienerių metukų vaikas. Tai pirmoji Lietuvoje registruota vaiko mirtis nuo koronavirusinės infekcijos. Statistikos departamentas šeštadienį paskelbė, kad Lietuvoje buvo fiksuota pirmoji vaiko mirtis nuo COVID-19. Nurodoma, kad mirė 0–9 m. amžiaus grupei priklausęs vaikas.

Jeigu bus imtasi įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, rajonų ligoninės ištuštės, o gyventojams medikų paslaugos taps dar mažiau prieinamos, sako šių gydymo įstaigų vadovai.

Daugelį mėnesių kritikai ragino vaistų įmones daryti daugiau pasaulio labui. Dabar, kai plinta COVID-19, JAV ir pasaulio politikos formuotojai kovoja su jomis dėl vakcinų gamybos.  Artėjant tretiesiems COVID-19 pandemijos metams, JAV ir tarptautiniai sveikatos atstovai vis labiau nerimauja, kad virusas pirmoje 2022 m. pusėje aplenks ir nugalės pastangas paskiepyti didelę pasaulio dalį.

Praėjusią parą nustatyti 1238 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 455 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 4429 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1313 COVID-19 sergantis pacientas – beveik pusšimčiu daugiau, nei buvo prieš parą, 125 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 6,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,6 tūkst.

Koronavirusu persirgusi dar kovą, bet dar nemažai antikūnų turinti Daiva nebežino, kada turėtų pasiskiepyti nuo COVID-19. Moteris teigia esanti suklaidinta skirtingų tos pačios institucijos atsakymų, tad kol kas nusprendė skiepą atidėti, nes nenori bereikalingų šalutinių reiškinių.

Mokslininkai sukūrė naują būdą, kaip galimai gydyti Alzheimerio ligą ir nuo jos pasiskiepyti. Tyrimas rodo, kad tiek antikūnais pagrįstas gydymas, tiek baltymų pagrindu sukurta vakcina sumažino Alzheimerio ligos simptomus šios ligos modeliuose su pelėmis, rašo independent.co.uk.

Delta atmaina su E484K mutacija gali sukelti daug problemų, jei ji ir toliau vystysis, perspėja mokslininkai, rašo independent.co.uk. Mokslininkai perspėjo, kad reikia atidžiai stebėti delta koronaviruso atmainos atšaką, kuri veiksmingai išvengia imuninės sistemos. Baiminamasi, kad ji gali įgyti daugiau mutacijų, dėl kurių žmonės bus lengviau pažeidžiami.

Organų donorystė visuomenės vis dar apipinta daugeliu mitų – neva gydytojai tuomet nesistengs išgelbėti gyvybės ar kažkas specialiai kėsinsis ją atimti. Vis tik pažymima, kad, kaip rodo apklausos, organų donorais sutiktų tapti didesnė žmonių dalis, tik ne visi prisiruošia pasirašyti sutikimą. Dėl šios priežasties siūloma keisti dabartinį donorystė modelį ir potencialiais donorais laikyti visus, nebent jie raštu išsakytų tam nepritarimą.

Grėsminga prognozė dėl gydytojų: regionų ligoninės jau dabar susiduria su didžiuliu trūkumu – gydyti žmonių nebėra kam. O kai kurios savivaldybės neriasi iš kailio – šeimos gydytojus, terapeutus, chirurgus vilioja solidžiomis sumomis – 25 tūkstančiais eurų per trejus metus siekiančiomis išmokomis, piniginėmis paramomis būstui ar didesnėmis algomis.

Lietuvą užklupo žiemiški orai, o su jais ir šaltojo sezono pavojai. Apledėjus keliams ir šaligatviams, itin lengva paslysti, kristi ir susižaloti. Medikai atskleidė, kad žiemą Traumatologijos skyriaus duris peržengia net 400 pacientų per parą, iš kurių dešimtadalis gula po skalpeliu. Kaip žiemą išvengti traumų ir kaip elgtis, jei visgi nutiko nelaimė, pasakojo gydytoja ortopedė traumatologė. Žiemą reikia ypač rūpintis senoliais, nes rizika susižaloti lauke jiems yra pati didžiausia.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad šiandien, gruodžio 10 d., Latvijoje buvo registruotas donoras, kurio inkstai ir kepenys 17:10 val. sraigtasparniu pasiekė Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas. Organų transplantacijos bus atliktos trims recipientams.

Ligoninių Odos ir venerinių ligų skyriuose pacientai gydosi sirgdami infekcinėmis odos ligomis bei lytiniu keliu plintančiais susirgimais, paūmėjus lėtinėms odos ligoms, atsiradus ūmioms alerginėms reakcijoms. Specialistai pabrėžia, kad dažnas pacientas ligoninės galėtų išvengti, jei laiku kreiptųsi pagalbos ar odos problemų nebandytų gydyti liaudiškais metodais.

Sloga – ne tik peršalimo, bet ir COVID-19 delta atmainai priskiriamas būdingas simptomas. Deja, bet daugelis vis dar to nežino ir į užklupusią slogą nekreipia dėmesio. Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad kartais sloga būna pirmas ir vienintelis COVID-19 simptomas, todėl pajutus šį negalavimą nereikėtų numoti į jį ranka. Tai, kad sloga gali būti vienintelis COVID-19 delta atmainos simptomas, patvirtina ir jaunos pacientės Ramintos iš Vilniaus istorija.

COVID-19 pandemija toliau pasiglemžia ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunesnių žmonių gyvybes. Pranešta apie 30–39 ir 40–49 metų amžiaus grupėms priklaususių asmenų mirtis. Statistikos departamento atstovų teigimu, praėjusią parą nuo COVID-19 mirė paskiepytas 30–39 metų amžiaus grupei priklausęs Šilalės rajono savivaldybės gyventojas. Miręs asmuo nuo koronavirusinės infekcijos buvo paskiepytas. Ar asmuo turėjo gretutinių ligų nėra, kol kas informacija tikslinama.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir reikiamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams šventiniu laikotarpiu bei sumažinti pacientų srautus ligoninių priėmimo skyriuose, pirmines ambulatorines ir kai kurias specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, COVID-19 tyrimus atliekančios laboratorijos, mobilieji punktai ir karščiavimo klinikos dirbs ir šventinėmis dienomis – gruodžio 24–26 d., rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.