Sveikata

Nors išplitęs omikron BA.2 potipis ne vienoje šalyje jau spėjo sukelti naują koronaviruso bangą, iš esmės lengvesnę ligos eigą sukeliantis variantas ir daugelio visuomenių aukštas imunizacijos lygis leidžia galvoti apie pandemijos išsikvėpimą. Visgi didžiausią nerimą mokslininkams kelia, kad toks stipriai pasikeitęs virusas iš kokio rezervuaro gali ištrūkti ir vėl.

Praėjusią parą nustatyti 902 nauji COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 773, antrą – 128, trečią – vienas žmogus. Tai mažiausias pirminių COVID-19 atvejų skaičius nuo praėjusių metų gruodžio. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1093 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 58 iš jų – reanimacijoje.

Nuo šiandien – daugelio laukti pokyčiai. Gerėjant epidemiologinei situacijai nuo pirmadienio, balandžio 4 d., keičiasi kaukių uždarose patalpose dėvėjimo tvarka. Be kita ko, įsigalioja ir pokyčiai dėl izoliavimosi susirgus COVID-19. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, tačiau jų vis dar prireiks sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešajame transporte.

Jau nuo pirmadienio įsigalioja pokyčiai dėl privalomų kaukių – jų bereikės tik sveikatos ir globos įstaigose bei viešajame transporte. Visgi specialistai ragina visuomenę tai suvokti kaip didesnės atsakomybės prisiėmimą ir neskubėti „pasileisti plaukų“. Nors omikronas ir sukelia lengvesnę ligą, neimunizuotiems asmenims rizika dėl jo pakliūti į ligoninę išlieka didelė.

Nors dalis mokslininkų sutaria, kad koronaviruso pandemija jau eina į pabaigą, medikai nepaliauja kartoti, jog niekur nedingo kitos infekcinės į kvėpavimo takus nusitaikančios ligos. Štai apie save žinoti jau davė kelis metus „primirštas“ gripas, sergamumas kuriuo pastarosiomis savaitėmis išaugo net kelis kartus.

Seimas šią savaitę atmetė grupės opozicinių parlamentarų inicijuotą projektą, kuriuo norėta užkirsti kelią 16-mečiams pasiskiepyti be tėvų žinios. Pataisa siūlyta nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat – ir dėl imunoprofilaktikos. Už tai po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir susilaikė 14 parlamentarų, tad projektui nepritarta.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, gyventojai užplūdo ne tik prekybos centrus, bet ir vaistines. Čia pirkėjai šluoja priemones žaizdoms dezinfekuoti ir tvarstyti, perka kalio jodido tabletes, nereceptinius vaistus ir domisi kraujavimui stabdyti skirtais turniketais. Vaistinės sako, kad kai kurių prekių tiekimas rinkoje sutriko visame pasaulyje. Vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą. Nerimą dėl karo pajautę lietuviai puolė į parduotuves pasirūpinti ilgo galiojimo maisto atsargomis.

Atšilus orams žmonės vėl grįžta prie elektrinių paspirtukų. Tačiau pėstieji skundžiasi, kad paspirtukininkai taip nardo po gatves ir šaligatvius, kad kelia grėsmę žmonėms. Kad grėsmė reali, pasakoja medikai: sužeistųjų vis daugiau, o kartais net tenka kovoti ir dėl jų gyvybės. Policija skaičiuoja kartais augantį keliskart išaugusį eismo įvykių su paspirtukininkais skaičių. Seimo nariai teikia iniciatyvą, kuria pagaliau įstatyme apibrėžtų elektrinius paspirtukus ir jų reguliavimą.

Kai ištinka nelaimė ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio švyturėlių gausmas skrodžia gatves, sunku suabejoti, kad tokiam pacientui pagalba turi būti suteikta kuo greičiau. Vis dėlto ne visi gyventojai priėmimo skyriuose atsiduria „iš reikalo“. Medikai konstatuoja – tokių pacientų pasitaiko daugiau nei trečdalis, kuriems tenka priminti, kad priimamasis nėra vieta pageidavimams ar viešbutis, kur būtų galima palikti pagyvenusius ir ligotus tėvus.

Lietuvoje – kasdien vis augantis slaugytojų trūkumas. Skaičiuojama, kad 2028 metais Lietuvos gydymo įstaigoms trūks daugiau kaip 3 tūkstančių tokių specialistų. Šią problemą išryškino pandemija, per kurią daug vyresnių darbuotojų dėl sveikatos rizikų bei darbo krūvių darbą tiesiog paliko. Anot specialistų, stygius juntamas ir dėl to, kad mokslus baigę slaugos specialistai išvyksta dirbti į užsienį. Vilnietė Janė dėliojasi dienos darbus prie kompiuterio.

Dvi Lietuvos medikų grupės į karo niokojamą Ukrainą turėtų išvykti balandžio viduryje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Lietuvos medikų misijas Ukrainos kolegos kviečia į Kyjivo mieste ir Kyjivo apskrityje esančias ligonines. Preliminariai išvykimas planuojamas balandžio viduryje“, – BNS informavo ministras. Jis šią savaitę lankėsi Kyjive, kur su Ukrainos kolega Viktoru Liaško aptarė Lietuvos medikų atvykimo galimybes į Rusijos užpultą šalį.

Storosios žarnos vėžys išlieka trečia pagal dažnumą onkologinė liga, kurios atvejų dėl gyvensenos pokyčių pasaulyje tik daugėja. Nors dabar nieko nestebina ir šią diagnozę išgirdęs 40-metis, gydytojai ramina, kad yra būdas šio vėžio išvengti. Tam tereikia laiku pasirinkti profilaktiškai, o atlikus kolonoskopiją ramiam dėl šio vėžio galima būti net 10 metų. Kasmet pasaulyje storosios žarnos vėžiu suserga apie milijonas gyventojų, o Lietuvoje užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų.

Praėjusią parą nustatyti 2442 nauji COVID-19 atvejai, devyni žmonės mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1964, antrą – 474, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1033 COVID-19 sergantys pacientai – beveik šimtu mažiau nei prieš parą, 56 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Buvusi laikinoji Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė Sonata Jarmalaitė išeina iš instituto – ji sako buvusi spaudžiama palikti darbą, o paskutiniu lašu nesutarimų istorijoje vadina su centrine valdžia nederintą instituto iniciatyvą padėti onkologiniams ligoniams iš Ukrainos.

Prasidėjus šiltajam metų sezonui, daugybė žmonių džiaugiasi pamažu žaliuojančiais medžiais ar žole, tačiau kartais pamirštama, jog pavasarį bunda ne tik gamta – šylantis orai pažadina ir erkes, platinančias erkinį encefalitą. Gydytoja Vilūnė Martinkienė įspėja, kad Lietuva priklauso endeminei erkių ligų platinamai zonai, tad kiekvienam vertėtų susimąstyti apie būdus apsaugoti save ir artimuosius.  „Viena iš dažniausių ir pavojingiausių erkių platinamų ligų – erkinis encefalitas.

Sumažinti gyventojų pirmalaikį mirtingumą nuo ligų, kurių galima išvengti suteikus savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas – toks yra Vyriausybės patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos strateginis tikslas. Šiuo metu sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje du kartus viršija ES vidurkį.

Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo įvairiausi produktai su CBD (kanabidioliu) – aliejus, ekstraktai, kosmetikos priemonės. Kuo ypatinga ši medžiaga ir koks jos galimas poveikis savijautai, odai? Nuo 2014 metų pluoštinėmis kanapėmis ir jose esančiais kanabinoidais besidomintis bei mokslinius tyrimus sekantis ir verslo įmones konsultuojantis KTU profesorius Rimantas Venskutonis dalijasi, ką rodo naujausi tyrimai apie kanabinoidus, kokiomis savybėmis jie pasižymi ir kuo skiriasi pluoštinės kanapės...

Nemažai žmonių iki koronaviruso pandemijos nė karto nebuvo lankęsi pas gydytoją pulmonologą, o kai kurie net nežinojo, kokias ligas jis gydo. Dabar situacija pasikeitė iš esmės: didelė dalis užsikrėtusiųjų COVID-19 persirgo ir plaučių uždegimu, patyrė įvairius plaučių pažeidimus, kai kurie liko visam gyvenimu. Koronavirusu persirgusiems žmonėms jau teko ir ateityje dar ne kartą teks praverti gydytojo pulmonologo kabineto duris.

Šalies gydymo įstaigos sako, kad Rusijai užpuolus Ukrainą nori nenori reikėjo apsvarstyti visus įmanomus scenarijus. Kai kurios ligoninės apgalvojo, kaip reikėtų dirbti, jei karas prasidėtų ir Lietuvoje, pasirūpino medicinos priemonių, maisto ir vandens atsargomis. Šiuo metu ligoninėse jau yra gydomi iš Ukrainos atvykę senjorai, moterys ir vaikai, yra pasiruošta priimti kare sužeistus žmones. Daugiau nei mėnuo. Tiek laiko dėl Rusijos agresijos krenta niekuo dėti ukrainiečiai.

Ar žinote, kad tokios pavojingos akių ligos kaip glaukoma ankstyvoje stadijoje būna be jokių simptomų? O jas užčiuopus laiku, galima išvengti rimtų pasekmių – ligos progresavimo ir net apakimo. Todėl gydytojai oftalmologai ne šiaip sau ragina žmones bent sykį per metus pasitikrinti regą profilaktiškai. Juolab kad naujausios šiuolaikinės technologijos tai leidžia atlikti vos per kelias minutes neinvaziniu būdu, be jokio skausmo.

Seimas po pateikimo nepritarė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektui, kuriuo siūlyta apriboti nepilnamečių asmenų teisę iki 18 metų be tėvų žinios kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų – ir pasiskiepyti. Šiuo metu tokias paslaugas galima gauti nuo 16 m. Įstatymo projektu siūlyta, kad visiems nepilnamečiams pacientams sveikatos priežiūra būtų teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar reikia plėsti gyventojų, kuriems kompensuojamos vaistų priemokos, ratą.   „Kyla pajamos (...) Šiais metais pensijos buvo indeksuotos pakankamai sparčiu mastu, buvo išplėstos kompensacijos už šildymą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė premjerė.

Širdies ir kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje serga maždaug kas trečias gyventojas. Bendras šių ligų kamuojamų žmonių skaičius, Higienos instituto duomenimis, siekia beveik 900 tūkst., be to, jos vis dar išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Taigi statistika išties baugina.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įgyvendindama Vyriausybės programos priemonių planą, pradėjo nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizaciją – sujungia dalį SAM pavaldžių įstaigų. Po reorganizacijos bus efektyviau organizuojama šių institucijų veikla, racionaliau panaudojami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pristato naujovę: 55 metų pacientui atlikta minimaliai invazyvi peties vidinių sausgyslių rekonstrukcijos operacija panaudojant donoro Achilo sausgyslės audinį. „Iki šiol mūsų klinikoje rekonstrukcinės peties operacijos atliktos tik vyresniems pacientams, – sako operaciją atlikęs Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Butėnas.

Praėjusią parą nustatyti 3355 nauji COVID-19 atvejai, keturi žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 2850, antrą – 503, trečią – du žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1136 COVID-19 sergantys pacientai – keturiasdešimčia mažiau nei prieš parą, 62 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir stebint mažėjančią sveikatos sektoriaus apkrovą, nuo pirmadienio, balandžio 4 d., keičiama kaukių dėvėjimo ir izoliavimo tvarka. Operacijų vadovo sprendimu atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti kaukes uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą.

Pasaulyje praėjusią savaitę nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius išaugo daugiau nei 40 proc. – tikriausiai dėl pakeitimų renkant duomenis apie COVID-19 mirtingumą abiejuose Amerikos žemynuose, taip pat dėl informacijos patikslinimų Indijoje, teigiama trečiadienį paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje.

Omikron atmainos bangai po truputį slopstant, o COVID-19 pandemijai skaičiuojant antruosius metus, atrodytų, jau visi ir viską turėtume žinoti apie antikūnus. Tačiau nepakenks pagrindinius postulatus atmintyje atšviežinti. Kai kurių infekcijų atvejais įgytas imunitetas išlieka visam gyvenimui (pavyzdžiui, persirgus tymais), kitų – gerokai trumpiau. O štai po 2002–2003 m. SARS epidemijos, giminingos dabartiniam virusui, imunitetas išliko apie 1–2 metus, rašoma pranešime spaudai.

Privalomo veido kaukių dėvėjimo daugelyje uždarų patalpų nebeliks kitą savaitę, jos bus privalomos tik gydymo, globos įstaigose ir viešajame transporte, teigia sveikatos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Siūlymas vyresniems nei 65 metų žmonėms šimtu procentu kompensuoti vaistus persikėlė į Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Jo nariai palaikė tokį norą ir net siūlė lengvatą taikyti visiems iškart išėjus į pensiją, tačiau kartu primygtinai ragino paskaičiuoti, ar dėl to „nebus praskolinta Lietuva“. Ligonių kasos gi užsiminė, kad taip pat reikėtų peržiūrėti ir kompensavimo kriterijus.

Persirgę COVID-19, dažnai skundžiasi bendru silpnumu ir jėgų trūkumu: jie greičiau pavargsta, lėčiau į viską reaguoja, turi sustoti ir pagalvoti, ką prieš kelias minutes norėjo padaryti. „Camelia“ vaistinės pranešime žiniasklaidai vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad žmonės yra linkę ignoruoti šiuos liekamuosius ligos reiškinius, nes nori kuo greičiau atsigriebti už prarastą laiką.

Praėjusią parą nustatyti 3705 nauji COVID-19 atvejai, penki žmonės mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 3116, antrą – 582, trečią – septyni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1176 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug trimis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 49 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Išplitus omikron atmainai tikėtasi, kad juo persirgę žmonės įgis imuninę apsaugą ir nuo kitų būsimų atmainų. Onkoimunologo Mariaus Striogos aiškinimu, tokios viltys, bent kalbant apie antikūnų sukuriamą apsaugą, neišsipildė. Apie tai prabilęs socialinio tinklo paskyroje gydytojas teigė, kad susidaręs imuninis atsakas prieš omikron atmainą nesukuria pakankamai apsaugos prieš kitas atmainas.

Gera nuotaika, humoro jausmas ir optimistiškas požiūris į onkologinę ligą. Ir taip – ne tik interviu, bet ir gyvenime. Kad serga storosios žarnos vėžiu, 49-erių masažuotojas Arūnas Savickis sužinojo prieš Kalėdas. Netrukus vyrui navikas buvo išoperuotas, o kiek daugiau nei po mėnesio Arūnas po valandą kasdien jau liejo prakaitą sporto salėje. Vyras neabejoja, kad sportas jam leidžia greičiau atsigauti po ligos.

Nors COVID-19 ribojimų teliko vos keletas, daugelis kone labiausiai laukia kaukių dėvėjimo prievolės uždarose patalpose panaikinimo. Ekspertų nuomonė nėra vieninga, kaip greitai kaukių jau visur reikėtų atsisakyti, tačiau sutinkama, kad šiltasis metų laikas nuo koronaviruso leis atsipūsti. Ruošiamiems laisvinimams aptarti pirmadienį rinkosi ir Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT).  Anot vienos jos narių VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės prof.

Atsižvelgus į augantį specialistų poreikį siūloma trečdaliu didinti studijų vietų farmacininkams, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vis dėlto ji pabrėžia, jog vaistinės turėtų dėti daugiau pastangų pritraukiant šiuos specialistus dirbti.

 Praėjusią parą nustatyti 2823 nauji COVID-19 atvejai, septyni žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 2618, antrą – 200, trečią – penki žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1215 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 45 iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 62,8 iki 64,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę didžiausias rodiklis užregistruotas Telšių apskrityje, mažiausias – Utenos apskrityje.

Nors karo tema užgožė visas kitas realijas, įskaitant pandemiją, koronaviruso atvejų vis dar nustatoma tūkstančiais. Nepaisant to, kad šylantis oras leidžia tikėtis šios COVID-19 bangos pabaigos, onkoimunologas Marius Strioga perspėja, kad ruošiantis didesniems atlaisvinimams atidesnio dėmesio turėtų sulaukti dabartinė situacija Honkonge, kur mirtingumas nuo koronaviruso pasiekė aukštumas. Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Vis mažiau vaikų skiepijama nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, ši tendencija stebima jau nuo 2010-ųjų, įspėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak jo, per pastaruosius dvejus metus siaučiant COVID-19 pandemijai ši tendencija tęsėsi ir paskiepytų vaikų skaičius šalyje dar labiau sumažėjo. „Tai kelia riziką, kad „atsinaujins“ tokios ligos kaip tymai, raudonukė, difterija ir kitos“, – įspėja NVSC.

Pavasarį saulei vis dažniau pasirodant, daugelis mėgsta pasišildyti jos spinduliuose. Ir net jei lauke šiomis dienomis vėsoka, kremas nuo saulės – būtinas, jei norite apsaugoti savo odą nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių. „Camelia“ farmacijos specialistė Karolina Vėgėlė sako, kad dažniausiai tai lemia įsitikinimas, jog apsauginės priemonės reikalingos tik vasarą ar keliaujant atostogų į šiltus kraštus, nors tai – netiesa.

Dalyje šalių stebint omikrono subvarianto išplitimą koronaviruso atvejai vėl šoka į viršų. Neabejojama, kad dauguma COVID-19 atvejų ir Lietuvoje dabar yra nulemti būtent šio varianto. Visgi ne visi vienodai rizikuoja juo susirgti. Nepaisant to, kad laukiama paskutinių likusių pandemijos ribojimų atlaisvinimo, epidemiologai perspėja dar neatsipalaiduoti, mat ne vienoje šalyje sergamumas vėl ėmė augti įsisiautus omikrono subvariantui BA.

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) – vėl neramios dienos. Išvarginti pandemijos metu išaugusių darbo krūvių bei neapsikentę neišsprendžiamų problemų, sujudo krašto medikai. Šeimos gydytojai, slaugytojos bei registratūros darbuotojos garsiai kalba apie nežmoniškas darbo sąlygas, skurdų darbo apmokėjimą bei itin prastą atmosferą. Pastarąją sunkina ne tik pandemijos sukelti ribojimai, bet ir itin stipri įtampa tarp medikų ir PSPC vadovybės. Prabilta ir apie galimą mobingą.

Sekmadienį nuo COVID-19 vėl mirė jaunas žmogus. 30–39  m. amžiaus grupei priklausęs vyras pasiskiepijęs nebuvo. Kaip rodo Statistikos departamento atvirieji duomenys, 30–39 m. amžiaus vyras buvo Pasvalio rajono gyventojas. Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę fiksuota daugiau jaunų žmonių mirčių, tarp jų – ir vaiko. Ketvirtadienį miręs 0–9 m. amžiaus berniukas paskiepytas nebuvo, tačiau daugiau detalesnės informacijos apie tokius atvejus departamentas neteikia.

Praėjusią parą nustatyti 1276 nauji COVID-19 atvejai, 10 žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 1071, antrą – 200, trečią – penki žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1271 COVID-19 sergantis pacientas – apie 70 daugiau nei prieš parą,  52 iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Į Lietuvą plūstant nuo karo bėgantiems ukrainiečiams specialistai įspėja ir apie galimas grėsmes mūsų sveikatos sistemai. Medikai primena, kad karinius konfliktus neišvengiamai lydi humanitarinė katastrofos ir atsiranda geros sąlygos įvairioms infekcinėms ligoms plisti.   Paklaustas apie tai, kokias grėsmes karas apskritai sukelia sveikatos sektoriui, ilgametę infekcinių ligų gydymo patirtį turintis prof. habil. dr.

Ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos kontekste nepasitenkinimą reiškia ir medicininės reabilitacijos įstaigų atstovai. Jie teigia, kad dar šiemet pasikeitus tvarkai pacientai priversti stoti į eiles, o ir toliau planuojami pokyčiai kėsinasi sugriauti dabar gerai veikiančias įstaigas. Ministerija gi ragina be reikalo nekelti dramos ir tikina, kad viskas – dėl paslaugų kokybės ir pacientų labui.