„Kartą į mane kreipėsi moteris su prašymu parinkti efektyviausią maisto papildą lieknėjimui. Pasikalbėjus paaiškėjo, kad ji buvo išbandžiusi ne vieną būdą svoriui mesti: dietas, sportą, keletą maisto papildų, bet kas mėnesį vis priaugdavo po keletą kilogramų.
Be to, buvo ir kitų nusiskundimų: nuolatinis nuovargis, labai sausa oda, žemas kraujospūdis, kurį vis bandė pakelti kava. Pasiūliau kreiptis į šeimos gydytoją pasitikrinti skydliaukės. Paaiškėjo, kad jai buvo hipotireozė (klinikinis sindromas, atsirandantis dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos), o sveikata pagerėjo endokrinologui skyrus reikiamus vaistus“, – pasakojo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Išsaugota paciento gyvybė
Pasak K. Šnirpūnienės, į vaistininką visada galima kreiptis su klausimais dėl vaistų šalutinio poveikio, vaistų suderinamumo, maisto papildų ar gydomosios kosmetikos pasirinkimo. Ypač svarbus vaistų suderinamumas, mat gydytojas specialistas ne visada žino apie visus paciento vartojamus vaistus, ypač kai pacientas gydosi skirtingose gydymo įstaigose, nepasako gydytojui apie vaistus, kuriuos perka be recepto.
„Žinodami, kokius vaistus vartoja mūsų klientai, turėdami vaistų suderinamumo programą ir žinių galime užbėgti už akių nelaimei. Vienam iš mūsų vaistinės pacientų nefrologas paskyrė antibiotikų inkstų infekcijai gydyti, tačiau jis nežinojo, kad pacientas gydosi privačiai ir vartoja kelių rūšių stiprius antipsichozinius vaistus, iš kurių vieno veikimą antibiotikas būtų stipriai susilpninęs. Dėl to paciento būklė galėjo stipriai pablogėti. Iš karto susisiekiau su gydytoju ir jis pakeitė paskirtą antibiotiką kitu“, – prisimena vaistininkė.
Anot jos, pacientai kartais nepapasakoja gydytojams apie visus savo nusiskundimus. Pavyzdžiui, atėję pas reumatologą kalba tik apie sąnarių problemas, o apie lėtinį gastritą net neužsimena, nes tai nesusiję. Žmogus nežino, kad ši informacija labai svarbi parenkant vaistus nuo skausmo – tokiu atveju vaistininkai tampa tarpininkais tarp gydytojo ir žmogaus, sveikatos komandos nariu.
„Pas mane atėjo moteris, kuriai dėl kvėpavimo takų infekcijos buvo paskirtas antibiotikas. Pamačiusi jos veide išgąstį, pradėjau klausinėti, ar pirmą kartą gers šį vaistą. Pasirodo, kad prieš metus nuo šito antibiotiko buvo stipriai išberta, gėrė nereceptinius vaistus nuo alergijos. Atsidariusi jos elektroninius receptus sistemoje pamačiau, kad paskirtas antibiotikas priklauso tai pačiai cheminei grupei, kaip ir tas, kuris prieš metus pacientę alergizavo. Šią informaciją perdaviau šeimos gydytojai, kuriai pacientė apie buvusią alergiją nepapasakojo“, – pažymi K. Šnirpūnienė.
Laukia, kol ištuštės vaistinė
Vaistininkės teigimu, reikėtų konsultuotis net renkantis maisto papildą. Gyventojams nėra malonu kalbėtis apie pilvo pūtimą ar sumažėjusią potenciją, dėl to atrodo, kad pasiimti maisto papildą iš savitarnos lentynos yra paprasčiau. Tačiau ji ragina pasitarti su vaistininku ir išvengti didesnių sveikatos problemų.
„Kadaise manęs vyriškis paklausė, kada vaistinėje būna mažiau žmonių, nes jis nori išsamiai pasitarti. Jis atėjo sutartu laiku ir paaiškėjo, kad turi „vyriškų“ problemų, norėjo išsiaiškinti, kokie vaistai efektyviausi, kuo jie skiriasi. Atsakiusi į jo klausimus taip pat pasiūliau pasimatuoti kraujospūdį.
Spaudimas buvo didokas, gal dėl streso, o gal potencijos problemos priežastis buvo kardiologinės bėdos. Kadangi vyras niekada nesitikrino cholesterolio, nebuvo daryta kardiograma, pasiūliau jam sudalyvauti nemokamoje prevencinėje sveikatos patikros programoje. Džiaugiuosi, kad jis sutiko kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrino, mat jam buvo rastas padidintas kraujospūdis, aukštas cholesterolis ir paskirtas atitinkamas gydymas“, – apie situaciją pasakoja K. Šnirpūnienė.
Pasak jos, šis atvejis parodo dar ir tai, kaip žmogaus organizme viskas yra susiję, todėl kalbant su gydytoju ar vaistininku svarbu papasakoti kiekvieną smulkmeną. Iki šiol ji sako prisimenanti atvejį, nutikusį prieš dešimt metų.
„Moteris pasakė, kad jau laukiasi kelis mėnesius, bet prieš kelias dienas ją perpūtė ir pradėjo truputį skaudėti viena veido pusė. Iš kur sklido skausmas – ji negalėjo tiksliai pasakyti, gal iš dantenų, gal iš ausies. Pasiūliau jai nuo skausmo išgerti paracetamolio, o jei negerės – kreiptis į gydytoją.
Pas gydytoją ji pateko tik po 5 dienų, deja, per vėlai. Paaiškėjo, kad skausmo priežastis buvo herpes virusas, kuris nuo lūpos pateko į trišakį nervą ir sukėlė uždegimą. Teko gerti vaistus, įvyko persileidimas. Vis galvojau, kad jei būčiau uždavusi daugiau klausimų, jei būčiau pastebėjusi pūsleles ant lūpų, gal būtų užtekę tik patepti priešvirusiniu tepalu ir viskas būtų buvę gerai“, – atviravo vaistininkė.
