Sveikata

Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Kasmet pasaulyje ši klastinga liga nustatoma daugiau nei pusei milijono pacienčių, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Kristinos Jarienės, neatsižvelgiant į pacienčių amžių, gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp diagnozuojamų onkologinių susirgimų.

Nėra laiko, ne šiandien, nieko čia baisaus – dažnai tokios mintys mus lydi atidėliojant apgamų patikrą. Tačiau ypatingai artėjant vasarai ir sugrįžtant saulės kaitrai patariama pasirūpinti savo oda – naudoti ne tik stiprią SPF apsaugą turinčias priemones, bet ir reguliariai tikrintis apgamus. Jeigu šiuo metu stinga užsirašyti profesionaliai apžiūrai, Farmacininkė Jelena Deksnienė pataria bent dėmesingai apžiūrėti savo kūną pasitelkus apgamų ABCDE metodą.

Seimas antradienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis panaikinama prievolė amžinai saugoti embrionus, kurie buvo sukurti pagalbiniam apvaisinimui. Nutarta, kad dvejus metus jie galės būti saugomi valstybės lėšomis. Taip pat nelieka amžiaus cenzo lytinėms ląstelėms paimti vaikui sergant vaisingumą galinčia paveikti liga. Pataisų iniciatoriai tikina, kad tokie pokyčiai palengvins dalią nevaisingoms poroms.

Įsivažiavus šiltajam sezonui, dažnas kaip įmanydamas stengiasi numesti nereikalingus kilogramus, tačiau dažnai atsiduria aklavietėje. Kaip sveikai numesti svorį ir džiaugtis ne tik gražiomis kūno linijomis, bet ir gera savijauta?  Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ mokslininkas ir farmacininkas, sveikatos produktų kūrėjas ir knygos „Žarnyno higiena“ autorius Mantas Jakimavičius pasakojo, jog pirmasis požymis, jog derėtų suklusti – tai padidėjęs kūno svoris ir streik...

Lietuvoje pernai sumažėjo vakcinavimo apimtys nuo 13 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Kaip antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų.

Praėjusią parą nustatyti 242 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 220, antrą – 22 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 86 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 67,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10,2 procento.

Vos nuslūgus kovido pandemijai, pasaulį gąsdina dar vienas virusas – vėl apie save prabilę beždžionių raupai. Iš Afrikos kilęs virusas susargdino jau mažiausiai šimtą žmonių keliolikoje pasaulio valstybių, taip pat – ir Europoje, nors Afrikoje dauguma jų nė nekeliavo. Virusui plintant žmonės Lietuvoje į žinią reaguoja skirtingai – vieni baiminasi naujos ligos, kiti šaiposi, esą beždžionės per toli, kad keltų grėsmę.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertas precedento neturintį retų beždžionių raupų protrūkį išsivysčiusiose šalyse apibūdino kaip „atsitiktinį įvykį“, kurį galima paaiškinti rizikingu seksualiniu elgesiu per du neseniai vykusius masinius renginius Europoje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami beždžionių raupų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose.

Sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodikliui nukritus iki 45 atvejų 10 tūkst. gyventojų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį paskelbė apie gripo sezono pabaigą. NVSC duomenimis, 20-ąją metų savaitę, tai yra gegužės 16–22 dienomis, nustatyta 111 gripo atvejų – beveik dukart mažiau, nei ankstesniąją savaitę (203 atvejai). Tuo metu gegužės 9–15 dienomis fiksuotas bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) siekė 46 atvejus 10 tūkst.

Seime toliau stumiant sveikatos įstaigų pertvarką dalis ligoninių ir medikų bendruomenės priešinasi tam. Jie ruošiamas permainas prilygina diversijai ir yra įsitikinę, kad reforma nublokš dešimtmečiais atgal. Tai, jų manymu, nei atneš geresnę paslaugų kokybę, nei sutrumpins eilės, kaip nepaliauja kartoti ministerija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina dėl rengiamos reformos komunikuojanti su visomis suinteresuotomis grupėmis, jos pačios sako ką kita.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį bandė nuraminti  susirūpinimą dėl neseniai Europoje ir Jungtinėse Valstijose nustatytų beždžionių raupų atvejų, sakydamas, kad nemato būtinybės imtis griežtų karantino priemonių.

Gegužės 22 dieną Kaune pasiektas Lietuvos rekordas: skubiosios medicinos gydytojai išmokė gaivinti daugiausiai žmonių per vieną dieną. Vos per 7 valandas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginyje „Kaunas Gaivina“ skubiosios medicinos gydytojams pradinio gaivinimo veiksmų pavyko išmokyti daugiau nei 700 žmonių. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. dr.

Šią savaitę Antakalnio poliklinikoje darbą pradeda Tetiana Syrovatska – iš Charkovo miesto Ukrainoje atvykusi šeimos gydytoja-pediatrė. Tai viena pirmųjų šeimos gydytojų nuo karo pradžios Ukrainoje, kuri dirbs Lietuvos gydymo įstaigoje.  T. Syrovatska yra baigusi Charkovo nacionalinį medicinos universitetą ir turi daugiau nei 8 metų darbo patirtį. Iki karo Ukrainoje gydytoja dirbo privačiame medicinos centre.

Gerokai atlaisvinti iki šiol galioję COVID-19 ribojimai suteikė vilties, kad įprastas gyvenimo ritmas grįžta į savo vėžes. Tačiau medikai gyventojus įspėja ir apie kitas ligas – poliomielitą ir kokliušą, kurių saugotis reikia nuolatos. Nors šios ligos skamba tarsi praėjusio šimtmečio diagnozės, šeimos gydytojos Elenos Šukės teigimu, pavojingomis ar net mirtinomis išlieka ir šiandien.

Praėjusią parą nustatyta 17 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 14, antrą – trys žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 85 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 68,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10,4 procento.

Nors dar pasitaiko, kai nutukimas visuomenėje pirmiausia laikomas estetine problema ir galbūt net žmogaus apsileidimo pasekmė, gydytojai skuba prieštarauti ir primena, kad tai yra liga ir riziką ja susirgti turi dauguma. Negana to, negydomas nutukimas ne tik gimdo puokštę ligų, bet ir gali būti mirties nuosprendžiu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja.

Su laiku vis tobulėjančios medicinos technologijos, išrandami vaistai suteikia vis daugiau įrankių padėti žmonėms išgyti arba kuo ilgiau džiaugtis kiek įmanoma labiau visaverčiu gyvenimu. Specialistai gi įspėja, kad vieną iš tokių medicinos pasiekimų – antibiotikus vartojant neracionaliai sėdima ant uždelsto veikimo bombos. Anot jų, augant atsparumui šiems vaistas greitai galime nebeturėti kuo gydyti net paprastų ligų.

Kuo skiriasi vegetariškai valgantys vaikai nuo tų, kurie laikosi standartinės vakarietiškos dietos? Kaip rodo Amerikos pediatrijos akademijos žurnale „Pediatrics“ paskelbtas Toronto (Kanada) tyrimas, skiriasi svoriu, rašo healthline.com.  Vegetariškos mitybos, svorio, ūgio ir mitybos priemonių, įskaitant cholesterolio kiekį, santykis buvo analizuojamas remiantis 2008 –2019 m. surinktais duomenimis apie beveik 9000 vaikų nuo 6 mėnesių iki 8 metų amžiaus.

Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje. Skaičiai šokiruoja – šių vaistų per gyvenimą yra vartoję bent 1 iš 4 gyventojų, o vidutinė vartojimo trukmė siekia beveik 7 mėnesius. Jei vienais atvejais šis vaistas būtinas, arti 40 proc. jų vartotojų įklimpę į priklausomybę. Naujausiais 2019 m. duomenimis, raminamuosius vartoja apie 4 proc. gyventojų, o tarp kitų Europos šalių Lietuva yra 3 vietoje.

Ar mūsų protas senstant išliks aštrus, gali priklausyti nuo to, kiek poilsio gausime, rodo naujas tyrimas, rašo everydayhealth.com. Tyrimo, paskelbto balandžio 28 dieną „Nature Aging“, metu mokslininkai ištyrė duomenis apie beveik 500 tūkst. suaugusiųjų, kurių amžius nuo 38 iki 73 metų, kurie buvo Jungtinės Karalystės „Biobank“, vykdomo vyriausybės finansuojamo mokslinių tyrimų projekto, dalis.

Nuo priklausomybės kenčiantis Karolis atviras – sužinoti tokią diagnozę kaip hepatitas C ar ŽIV Lietuvoje yra labai traumuojanti patirtis. Nors medikai ir politikai įžvelgia gerėjančios situacijos daigus, ši tema ne tik išlieka stigmatizuota, bet ir stokojama realios pagalbos. Tuo metu Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis vis dar išlieka tarp pirmaujančių pagal žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimą.

Jungtinės Karalystės atlikto tyrimo duomenimis, ketvirtosios dozės Covid stiprinančios vakcinos didina apsaugą nuo Covid-19, ypač vyresniems nei 70 metų žmonėms, rašo bbc.com. Tačiau mokslininkai teigia, kad bet kokia trumpalaikė apsauga nuo infekcijos gali greitai išnykti. Jungtinė Karalystė balandžio mėnesį išleido ketvirtąsias dozes vyresniems nei 75-erių ir labiausiai pažeidžiamiems.

Lietuvoje ruošiamas įteisinti medikamentinis abortas vis dar kelia aistras dėl jo saugumo ir apskritai reikalingumo. Gydytojai tuo metu kartoja, kad abortas šalyje yra legalus, tad ir jo atlikimo būdai turi būti patys moderniausi. Be kita ko, medikai kartu paneigia mitus, neva po tokio aborto vėliau gali būti sunku pastoti.   20 metų Lietuva atsilieka nuo Vakarų valstybių, kuriose įteisintas medikamentinis abortas.

Maždaug 440 m. pr. Kr. graikų gydytojas Hipokratas pasakė: „Tegul maistas būna jūsų vaistas ir tegul jūsų medicina būna maistas.“ Nors požiūris į maistą kaip į vaistą yra labai diskutuotina sąvoka, daugelis naujausių tyrimų parodė šio teiginio išmintį ir tai, kaip maisto kiekis, tipas ir valgymo laikas yra labai svarbūs gerai sveikatai, rašo medicalnewstoday.com. Tačiau tai, kas tiksliai sudaro optimalią mitybą, lieka prieštaringu aspektu.

Likus vos kelioms savaitėms iki vasaros, dažnas prisimena metų pradžioje duotą pažadą numesti svorio. Tačiau dalis šių pažadų neišlaikė nė pirmųjų savaičių iššūkio. Kodėl taip atsitinka ir kas slypi po tikslu „numesti 10 kg iki tam tikros dienos“, komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas. Kalbant apie pažadus sau, visų pirma reikia identifikuoti, ar žmogus tikrai PATS to nori.

Pražydus augalams daugybę žmonių vargina į peršalimą panašūs simptomai: užgula nosį, vargina kosulys, ašaroja akys. Tačiau alergija žiedadulkėms – šienligė gali dar labiau pasunkėti, jei patiriamas emocinis stresas. Kodėl taip atsitinka ir kokia išeitis?  Kai šienlige sergantys pacientai pasiskundžia, kad po nervinės įtampos ligos simptomai paaštrėja. Gydytojai tuo nebesistebi, nes yra nustatyta, kad emocinis stresas gali sustiprinti įvairias alergines reakcijas.

Vaikui susitrenkus akį vėlai vakare atskubėjęs į Vaikų ligoninę vilnietis Darius liko apstulbęs. Jis stebėjosi, kad vaikų akių gydytojo pagalbos po 20 val. vakaro čia galima nesulaukti. Pati įstaiga tuo metu paaiškino, kad akių gydytojas konsultuoja nuotoliu, prireikus neatidėliotinais atvejais atvyksta ir į ligoninę.

Prancūzija, Belgija ir Vokietija penktadienį pranešė apie pirmuosius užsikrėtimo beždžionių raupais atvejus, prisidėdamos prie virtinės kitų Europos bei Šiaurės Amerikos valstybių, nustačiusių šios virusinės ligos, endeminės kai kuriose Afrikos dalyse, atvejų. Beždžionių raupai buvo diagnozuoti 29 metų vyrui Il de Franso regione, apimančiame sostinę Paryžių, penktadienį pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos pareigūnai.

Šią savaitę Jungtinei Karalystei pirmajai paskelbus apie beždžionių raupų viruso protrūkį netrukus pasipylė pranešimai apie šios ligos atvejus ne tik dar keliose Europos, bet ir kitų žemynų valstybėse. Profesorius Saulius Čaplinskas ramina, kad panikos dėl to kelti nereikėtų, tačiau vis tik nežinią didina faktas, kad nėra aiški šių užsikrėtimų priežastis.

Praėjusią savaitę V. Kudirkos aikštėje vykdytos širdies nepakankamumo savaitės akcijos metu dešimtadaliui pasitikrinti sveikatą išdrįsusių praeivių buvo rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją – jų gliukozės kiekis kraujyje žymiai viršijo leistiną ribą. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje tiesiogiai veikia kraujagysles, tačiau tai – tik vienas rodiklių, kurį turėtų sekti širdies sveikata besirūpinantys žmonės.

Prancūzija penktadienį pranešė apie pirmą užsikrėtimo beždžionių raupais atvejį, prisidėdama prie virtinės kitų Europos bei Šiaurės Amerikos valstybių, nustačiusių šios virusinės ligos, endeminės kai kuriose Afrikos dalyse, atvejų.  Beždžionių raupai buvo diagnozuoti 29 metų vyrui Il de Franso regione, apimančiame sostinę Paryžių, penktadienį pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos pareigūnai. Šis vyras pastaruoju metu nesilankė šalyse, kur cirkuliuoja beždžionių raupų virusas.

Gegužės 19 d. minėta Pasaulinė hepatito C diena šiemet Lietuvai išskirtinė – šalyje pradedama finansuoti šio viruso patikra. Ši patikra suteiks gyventojams galimybę nemokamai tikrintis nuo hepatito C infekcijos. Pagrindinis siekis – kuo anksčiau diagnozuoti ligą, atliekant antikūnų prieš šia infekciją tyrimą pas šeimos gydytojus. Medikų bei politikų teigimu, tai ne tik padės kontroliuoti viruso plitimą, bet kartu tai itin svarbus žingsnis ir kovoje su vėžiu.

Praėjusią parą nustatyti 134 nauji COVID-19 atvejai, nė vienas žmogus nemirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 118, antrą – 16 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomas 91 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų 12 – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 71,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10 procentų.

Lietuvos medikai, minint pasaulinę lėtinių uždegiminių žarnyno ligų dieną, įspėja žmones, kad tokių ligų daugėja ir sako, kad joms gydyti reikia bendrų – ir gydytojų, ir pacientų, ir institucijų, ir visuomenės – pastangų. Kauno klinikų gastroenterologas Gediminas Kiudelis sako, kad daugiausiai tai yra dvi ligos – opinis kolitas ir Krono liga. „Jos nėra pagydomos ta prasme, kad žmonės su jomis gyvena visą gyvenimą ir turi nuolat gydytis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė gydytojas.

Refliuksas – nekontroliuojamas skrandžio turinio patekimas atgal į stemplę. Šiam normaliam fiziologiniam procesui nėra amžiaus ribų: jis gali pasireikšti ir kūdikiui, ir suaugusiam žmogui.

Mažėjančios skiepijimo apimtys nuo kitų užkrečiamų ligų specialistams pastaruoju metu kaip reikiant kelia nerimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė socialinėje erdvėje pasidalino nuogąstavimais dėl labai realių naujų ligų protrūkių. Ji pabrėžė, kad per pastaruosius dvejus metus ženkliai sumažėjo vaikų, paskiepytų nuo vakcinomis valdomų ligų, skaičius.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) yra „įsimetęs“ tam tikras vėžys – taip sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apibūdino situaciją dėl gautų skundų apie galimą mobingą įstaigoje. Apie situaciją NVI ketvirtadienį Seime prabilo socialdemokratė Vilija Targamazdė. Ji teiravosi ministro, kokių veiksmų ketina imtis, mat yra gautas ne vienas pranešimas dėl mobingo NVI. „Gydytojai patvirtina, kad yra naudojamas mobingas“, – teigė ji.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė dėl greitosios medicinos pagalbos sistemos pertvarkos. Tikimasi, kad nuo kitų metų liepos 1 d. ją įgyvendinus gyventojams nebereikės laukti atvykstant greitosios ir 2 val., kokių atvejų iki šiol pasitaikydavo. 98 Seimo narių balsavus „už“ ir 19 susilaikius pritarta pataisoms, kad nuo kitų metų liepos greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teiktų viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Pandemija padarė neigiamą įtaką sveikatos priežiūrai – gydymo įstaigos negalėjo teikti paslaugų visu pajėgumu, pacientai net turėdami sveikatos problemų vengė kreiptis bijodami užsikrėsti. Todėl nukentėjo ir ligų prevencija, kuri, gerėjant epidemiologinei padėčiai, dėl apleistų ligų pagrįstai atsidūrė dėmesio centre.

Jau ketvirtadienį Seimo nariai svarstys ir balsuos dėl rezoliucijos, pavadintos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“. „Susipažinęs su Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka ... [Seimas konstatuoja, kad] Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma yra nepriimtina ..., nes mažina sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, naikina daugelio Lietuvos savivaldybių sveikatos įstaigas ar jų padalinius ir mažina ligoninių lovų s...

Praėjusią parą nustatyti 183 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 162, antrą – 20, trečią – vienas žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 93 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 73,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10 procentų.

Paskutiniu metu vis garsiau kalbant apie rajonų ligoninių skyrių ar pačių ligoninių uždarymą, apie suirutę, pertvarkant greitosios pagalbos teikimo sistemą, tai šen, tai ten dalinamasi nemaloniomis patirtimis, likusiomis iš susidūrimų su medikais. Tiesa, medicina visada buvo jautri tema, ypač skaudu apie medicinos paslaugų teikimą kalbėti tiems, kurie neteko savo artimųjų.

„Universalus, itin veiksmingas ir išskirtinis produktas, padedantis kovoti su daugybe problemų – gydo žvynelinę, pūslelinę, net bėrimus“, – tai tik viena iš daugelio frazių, kurias naudoja nelegalių internetinių parduotuvių ir turgaus prekeiviai. Jomis siekiama emociškai paveikti žmones, kad patikėję stebuklingu parduodamo preparato poveikiu, jį įsigytų.

„Gyvai pamatyti, kokia tai griaunanti jėga ir kaip nuo jos nukentėjo ukrainiečiai – sukrečianti patirtis. Tai palieka žymiai slogesnį įspūdį nei ekrane matomi vaizdai“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos katedros dėstytoja Violeta Nomeikienė. Ji, minėtos katedros dėstytoja Veronika Šilinskaitė-Legenzova ir slaugos papildomų studijų programos studentė Ingrida Mereškevičiūtė pasidalino įspūdžiais iš kelionės į Ukrainą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį paskelbė, kad koordinuoja veiksmus su Jungtinės Karalystės ir kitais Europos sveikatos apsaugos pareigūnais dėl britų šį mėnesį išaiškintų mažiausiai septynių užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų. Sveikatos apsaugos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad kai kuriais iš šių atvejų virusas galėjo būti perduotas lytinių kontaktų tarp gėjų ar biseksualių vyrų metu. Tai būtų nauja aplinkybė aiškinantis, kaip šis virusas plinta.

Nuo šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pradėjus kompensuoti krūtų implantus, atliekant krūtų rekonstrukcijos operacijas, šia galimybe pasinaudojo pirmosios moterys. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai džiaugiasi, jog naujoji implantų kompensavimo tvarka leidžia ženkliai sumažinti pacienčių finansinę naštą ir tuo pačiu padeda atkurti jų pasitikėjimą savimi.

Viktorija, kaip ir visos jaunos moterys, gyvena greitą gyvenimą: „Esu aktyvi, turiu daug veiklų, mėgstu planuoti laiką ir jį leisti prasmingai. Rūpinuosi savo sveikata, tad sulaukusi kvietimo iš savo šeimos gydytojos atlikti profilaktinį gimdos kaklelio tyrimą, iš karto įsirašiau vizito laiką į kalendorių. Kasmet atlieku, kaip mėgstu sakyti, „techninę patikrą“, profilaktiškai pasidarau kraujo tyrimus, tačiau visada tiesiog užsidedu pliusą, nes atsakymai būna geri.

Aukštas kraujospūdis – vienas dažniausių Lietuvos gyventojus varginančių sveikatos sutrikimų. Gegužės mėnesį minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, siekiama atkreipti ne tik ja sergančių, bet ir sveikų žmonių dėmesį – laikantis kelių paprastų kasdienių taisyklių, šios ligos galima išvengti.