„Prisimenu tiek, kad artimasis mane prajuokino tuo metu, kai burnoje turėjau mėsos gabalėlį, – prisimena Jonas. – Netikėtai įtraukiau šašlyką giliai į gerklę ir užspringau. Po kiek laiko praradau ir sąmonę“.
Jono žmona nepasimetė, pamačiusi springstantį, sąmonę praradusį vyrą, pradėjo atlikti pradinį gaivinimą. Moteris apie 20 minučių nenustodama gaivino Joną tol, kol atvyko Greitosios medicinos pagalba (GMP), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja anesteziologė reanimatologė Ramunė Jakubauskaitė pasakojo, jog vyras į Kauno klinikas buvo pristatytas sunkios būklės.
„GMP personalas su specialiomis žnyplėmis pašalino kvėpavimo takuose įstrigusį svetimkūnį, intubavo ir pradėjo dirbtinę plaučių ventiliaciją“, – pasakoja R. Jakubauskaitė.
Atstačius širdies veiklą, pacientas perkeltas į Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos skyrių. Čia jam buvo pradėtas gydymas po gaivinimo.
„Jonui taikėme sedaciją, t.y. medikamentų pagalba sukėlėme miegą. Taip pat terapinės hipotermijos metu atšaldėme kūną – tai padeda sumažinti smegenų pažeidimą po to, kai žmogus ilgesnį laiką buvo praradęs sąmonę, – sako gydytoja anesteziologė reanimatologė. – Po paros sedacija buvo nutraukta. Pacientui atgavus sąmonę, pašalintas vamzdelis iš kvėpavimo takų ir jis pradėjo kvėpuoti savarankiškai.“
Jokių liekamųjų reiškinių po įvykusios nelaimės nebuvo pastebėta. Vienintelis Jono nusiskundimas – krūtinės skausmas, atsiradęs dėl atliktų krūtinės ląstos paspaudimų, tačiau nei krūtinkaulio, nei šonkaulių lūžių nenustatyta.
Vyras dėkoja savo žmonai ir GMP už dovanotą gyvenimą bei visam Kauno klinikų personalui už profesionalumą ir priežiūrą gijimo metu ligoninėje.
Jono pavyzdys yra puiki sėkmės istorija ir įrodymas, kad pradinis gaivinimas gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Gydytojai primena, kodėl kiekvienam svarbu mokėti atlikti gaivinimo veiksmus, šalia sukniubus artimajam ar praeiviui.
Neatliekant pradinio gaivinimo, galvos smegenyse ypatingai greitai pradėti vystytis negrįžtami pakitimai. Kiekviena praleista minutė sėkmingo gaivinimo tikimybę sumažina apie 10 procentų. Gydytoja R. Jakubauskaitė sako, kad jeigu Jono artimieji būtų išsigandę ir pabijoję pradėti gaivinimą – vyras galėjo neišgyventi.
Kaip taisyklingai atlikti pradinį gaivinimą vaizdo įraše paaiškina Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavčius https://bit.ly/3Q7oJ3O
