Ekonomiką į priekį varantis eksportas artimiausioje ateityje priklausys ne nuo vieno faktoriaus, tad sėkmę lems ir kitų šalių priimti sprendimai.
Panevėžyje prieš tarptautinę septynioliktąją parodą „EXPO Aukštaitija 2012“ įvyko konferencija „Įmonių eksporto plėtra. Efektyviausios priemonės ir būdai“. Jos metu pristatyta eksporto situacija ir perspektyvos, o verslininkai išgirdo apie situaciją juos dominančiose rinkose.
Varomoji jėga
DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius sako, kad Lietuvos ekonomika augo pagal geriausią šių metų scenarijų. Per šešis mėnesius BVP paaugo 3 procentais, tai yra tiek, kiek tikėtasi per visus metus. Tad eksporto augimo apimtys labai stipriai prisideda prie ekonomikos augimo. Turint omenyje, kad visą gegužę dėl remonto neveikė viena didžiausių šalies eksportuotojų „Orlen Lietuva“ gamykla, be to, antrąjį pusmetį daugiau eksportuoti pradėjo žemės ūkio produkcijos eksportuotojai, šį pusmetį eksporto augimas turėtų būti dar didesnis. Planuojama, kad prekių ir paslaugų eksportas per visus metus pasieks 7 procentus. Tad eksportas tapo ekonomikos varomąja jėga.
Pasak R. Bancevičiaus, eksportuojantis sektorius seniai pralenkė 2009 metų lygį, tačiau apie visą ūkį to pasakyti negalima.
Tačiau pastebima, kad iki 2009 metų materialinės investicijos buvo gana didelės, tačiau dabar jos gerokai sumenkusios ir neatsigavo taip stipriai, kaip norėtųsi.
Šiuo metu daugiausia eksportuoja apdirbamoji pramonė. 2009 metais čia buvo prarastos darbo vietos, o dabar po truputį jos vėl kuriamos. Pasak R. Bancevičiaus, geriausia eksportuoti galutinio vartojimo prekes, nes tenka didžiausias pelnas, tačiau pagal eksportą šių prekių grupė yra trečiojoje vietoje.
Šiuo metu pastebimas ir tam tikras paradoksas. Klaipėdos uostas, geležinkeliai pirmąjį pusmetį gabeno mažiau krovinių. Čia krovinių gabenimas pradėjo atsigauti liepą, kai ūkininkai pradėjo eksportuoti grūdus. Tokių pokyčių priežastimi vyresnysis analitikas įvardijo faktą, kad keičiasi eksporto geografija. Gabenama mažesni kiekiai vilkikais, bet toliau.
„Po 2009 metų nebesugebama vežti tiek, kiek anksčiau, bet eksportuojama toliau“, – sako R. Bancevičius.
Prieš 2009 metus eksportas į Rusiją sudarė 19 procentų, šiuo metu – 25 procentus eksporto portfelio. O štai eksportas į Vokietiją, kitas ES šalis smuktelėjo.
Grėsmių yra, bet...
Eksporto perspektyvos, R. Bancevičiaus teigimu, priklausys nuo keleto faktorių – kokia bus naftos kaina ir kaip vystysis NVS šalys; kaip vystysis Vakarų Europa, Latvija ir Estija; koks bus investicijų lygis Lietuvoje.
Naftos kainą, pasak R. Bancevičiaus, aukštumose laiko politinė įtampa Irane ir klausimas: kils karinis konfliktas tarp Izraelio ir Irano ar ne. Vyresniojo analitiko manymu, naftos kaina vis dėlto turėtų būti panaši kaip ir pastaruosius trejetą mėnesių. Rinkoje yra laisvų pinigų, jų pajamingumas mažėja ir ieškoma, kur geriau įdarbinti. Vienas tokių būdų – investicijos į žaliavas. Rusija priklausoma nuo naftos kainos. Kritus naftos kainai, silptų ir rublis. Tai mūsų eksportuotojams nebūtų gerai, tačiau kol kas reikalai Rusijoje, R. Bancevičiaus tikinimu, gana geri.
Vakarų Europa, jo teigimu, šiuo metu moka už ilgametes struktūrines problemas. Didžiausia bėda šiuo metu – indėlių nutekėjimas iš Ispanijos ir Italijos. Šlubuoja Vokietijos ekonomika. R. Bancevičiaus manymu, nei šių metų antrąjį pusmetį, nei kitais metais Vakarų Europa greičiausiai dar nebus patraukli. Tad iš Vakarų Europos daug tikėtis būtų sunku. O štai Latvija ir Estija turėtų augti. Šiose šalyse atsigavimas atėjo lėčiau nei pas mus, tad santykinai Lietuva auga lėčiau.
Nemaža bėda dėl investicijų. Pasak R. Bancevičiaus, šalyje tik 5,5 procento nuo BVP investuojama į įrengimus, mašinas, o ES šis skaičius siekia 7 procentus.
„Verslas labai vangiai kloja pamatus plėtrai – į gamybos apimtis investuoja nerangiai“, – sako jis.
Dėmesys keliems faktoriams
R. Bancevičiaus teigimu, yra trys dalykai, į kuriuos eksportuotojai turėtų atkreipti dėmesį. Vienas jų – vadinamasis JAV fiskalinis skardis. Pasak banko vyresniojo analitiko, amerikiečiai yra įsirašę į įstatymus, koks gali būti jų skolos lygis. Jei jis perlipamas, tuomet viešasis sektorius nustoja dirbti – neina į darbą. Šį lapkritį JAV politikai turės susitarti ką daryti – kelti skolos lygį ar imtis kitų sprendimų. Jei nesusitartų, pasak analitiko, labai kristų išlaidos ir blogai būtų Vokietijai – nebeturėtų ką daryti, kur dėti prekes. Mažėtų naftos kaina, tad ir Rusijai būtų prasčiau. Tačiau nesusitarimo tikimybė, jo manymu, gana maža.
Antras svarbus dalykas – galima Izraelio ataka prieš Iraną. Tokiu atveju stipriai šoktelėtų naftos kaina. JAV pajaustų gana smarkiai, o Europos toks veiksmas itin nepaveiktų. Dar viena grėsmė kiltų, jei euro zonos politikai vis dėlto nesusitartų ir krizė dar labiau paūmėtų. Pasak R. Bancevičiaus, tokiu atveju Europa ne tik stotų, bet ir eitų į gilią duobę. Vokietija negalėtų tikėtis daugiau eksportuoti. Lietuvą tai šiek tiek mažiau paliestų, nes eksportuojame nemažai į Rytus. Kinija irgi būtų paveikta, nes eksportuoja į Vokietiją ir Vakarų Europą.
Įmonės savininkas Rimantas Maženis domėjosi, kokia situacija Skandinavijos rinkose. R. Bancevičiaus teigimu, Norvegijoje, turinčioje savos naftos, reikalai geri. Švedija jau pradeda jausti ekonomikos lėtėjimą. „Panašu, kad pradeda veikti euro zonos problemos“, – sako jis.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas smalsavo, kaip Vyriausybė ir Seimas galėtų paskatinti eksportą.
„Eksportas – varomoji jėga“, – tikina jis.
Pasak R. Bancevičiaus, greičiausiai galima padaryti įtaką paslaugų eksportui ir tai reikėtų skatinti. Galutinių prekių eksportą skatinti sudėtingiau. Kartu jis priminė, kad reikėtų daugiau investuoti į gamybos apimtis.
„Jei eksportas auga septyniais procentais, o gamybos apimtys neauga, greitai atsitrenksime į lubas – bus pirkėjas, bet negalės jam duoti prekių“, – R. Bancevičius nuogąstauja, kad tokiomis aplinkybėmis augimas pradėtų slopti.
Daiva SAVICKIENĖ
