latvija

Latvijos pasieniečiai trečiadienį užkirto kelią 57 asmenų bandymams nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Pirmadienį patekti į Latviją iš Baltarusijos mėgino 31 migrantas, o antradienį pasieniečiai sustabdė 47 asmenis. Šiais metais pasieniečiai neleido 5 324 asmenims nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleista 12 asmenų.

Latvija nuo liepos 15-osios nebepripažins Rusijos nebiometrinių pasų, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.  Rusija išduoda tiek biometrinius, tiek nebiometrinius pasus.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje, per pirmus keturis šių metų mėnesius eksportavo finansine išraiška 0,7 proc. daugiau nei prieš metus – už 1,176 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją augo 9,6 proc. iki 350,3 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 89,1 proc. viso eksporto ir 58,5 proc. importo. Eksportas padidėjo 1,1 proc., importas – 21,5 procento. 34 proc.

Skandalu praėjusią savaitę pagarsėjęs Latvijos rusas-parlamentaras Aleksejus Roslikovas buvo sulaikytas. Kol kas nėra žinoma, kokios teisinės priemonės jam bus pritaikytos. „Šiandien ryte buvo sulaikytas Aleksejus Roslikovas, dabar jį išvežė“, – pranešė A. Roslikovo kolegė iš frakcijos „Stabilumas“ Svetlana Čulkova. Roslikovas yra rusakalbių interesus atstovaujančios partijos „Už stabilumą!“ įkūrėjas.

Ketvirtadienį Latvijos parlamentas po trečiojo ir galutinio svarstymo priėmė įstatymo projektą, draudžiantį daliai viešojo administravimo darbuotojų keliauti į Rusiją ir Baltarusiją.  Įstatymo projektą parengė Saeimos Nacionalinio saugumo komitetas. Per antrąjį įstatymo projekto svarstymą buvo įtraukta nuostata, pagal kurią draudimas keliauti taikomas ir Saeimos nariams.

Praėjusiais metais Latvijos gyventojai atliko apytikriai 10,7 mln. kelionių po savo šalį – 15,9 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vienadienių kelionių padaugėjo 20,1 proc. iki 7,6 mln., o kelionių su nakvynėmis – 6,5 proc. iki 3,1 mln., bet nakvynių skaičius beveik nepakito - apytikriai 7 milijonai. Pernai tam iš viso išleista 490,1 mln. eurų – 14,1 proc. daugiau negu užpernai. Išlaidos vienadienėms kelionėms didėjo 31,4 proc. iki 282,3 mln.

Latvija pirmadienį pranešė iškėlusi baudžiamąją bylą įstatymų leidėjui Aleksejui Roslikovui dėl paramos „valstybei agresorei“ Rusijai ir neapykantos kurstymo šalyje.  Valstybės saugumo tarnybos (VDD) žvalgybos agentūra pranešė, kad byla pradėta po debatų parlamente birželio 5 d., kai rusakalbių mažumos atstovas A. Roslikovas buvo pašalintas iš salės. Jis rusiškai šaukė: „Mes esame dauguma!“, „Rusų kalba yra mūsų kalba“, pranešė Latvijos žiniasklaida.

Savaitgalį Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 154 asmenų bandymams nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šiais metais pasieniečiai neleido 4839 asmenims nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleista 12 asmenų.  Migrantų iš Baltarusijos plūsmas atsinaujino atšilus orams. Suaktyvėjo ir prekeiviai žmonėmis.

Latvijos oro erdvėje per penkis šių metų mėnesius aptarnauta 92,3 tūkst. skrydžių – 8,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 4,2 proc. iki 24,66 tūkst., tranzitinių skrydžių – 10 proc. iki 67,68 tūkstančio. Bendras skrydžių skaičius praėjusį mėnesį, palyginti su pernai gegužę, augo 4,5 proc. iki 23,23 tūkstančio.

Skandalas Latvijos parlamente – nepatenkintas parlamentaras žarstėsi nepadoriais gestais ir iš tribūnos prabilo rusiškai. Taip reiškė pasipiktinimą politikai, kuria prioritetas skiriamas latvių kalbai. Dėl nepadorių gestų politikas išvarytas iš salės.   „Jūs bandote mums nurodyti, kuo tikėti, kas yra Dievas, kas yra Kalėdos, kas yra Naujieji metai, apie ką galima kalbėti, apie ką negalima kalbėti. Prisiminkite vieną dalyką – mūsų daugiau.

Šeštadienį Latvijoje vyksta savivaldybių rinkimai. Centrinės rinkimų komisijos atstovas spaudai Andrejus Vaivaras žiniasklaidą informavo, kad ryte rinkimų apylinkėse incidentų nebūta. Balsavimas 948-ose rinkimų apylinkėse prasidėjo 8 val. ryto, o jos užsidarys 20 val.  Anksčiau šią savaitę, per pirmąsias penkias išankstinio balsavimo dienas, jau balsavo 16,11 proc. arba 221 949 Latvijos piliečių. Iki šeštadienio vidurdienio balsavo dar 11,91 proc. rinkėjų, arba 164 005 žmonės.

Ketvirtadienį Latvijos parlamento narys Aleksejus Rosļikovs buvo pašalintas iš parlamento posėdžių salės daugumos parlamentarų balsavimu, skelbiama „Baltic News Network“. Diskusijų dėl deklaracijos „Dėl rusifikacijos pasekmių likvidavimo“ metu A. Rosļikovs Saeimos tribūnoje kalbėjo rusų kalba. Tai yra parlamentinių taisyklių pažeidimas. Parlamentaro paprašyta palikti salę Keldamas balsą A. Rosļikovs pareiškė, kad rusakalbiai piliečiai taip pat stovėjo barikadose kartu su latviais.

Siekdamos apsisaugoti nuo grėsmių, Lenkija ir Baltijos valstybės stiprina ES išorinę sieną tankų užtvaromis ir minų laukais. Tuo tarpu Latvija mokyklose jau įvedė privalomą karinį mokymą, rašoma „Euronews“. Latvijos didžioji kaimynė Rusija kelia baimę: daugelis Baltijos valstybių gyventojų bijo, kad Maskva gali planuoti puolimą ir čia. Todėl Latvija, Estija ir Lietuva kartu pradėjo „Baltijos gynybos linijos“ statybą. Vien Latvijos pasienio įtvirtinimai kainuos 303 mln. eurų.

Latvijos vyriausybė antradienį patvirtino nacionalinę energetikos strategiją laikotarpiui iki 2050 metų, kurią planuojama peržiūrėti kas penkerius metus. Strategijoje daroma prielaida, kad šio laikotarpio pabaigoje Latvija kasmet gamins 25 teravatvalandes (TWh), o sunaudos 19 TWh elektros energijos. Pernai šios apimtys buvo atitinkamai 6,6 TWh ir 7,2 TWh, o tai reiškia planuojamą gamybos didinimą iki 2050-ųjų 3,8 karto, o prognozuojamas suvartojimo augimas – 2,6 karto.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį išrinko penkias šalis – Bahreiną, Kolumbiją, Kongo Demokratinę Respubliką, Latviją ir Liberiją – nenuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis 2026-2027 m. kadencijai. Saugumo Tarybą, tarptautinę JT taikos ir saugumo instituciją, sudaro 15 šalių: nuolatinės narės Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir JAV, kurios turi veto teisę, ir 10 šalių, renkamų pakaitomis dvejų metų kadencijai.

Per pastarąsias tris dienas saugumo sumetimais į Latviją neįleista 15 asmenų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Dėl tokių priežasčių penktadienį atvykti į Latviją neleista dviem Baltarusijos, vienam Moldovos, vienam Kazachstano, vienam Rusijos ir vienam Belgijos piliečiui.  Šeštadienį į Latviją neleista įvažiuoti keturiems Rusijos, dviem Moldovos ir vienam Baltarusijos piliečiui, o sekmadienį – vienam Rusijos ir vienam Belgijos piliečiui.

Latvijos pasieniečiai ketvirtadienį užkirto kelią 81 migrantui nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šiais metais pasieniečiai neleido 4120 asmenų nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleista 12 asmenų.  Migrantų iš Baltarusijos plūsmas atsinaujino atšilus orams. Suaktyvėjo ir prekeiviai žmonėmis.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 8,3 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1757 eurai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 5,8 proc. iki 1753 eurų, privačiame sektoriuje – 9,4 proc. iki 1766 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis ūgtelėjo 8,9 proc. iki 11,6 euro.

Latvija prie Baltarusijos sienos palei Dauguvos upę pastatė šešis stebėjimo bokštus ir nutiesė privažiavimo prie jų kelius.  Stebėjimo bokštai prisidės prie veiksmingesnės sienos kontrolės, padės Valstybės sienos apsaugos tarnybai laiku nustatyti nelegalaus sienos kirtimo ir kitus pažeidimus pasienio ruože, taip bus sustiprintas valstybės ir gyventojų saugumas, pranešė Valstybės aprūpinimo agentūra.  Bendras projekto finansavimas siekia 3 366 115 eurų. 75 proc.

Dauguma Latvijos parlamento narių ketvirtadienį balsavo prieš nepasitikėjimą šalies ministre pirmininke Evika Silina. Balsavimą inicijavo opozicinės partijos „Latvija pirmiausia“ (LVP) įstatymų leidėjai.   Opozicinė partija siekė nušalinti E. Siliną, tvirtindama, kad jos vyriausybė nesugeba veiksmingai spręsti rimtų problemų šalyje.

Ateityje dronai bus naudojami vis plačiau, o Latvija yra puiki vieta investicijoms į šį sektorių, trečiadienį Rygoje prasidėjusiame gynybos inovacijų viršūnių susitikime „Drone Summit 2025“ sakė šalies premjerė Evika Silina. Ji teigė, kad Latvija puikiai supranta bepiločių orlaivių svarbą ir būtinybę nuolat investuoti į inovacijas, nes dronai vis dažniau naudojami ne tik kariniame, bet ir tiekimo bei žemės ūkio sektoriuose.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) tiria atvejus, kai asmenys gavo finansavimą iš Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondo „Pravfond“, Rusijos organizacijos, kuri siejama su šios šalies slaptosiomis tarnybomis. Šiam fondui nuo 2023 m. taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos. VDD pabrėžė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos kuruojamas fondas nuo seno yra Kremliaus įrankis skleidžiant Rusijos interesus ir didinant įtaką užsienyje.

Latvijos vyriausybės, maisto produktų gamintojų ir prekybos organizacijų atstovai pasirašė savanorišką susitarimą dėl smarkiai išaugusių maisto produktų kainų mažinimo. Tarpusavio supratimo memorandumą pasirašė ekonomikos ministras Viktoras Valainis, Prekybos maisto produktais asociacijos vadovas Noris Kruzitis, Pramonės ir prekybos rūmų pirmininkas Janis Endzinis, Pieno perdirbėjų centrinės sąjungos vadovas Janis Šolkas.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė paragino visas Europos Sąjungos šalis laikinai sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams. „Latvija ragina ES šalis sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, remiantis saugumo sumetimais“, – rašė užsienio reikalų ministrė savo „X“ paskyroje.

 Latvijos teisėsaugos institucijos iškėlė baudžiamąją bylą dėl įtariamos sekmadienio diversijos prieš šalies geležinkelių infrastruktūrą, naujienų agentūrą LETA informavo valstybinė policija. Dėl infrastruktūrai padarytos žalos sekmadienį vėlavo ar buvo atšaukti keleivinių traukinių išvykimai Tukumo linijoje. Apie įtariamą piktavališką veiklą buvo pranešta valstybinei policijai, pareigūnai apžiūrėjo įtariamo nusikaltimo vietą.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Vilnius ne tik tapo turtingiausiu ir sparčiausiai augančiu Baltijos šalių miestu, bet ir pirmasis iš Baltijos šalių sostinių pasivijo bei viršijo Europos sąjungos (ES) vidutinį Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį. Tokį sostinės proveržį pastebėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris nurodė, kad Vilniaus BVP vienam gyventojui 2024 metais buvo 9 proc. didesnis nei Taline, 36 proc. didesnis nei Rygoje ir 5 proc.

Jūrmaloje registruota bendrovė „KLC Group“, priklausanti Robertui Kalvei, 2024 m. į Rusiją eksportavo vakarietiškos pramonės automatizavimo įrangos už 1,3 mln. JAV dolerių, antradienį pranešė tiriamosios žurnalistikos portalas „The Insider“.  Tyrimo duomenimis, „Siemens“, „Schneider Electric“, „Rockwell Automation“, „Intel“ ir kitų gamintojų produktai buvo parduodami tarpininkams, kurie ją tiekė įmonėms, vykdančioms Rusijos valstybinį užsakymą gynybos pramonei.

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusį mėnesį siekė 7,9 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis už patikslintą kovo mėnesio įvertį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų nedarbo lygis nukrito nuo 7,5 proc. iki 7,2 proc., vyrų – nuo 8,9 proc. iki 8,6 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 75,2 tūkst. bedarbių – 3,0 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 7,8 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Latvija per pirmąjį metų ketvirtį pagamino 12,539 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 21,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Vien tik vynų gamyba išaugo 33,5 procento. Iki 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 1,1 proc., stipresnių – ūgtelėjo 2,2 karto. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba sumenko 0,8 proc.

„Swedbank“ bankai Lietuvoje ir Latvijoje suteikė bendrą 77,5 mln. eurų paskolą tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomiems saulės elektrinių parkams Latvijoje.  Už šias lėšas planuojama užbaigti šiuo metu vystomus Stelpės ir Varmės saulės elektrinių parkus, kurių bendra instaliuota galia sieks 239 megavatų (MW).  „Stelpės ir Varmės saulės parkai taps svarbiu žingsniu įgyvendinant mūsų žaliosios generacijos pajėgumų plėtros strategiją.

Lietuvoje bręsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, kurie sukėlė itin daug diskusijų. Vyriausybė tikina, kad nauja tvarka leis apmokestinimą padaryti teisingesnį ir labiau atitinkantį realią turto vertę, tačiau gyventojai baiminasi papildomos finansinės naštos.  Šiuo metu gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, NT mokesčio nemoka. Didesnė vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc. mokesčio tarifu. Nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės apmokestinama 1 proc.

Šį vakarą milijonai žiūrovų visoje Europoje ir už jos ribų stebi vieną laukiamiausių metų muzikos renginių – „Eurovizijos“ dainų konkurso finalą. Scenoje pasirodo stipriausi pusfinalių dalyviai, pasirengę kovoti dėl garbės išvežti nugalėtojo trofėjų į savo šalį. Tarp jų – ir Lietuvos atstovai, grupė „Katarsis“ su kūriniu „Tavo akys“.  Vienuoliktos ant scenos pasirodė Latvijos grupė Tautumeitas su daina ,„Bur man laimi“, kurioje liaudies melodijos susipina su šiuolaikiniais ritmais.

Sausio–balandžio mėnesiais Latvijos oro erdvėje pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos sutrikimų užfiksuota kone 400 – 56,5 proc. daugiau nei per pirmuosius keturis 2024 metų mėnesius, pranešė Latvijos oro eismo valdytoja „Latvijas Gaisa Satiksme“ (LGS). Bendrovė nurodė, kad šių metų balandį užfiksuoti 109 pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos sutrikimai, o 2024-ųjų balandį tokių sutrikimų buvo 68. Iš viso 2024 metais užfiksuota 820 pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos sutrik...

Latvijos žvalgybos agentūra trečiadienį pranešė, kad kai kurie asmenys, atrodantys kaip miškuose pasiklydę turistai, iš tikrųjų gali būti Rusijos diversantai ir šnipai. Savo metinėje ataskaitoje Latvijos karinė žvalgybos ir saugumo tarnyba (MIDD) pateikė patarimų, kaip atpažinti įtartinus veikėjus. Šis klausimas tampa vis aktualesnis dėl augančios įtampos regione ir padegimų bei kitų sabotažo aktų, dėl kurių Vakarų valstybės kaltina Rusiją. Maskva ne kartą neigė šiuos teiginius.

Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė sulaikiusi Lietuvos pilietį, įtariamą vežus neteisėtus migrantus rytiniame Latgalos regione. Naujienų agentūrai LETA tarnyba nurodė, kad pasieniečiai Ezerniekų rajone sustabdė Lietuvoje įregistruotą automobilį „Toyota Prius“, kurį vairavo Lietuvos pilietis. Apžiūrint automobilį jame pastebėti penki azijietiškos kilmės asmenys be galiojančių kelionės dokumentų, galiojančių vizų ar leidimų gyventi.

Latvijos muitinės pareigūnai Rusijos pasienyje konfiskavo kelis šimtus kilogramų heroino, trečiadienį pranešė valstybinė pajamų tarnyba. Narkotikai buvo gabenami dviejuose sunkvežimiuose.  Vienas iš Rusijos į Latviją įvažiuojantis sunkvežimis balandžio 14 dieną buvo nukreiptas į Grebnevo muitinės punktą nuodugniam patikrinimui. Transporto priemonės dokumentuose buvo nurodyta, kad joje vežamas kvarcinis smėlis.

Pripažindami Ukrainos okupaciją, tik padrąsintume Rusiją agresijai Europoje, naujienų agentūrai LETA pasakė Latvijos Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglite. Ji atkreipė dėmesį, kad Latvija nuosekliai vykdo Rusijos neteisėtai okupuotų ir aneksuotų Ukrainos teritorijų nepripažinimo politiką.

Per ateinančius dvejus metus Latvijoje bus įkurta 120 mln. eurų vertės karinio standarto naktinio matymo įrangos gamykla, pranešė Latvijos investicijų ir plėtros agentūra (LIAA). Įmonė Latvijoje pradėjo aktyvią veiklą praėjusiais metais ir šiuo metu vyksta intensyvūs parengiamieji darbai.

Grupė Estijos policijos pareigūnų pirmadienį išvyko į Latviją padėti saugoti šalies sieną su Baltarusija, pastaruoju metu padaugėjus bandymų ją neteisėtai kirsti. Policijos pareigūnų padalinys „ESTPOL 10“ nuo antradienio dvi savaites patruliuos Kaplavos ir Roubežniekų regionuose. Šioje teritorijoje pastaruoju metu užfiksuota daugiausiai bandymų nelegaliai kirsti Latvijos sieną.

Infliacija Latvijoje balandį spartėjo iki 3,9 proc. nuo 3,3 proc. kovą, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Balandį užfiksuota 1,1 proc. mėnesio infliacija, o per keturis šių metų mėnesius vartojimas šalyje pabrango 3,3 procento. Vidutinė metų infliacija didėjo nuo 1,9 proc. kovą iki 2,2 proc. balandį. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso prieaugiui per mėnesį turėjo 9,2 proc. brangę drabužiai ir avalynė, 1,2 proc. - maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,6 proc.

Latvija atidžiai stebės rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos strategines pratybas „Zapad-2025“, nuo 2013 m. rengiamas kas ketverius metus, tačiau šiemet dėl karo Ukrainoje keliančias didesnį susirūpinimą Latvijos gyventojams.  Kokios bus šios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, priklausys nuo to, kaip klostysis karas Ukrainoje, interviu agentūrai LETA sakė Latvijos kariuomenės vadas Kasparas Pudanas.

Latvija vertins sankcijas, kurias Varšuva paskelbė Lenkijoje veikiančio parduotuvių tinklo „Mere“ savininkams. Apie tai penktadienį paskelbta Latvijos televizijos laidoje „Panorama“. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Diana Eglite sakė, kad Latvija susipažino su Lenkijos priimtu sprendimu ir apsvarstys, ar reikėtų imtis tokių pačių veiksmų. „Mes pasisakome už griežtas sankcijas Rusijos pradėto karo rėmėjams ir tęsiame darbą dėl sankcijų pasiūlymų“, – sakė ji.

Žaibiškas apiplėšimas Latvijoje – vos per minutę keturi užpuolikai „praturtėjo“ net 800 tūkstančių eurų. Vidury baltos dienos jie įsiveržė į prabangių laikrodžių parduotuvę Rygos senamiestyje ir išsinešė dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius „Rolex“, „Cartier“ ir „Hublot“. Policija įtaria, kad nusikaltėliai gali slapstytis Lietuvoje arba Estijoje.

2024-aisiais užsienio keliautojai, lankydamiesi Latvijoje, išleido 1,239 mlrd. eurų – 5 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir 36,6 proc. daugiau nei ikipandeminiais 2019-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Jos skaičiavimais, pernai turizmas suformavo 4,8 proc. viso šalies eksporto ir 16 proc. vien tik paslaugų eksporto. Per metus abi šios dalys padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Latvija sekmadienį mini 35-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. 1990 metų gegužės 4-ąją Latvijos tuometė Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“, kurioje buvo skelbiama, jog atkuriamas 1922 metų konstitucijos galiojimas.

Rygos senamiestyje balandžio 29-ąją įvykdytas įžūlus apiplėšimas – vidury dienos ginkluoti asmenys įsiveržė į „Baltic Watches“ laikrodžių parduotuvę, rašoma portale tv3.lv. Policija kol kas nenustatė nusikaltimą įvykdžiusių asmenų. Manoma, kad tai gali būti „keliaujanti“ plėšikų grupuotė. Paviešintame vaizdo įraše matyti, kad prieš apiplėšimą dienos metu parduotuvėje yra keturi asmenys, tada įeina vyras ir grasina į šaunamąjį ginklą panašiu daiktu. Jį seka dar trys vyrai su uždengtais veidais.

Latvija dainininkę Kristiną Orbakaitę ir muzikantą Goraną Bregovičių įtraukė į juodąjį sąrašą, rašo Latvijos naujienų portalas LSM.lv. Jiems draudžiama įvažiuoti į Latviją. Latvijos žvalgyba: koncertai neatitinka neatitinka Latvijos nacionalinio saugumo interesų Sprendimą neseniai priėmė vidaus reikalų ministras Rihards Kozlovskis. Tai reiškia, kad muzikantams teks atšaukti ir šią vasarą Latvijoje suplanuotus koncertus.

 Latvijos prokuratūra antradienį nurodė, kad vienam šios šalies piliečiui skirta šešerių metų kalėjimo bausmė ir dveji metai probacijos priežiūros už kovas Ukrainoje Rusijos kariuomenės gretose.  Rygos miesto teismas patvirtino susitarimą tarp prokuroro ir kaltinamojo dėl kaltės pripažinimo ir bausmės.  Tvirtinama, kad vyras pažeidė Latvijos nacionalinio saugumo įstatymą, draudžiantį tarnauti užsienio valstybės ginkluotosiose pajėgose, ir 2023 metais įstojo į Rusijos kariuomenę.

Mažmeninė prekyba Latvijoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, palyginamosiomis kainomis, įvertinus darbo dienų skaičiaus skirtumus, sumažėjo 0,7 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis užfiksuotas antrą mėnesį iš eilės, po augimo ankstesnius tris mėnesius. Prekyba maisto produktais kovą per metus susitraukė 5,5 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – plėtėsi 2,7 proc., o degalais – sumenko 0,5 procento.