vakarų europa

„Rail Baltica” projektą planuojant įgyvendinti 2030-aisiais, Lietuva jau dabar naudojasi tarptautinio geležinkelio teikiama nauda – krovinių gabenimu traukiniais į Vakarų Europą, be sustojimo juos perkrauti Lenkijos pasienyje. Vokietijos kapitalo bendrovės „Leonhard Weiss“ vadovaujamas įmonių konsorciumas 2021 metais užbaigė rangos darbus ruože Kaunas–Palemonas. Šis Kauno geležinkelio mazgo ruožas laikomas itin svarbiu visame „Rail Baltica“ projekte.

Ugniagesiai Ispanijoje ir Portugalijoje antradienį kovojo su gamtiniais gaisrais, Vakarų Europą apėmus antrai per kelias savaites karščių bangai, keliančiai grėsmę Alpių ledynams ir stiprinančiai alinančią sausrą. Įkaitusio oro masė, dėl kurios temperatūra didelėje dalyje Pirėnų pusiasalio nuo sekmadienio viršijo 40 Celsijaus laipsnių, tolesnėmis dienomis plėsis į šiaurę ir rytus.

Pernykštis gyventojų ir būsto surašymas rodo, kad Lietuvoje auga gyventojų, gimusių Vakarų Europoje, skaičius, ir mažėja gimusiųjų posovietinėse šalyse, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Jo teigimu, 155,6 tūkst. arba 5,5 proc. gyventojų gimė užsienyje, daugiausia – Europos valstybėse. 131,1 tūkst. arba 84,2 proc. visų gimusiųjų užsienyje gimė Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Tai yra daugiau nei dešimtadaliu mažiau nei rodė ankstesnio surašymo duomenys.

Jau balandžio 11 d. viešojo susirinkimo metu visuomenei bus pristatytos keturios „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvos, iš kurių viena bus įvardinta kaip rekomendacinė alternatyva. Vietovių, per kurias drieksis geležinkelio ruožas, bendruomenės, susijusios organizacijos kviečiamos teikti argumentuotus savo pasiūlymus iki viešo susirinkimo.

VSAT ir policijos pareigūnai pirmadienį sulaikė Turkijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos piliečius, kurie neteisėtai gabeno 11 irakiečių. Šie migrantai yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje, iš kurios neturėjo teisės išvykti. Savaitgalį Lietuvoje taip pat buvo sulaikyta 13 tokių iš Latvijos pasišalinusių ir į Vakarų Europą siekusių patekti prieglobsčio prašytojų irakiečių.

Kada lietuviai gyvens taip oriai kaip Vakarų Europos šalių gyventojai? Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalis pavyzdingai stiebiasi link Europos Sąjungos vidurkio, tačiau pragyvenimo lygiu Vakarų Europos šalis pasiekti galėtume tik po gerų 20 metų. Ir tai tik tuo atveju, jei Lietuvos ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai atsargesni, jų teigimu, dešimtmečiai dar negarantuoja, kad pasivysime geriau gyvenančius europiečius.

Jungtinės Valstijos žada padėti Baltijos šalims saugoti jų energetikos infrastruktūrą nuo kibernetinių atakų, Lietuvai, Latvijai ir Estijai rengiantis atjungti elektros tinklus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti juos su Vakarų Europa. Bendroje deklaracijoje, kurią sekmadienio popietę Vilniuje pasirašė JAV energetikos sekretorius Rickas Perry ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos ministrai, nurodoma, kad JAV gali teikti strateginę ir techninę paramą.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį bandė įtikinti Europos Sąjungos (ES) lyderius naujajame ES biudžete nemažinti finansavimo žemės ūkiui ir sanglaudai. Vadinamosios sanglaudos lėšos skirtos mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą nuo labiau išsivysčiusių. ES biudžetą G. Nausėda aptarė su būsimąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Prezidentas Gitanas Nausėda vieši Taline ir ten sveikina estus, šiandien mininčius Nepriklausomybės dieną. Į ketvirtą vizitą užsienyje prezidentas leidosi be žmonos. Per pokalbį su Estijos prezidente Nausėda jos teiravosi ir apie jos buvusį susitikimą su Vladimirų Putinu. Beje, per viešnagę Nausėda nepraleido progos iš arčiau apžiūrėti ir karinius ginklus. Antradienio rytą į Estiją atskridęs Gitanas Nausėda iš oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ lipa be žmonos Dianos palydos.

Daugelyje Vakarų Europos valstybių šią savaitę įsivyraus itin karšti orai, antradienį skelbia žiniasklaida. Prognozuojama, kad anomalūs karščiai pasieks Prancūziją, Ispaniją, Belgiją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją. Europos meteorologijos tarnybos Prancūzijos ir Ispanijos gyventojus perspėjo apie itin didelį miško gaisrų pavojų dėl aukštos oro temperatūros. Portugalijoje, Italijoje, Belgijoje ir Vokietijoje miško gaisrų grėsmė siekia „aukštą“ ir „labai aukštą“ lygį.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas penktadienį Vilniuje su Vietnamo viešojo saugumo ministru To Lamu aptarė sausį pasirašytą sutartį dėl spartesnės į Lietuvą atvykusių nelegalių migrantų iš Vietnamo deportacijos bei tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvas.

Vilnius, gegužės 2 d. (BNS). Europos Sąjungos suvaržymų bijantys Lietuvos vežėjai toliau grasina iškelti verslą į kitas valstybes, pirmiausia Lenkiją. Pasak Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linavos“ generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus, vežėjai ieško būdų, kaip apsaugoti savo verslą, jei Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujasis Mobilumo paketas.

Baudos už greičio viršijimą vairuotojams netrukus bus išrašomos žaibišku griečiu. Eismo taisyklių nesilaikantys tautiečiai pranešimą apie išrašytą baudą gaus tiesiai į elektroninį paštą. Policija tikisi, kad įdarbinus kompiuterius, vairuotojams bus beveik neįmanoma išsisukti nuo baudų. Tiesa, pinigus skubiai pervedantiems vairuotojams žadamos lengvatos – baudos bus daug mažesnės.

2017–aisiais Europoje bankrutavo mažiau įmonių nei 2016–aisiais.Tačiau buvo šalių, kur įmonių bankrotų skaičius išaugo. Lietuva tarp jų užėmė trečią vietą. „Tai, kad Lietuvoje pernai metais gausėjo bankrutuojančių įmonių – kalta ne prasta ekonomikos būklė. Atvirkščiai, Lietuvos ekonomikos būklė šiuo metu kaip niekad gera. Išaugusio bankrotų skaičiaus priežastys daugiau susijusios su teisiniais dalykais. Pirma, dėl to, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. atsirado 500 Eur mokestis už bankroto kėlimą.

Europa išlieka populiariausia vieta pasaulyje investuoti - investicijų projektų „Senajame žemyne“ pernai buvo rekordiškai daug, dešimtadaliu daugiau nei užpernai, skelbia tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė „Ernst & Young“. Pasak „Ernst & Young“ analitikų, Lietuva, nors nėra populiariausia investicijų šalis Europoje, pernai fiksavo tiek istorinį investicijų projektų rekordą - 70 projektų, tiek ir jų skaičiaus augimo absoliutų rekordą - 68 procentais.

Baltijos šalims birželį planuojant pasirašyti politinį susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, šalys kol kas nerado bendro sutarimo, kaip techniškai įgyvendinti projektą. Lietuvos Vyriausybės atstovai tikisi, jog kompromisas iki birželio pabaigos bus rastas. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos susitarimas bus svarbus ir strateginiu, ir finansiniu požiūriu.

Lavoriškių punkte pareigūnai sulaikė 14 vilkiko puspriekabėje pasislėpusių neteisėtų migrantų, taip bandžiusių iš Baltarusijos patekti į Lietuvą. Pasieniečiams jie prisistatė esantys Šri Lankos piliečiai ir teigė uždaryti keliavę kelias dienas. Sulaikytas ir vilkiko vairuotojas Rusijos pilietis.

Lietuvoje daugėja įmonių, kurios sukuriamos tam, jog pridengiant komandiruotėmis, darbuotojai galėtų būti siunčiami uždarbiauti svetur. Užsienyje lietuviai dirba už kur kas mažesnį atlygį negu vietiniai, tačiau uždirba kur kas daugiau, negu už tai gautų savo šalyje. Kai kurios Europos šalys nutarė užkirsi kelią šiai pigiai darbo jėgai. Tai atsilieps ir Lietuvai.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai šią savaitę Briuselyje aptars Baltijos šalių planus elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa. Susitikimas vyks ketvirtadienį prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybos posėdžiui. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas BNS sakė, kad šiame susitikime bus aptarta pažanga, siekiant birželį pasirašyti galutinį susitarimą dėl projekto.

Šis žemėlapį sudarė atsižvelgiant į kiekvienos šalies turistų lankomumą ir atsiliepimus. Turistus galima suskirstyti į kelias kategorijas, ne tik pagal pomėgius, bet ir pagal mėgstamus kelionių tipus, rašo indy100.com. Vieni yra užkietėję nuotykių ieškotojai, einantys tik savo keliais, nemėgstantys jokių turistų lankomų objektų, kiti – kaip tik mėgaujasi jau sudarytais maršrutais. Bet kuriuo atveju šis didžiulis žemėlapis gali padėti pasirinkti šalį pagal tai, ką norite pamatyti.

Baltijos šalys ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis padidinti įnašus į bendrą biudžetą po 2020 metų, kad bendrijos iždas pernelyg nesumažėtų dėl Britanijos pasitraukimo. „Esame pasirengę diskutuoti dėl to, kaip net ir po „Brexit“ išlaikyti dabartinės daugiametės finansinės programos lygį padidinus indėlius į ES biudžetą ir galbūt suradus naujų nuosavų išteklių“, – rašoma Lietuvos prezidentės ir Latvijos bei Estijos premjerų laiške.

Vyriausybė galėtų praplėsti šių metų pradžioje patvirtintą lengvesnio užsieniečių specialistų įdarbinimo sąrašą, jeigu rinkoje pradėtų trūkti tam tikrų specialistų, sako premjeras. Tačiau Saulius Skvernelis nemano, jog reikėtų bendrai palengvinti užsieniečių įvažiavimą į šalį. „Vyriausybė toms profesijoms, kurios yra aukštos kvalifikacijos ir ypatingai būtinos šalies ūkiui, yra patvirtinusi 27 profesijų sąrašą.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako gavusi Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) patikinimą, kad Lietuva galės prašyti paramos dėl lietingų orų nukentėjusiems žemdirbiams. „Komisijos pirmininkas patikino šalies vadovę, kad Lietuva turės galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos nukentėjusiems žemdirbiams“, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė apsisprendė pertvarkyti ministerijos struktūrą. Opozicija įžvelgia rizikų, kad atsisakius Ekonominio saugumo politikos departamento gali sumažėti dėmesys strateginiams energetikos projektams. Buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis sako, kad jam nerimą kelia planai naikinti Ekonominio saugumo politikos departamentą.

Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis sako matantis gerą galimybę pagerinti dvišalius santykius, kuriems, jo teigimu, kenkia neteisingi stereotipai dėl tautinių mažumų padėties.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis Varšuvoje pirmadienio vakarą susitiko su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu). Susitikimas už uždarų durų truko daugiau kaip tris valandas. Diplomatai susitikime nedalyvavo, žiniasklaidai iš anksto apie jį nebuvo pranešta. J.Kaczynskis formaliai neužima jokių pareigų Lenkijos vyriausybėje, bet daugelis apžvalgininkų jį vadina įtakingiausiu Lenkijos politiku.

Lietuvai siekiant, kad Astravo atominė elektrinė (AE) netoli Vilniaus būtų statoma saugiai, laikantis tarptautinių standartų, valdžia ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei apmokestinti elektrą iš kaimyninės šalies. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai. Tokios ir kitos priemonės numatomos Energetikos ministerijos parengtame plano projekte, skirtame apsisaugoti nuo Astravo AE grėsmių.

Baltijos šalims iki 2025 metų reikia pastatyti 200 megavatų galios jėgainę, kuri prireikus galėtų greitai įsijungti ir užtikrinti elektros rezervą. Tokias jėgainės gali statyti tiek Lietuva, tiek Estija, tačiau Energetikos ministerija nėra linkusi derinti planų su Estija, kuri elektrinė turėtų iškilti Baltijos šalyse. Anot energetikos viceministro, į lietuviškąjį projektą žvelgiama ne tik kaip į reikalingą rezervui, tad šalis pati apsispręs, ar jį įgyvendinti.

 Kol mūsų tautiečiai birželį ieško vaistų nuo peršalimo, Vakarų Europa kone leipsta nuo karščio. Ispanijoje paskelbtas net karščio pavojus, mat ten termometro stulpelis pasiekė beveik 40 laipsnių. Paryžius ir Roma kepa 30-ies laipsnių karštyje. Vandens buteliukai rankose ir lietsargiai. Ne todėl, kad lyja, o todėl, kad saulė kankina. Ispanijoje, Madride, dabar tikras pragaras. Ir ne tik Madride – net 23-ose provincijose paskelbtas karščio pavojus.

Europos Parlamentas, ketvirtadienį pasmerkęs Baltarusijos ir Rusijos atsaką į šiose šalyse nuvilnijusius protestus, kartu išreiškė savo nuogąstavimą, jog ES parama Baltarusijai gali būti naudojama Astravo atominės elektrinės statyboms finansuoti.

Lenkijos vyriausybės įgaliotinis energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis teigia, kad Lenkija nepirks elektros iš Baltarusijoje statomos atominės elektrinės, rašo portalas energetyka24.com. „Nėra galimybės pirkti energiją iš Baltarusijos“, - penktadienį per susitikimą su žurnalistais Lenkijos plėtros ministerijoje sakė P.Naimskis. „PSE (Lenkijos elektros perdavimo operatorė) išardys likusią (elektros) liniją Baltarusijos kryptimi“, - pridūrė jis.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai teigia, kad iš Rytų Europos išvykę žmonės kuria didelę pridėtinę vertę juos priimančiose šalyse, bet labai pagilina ekonomines, socialines ir demografines problemas savo tėvynėse. Tai kaina, kurią moka Rytai, apsisprendę kurti bendrą ir vieningą Europą su turtingesniais Vakarais. Iš Rytų Europos išvyko 20 mln.

Vengrija apie vidurnaktį (1 val. Lietuvos laiku) uždarys sieną su Kroatija, nes šiuo maršrutu į šiaurinę Europą traukia tūkstančiai migrantų, pranešė penktadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto . „Nacionalinio saugumo komitetas nusprendė, kad nuo rytojaus, šeštadienio, ... Vengrija galės vykdyti Šengeno įsipareigojimus Vengrijos ir Kroatijos pasienyje, kitaip sakant, mes uždarysme žaliąją sieną vidurnaktį“, – sakė ministras.

Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas pranešė, kad penktadienį popiet susirinksiantis šalies nacionalinio saugumo komitetas aptars galimybę visiškai uždaryti sieną su Kroatija, išskyrus oficialius sienos kirtimo punktus. Tai premjeras pareiškė sugrįžęs iš Briuselio, kur Europos Sąjungos lyderiai tarėsi, kaip pažaboti migrantų antplūdį. Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas sakė, kad policija pasirengusi nedelsiant užtikrinti bet kokio sprendimo vykdymą.

 Labiausiai Europos Sąjunga (ES) pasitiki lietuviai ir rumunai, mažiausiai - Kipro ir Graikijos gyventojai, atskleidė naujas tyrimas. Politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad lietuvių palankumą ES lemia neigiamas požiūris į nacionalinės valdžios institucijas bei Rusijos kaimynystė, o graikai ES nepasitiki dėl griežtų reikalavimų taupyti. Eurobarometro apklausos metu 68 proc. lietuvių ir tiek pat rumunų atsakė, kad yra linkę pasitikėti ES. Nepasitikėjimą ES išsakė 17 proc.

Jau visą mėnesį esame pavasaryje. Taip taip, nuo vasario vidurio orai mums šnibžda tik vieną šį pasirinkimą – vadinti tokį gražų metą ne žiema, o pavasariu. Žinoma, pradžia buvo kaip ir visos pradžios – dar be šilumos, be plačių sparnų. Tačiau pavasaris visada pilnas optimizmo ir veržlumo, kiekviena jo diena yra ne naujiena, o reiškinys.

Apie ką sovietiniais laikais svajojo jaunuolis, kuris eidavo mokytis į saugumo (KGB) mokyklą ir ryždavosi dirbti šiai organizacijai? KGB akademijoje Maskvoje studijavęs Kastytis Braziulis laidai „Nelaisvės anatomija“ sakė tiesiog norėjęs dirbti užsienyje. Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas, „Žinių radijas“ Mokslai, kaip mokslai? T.Č. Pone Braziuli, jums teko studijuoti tokioje institucijoje, kaip KGB akademija.

Nepaisant to, kad šaliai tenka tik 3 proc. pasaulio BVP, Rusija yra svarbi. Ji buvo svarbi 1998-ais, kai šalies nemokumo banga persirito per visą pasaulį. Ji bus svarbi ir dabar, jeigu naftos kainų kritimas privestų prie ekonomikos griūties, rašoma „The Observer“. „The Observer“ pateikia penkis faktorius, dėl kurių Rusijos krizė galėtų paveikti pasaulinę ekonomiką.

Kalvarijos pasieniečiai sulaikė keturis vietnamiečius ir juos į Vakarų Europą vežusį vyrą, kuris gyvena Estijoje, bet neturi šios šalies pilietybės. Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pasieniečiai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu patikrinti sustabdė keliu Marijampolė – Suvalkai važiavusį lengvąjį automobilį „Honda Accord“ estiškais valstybiniais registracijos numeriais. Jis vyko į Lenkiją.

 „Koaliciją dabar sudaro daugiau nei 50 šalių. Saudo Arabija organizuos karines stovyklas Sirijos kovotojams, Jordanija dalinsis žvalgybos duomenimis, Vokietija tieks ginklus Irakui, o Prancūzija bombarduos taikinius“ – tokia trumputė JAV vadovaujamos koalicijos prieš ILIV („Irako ir Levanto islamo valstybę“) santrauka neatskleidžia svarbių niuansų, tačiau nusako vieną itin svarbų koalicijos bruožą – jos margumą.

Proukrainietiški protestuotojai sekmadienį nuvertė didžiulę Lenino statulą Ukrainos rytiniame Charkovo mieste, laikomą sovietų paveldo ir Maskvos kontrolės simboliu. 8,5 metrų aukščio bolševikų revoliucijos vado paminklas buvo atidengtas 7-ame dešimtmetyje ir buvo didžiausias Ukrainoje. Ta statula kurstė įtampą tarpo proeuropietiškų aktyvistų ir jų prorusiškų priešininkų komunistų nuo vadinamųjų Euromaidano protestų, prasidėjusių Ukrainoje praeitais metais.

Kinijos tema vis aktyviau plėtojama politiniame Rusijos diskurse. Ši žinia nėra nieko netikėto, nes Maskva jau seniai į Pekiną pradėjo žiūrėti kaip į strateginį partnerį. Rusiją masina greitas Kinijos ekonomikos augimas, rinkos potencialas ir šios šalies vaidmuo pasaulio politikoje. Maskvoje skamba samprotavimai, kad, suvienijusi jėgas su šia kaimyne, Rusija galėtų išstumti JAV iš dominuojančių pozicijų pasaulio reikaluose.

Gegužės 12-16 dienomis Lietuvoje viešės Kinijos pramonės įmonių atstovai. Pagrindinis kinų delegacijos tikslas – įvertinti krovinių gabenimo galimybes bei perspektyvas naujuoju Šilko keliu, jungiančiu Kiniją, Kazachstaną, Baltarusiją su Vakarų Europa.

Šių metų šalies BVP augs 2,8 proc. , 2014 m. bei 2015 m. - atitinkamai 3,5 proc. ir 4,5 procento. Vidutinė 2013-ųjų infliacija bus 1,0 proc., 2014 m. - 2,0 proc., o 2015 m. - 3,0 proc.. Tokias išvadas pateikė SEB banko analitikai kas ketvirtį rengiamoje ataskaitoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Analitikai kiek pakoregavo 2013 ir 2014 m. vidutinio darbo užmokesčio didėjimo prognozę.

 Tarptautinė komunikacijos planavimo agentūra „Carat“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos reklamos rinka augs 1,4proc., o 2014 m. – 2,5proc. Tuo tarpu pasaulinei reklamos rinkai numatomas atitinkamai 3proc. ir 4,5proc. augimas. Spartesnį pasaulinės reklamos rinkos atsigavimą lemia didesni už vidurkį Pietų Amerikos ir Azijos augimo rodikliai – atitinkamai +9proc. ir +4,7proc. 2013 m. bei dar pozityvesnės prognozės šiems regionams 2014 m.: +14,5proc. ir +5,2proc.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pagal krovos apimtis į Klaipėdos uostą panašiame Zebriugės uoste jau beveik tris dešimtmečius veikia suskystintųjų dujų terminalas. Tiesa, Belgijoje dujų saugyklos pastatytos žemyninėje dalyje, skirtingai nei planuojama Klaipėdoje, kur dujos turėtų būti saugomos specialiame tanklaivyje. Per metus Zebriugės uoste perkraunama apie 2 mln. konteinerių. Panašiai tiek – ir naujų automobilių.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto prezidentas Henri Malosse'as (Anri Malosas) teigia, kad Lietuvos ryšiai su posovietinės erdvės valstybėmis į rytus nuo Europos Sąjungos daro ją patrauklia Vakarų Europai. "Jūs turite plėtoti ryšius su Vakarais, nes jūs esate tiltas į Rytus. (...) Rytai daro jus patraukliais", - susitikime su Kauno valdžia penktadienį sakė H.Malosse'as.

Siūloma projektą „Via Baltica“ pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu. Modernizavus automobilių kelius tikimasi pagerinti susisiekimą tarp Vakarų Europos ir Baltijos šalių, tarp Baltijos šalių ir Šiaurės Europos šalių, taip pat užtikrinti, kad greičiau būtų vykdomas projektas ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tokį nutarimo projektą antradienį Seimui pateikė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir pasaulinė technologijų įmonė ABB  pasirašė rangos sutartį dėl vieno iš pagrindinių "LitPol Link" jungties elemento - nuolatinės srovės intarpo – projektavimo ir statybos darbų. Sutarties vertė – 288 milijonai litų. ABB šių metų sausio pabaigoje laimėjo tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą intarpo statybos darbams atlikti. Bendra Lietuvos-Lenkijos įgyvendinamo „LitPol Link“ projekto vertė – 1,28 mlrd. litų.