Krizės metais Lietuvoje darbo našumas augo stipriau nei vadinamaisiais auksiniais metais. Tai yra nemaža dalis paaiškinimo, kodėl Lietuvos įmonėms dar sekasi pakankamai sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Tačiau nuo 2008 metų iki 2012 metų minimali mėnesinė alga (MMA) dėl infliacijos nuvertėjo 16 proc. Apie tai žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Auksiniais metais socialinės atskirties didėjimo praktiškai nebuvo arba jis buvo labai nežymus. Krizės metais jis smarkiai išaugo, matyt iš dalies ir dėl to, kad MMA klausimo nenuoseklumų pastaraisiais metais buvo be galo daug. Vaizdžiai įvardijant, visas šitas „tampymasis“ dėl MMA pastaruosius trejetą metų lėmė labai paprastą dalyką, – infliacija sugraužė 16 proc. MMA perkamosios galios. Tai yra tie 800 litų, kurie buvo 2008 metais, toli gražu nebėra tie patys pinigai pagal perkamąją galią 2012 metais“, – vaizdžiai kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis Lietuvoje tapo nepateisinamai mažas ir vis labiau artėja prie mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje.
G. Nausėda pabrėžė, kad visuomenės gerovės matavimo rodiklis be galo sudėtingas ir ne visada objektyvus.
Nors išskiriami du pagrindiniai jo matai – gamybos rodikliai ir perskirstymo rodikliai, – Stiglizo grupės komisijos pateiktos rekomendacijos siūlo visuomenės gerovę matuoti ne gamybos, o pajamų ir vartojimo rodikliais. Gerovę reikėtų vertinti iš namų ūkio perspektyvos, pajamas ir turtą vertinti kartu su turtu, skirti daugiau dėmesio pajamų, vartojimo ir turto paskirstymo rodikliams.
„Šitie pasiūlymai kelia daug iššūkių statistikos departamentui. Daugelis jų yra gamybos rodiklių pusėje. Ten, kas liečia labiau žmogiškąją pusę, – rodiklių gerokai mažiau“, – atkreipė dėmesį SEB banko prezidento patarėjas.