valstybė

Sukčių ir aferistų išradingumui nėra ribų – Aukščiausiasis Teismas galutinai nuteisė 10 žmonių apgavusį ir beveik 100 tūkstančių eurų išviliojusį vyrą, tačiau šis, pabėgęs iš Lietuvos, ir toliau ieško naujų aukų. Kviečia jam pervesti pinigus ir žada įspūdingas, net 24 procentų palūkanas. Maža to, jis save vadina ir Lietuvos valstybės prezidentu bei grasina, kad netrukus kartu su bendražygiais suims Lietuvos politikus ir įvairių institucijų vadovus.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį patvirtino Valstybės gynybos planą, pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Artėjant prezidento rinkimams ir žmonėms jau pradedant svarstyti, kokie bus kandidatai į valstybės vadovo poziciją, viešojoje erdvėje vienas žemaitis skelbiasi ir be rinkimų esąs Lietuvos valstybės prezidentas. Jis valstybinėms institucijoms siuntinėja įvairiausius raštus su reikalavimais elgtis taip, kaip jis nusprendė, o žmonėms aiškina, kad netrukus su pagalba iš Rusijos perims ir tikrąjį šalies valdymą. Jis kviečia žmones jungtis į jo komandą, žada mokėti po 2 tūkst.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 7 šių metų mėnesius gavo 10 mlrd. eurų pajamų – 8,5 proc. (787,4 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat metu, skelbia Finansų ministerija.  Vien į valstybės biudžetą įplaukė 8,032 mlrd. eurų pajamų – 7,1 proc. (532,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Pajamų iš mokesčių gauta 7,479 mlrd. eurų – 6,1 proc. (431,7 mln. eurų) daugiau nei pernai. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šiemet įplaukė 3,593 mlrd. eurų – 5,8 proc. (195,9 mln.

Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šią tvarką atšaukti ir turto vertinimą grąžinti prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 15. Toliau jos bus svarstomos jau rudenį.

Valstybei nutarus nuo liepos panaikinti kompensacijas už elektrą buitiniams vartotojams, rinkos reguliuotojo vadovas ragina žmones peržiūrėti sutartis su tiekėjais. Rentas Pocius pabrėžia, kad dauguma žmonių nuo liepos 1-osios turėtų už elektrą mokėti mažiau nei 28 centus.

Prezidentūroje rinkosi valstybės gynimo taryba (VGT), kurios nariai aptarė saugumo ir gynybos klausimus. Po susitikimo jos dalyviai pranešė, kad buvo nutarta kurti lietuviškąją diviziją, nes Rusijos grėsmė –  nemažėja, Kaliningrade rusai planuoja naujas karines pertvarkas.  Po susitikimo buvo pareikšta, kad Lietuvos kariuomenėje bus kuriama divizija.

Beveik 60 mln. eurų nuo 2021 m. įvairiems sporto infrastruktūros projektams pasiekė iš Valstybės investicijų, Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programų ir Sporto rėmimo fondo. Šiandien valstybės investicijas Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitete pristatė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Valstybė valstybėje. Pasirodo, Lietuvos Respublikoje yra suvereni Lietuvos valstybė, turinti netgi prezidentą. Tiesa, panašu, kad jis pats save ir išsirinko prezidentu. Apsišaukėlis „prezidentas“ kviečia ne tik kurti suverenią Lietuvą, bet ir registruotis žmones į taikos palaikymo Lietuvoje karo policiją, o už tai žada į rankas sumokėti net 2 tūkstančius eurų. Ypač laukia žmonių, turinčių ginklų.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pernai neteisėtu pripažinus „Maxima LT“ kontroliuojamos bendrovės „Vatubela“ ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sandorį dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo Vilniuje, Sporto gatvėje, Lietuvos apeliacinis teismas pritaikė restituciją ir nurodė grąžinti sklypą valstybei. Pastaroji turės sumokėti įmonei 912 tūkst. eurų už sklypą, 120 tūkst. eurų kompensaciją ir 5 proc.

Kas toliau? Ar yra gyvenimas po Putino? Kaip jam sekasi ir kas jį pakeis? Tokie klausimai slegia Rusijos elito, jo biurokratų ir verslininkų mintis, stebint Ukrainos kariuomenę žengiančią į priekį. Kokia bus artimiausia Rusijos ateitis, nežino niekas, net Putinas, bet galimų scenarijų – daug. Rusija gali subyrėti, gali pralaimėti arba joje gali niekas nepasikeisti. Bet, kad pasaulis nebus toks, koks buvo – sutaria visi.

Vidaus reikalų ministerija inicijuoja bandomąjį projektą, kuriuo siūlys savivaldybėms jungti savo ugniagesių pajėgas su centrine priešgaisrinės apsaugos tarnyba, sako ministrė Agnė Bilotaitė. „Artimiausiu metu turėtumėme paleisti pilotinį projektą, kurio metu savivaldybei savanoriškai sutinkant tame projekte dalyvauti, apjungsime savivaldybės priešgaisrines pajėgas su valstybės priešgaisrinėmis pajėgomis į vieną dalinį“, – lankydamasi Panevėžio regione antradienį žurnalistams sakė ministrė.

Turkijoje metų infliacijos lygis beveik nepasikeitė, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, suteikiantys vilties, kad metus trunkanti krizė, dėl kurios kainos pakilo 80 proc., pagaliau gali pradėti trauktis.  Valstybinė statistikos agentūra TUIK pranešė, kad rugpjūtį vartotojų kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo didesnės 80,2 procento. Šis skaičius buvo šiek tiek didesnis nei liepą praneštas 79,6 proc. rodiklis ir tik nedaug didesnis už 78,6 proc.

Islandijos pavyzdys pirmajai pripažįstant Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę turėtų įkvėpti tarptautinę bendruomenę palaikyti kovojančiuosius už laisvę, sako Rejkjavike viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai, ką Islandija padarė dėl Lietuvos 1991 metais, ir šiandien įkvepia tarptautinę bendruomenę. Tai puikus pavyzdys, kad ir maža šalis gali palaikyti laisvės trokštančią tautą ir tapti proceso, lemsiančio šalies ateitį, pradininke.

Valstybės institucijos sukūrė sąlygas veikti vartotojų lūkesčių neišpildžiusiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“, todėl privalo įsitraukti į klientų nuostolių kompensavimo procesą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas aplinkosaugos ir infrastruktūros klausimais Tomas Lukoševičius.

Jungtinės Valstijos yra „labai susirūpinusios“ dėl pastaruoju metu suintensyvėjusio smurto prie Sirijos šiaurinės sienos su Turkija, pirmadienį pareiškė Valstybės departamentas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena apie nuo šių studijų metų pedagogikos baigiamųjų kursų ir profesinių studijų studentams siūlomą galimybę sudaryti išankstinę sutartį su savivaldybe ar mokykla dėl įsidarbinimo mokytoju. Sutartis pasirašiusiems būsimiems pedagogams valstybė kas mėnesį skirs daugiau kaip 500 eurų tikslines stipendijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Buvęs „Ignitis grupės“ elektros tiekimo įmonės  „Energijos skirstymo operatorius” (ESO) valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris pirmadienį pradeda vadovauti valstybės valdomai energetikos grupei „Epso-G“.  M. Keizeris BNS yra sakęs, kad Vyriausybės tikslas paspartinti elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa gali būti įgyvendintas.

Degalų kainos Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę beveik nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas išliko Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas – Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,809 iki 1,789 euro, o Rygoje ir Taline – nepakito – atitinkamai 1,834 euro ir 1,899 euro.

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, nuo rugsėjo šiuos mokėjimus ketinančio nutraukti Šiaulių banko vadovas sako, kad iš institucijų vis dar  laukiama atsakymo, ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija.

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo limitą, iki kurio būtų kompensuojama, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paskelbė išbraukęs iš valstybės apdovanotųjų sąrašo ledo šokėjus Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą, taip pat – buvusį KGB darbuotoją, ilgametį „Rusijos geležinkelių“ vadovą, diplomatą Vladimirą Jakuniną. BNS pateikia sąrašą žmonių, iš kurių iki šiol buvo atimti valstybės apdovanojimai. Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną, sako jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas.  „Pilnu pajėgumu, kas reiškia, kad šilumos tinklas gali paimti tą dalį, kurią pagaminome (...), tai pilnu pajėgumu planuojame dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną“, – trečiadienį žurnalistams jėgainėje sakė M. Burokas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasmerkė Mianmaro chuntos įvykdytas egzekucijas keturiems kaliniams ir išreiškė įsitikinimą, kad jos nenuslopins judėjimo už demokratiją. „Šie peiktini smurto aktai dar labiau iliustruoja, kad režimas visiškai nepaiso žmogaus teisių ir teisinės valstybės“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime dėl buvusio parlamentaro, garsaus aktyvisto ir dar dviejų žmonių egzekucijų.

Kinijos nekilnojamojo turto (NT) vystytojų akcijos pirmadienį pabrango, kai šalies premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) pažadėjo paremti įmones ir per ministrų kabineto posėdį užsiminė apie galimą finansavimą valstybės lėšomis. Dėl pandemijos sukelto ekonominio neapibrėžtumo vyriausybei sumažinus finansavimo šaltinius ir paklausai atvėsus, įsiskolinusios NT vystytojos patiria vis didesnį spaudimą.

Sekmadienį prisaikdintas naujasis Albanijos prezidentas paragino šalies politines partijas bendradarbiauti dėl šalies ateities ir stiprinti teisinę valstybę. 55 metų Bajramas Begajas birželį laimėjo prezidento rinkimus, 140 vietų parlamente surinkęs 78 deputatų balsus. Sekmadienį po prisaikdinimo ceremonijos parlamente jis oficialiai pradėjo savo penkerių metų kadenciją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Jungtinių Valstijų Valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė paramą Ukrainai ir Europos Sąjungos Rusijai dėl karo įvestas sankcijas. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, trečiadienį vykusio telefoninio pokalbio metu JAV Valstybės sekretorius padėkojo Lietuvai už nuoseklią ir tvirtą paramą Ukrainai.

Regionų apygardos administracinis teismas praėjusią savaitę priėmė nagrinėti 25 Kauno apygardos teismo teisėjų bylą prieš valstybę dėl per krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio. Teisėjai pareiškime nurodo, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.

Nuo ketvirtadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas valstybės kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Tam skirta 29,9 mln. eurų.   Tuo metu kvietimą gauti subsidiją nutolusioms saulės elektrinėms planuojama paskelbti artimiausiu metu. Paraiškas subsidijai nuosavoms saulės elektrinėms bus galima teikti iki rugpjūčio 1 dienos per informacinę sistemą APVIS, pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė daugiau nei 240 mln. eurų vertės valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinys atitinka viešojo intereso gynimo esminius požymius, nes įrodinėjama žala apima ne tik valstybės interesą (BVP mažėjimą), bet ir didelės visuomenės dalies (šilumos vartotojų) interesą, bet jį turėtų teikti prokuroras, o ministerija to daryti negalėjo.

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius pripažįsta, kad sostinėje ant Tauro kalno planuojama nacionalinė koncertų salė be valstybės pagalbos neišsilaikys, tačiau, anot jo, tokio tikslo ir nėra.

Energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta, jog kylant elektros kainoms ir esant poreikiui, ateityje taip pat galimos papildomos valstybės pagalbos priemonės vartotojams.  „Vyriausybė visą laiką pasiruošusi reaguoti į susidariusią situaciją elektros rinkoje ir į kainas, kurias moka mūsų žmonės. Tą mes tikrai atidžiai sekame. Jeigu reikės valstybės pagalbos, intervencijos, ji bus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje sunkumų patiriančiam Lietuvos atvykstamojo turizmo verslui būtina valstybės parama, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Žydrės Gavelienės teigimu, Lietuvai netekus turistų iš Rusijos ir kitų Rytų šalių sektoriui būtina atrasti naujų rinkų, o tam irgi reikia finansinės pagalbos.  „Galime sakyti, kad tai veikia labiausiai išorinės problemos.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) „aukštai vertina“ Lietuvos sprendimus ir pastangas suvaldyti pastarųjų metų krizes, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.   „Tą delegacijos atstovai, vadovas akcentavo (...) Bendras vertinimas Lietuvos yra kaip solidžios, vakarietiškos ir atsakingos valstybės“, – ketvirtadienį po susitikimo su TVF misijos Lietuvai vadovu Borja Gracia bei kitais ekspertais BNS sakė Seimo vadovė.

Nuo birželio 1-osios įsigalioja naujos socialinės paramos išmokos: 5 proc. didėja senatvės ir valstybinės pensijos, tai pat kitos įvairios išmokos, kompensacijos.      Taip siekiama amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, teigia Vyriausybė.  Dalis padidėjusių išmokų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, todėl padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku: vieni – jau birželį, o kiti – liepą.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo labiausiai Baltijos valstybėse. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 14 proc., Latvijoje – 6,9 proc., Estijoje – 8,1 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino Lietuvos mamas ir globėjas Motinos dienos proga. „Motinos meilė – tai dovana ne tik konkrečiam vaikui, bet ir visuomenei, kurioje jam lemta užaugti“, – savo sveikinime sako prezidentas. Prezidentūros išplatintame sveikinime mamas su švente sveikino ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Iš valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonių LTG „Infra“ ir „LTG Cargo“ gali būti atleista mažiau darbuotojų nei skelbia grupės vadovybė, sako Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas. „Pagal mūsų paskaičiavimus, tas skaičius yra mažesnis nei skelbia LTG. Mažesnis ne dešimtimis, o keliais šimtais.

Maskva pirmadienį pranešė išsiunčianti 40 Vokietijos diplomatų, atsakydama į Berlyno „nedraugišką sprendimą“ išsiųsti virtinę rusų diplomatų dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Rusija antradienį paskelbė, kad išvaro 36 diplomatus iš dviejų Europos šalių, imdamasi atsakomųjų veiksmų po panašių priemonių prieš Maskvos pasiuntinius dėl invazijos Ukrainoje. Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad nepageidaujamais asmenimis paskelbė 21 diplomatą iš Belgijos ir 15 diplomatų iš Nyderlandų. Šiems diplomatams nurodyta išvykti per dvi savaites.

„MG grupei“ ir šalims susitarus dėl taikos dalykinės reputacijos bylose, šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas jas abi nutraukė. Grupės bylinėjimaisi su valstybe ir Seimo nariu Vytautu Baku vyko kelerius metus, jų ištakos siekia praėjusios kadencijos Seimo atliktą parlamentinį tyrimą dėl nederamo verslo poveikio politiniams procesams.

Kremlius trečiadienį pranešė, kad Rytų Ukrainos separatistų lyderiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagalbos atremti Kijevo vyriausybės pajėgų „agresiją“. Šia žinia dalijasi Rusijos naujienų portalas tvrain.ru. Pateikiama ir prašymo nuotrauka, kuri publikuota socialinio tinklo „Twitter“ kito Rusijos naujienų portalo „TASS“ paskyroje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos valstybės pasiekė „principinį susitarimą“ siųsti karinius ir civilinius patarėjus į Ukrainą, siekiant padėti kurti vakarietiškais standartais paremtą šios šalies kariuomenę. Jis pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Briuselyje vykstančioje Užsienio reikalų taryboje apie šį susitarimą paskelbė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybai paskelbus, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali prasidėti bet kurią akimirką, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ragina atsisakyti kelionių į šią šalį. Ukrainoje esantys lietuviai prašomi nedelsiant registuotis ministerijos tinklalapyje. Įtampai tarp Rusijos ir Vakarų pasiekus naujas aukštumas, Jungtinės Valstijos pradėjo evakuoti ir  savo diplomatus. Apie iš Ukrainos išsiunčiamus ambasados darbuotojus skelbia ir Kremlius.

Atsižvelgdama į kintančią saugumo situaciją Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja atsisakyti nebūtinų kelionių į šią valstybę. „Šalyje jau esančius Lietuvos piliečius prašome įvertinti tolesnio buvimo šalyje būtinumą“, – šeštadienį pranešė ministerija. Anot pranešimo, Ukrainoje liekantys Lietuvos piliečiai turėtų užsiregistruoti ministerijos internetinėje svetainėje, kad prireikus būtų galima susisiekti dėl konsulinės pagalbos.

Lietuva būtų pasiruošusi priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius, jei Rusija nuspręstų veržtis į kaimyninę valstybę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė tikrai, nelaikydama to centriniu scenarijumi, nes dar tikimės, kad diplomatinis sprendimas bei sveikas protas ir šioje situacijoje gali nugalėti, (...) priimtų žmones bėgančius nuo karo“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė pirmininkė. Vis dėlto daugiau detalių ji nepateikė.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlo griežtinti valstybės atsargų kaupimą.  Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų inicijuojamas Valstybės rezervo įstatymo pataisas. Dėl jų Seimas balsuos kitą savaitę neeilinėje sesijoje.  „Didesni saugikliai nepakenks, naudinga juos valstybei turėti“, – komiteto posėdyje sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Kiaulininkystės sektoriui išgyvenant krizę jo atstovai tikina, kad nesulaukę žadėtos valstybės pagalbos 90 proc. kiaulių laikytojų gresia nutraukti veiklą.   Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos teigimu, 2020 metais sektorius nukentėjo nuo COVID-19 krizės – krito kiaulienos vartojimas, Europos Sąjungos rinkoje susidarė jos perteklius, krito kiaulių supirkimo kainos, be to, nuo 2021 metų rugsėjo savikaina išaugo.