Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius. Tiesa, parlamentarų ir ministrų laukia visa virtinė iššūkių.
„Ironizuojant, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visus netinkamus sprendimus jau priėmė ir dabar liko tik geri darbai. O blogų darbų sąrašas yra uždarytas ir užbaigtas. Bet kalbant rimtai, sakyčiau, kad iššūkių yra labai daug ir labai įvairių“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Laukite augančių kainų
Ekonomistai kitąmet prognozuoja stabilų Lietuvos ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, taip pat turėtume išskirtinai sparčiai įsisavinti 2018-2020 m. Europos Sąjungos skiriamas lėšas. Vis dėlto A. Krupavičius šalies ekonomikoje mato aiškią problemą.
„Yra bloga žinia, kurios politikai kartais neįvertina, tai – infliacija, kainų augimas. Su tuo susiję, kad nuotaikos Lietuvoje prastėja, atsiranda daugiau pesimizmo. Sunkiai matosi, kad politikai pakankamai vertintų infliacijos grėsmes. Kai kurios prognozės sako, kad infliacija gali kilti net 5 ir daugiau procentų. Į tai reikia itin įsiklausyti. Tokia infliacija buvo praktiškai prieš 2009-2010 m. ekonomikos ir finansų krizę“, - sakė A. Krupavičius.
Tam pritaria ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas. Jo teigimu, svarbu „neužsižaisti smėlio dėžėje ir neišpūsti kainų burbulo“. Tuo tarpu numatoma, kad darbuotojų atlyginimai ir toliau stabiliai augs.
„Prognozuojama, kad infliacija turėtų moderuotis. Bazinis scenarijus, kad kainų šuolio didelio pavyks išvengti, bet nemaža tikimybė, kad ir toliau pūsime tą kainų burbulą ir vėliau galima prisivirti sau košės“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
Vis dėlto vienas svarbiausių ekonominių iššūkių kitiems metams, anot Ž. Maurico, sugebėti pritraukti kuo daugiau investuotojų, kol ekonominė terpė vis dar itin palanki.
„Ekonominiu požiūriu, tai būtų pasinaudojimas jau besibaigiančia galimybe pritraukti investicijų tiek užsienio, tiek vidaus, kurios padėtų pagrindą tvariam augimui netgi artimiausius dešimtmečius. Nes dabar yra labai palanki padėtis tiek ir pasaulio ekonomikoje, tiek ir Lietuvos, be to, palūkanos labai žemos. Svarbiausia, kaip išnaudoti tą potencialą, nes po to gali traukinys nuvažiuoti“, - prognozavo ekonomistas.
Metas mokesčių reformai
Vienas valdančiųjų pažadų – sumažinti socialinę atskirtį šalyje. Nors tam pamažu imamasi žingsnių, šis klausimas vis dar bus vienas didžiausių kitų metų iššūkių.
„Trūksta socialinio teisingumo, atskirtis ir skurdas yra daugiau nei per dideli, nelygybė yra ženkliai per aukšta ir mes pagal daugelį socialinės politikos parametrų atsiliekame Europos Sąjungoje. Tai yra labai rimtos priežastys, kodėl turime tokio lygio emigraciją, kokią turime. Šiemet, matyt, išvažiuos Marijampolė ar daugiau iš Lietuvos“, - nuogąstavo A. Krupavičius.
Kaip vieną iš sprendimų, galinčių teigiamai paveikti socialinės atskirties problemą, politologas siūlo pagaliau ryžtis įgyvendinti mokesčių reformą, kurią valdantieji aptarė jau ne kartą.
„Čia yra ne tik iššūkiai, bet reikia ieškoti sprendimo. Politikai ieško sprendimo, bet to nepakanka. Konkretus atsakymas, kaip Lietuvoje turėtų būti daugiau socialinio teisingumo, tai mokesčių reforma, kuri tikrai būtų nukreipta į progresyvinę mokesčių sistemą. Kitas dalykas, pensininkai, bent dalis jų, ypač tie, kurie gyvena po vieną, yra itin pažeisti skurdo ir socialinės atskirties. Tai labai svarbus iššūkis, kur reikia neatidėliotinų sprendimų“, - sakė pašnekovas.
Ragina mokytis iš latvių
Šiemet skambiai nuaidėjusi aukštojo mokslo reforma kitąmet turėtų įgauti pagreitį. Anot A. Krupavičiaus, reformų švietime reikėtų ir daugiau.
„Nesakyčiau, kad tos visos reformos yra neatidėliotinos. Bet labiausiai trūksta aiškių prioritetų ir gebėjimo prioretizuoti. Man kartais politikai primena medžiotojus, kurie nori laimikių turėti labai daug, ir šaudo į visus judančius taikinius, į tiek taikinių, kiek įmanoma. Viską daro iš karto, bet rezultatas būna toks, kad tie judantys taikiniai pabėga, dingsta ir mes nepataikome“, - kalbėjo A. Krupavičius.
Kitiems metams latviai sau nustatė keturis aiškius prioritetus reformoms – šeima, švietimas, sveikata ir saugumas.
„Tai yra labai aiškūs, tikslūs ir konkretūs prioritetai. Lietuvoje LVŽS pradėjo kai kuriuos darbus, pavyzdžiui, „vaiko pinigai“, parama šeimai. Vyriausybės programoje įrašyta, kad šeima yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Lygiai taip pat ir švietimas. Švietimas – tarp LVŽS prioritetų. Todėl manau, kad Lietuvai aiškiai tiktų latvių reformos, tikrai jas reikėtų vykdyti atsistojus ant kojų, o ne ant galvos“, - siūlė politologas.
Trūksta aiškių prioritetų
Kitąmet Lietuvos pasieks savo įsipareigojimą NATO skirti bent 2 proc. nuo šalies BVP gynybai. A. Krupavičius džiaugiasi tokiu pasiekimu ir teigia, kad saugumas artimiausiais metais turėtų būti vienas svarbiausių prioritetų.
„Saugumas visiems turi išlikti tarp prioritetų. Tai man tokių paprastų, aiškių prioritetų trūksta. Ne tik iš šitos valdžios, iš visų. Ši valdžia jokio proveržio šioje srityje nėra padariusi. Priešingai, kada buvo tvirtinama Vyriausybės programa, tai prioritetų sąrašas siekė šimtus. Kai turi šimtus prioritetų, tai reiškia, kad niekas nėra prioritetas. Taisyklė yra paprasta ir aiški“, - sakė A. Krupavičius.
Valdantieji staigmenų neatneš?
Seime A. Krupavičius didelių permainų nenumato, valdantieji išlaikys teorinę daugumą, galbūt atras naujus koalicijos partnerius, kad dauguma taptų faktine. Tuo tarpu Vyriausybėje politologas ragina įnešti permainų.
„Tas profesionalų Vyriausybės ženklas galėtų būti padėtas šiek tiek į šalį. Nes yra visko, tame tarpe ir akivaizdaus neprofesionalumo. Reikėtų atlikti atskirų ministrų veiklos savianalizę ir tiems, kurie aiškiai nesusitvarko su savo pareigomis ir darbais, pasakyti viso gero. Manau, kad tylios kalbos apie galimybę jungti Energetikos ir Ūkio ministeriją galėtų virsti darbais. Tai tikrai apsimoka ir viešosios komunikacijos požiūriu tai būtų teigimas sprendimas, nes būtų galima parodyti, kad valstybės tarnybos sektorius šiek tiek mažinamas“, - siūlė pašnekovas.
Nors 2018-ieji politikoje, matyt, bus ramūs, šurmulio į kasdienybę įneš 2019-aisiais vyksiantys šalies prezidento, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimai.
„Nors paprastai viešoji nuomonė – kad politikai prieš rinkimus tampa populistais, daro tai, kas populiaru visuomenėje, bet gerai, kad jie daro tai, kas svarbu visuomenei, ko visuomenei reikia. Pirminis atskaitos taškas yra, kad politikai tokiais laikotarpiais stengiasi girdėti tai, ką visuomenė sako, labiau nei bet kada kitu metu, kai rinkimai nekvėpuoja į nugarą. Jeigu jie bus labiau klausantys, tai, manau, turėsime geresnius rezultatus“, - prognozavo A. Krupavičius.
