saugumas

Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas teigia, kad kariuomenė turi gilinti žinias kibernetikos srityje, nes ji nėra tokia išvystyta kaip kitose NATO valstybėse. „Paminėsiu kibernetiką ir kosmoso dimensiją, taip pavadinkime. Tai yra tos sritys, kuriose mes tikrai kaip Gynybos štabas, kaip Ginkluotosios pajėgų štabas, turime gilintis ir domėtis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad Lietuva kitąmet pagal gynybai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį taps lydere NATO. Taip jis kalbėjo pirmadienį po susitikimo su Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavskiu. „Lietuva palaiko gynybos apsaugai skirto biudžeto didinimą iki 5 proc. visoje NATO. (...) Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pasieks 4 proc., o kitais metais – 5,25 procento.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šiandieną susitiko su į Lietuvą atvykusiu Norvegijos gynybos ministru Tore O. Sandvik. Susitikimo metu buvo aptarta abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje ir saugumo situacija. Buvo skiriamas dėmesys galimam Lietuvos laivų įsigijimui iš Norvegijos bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS įdiegimui.

Vyriausybė trečiadienį svarstys susitarimo memorandumą dėl ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugos Baltijos jūroje. Protokolo projektą teikianti Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo Ministrų kabinetui pritarti memorandumo pasirašymui su Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos vyriausybėmis ir Europos Sąjunga (ES). „Susitarimo memorandumu siekiama nustatyti bendradarbiavimo sistemą, skirtą ypatingos svarbos povandeninės in...

Krašto apsaugos ministerija (KAM) rengiasi atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, daugiausia dėmesio skiriant šalies gynybos stiprinimui, atsparumo didinimui, visuomenės įtraukimui bei pasirengimui galimoms krizėms. Tikimasi, jog projektą pavyks parengti iki birželio. Taip pat suplanuotas ir antrasis strategijos rengimo etapas. Ministerijos įpareigotos parengti atsakomuosius planus pagal valstybės funkcionavimo sritis.

Nekasdienis vaizdas užfiksuotas Konstitucijos prospekte: čia vidury dienos keli jaunuoliai kirto gatvę su dviračiais. Žmonės pakraupę: kur žiūri tėvai? Apie tai, kad pasitaiko atvejų, kuomet Konstitucijos prospektą, šalia prekybos centro Europa, kerta pėstieji, žino ne vienas. Vis dėlto toks veiksmas, kai šią judrią gatvę neleistinoje vietoje kerta dviratininkai, vaizdo įraše užfiksuotas tik pirmąją kartą. Ir tai ne eiliniai dviratininkai, o būrelis jaunuolių.

Lietuvos gynybos pramonės pajėgumų, inovacijų ir konkurencingumo stiprinimui skiriama 300 mln eurų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kartu su Inovacijų agentūra trečiadienį pristačiusi iniciatyvą „Vytis“.  Ministerijos teigimu, nauja iniciatyva veiks kaip vieno langelio principu pagrįsta platforma, siūlanti kompleksinę pagalbą verslui nuo idėjos įgyvendinimo iki eksporto skatinimo.

Vilniuje trečiadienį prasideda tarptautinė gynybos technologijų konferencija „Baltic Miltech Summit 2025“. Inovacijų agentūros organizuojamame renginyje bus aptariamos aktualios saugumo ir gynybos temos.  Konferencijoje dalyvaus daugiau nei 650 dalyvių iš daugiau nei 30 šalių. Tarp jų – NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos ir kitų šalių gynybos sektoriaus lyderiai, politikos formuotojai, mokslininkai bei inovacijų kūrėjai.

Lietuva ir Šiaurės investicijų bankas (angl. Nordic Investment Bank, NIB) antradienį Vilniuje pasirašė 400 mln. eurų paskolos, skirtos krašto apsaugos investicijoms, sutartį.  Dokumentą pasirašė finansų ministras Rimantas Šadžius bei NIB prezidentas ir generalinis direktorius André Kuusvekas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį pasirašys 400 mln. eurų paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banko (angl. Nordic Investment Bank – NIB) prezidentu André Küüsvek. Šios lėšos bus skirtos Lietuvos saugumo stiprinimui. Gynybos finansavimo galimybes R. Šadžius su A. Küüsvek aptarė kovo viduryje lankydamasis Helsinkyje.

Paskelbti dažniausiai naudojami blogiausi internetiniai slaptažodžiai – jei jūsų slaptažodis yra šiame sąraše, turėtumėte jį pakeisti, kitaip gali kilti grėsmė jūsų duomenų saugumui. Atėjus pavasariui daugelis skuba tvarkyti namus ir jų aplinką, bet ar pagalvojote, kad tą patį reikėtų padaryti ir su savo internetinėmis paskyromis? Jei jau seniai netikrinote ar nekeitėte slaptažodžių, dabar gali būti labai geras metas atlikti keletą svarbių pakeitimų, rašoma mirror.co.uk.

Kai kurie mano, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sušvelnins savo poziciją, nes jo politika kelia prieštaringų nuomonių ir grėsmę jo populiarumui, kaip jau nutiko su muitų įvedimu. Tačiau jis parodė kur kas didesnį ryžtą ir radikalumą nei per pirmąją kadenciją. Prieš 100 dienų JAV vadovavo pasaulio tvarkai, kurią pati sukūrė, rašoma „Sky News“. Ta tvarka buvo sukurta siekiant užtikrinti JAV dominavimą pasaulinėje sistemoje, kuri dešimtmečiais teikė vis didesnę gerovę, stabilumą ir saugumą.

Šiuo metu vis dažniau pasigirsta pokalbių ir diskusijų apie kontracepciją ir jos apimamus metodus bei priemones, skirtas užkirsti kelią nepageidaujamam nėštumui ir skatinančias gyventi atsakingą lytinį gyvenimą. Tad svarbu sužinoti, kokie yra patys veiksmingiausi kontracepcijos metodai bei kaip ilgalaikėje perspektyvoje gali atsiliepti šios priemonės. Naujienų portalui tv3.lt apie kontracepciją ir veiksmingiausius metodus papasakojo gydytoja akušerė-ginekologė Eglė Bareikienė.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas antrą kartą pradėjo eiti prezidento pareigas, į JAV atvykstančių turistų iš Vokietijos skaičius smarkiai sumažėjo. Vis dėlto „Euronews“ pateikė keletą žingsnių, kaip pasiruošti atostogoms JAV, jei kelionė jau yra užsakyta ir kaip užtikrinti savo skaitmeninį bei asmeninį saugumą.

Tęsiantis karui Ukrainai ir keičiantis JAV tarptautinei politikai, Lietuva imasi atnaujinti Nacionalinę saugumo strategiją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas pabrėžia, kad šiame dokumente turi būti labiau išryškinti pagrindiniai krašto gynybos ir saugumo prioritetai. Premjeras Gintautas Paluckas sudarė darbo grupę naujai strategijai parengti. Jos vadove paskirta krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Vakar Vilniuje į Trinapolio gatvę skubėjo visos tarnybos, nes daugiabučio 11-ajame aukšte kilo didelis gaisras. Iš viso iš namo buvo evakuoti 76 gyventojai, o po siaubingo įvykio Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pasidalijo, kaip reikėtų elgtis tokios nelaimės atveju. Ugniagesiai gelbėtojai dalijosi patarimais, kaip išvengti esminių klaidų siekiant išsigelbėti iš gaisro.

Naujasis Jungtinių Valstijų požiūris į Europą dar niekada nebuvo išreikštas taip brutaliai kaip prezidento Donaldo Trumpo administracijos pokalbyje programėlėje „Signal“, kuriuo netyčia buvo pasidalinta su „The Atlantic“ vyriausiuoju redaktoriumi. „Man tiesiog nepatinka vėl gelbėti Europą“, – rašė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, turėdamas omenyje planuojamus oro smūgius prieš husius Jemene.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos valdininkų – Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės ES sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje padaugėjo žmonių, kurie jaučiasi vis saugiau savo gyvenamojoje aplinkoje, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuota visuomenės apklausa.  Anot tyrimo, tokių asmenų skaičius išaugo nuo 54 iki 92 proc. Tuo metu teigiančių, kad gerai vertina kriminogeninę situaciją buvo 80 proc., o manančių, kad rizika tapti nusikaltimo auka yra maža – 77 proc. respondentų.

Martinas Heremas, buvęs Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas („Welt“ straipsnyje), įspėja, kad Rusija gali per šešis mėnesius sukaupti pakankamai jėgų, kad pradėtų agresiją prieš Baltijos šalis. Į tai, kad Rusija gali sustiprinti savo karinius veiksmus šalia Lietuvos, jei konfliktas Ukrainoje būtų nutrauktas, įvertino politologas ir saugumo specialistas Deividas Šlekys.

Jei keliaujate į Jungtines Amerikos Valstijas iš kitos šalies, turite iš anksto apsvarstyti vieną klausimą. Ar paprašyti atrakintumėte savo įrenginius ir leistumėte JAV muitinės ir sienos apsaugos agentams peržiūrėti jūsų išmanųjį telefoną ar kompiuterį? O gal atsisakytumėte, nes tai keltų riziką? Žinodami atsakymą galėsite nuspręsti, kaip paruošti savo elektroninius prietaisus prieš bet kokią kelionę, rašoma „The Washington Post“. Dauguma teisėsaugos institucijų, norėdamos gauti prieigą p...

Pamažu šylant orams daugelis prisimena malonias maudynes Baltijos jūroje. Vis tik retas kuris susimąsto apie tai, kad šioje jūroje gausu žmogaus gyvybei pavojingų duobių, į kurias pakliuvus nėra taip jau lengva išsikapstyti. Besimaudantiems Baltijos jūroje siunčia svarbų perspėjimą apie tykančias duobes ir paaiškino, kaip elgtis pakliuvus į jas.  Priminė apie pavojus Anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra dalijęsis BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ įrašu apie jūroje esančias duobes.

Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui po to, kai LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ 21-erių Adrijus tvirtino, kad nenori tarnauti kariuomenėje ir jog tai yra „žudymo menas“, Lietuvos kariuomenės majoras akcentuoja, kad kariuomenėje yra mokoma kovingumo bei kitų svarbių dalykų, o ne žudymo.

Reaguojant į šiandienos iššūkius, būtina gerinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO bendradarbiavimą bei stiprinti karinio mobilumo jungtis, tikina Varšuvoje vykstančiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime viešintis Lietuvos susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Reaguojant į šiandienos iššūkius, reikia gerinti ES ir NATO bendradarbiavimą.

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui siūlant Europos Sąjungos (ES) mastu kurti branduolinio atgrasymo „skėtį“, panaudojant jo vadovaujamos šalies atominio ginklo arsenalą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys siūlymą palaiko ir ragina pradėti viešas diskusijas apie tai, „kada kaip“ tokie ginklai veikia. „Prancūzijos viešas siūlymas išplėsti branduolinį atgrasymą („skėtį“) yra labai savalaikis ir reikalingas.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) palankiai vertina Baltijos šalių indėlį į saugumą, po Lietuvos Seimo delegacijos susitikimo su JAV Kongreso nariais sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas.

Ukrainos kare šviečiasi paliaubos, bet per trejus karo metus Lietuvos politikai ir valdininkai taip ir nesugebėjo deramai pasiruošti galimam pavojui. Dar prieš keletą mėnesių valdžią turėję konservatoriai šiandien ant kilimo išsikvietė naująjį vidaus reikalų ministrą ir jam papriekaištavo, kad priedangų įrengimas Lietuvoje vyksta per lėtai, o žmonės iki šiol nežino, ką daryti atėjus dienai X. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiuo metu pastebimas stiprus sukčių suaktyvėjimas ir pranešama apie vis dažniau gaunamus pranešimus, teigiančius, kad buvo nukentėta nuo apgavysčių. Vienos iš tokių žinučių sulaukė ir Policijos virtualus patrulis. Specialistai įspėja neapsigauti gavus tokias žinutes ir nepatekti į sukčių pinkles.

Perrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių ne tik Ukrainoje, Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu nei Ukrainai, nei visam žemynui Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Pastarosiomis dienomis vyrauja daug informacijos apie tai, kad pasaulis stovi ant Trečiojo pasaulinio karo ribos. Kad ir kokia ateitis matytųsi, visuomenei derėtų tinkamai pasirūpinti savo saugumu, jei jam kiltų grėsmė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos dalinosi apie tai patarimais nuo maisto iki komunikacijos.

Pastaruoju metu duomenų apsaugai ir kibernetiniam saugumui skiriamas ypač didelis dėmesys, tačiau, nepaisant pastangų apsaugoti Lietuvos žmones nuo sukčių, pastarieji veikia aktyviai, o elektroninių sukčiavimo atvejų skaičius kasmet auga. Dėl to itin svarbu gyventojams gebėti saugiau naudotis viešosiomis e. paslaugomis, žinoti, kokias klaidas dažniausiai daro tie, kurie užkimba ant sukčių kabliuko, ir kaip elgtis per neapdairumą piktavaliams atskleidus savo asmeninius duomenis.

Tarptautinėje žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimai, kad Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių. Be to, Europą neramina ir tai, jog D. Trumpas dažnai menkina NATO bei Europos saugumo pagrindą. Apie tai, kas artimiausiu metu laukia Europos ir pasaulio, išskirtinėje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja JAV generolai Benas Hodgesas ir Herbertas Raymondas McMasteris.

Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo Lietuva dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ne vienas prisimena praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Lietuvą apskriejusią žinią apie iš Vilniaus „Akropolio“ pagrobtą 6-metį berniuką, kurį išsivedė nepažįstama moteris. Laimei, berniukas buvo surastas tą patį vakarą, tačiau pagrobto berniuko tėvai, akis į akį susidūrę su tokiu košmaru, toliau dalijasi svarbia informacija, kaip apsaugoti vaikus nuo pagrobimų. 2024 metų rugsėjo 24 dieną 6-metis berniukas, su mama buvęs prekybos centre, dingo kaip į vandenį.

2025 m. vasario 9 dieną įvyks Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais. Artėjant šiam vienam svarbiausių įvykių Lietuvos istorijoje, Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu (VSD) prevenciškai perspėja gyventojus išlikti budriais ir nepasiduoti provokacijoms. VSD vertinimu, Rusija yra suinteresuota diskredituoti Baltijos valstybių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų užimti Grenlandiją, Danijos premjerė išskubėjo pas Europos lyderius ieškoti užtarimo. Danijos vyriausybė skelbia, kad strateginiame Arkties regione saugumui stiprinti ir karinei technikai išleis papildomus 2 milijardus eurų. Taip Kopenhaga reaguoja ir į Rusijos grėsmę, kai Baltijos jūroje šešėliniai laivai nutraukė kabelį net ir patruliuojant NATO laivams.

JAV pristatytas 478 mln. dolerių (apie 453,6 mln. eurų) vertės prabangus, tik milijonieriams skirtas bunkeris, kuriame bus įrengti robotizuoti medicinos kabinetai, prabangus plaukimo baseinas ir puikūs restoranai, pakeis turtingųjų ir galingųjų galimybes pasislėpti katastrofos atveju.

Nuo gaisro namuose nėra apsaugotas nė vienas, tad svarbu žinoti, kaip iš anksto apsaugoti savo turtą nuo ugnies. Specialistai pasidalijo patarimais, kur laikyti pinigus namuose, kad šie nesudegtų ir įspėjo, kur jų šiukštu nelaikyti, nes galite prarasti akimirksniu. Ugniagesiai pasidalijo naudingais patarimais, kur laikyti pinigus, kad, nelaimės atveju, neliktumėte be nieko – įsidėmėkite ir nekartokite kelių klaidų.

Šiuolaikiniame pasaulyje daug kalbama apie kibernetinį saugumą, tačiau banko kortelės PIN kodas yra vienas svarbiausių duomenų, kuriuos būtina įsiminti. O dar svarbiau, kad įsilaužėliai ir vagys negalėtų atspėti jo. Ekspertai skelbia dažniausiai naudojamus banko kortelių PIN kodus – radę savo, nedelsiant jį pakeiskite. Įsilaužėliams ir vagims vienas lengviausių būdų pavogti pinigus – sužinoti kito žmogaus banko kortelės PIN kodą, todėl jis turi būti unikalus ir sunkiai atspėjamas.

Rusijos ir Baltarusijos įtaką tiriančios Lenkijos komisijos ataskaita rodo, kad tarp prorusiškus naratyvus cituojančių žiniasklaidos priemonių yra ir Lietuvoje veikiantis portalas „L24.lt“. Komisija aiškinosi Rusijos ir Baltarusijos įtaką šalies vidaus saugumui ir interesams 2004–2024 metų laikotarpiu. Ji iš viso išnagrinėjo kone 17 tūkst. puslapių medžiagos. Anksčiau šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje įvardintos ir konkrečios interneto svetainės, kuriose skleidžiama prorusiška informacija.

Rusai sabotažais jau ne vienerius metus demonstruoja agresiją Lietuvos ir apskritai Vakarų atžvilgiu, bet Lietuvos politikai žino, kaip galime atsakyti į Rusijos vykdomas hibridines ir sabotažo diversijas. Politikai sudarė veiksmų sąrašą, koks galėtų būti Lietuvos ar Vakarų atsakas. Nors sąrašas įslaptintas, jame numatyta tai, kas Rusijai būtų itin skausminga – pavyzdžiui, sutrikdytas jų tranzitas į Kaliningrado sritį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pastebima, kad paskutiniu metu lietuviai pradėjo vis dažniau susidurti su sukčių atakomis. Lengvo pasipelnymo ieškantys apgavikai suranda vis išradingesnių būdų, kaip iš gyventojų išvilioti pinigus. Vieną iš sukčių metodų užfiksavo ir Arvydas, kuris įspėja visus nepakliūti į ilgapirščių pinkles. Arvydas parodė visiems vieną iš sukčių apgavysčių metodų, su kuriuo jam teko susidurti.

Energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ informuoja visuomenę apie sukčių siunčiamus melagingus elektroninius laiškus, prisidengus bendrovės vardu. „Ignitis“ prašo klientų būti budriais ir nepakliūti į sukčių pinkles. Informaciją apie gautą elektroninį laišką minėta bendrovė gavo iš budrios klientės, kuri nepasitikėjusi gauta informacija, kurią siuntė sukčiai, apsimetantys bendrove, kreipėsi į įmonės atstovus ir informavo apie bandymą išvilioti pinigus, rašoma pranešime spaudai.

Švedija sekmadienį pranešė, kad skirs iki trijų karo laivų ir lėktuvą kritinei infrastruktūrai ir Rusijos „šešėliniam laivynui“ Baltijos jūroje stebėti. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Ekspertų ir politikų teigimu, šie incidentai yra Rusijos organizuoto hibridinio karo veiksmų dalis.

Dviejų vaikų mama pasidalijo vaizdu, kaip ji ruošia savo požeminį bunkerį ir kaip jis atrodo iš vidaus. Visgi, stebėtojams pro akis nepraslydo viena esminė problema. Pamąstymai apie realias grėsmes pasaulyje – nuo pasaulio pabaigos iki karų – gali kelti nerimą, tačiau kai kurie žmonės šiems įvykiams ruošiasi rimčiau nei kiti.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. išaugo degalų kainos dėl akcizų tarifų padidėjimo, nes tokiu būdu siekiama surinkti vis daugiau lėšų šalies gynybos ir civilinės saugos stiprinimui. Šį dar visai neseniai įsigaliojusį įstatymą, jo efektyvumą ir tikrąją naudą mūsų šaliai įvertino ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalinosi savo įžvalgomis, jog padidinus akcizų tarifus degalams, kai kurie žmonės atkreips dėmesį į benzinu varomus automobilius ir išties bus surinkta daugiau mokesčių.

„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas antradienį paskelbė, kad „Facebook“ ir kitose platformose laukia dideli pokyčiai. Kibernetinio saugumo ekspertai pakomentavo, kaip tai palies Lietuvos interneto vartotojus ir ar dabar galėsime į socialinius tinklus kelti viską.

Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu padaugėja įsilaužimų į namus, vagysčių bei kitų nelaimių kilusių nuo neatsargaus elgesio. Draudimo ekspertai sako, kad būtent šiuo laikotarpiu gyventojai dažniau keliauja, vyksta į svečius, rengia vakarėlius, kurie kartais taip pat gali būti tam tikrų nelaimių priežastimi. Tad tam, kad šventinis laikotarpis neapkarstų – svarbu iš anksto pasirūpinti savo turtu.

Artėjančios žiemos šventės – darbymetis nusikaltėliams ir kibernetinėje, ir fizinėje erdvėje. Ekspertų teigimu, apimti kalėdinės karštligės, dažnai prarandame kritinį mąstymą, todėl neatpažįstame fiktyvių elektroninių parduotuvių, spaudžiame kenksmingas nuorodas ir taip patenkame į sukčių spąstus. Kad per šventes būtume kiek įmanoma saugesni, verta prisiminti kelis vertingus patarimus.