švietimas

Po Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos sprendimo abiturientams pridėti po 10 taškų prie egzaminų rezultatų, švietimo bendruomenėje kilo milžiniškas pasipiktinimas. Dalis tokį sprendimą vadina rezultatų falsifikavimu, o patys moksleiviai piktinasi, kad daliai abiturientų kuriamos nevienodos sąlygos stojant į aukštąsias mokyklas.

Maitinimo sutartis aštuoniose Vilniaus ir Kauno ugdymo įstaigose įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad jos kontroliuojamos aplaidžiai, dėl to tiekėjai maistą faktiškai pardavinėjo brangiau, nei sutarta.

Penktadienio rytą Panevėžyje veikiančiame dailininko Stasio Eidrigevičiaus vardo muziejuje „Stasys Museum“ miesto savivaldybė pasveikins ir apdovanos aukščiausius rezultatus valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijoje gavusius abiturientus. Šiems abiturientams bus įteiktos atminimo dovanos ir paskatinamosios premijos. Pasak savivaldybės, šiemet 121 Panevėžio abiturientas surinko 193 šimtukus.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) šalies mokykloms perduos daugiau nei 18 tūkst. nešiojamų kompiuterių ir per 2 tūkst. mobilios kompiuterinės įrangos spintų, trečiadienį pranešė agentūra. Anot jos,18 tūkst. 258 nešiojami kompiuteriai ir 2089 mobilios kompiuterinės įrangos spintos, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų, įsigyti projekto „Ugdymo priemonės mokykloms“ lėšomis. Įranga bus perduota savivaldybių ir valstybinėms mokykloms, kuriose mokosi daugiau nei 200 mokinių.

Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, Kretingos savivaldybei teks ieškoti papildomų 23 tūkst. eurų premijoms, sako rajono meras Antanas Kalnius.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog nėra itin patenkintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų. Vis tik, politikas tikina užstojantis ministrę Ramintą Popovienę, sulaukusią nemažai kritikos dėl pastarųjų sprendimų. „Aš galiu pasakyti – nesu patenkintas tais balais.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimas prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų pridėti po 10 taškų gelbėja tūkstančius abiturientų. Anot Vyriausybės vadovo, šis švietimo ministrės Ramintos Popovienės žingsnis buvo neišvengiamas, nes teko taisyti buvusių valdančiųjų padarytas grubias klaidas. „Aš manau, kad ministrė priėmė gerą sprendimą.

JAV aukščiausiasis teismas pirmadienį leido prezidentui Donaldui Trumpui tęsti Švietimo departamento uždarymą. Aukščiausiasis teismas, kuriame dominuoja konservatyvių pažiūrų teisėjai (6 paskyrė respublikonai prezidentai, 3 – demokratai – ELTA), panaikino federalinio apygardos teismo teisėjo sprendimą stabdyti masinius atleidimus Švietimo departamente. Tokiam sprendimui nepritarė trys liberalių pažiūrų Aukščiausiojo teismo teisėjos.

Nors dėl sprendimo pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų kritiką Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) reiškia ne tik moksleiviai, opozicija, bet ir Prezidentūra bei teisininkai, ministrė Raminta Popovienė tikina nesvarstanti apie atsistatydinimą.

Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, susiklosčiusią situaciją kitą savaitę ketina aptarti Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Pasak jo pirmininkės Vaidos Aleknavičienės, komitetas sulaukė nemažai skundų ir kreipimųsi dėl pastarojo ministerijos sprendimo. „Iš tikrųjų, kreipimųsi yra tikrai nemažai, kreipėsi ir bakalaureato programas baigę vaikai – jiems taškai nebuvo pridėti.

 Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas teigia, kad Seimo liberalai dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų svarsto kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Parlamentaras įspėja, kad šis valdančiųjų sprendimas gali sukelti tarptautinį skandalą, kuris, akcentuoja politikas, galėtų pareikalauti ministrės atsistatydinimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sutinka su Prezidentūros kritika, jog nusprendus pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) būtina ieškoti išeičių, kaip atkurti teisingumą geriausiai besimokiusiems dvyliktokams. Politikė tikina – ministerija ieško greitų sprendimų ir žada juos dar šią savaitę. „Tai, ką akcentavo Prezidentūra – tikrai pritariu.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę paaiškinti sprendimą dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų perskaičiavimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus visiems abiturientams prie brandos egzaminų pridėti po dešimt taškų, šimtukus gavusių abiturientų skaičius išaugo kartais, rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys. Anot NŠA, 1017 arba 8,1 proc. abiturientų, šiais metais laikiusių matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu, įvertinti šimtu balų, jei dešimt taškų nebūtų buvę pridėta, tokių būtų 258 arba 2,1 proc. visų laikiusiųjų.

Lietuvos švietimo sistemoje dirba mokytojai ir dėstytojai. Jie ugdo ir moko. Didžiulė armija švietimo biurokratų kontroliuoja, reguliuoja, tikrina jų ir vienas kito darbą. Kiekvienais metais kaip tik šie biurokratai sugeba suvelti abitūros egzaminus. Tada mokiniai ir tėvai protestuoja, o ministrai ir tie patys (gal kiti) švietimo biurokratai posėdžiauja iki išnaktų skubėdami taisyti padėtį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų anksčiau pradėti planuoti mokinių priėmimą į mokyklas einamaisiais metais.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad dar šiemet turėtų priimti sprendimus, ar stojant į bet kokią studijų programą aukštojoje mokykloje būtina turėti išlaikytą matematikos brandos egzaminą. Pasak jos, tai būtų reikalinga, norint keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką kitąmet.

Pasibaigus pirmajai valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai šios Vyriausybės kadencijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad klaidų nebuvo išvengta. Visgi, ministrė neketina ieškoti kaltų ar reikalauti, kad už įvykusius nesklandumus kas nors prisiimtų atsakomybę. „Mes matėme, kad taip buvo, bet nuo to niekas nepasikeitė. Čia yra svarbiausia.

Šiandien buvo paskelbti pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Tiesa, švietimo bendruomenę nustebino žinia, jog prie kiekvieno abituriento surinktų taškų skaičiaus egzaminų metu, ministerija pridės po 10 taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu apdovanota Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Ministerija antradienį pranešė, kad ji Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės Seime apdovanota už išskirtinį indėlį į pasaulio lietuvių lituanistinį švietimą ir diasporos sportinio gyvenimo puoselėjimą. „Daugelį metų savo aktyvia ir nuoseklia veikla ji žadina, visokeriopai palaiko lietuvių tautinį sąmoningumą, labai glaudų ryšį su Lietuva.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia parengusi kitų mokslo metų valstybinių brandos egzaminų tvarkaraščio projektą. Pagal jį, vienuoliktokai ir dvyliktokai lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis laikytų ne per atostogas. „Egzaminų tvarkaraštį koregavome įvertinę šių metų brandos egzaminų sesijos patirtį, atsižvelgę į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, savivaldybių, mokyklų, mokinių ir jų tėvų išsakytas nuomones.

Praėjusią savaitę paskelbtas pasaulinis konkurencingumo reitingas Lietuvai atnešė įspūdingą naujieną – pakilome per 9 pozicijas ir pasiekėme 21-ą vietą – aukščiausią savo istorijoje. Tarp ES šalių esame net devinti. Tačiau ar sugebėsime kilti aukščiau? O ar pavyks išvis išsilaikyti šioje pozicijoje? Šalies konkurencingumą lemia keturi pagrindiniai varikliai.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė istorijos, anglų kalbos, chemijos ir informatikos, pirmų dalių patikrinimų rezultatus. „Patvirtinti pirmos istorijos egzamino dalies rezultatai rodo, kad mokinių surinktų taškų vidurkis siekia 22,7 iš 40 galimų. Iš viso šio egzamino pirmoje dalyje dalyvavo 9 425 mokiniai“, – rašoma agentūros pranešime.  Skaičiuojama, kad pusę ir daugiau taškų surinko beveik 6 tūkst. mokinių. Tai sudaro 63,6 proc.

Ketvirtadienį abiturientai atliks antrosios valstybinio fizikos egzamino dalies užduotis.  Pasak Nacionalinės šveitimo agentūros (NŠA), patikrinimą sudarys dvi dalys. Pirmojoje dalyje abiturientams bus pateikta 20 trumpojo atsakymo klausimų, kur reikės įrašyti žodį, skaičių, matavimo vienetą, formulę, trumpą frazę ar pateikti pavyzdžių.

Siekiant stiprinti ugdymą tautinių mažumų mokyklose, sostinės savivaldybė nuo kitų mokslo metų pradiniame ugdyme sieks skirti ne mažiau kaip šešias savaitines valandas lietuvių kalbos pamokoms, sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas. Pasak jo, ateinančiais metais toks tikslas bus keliamas tautinių mažumų mokyklų vadovams.  „Lygios starto galimybės ne visiems yra vienodos, kalbiniai skirtumai lemia skirtingus mokinių pasiekimus.

Pirmadienį vienuoliktokai atliks pirmosios valstybinio fizikos egzamino dalies užduotis, o dvyliktokai laikys istorijos egzaminą. Vienuoliktokų fizikos patikrinimą sudarys dvi dalys. Kiekvienoje iš jų bus pateikiami pasirenkamojo atsakymo ir (ar) trumpojo atsakymo klausimai. Moksleiviai atsakymams pateikti turės 90 min. Šios pirmosios egzamino dalies metu vienuoliktokai galės surinkti bent 40 taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikus įvertinti siūlomas rekomendacijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) pritaria pateiktoms gairėms. Pasak organizacijos viceprezidentės Melitos Mikalevičiūtės, paliekant laisvę kiekvienai ugdymo įstaigai apsispręsti dėl konkrečių taisyklių ir tvarkų, bus geriau atliepiami mokyklų poreikiai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) penktadienį paskelbė patvirtintus matematikos valstybinio brandos egzamino pirmos dalies moksleivių rezultatus, filosofijos, ekonomikos ir verslumo, inžinerinių technologijų bei pirmos užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų pirmų dalių moksleivių rezultatus.

Įsivaizduokite, kad esate parduotuvės vadovas: užsakote prekes, bet nežinote, kiek jų buvo parduota, o kiek vis dar guli lentynose. Ar turėtumėte sėkmingą verslą? Vargu, tačiau Lietuvos švietimas, nepaisant technologinių galimybių, vis dar dirba su skaičiais, kurie mažai ką sako arba yra itin netikslūs. Reikia pripažinti, kad švietime operuojame nekokybiškais duomenimis, o geriausias to pavyzdys – naujausia Valstybės kontrolės (VK) ataskaita apie mokyklų skaitmeninę transformaciją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad šių metų rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams ugdymo įstaigos galės įsigyti pagal atnaujintas programas sudarytus vadovėlius pagrindiniams dėstomiems dalykams. Tiesa, anot jos, tautinių mažumų mokykloms vadovėliai tuo metu dar nebus paruošti. „Esame patikinti, kad rugsėjo mėnesį bus pradinio ir pagrindinio ugdymo pagrindinių dalykų vadovėliai, kuriuos mokyklos galės įsigyti.

Pirmadienį Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popivienė bei sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė lankysis Kaune, kur su savivaldos atstovais aptars sveikatos priežiūros, švietimo bei karinio mobilumo klausimus.  „Premjeras susitiks su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu ir savivaldybės vadovybe, daugiausia dėmesio vizito metu bus skiriama sveikatos, švietimo ir karinio mobilumo aspektams“, – rašoma Vyriausybės pranešime.

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą dėl šalies mokyklose pritaikomų skaitmeninių įrankių, konstatavo, kad 35 proc. vertintų ugdymo įstaigų neturi „Microsoft Office“ programų paketo, nors jam įsigyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra išleidusi 2,3 mln. eurų. Auditoriai nustatė, kad apie 800 tūkst. eurų buvo išleisti licencijoms, kurios moksleivių taip ir nepasiekė. Anot jų, 15 proc. mokyklų apie tokią galimybę nežinojo, nes jų niekas neinformavo.

Švietimo ministerijos reklamuojamu įtraukiuoju ugdymu patikėjusiai dešimtoko mamai – švietimo klerkų akibrokštas. 10 metų pagal specialią programą mokęsis moksleivis, turintis cerebrinį paralyžių, per pasiekimų patikrinimus turi atsakinėti kaip įprastų gebėjimų vaikai. Tiesa, patikrinimui duota daugiau laiko, talkina specialistas ir žada koeficientus.

Nuo kitų metų mokslo metai 5-10 klasių mokiniams baigsis penkiomis dienomis anksčiau – ne birželio 20-ąją, kaip įprasta, o birželio 15 dieną. Taip nuspręsta siekiant spręsti seniai švietimo bendruomenėje keliamas problemas dėl įtempto birželio ir per didelio krūvio egzaminų sesijų metu. Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad sutaupyta savaitė bus skirta ne tik poilsiui – mokiniams bus siūlomos neformaliojo ugdymo veiklos, pilietiškumo ugdymas bei individuali pagalba.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad ją stebina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimas trumpinti mokslo metus. Pasak jos, tokia iniciatyva gali kurti socialinę nelygybę tarp moksleivių. „Mokslo metai buvo ilginami dėl didelio krūvio. Buvo manoma, kad būtų teisingiau išdėlioti tas pamokas, krūvį į šiek tiek ilgesnius mokslo metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė penktadienį lankysis Kėdainių rajono mokyklose, kur su įstaigų bendruomenėmis aptars joms aktualias problemas, susijusias su mokyklų tinklu, moksleivių pavėžėjimu bei įtraukiojo ugdymo įgyvendinimu. Savo vizitą ministrė pradės susitikimu su Kėdainių rajono savivaldybės metu Valentinu Tamuliu.

Švietimo viceministras dėl nepakankamų egzaminavimo pajėgumų siūlo iki 2027-ųjų pradžios atidėti reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms klientus aptarnauti lietuviškai. Tokį reikalavimą Valstybinės kalbos įstatymo pataisomis pernai spalį nustatė Seimas. Jis turi įsigalioti nuo kitų metų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo įstatymo vykdymą nukelti.

Tęsiantis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimams (PUPP), Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia, jog matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimų rezultatai turėtų paaiškėti birželio pradžioje.  „Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP praėjo sklandžiai. Rezultatus planuojame skelbti birželio pradžioje.

Praėjusią savaitę sostinėje vykusioje 31-ojoje Baltijos šalių chemijos olimpiadoje Lietuvos moksleiviai iškovojo du medalius, trečiadienį pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Anot jos, antrąją vietą jaunųjų chemikų olimpiadoje pelnė KTU gimnazijos III gimnazijos klasės moksleivis Tomas Razbadauskas. Tuo metu Vilniaus licėjaus IV klasėje besimokantis Justas Miliauskas užėmė trečiąją vietą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė penktadienį Jonavos politechnikos mokykloje pasveikins profesinio mokymo įstaigų direktorių konferencijos dalyvius. Renginyje „Profesinis mokymas: iššūkiai ir galimybės“ ministerija pristatys 19-osios Vyriausybės programą bei priemones profesiniam mokymui stiprinti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, pareigoms eiti reikiamo magistro kvalifikacinio laipsnio šiuo metu neturi 248 šalies švietimo įstaigų vadovai, arba 16,93 proc. jų. Iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos reikalaujamo išsilavinimo neįgiję švietimo įstaigų vadovai bus atleidžiami iš einamų pareigų. „Šiai dienai 248 mokyklų vadovai neturi magistro išsilavinimo, tai yra 16,93 procento. Bet jau šiuo metu 230 mokosi, kad įgytų magistro kvalifikacinį laipsnį.

Praėjusiais metais šalies mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi keturi mokiniai, rodo pirmadienį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas. Analizuojant duomenis pagal savivaldybes, šis rodiklis skyrėsi apie tris kartus – vienu kompiuteriu naudojosi nuo dviejų iki šešių mokinių, tačiau buvo ir tokių įstaigų, kur vieną kompiuterį teko dalintis ir daugiau mokinių.

Lietuvos švietimo įstaigoms susiduriant su vadovėlių stygiumi, mokyklos vis dažniau į pagalbą pasitelkia skaitmenines mokymo priemones. Skaitmeninės mokymo aplinkos „EDUKA klasė“ duomenimis, šiemet stebimas išaugęs vartotojų aktyvumas. Savo ruožtu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas akcentuoja, kad nors programų atnaujinimas buvo būtinas, tačiau įgyvendinimo procesas parodė sistemines spragas.

Visos šalies profesinio mokymo įstaigos vienu metu ketvirtadienį bei penktadienį rengia atvirų durų dienas.  Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jų metu lankytojai galės supažindinti su įstaigų erdvėmis ir technine įranga, pamatyti, kaip ruošiami specialistai, išbandyti įvairias profesijas, aplankyti praktinio mokymo bazes, laboratorijas, simuliatorius, dalyvauti konkursuose.

Už švietimą atsakingas sostinės vicemeras Vytautas Mitalas nepritaria idėjai trumpinti mokslo metus. Jo vertinimu, šis siūlymas kyla dėl chaotiškai suplanuotos Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos.  „Dėl egzaminų sistemos keisti patį mokymąsi – man atrodo absurdiška idėja. Aš vertinu tai, ką girdžiu iš mokyklų, įvairiausių švietimo ekspertų. Jie sako vieną paprastą dalyką – yra labai daug skubėjimo, koncentracijos į egzaminą.

Švietimo temos užimama dalis visoje Lietuvos žiniasklaidoje pagal naujienų kiekį sudaro 5,33 proc., pastaraisiais metais daugėja neigiamos informacijos šia tema, rodo trečiadienį žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ atlikto tyrimo rezultatai.

Naujausias „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, 85 proc. tėvų įsitikinę, kad jų atžalos per daug naudojasi telefonu. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustų vaikų tvirtina, kad tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys.  Tyrimo duomenimis, 85 proc. tėvų mano, jog jų vaikai per daug naudojasi telefonu, o 68 proc. nustato taisykles, ribojančias vaikų laiką prie ekranų. Vis dėlto, net 43 proc.

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis. Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo opozicinės Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Ligita Girskienė.  Jeigu Seimas pritartų, telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus.

Siekiant palengvinti naujų ar į švietimo sistemą grįžtančių mokytojų pirmuosius darbo metus, sostinės savivaldybė atnaujino tam skirtą specialią programą. Pasak Vilniaus vicemero Vytauto Mitalo, mieste šiuo metu dirba apie 500 pensinio amžiaus pedagogų, tad ypač svarbu į ugdymo įstaigas pritraukti daugiau mokytojų. „Mes matome statistiką, kuri yra pakankamai grėsminga. Mes matome, kad daugiau negu 10 proc.