švietimas

Keturioms Vilniaus rajono savivaldybės mokykloms penktadienį perduoti nauji mokykliniai autobusai. Anot pranešimo, jų įsigijimui Vilniaus rajono savivaldybė skyrė apie 400 tūkst. eurų iš savo biudžeto lėšų. Nauji „Iveco“ mokykliniai autobusai perduoti Avižienių, Nemenčinės Gedimino, Marijampolio Meilės Lukšienės ir Rudaminos „Ryto“ gimnazijoms.  „Ne kartą esu sakęs, kad švietimas yra viena svarbiausių mūsų rajono sričių.

Lietuvos sporto universitetas (LSU) su Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria LSU įsipareigojo kviesti LŠS narius į organizuojamus renginius ir konsultuoti rengiant metodinę medžiagą, skatinti bendrų tarptautinių ir nacionalinių projektų rengimą ir vykdymą, taip pat mokslo taikomosios veiklos ir tyrimų plėtojimą.

Vyriausybei pristačius kitų metų biudžetą, švietimo profsąjungos nesutaria, ar pakankamai lėšų numatyta mokytojų algoms didinti. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas tikina, jog dėl tokio darbo užmokesčio augimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) buvo sutarta jau anksčiau.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių grupė kitų metų valstybės biudžeto projekte siūlo skirti 100 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimui. Politikai tvirtina, kad neformaliam švietimui finansuoti yra skiriama dvidešimt milijonų eurų, o to nepakanka įgyvendinti užsibrėžtiems tikslams.

Ketvirtadienį pareigas pradeda eiti naujai paskirtas Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorius Simonas Šabanovas. „Naujoji darbo vieta pareikalaus daug susitelkimo ir situacijos supratimo, todėl darbus Nacionalinėje švietimo agentūroje pradėsiu žingsnis po žingsnio, išsikeldamas prioritetus“, – sako naujasis NŠA direktorius. Kaip nurodo NŠA, S. Šabanovas – geografas, edukologas, Vilniaus universitete apsigynęs socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Kitąmet minint Mikalojaus Konstantino Čiurliono 150-ąsias gimimo metines, Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) menų studentus kviečia pretenduoti į pirmą kartą steigiamas šio kūrėjo vardo stipendijas. „Inicijavome M. K. Čiurlionio vardo stipendijas talentingiems, meninėje veikloje ypač pasižymintiems studentams, šiuolaikiškai permąstantiems, interpretuojantiems M. K. Čiurlionio kūrybą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pirmadienį pasirašyta atnaujinta kolektyvinė sutartis su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis. Naująją šakos kolektyvinę sutartį pasirašė švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) su keturiomis švietimo sektoriaus darbuotojus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis pirmadienį pasirašys atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį. Atnaujintą dokumentą pasirašys ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovai.

Aštuoniems švietimui nusipelniusiems žmonėms ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė trečiadienį įteikė Garbės ženklus, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). „Jūs kuriate laisvos Lietuvos švietimo sistemą, drąsiai ieškote naujų sprendimų ir randate juos. Tam, kad švietimas būtų visuomenės priešakyje.

Šiais metais vėl sumažėjo šeštos klasės mokinių, antrąja užsienio kalba pasirinkusių mokytis rusų, rodo preliminarūs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. „Mokinių, kurie renkasi rusų antrąją užsienio kalbą, mažėja. Praėjusiais mokslo metais ją rinkosi apie 54–55 proc., o šiais mokslo metais, išankstiniais duomenimis, yra pasirinkę 43,5 proc. šeštos klasės mokinių“, – Eltai raštu perduotame komentare nurodė ministerija.

Švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia matanti poreikį diskutuoti apie galimybę atnaujinti partijų susitarimą dėl švietimo politikos Lietuvoje. „Kažkuriuo metu (reiktų diskutuoti – BNS). Aš buvau kažkada gavusi šį klausimą ir sakiau, kad artimiausiu metu neplanuojame“, – trečiadienį Seime sakė politikė. Taip ji kalbėjo apžvelgdama prieš trejus metus pasirašyto susitarimo rezultatus.

Šių metų Meilės Lukšienės premija skirta Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytojui Šarūnui Vaitkui, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Man ši premija – tarsi gaivaus vėjo gūsis, raginantis, įkvepiantis dar labiau stengtis. Kartu ši premija – tarsi dedikacija visiems mano sutiktiems mokytojams“, – sakė Š. Vaitkus.

IT sektoriaus profesionalas Kris‘as Buytaert‘as buvo atviras – šis sektorius juda į priekį, tačiau labai lėtai ir „tai labai vargina“. Dalis problemos, pasak jo, prasideda dar universitetuose. Kol studentai baigia mokslus, jų žinios pasensta ir jų nebeįmanoma pritaikyti.  Rugsėjį Vilniuje antrą kartą organizuotas „DevOps Days“ renginys, suburiantis gausią IT inžinierių bendruomenę. Mat DevOps praktikos apjungia programinės įrangos kūrimą ir IT operacijas.

Švietimo asociacijoms kreipusis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) agituojant nenaudoti moksleivių patikrinimų rezultatų mokyklų reitingų sudarymui, Lietuvos tėvų forumas (LTF) pabrėžia šios informacijos poreikį ir tai, jog tikroji problema slypi švietimo sistemoje ir priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkoje.

Kasmet didėjant į Lietuvą atvykstančių studentų iš trečiųjų šalių skaičiui, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad kai kurios aukštosios mokyklos nelegalią imigraciją skatina sąmoningai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai teigia šiuos nuogąstavimus girdintys ir svarstantys apie galimus problemos sprendimo būdus. „Tarptautinių studentų, kurie kiekvienais metais atvyksta į Lietuvą, skaičius po truputį didėja.

Prasidėjus naujiems mokslo metams ir atsinaujinus ugdymo programoms tėvai savo atžaloms bei patys mokiniai suskubo ieškoti korepetitorių. Kadangi privačių papildomų pamokų paklausa – milžiniška, atsiranda vis daugiau pseudokorepetitorių, todėl gyventojai raginami kritiškai atsirinkti mokytoją. Netrūksta ir įvairių korepetitorių įmonių darbo skelbimų, kuriuose teigiama, kad norint įsidarbinti pakanka žinoti Pitagoro teoremą arba mokomo dalyko brandos egzaminą būti išlaikius 75 balais.

Ketvirtadienį Nacionalinėje švietimo agentūroje įvyko pirmoji vieša konsultacija dėl švietimo rodiklių bei duomenų skelbimo apimčių ir būdų. Po diskusijos nuspręsta, kad pristatytas Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas bus koreguojamas. Ketvirtadienį įvykusio susitikimo metu buvo ieškoma sutarimo, kokie rodikliai yra svarbūs, apibrėžiant, kas yra gera mokykla, kokie duomenys apie mokyklas ir kokia forma turi būti skelbiami viešai.

Diskusijos dėl švietimo duomenų prieinamumo apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus nebus vienos dienos darbas, sako švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.

Dėl duomenų apie šalies ugdymo įstaigas bei jų veiklos rodiklius skelbimo kilus ginčui su žurnalo „Reitingai“ vadovybe, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas. Pasak jo, tam, kad supratimas apie bendrą švietimo būklę būtų objektyvus, yra būtina rasti bendrą visuomenės sutarimą.

Žurnalas „Reitingai“ praneša, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė nebeleisti skelbti svarbių duomenų apie šalies mokyklas. Piktinamasi ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko idėja registruoti Švietimo įstatymo pataisą, kuria skelbiama, kad patikrinimų rezultatai yra naudojami švietimo stebėsenai, įstaigų veiklos tobulinimui, bet negali būti pasitelkiami bendrojo ugdymo mokyklų palyginimui ir reitingų sudarymui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nebeskelbti detalių duomenų apie šalies mokyklų egzaminų rezultatus, tai sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Dėl priimto sprendimo šiandien spaudos konferencijoje pasisakė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, kuris teigė, kad visuomenės interesas žinoti yra tenkinamas, o švietimo bendruomenė pati nuspręs, kokie ugdymo įstaigų rodikliai yra reikalingi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nebeleisti skelbti svarbių duomenų apie šalies mokyklas, kritikos tokiam pasikeitimui negaili žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Savo socialiniuose tinkluose jis tvirtina, kad sprendimas nebeatskleisti informacijos apie švietimo įstaigų rezultatus, mažina skaidrumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) garsėja ne tik nuolat viena kitą keičiančiomis krizėmis, bet štai dabar pasipylė kaltinimai dėl informacijos slėpimo. Nuo šių metų ministerija viešai nebeskelbs mokyklų mokinių egzaminų rezultatų ir egzaminus laikiusiųjų skaičiaus.  Taigi mokiniai ir jų tėvai šiemet savarankiškai išsiaiškinti, kiek mokinių ir kaip išlaikė egzaminus jų mokykloje ir kitose, negali.

Visose šalies mokyklose įsigaliojusi įtraukiojo ugdymo reforma kaitina emocijas. Mokyklų darbuotojai pritaria, kad pokyčiai buvo reikalingi, tačiau pabrėžia, kad trūksta pasiruošimo ir specialistų. Aštriausios kritikos sulaukė Širvintų rajono merė, pareiškusi, kad vis tiek iš dalies pamokų specialiuosius poreikius turinčius vaikus išprašys mokytis kitur. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad merei gresia teisinės pasekmės. „Mes ėjom į vidurinę mokyklą, su visais vaikais mokėmės.

Lietuvoje kone kas antras moksleivis, atlikdamas namų darbus, kliaujasi dirbtiniu intelektu (DI), rodo bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Vis tik dar daugiau dirbtinį intelektą naudoja Latvijos moksleiviai (49 proc.). Lyginant su Lietuva ir Latvija, Estijoje jį į pagalbą pasitelkia mažiausiai apklaustųjų – 39 proc. Projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė sako, kad dirbtinis intelektas tarp moksleivių jau seniai nebėra naujiena.

Rugpjūčio 9-ą dieną buvo minima tarptautinė knygų mylėtojų diena. Tiesa, minint šią dieną, buvo priminti ir ne itin malonūs „Eurostat“ duomenys – juose Lietuva, pagal knygų skaitomumą, rikiuojasi čia pat už Europos Sąjungos vidurkio. Ekspertai sako, kad knygų neskaitymas gali turėti itin liūdnų pasekmių, o įprotį skaityti žmoguje reikia formuoti dar ankstyvoje vaikystėje. Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis (2022 m.) per 12 mėnesių vos 52,4 proc.

Jau ne vienerius metus Lietuvos mokyklas kamuoja mokytojų trūkumo problema, o šiemet situacija, panašu, tik dar prastėja. Savo ruožtu savivaldybės tikina, jog situacija nėra tokia bloga, o profsąjungos perspėja, jog švietimo ministerija privalo keisti kursą.

Likus vos dviem savaitėms iki naujų mokslo metų, pedagogų paieška yra suintensyvėjusi, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Šiuo metu, pasak jos, Lietuvos mokykloms trūksta maždaug 650 specialistų. „Paieškos suaktyvėjusios, rugpjūtis yra pats intensyviausias metas. Šiuo metu mokyklos ieško apie 650 pedagogų ir mokytojų padėjėjų dirbti įvairaus dydžio etatais.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė švelninti reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. III ir IV gimnazijų klasėse turėti po 21 mokinį. Naujos taisyklės šiais mokslo metais leis sudaryti vieną klasę su mažesniu mokinių skaičiumi, tačiau mokykloje bus stebimos mokinių skaičiaus augimo tendencijos. Visgi, šio reikalavimo ugdymo įstaigos galės nesilaikyti tik tuo atveju, jei praėjusių mokslo metų pradžioje atitinkamos mokyklos 8 klasėje ir I arba II gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį.

Šalies ugdymo įstaigose paskelbta 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Labiausiai šiuo metu ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, taip pat pradinio ir ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių moksleivių pedagogų, skelbia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, kiek mažiau – 23 Klaipėdos mokykloms.

Nuo šių metų rugsėjo planuojama didinti finansavimą švietimo pagalbai. Tam valstybė yra numačiusi skirti daugiau nei 163 ml. eurų, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerijos teigimu, ši parama padės plėsti įtraukųjį ugdymą visose šalies švietimo įstaigose.

Seimas, atsižvelgęs į pedagogų trūkumą šalyje, šią savaitę priėmė Švietimo įstatymo pataisas, leisiančias ne tik mokytojams, bet ir kitiems specialistams padėti klasėse besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams. Pataisos priimtos rengiantis nuo rugsėjo įsigaliojančiam vadinamajam įtraukiojo ugdymo modeliui, reiškiančiam, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.

Lietuvos moksleiviai Kazachstane vykusioje 35-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje iškovojo vieną sidabro ir tris bronzos medalius. Kaip pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA), sidabro medalį olimpiadoje pelnė Vilniaus licėjaus III gimn. klasės mokinys Justas Miliauskas. Tuo metu bronzos medaliais apdovanoti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos III gimn.

Pasibaigus mokslo metams tėvai jau leidžia vaikus į vasaros stovyklas. O stovyklų pasirinkimas išties platus – nuo įgūdžius lavinančių anglų kalbos stovyklų iki gyvybei svarbaus plaukimo pamokų. Tačiau tėvai stebisi – stovyklų kainos auga kaip ant mielių. Sostinės savivaldybė kai kurias stovyklas iš dalies finansuoja, tam skyrė beveik milijoną eurų, tačiau ne visi norintys į stovyklas patenka, mat vietų yra tik 18 tūkstančių.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia apibendrintus mokyklinių brandos egzaminų rezultatus. Iš viso egzaminus laikė per 14,1 tūkst. kandidatų. Pagrindinėje egzaminų sesijoje vyko 4 mokykliniai egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtųjų kalbų (baltarusių, rusų) ir muzikologijos. Dar 2 mokyklinius egzaminus – menų ir technologijų abiturientai laikė iki prasidedant egzaminų sesijai.

Nuo pirmadienio pradedant veikti trims atsinaujinusioms aukštosioms mokykloms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) akcentuoja, kad šie pokyčiai leis stiprinti kolegijas. Tuo metu susijungusių aukštųjų mokyklų atstovai didžiausią dėmesį ketina skirti mokslinei veiklai ir meno sričiai.

Vyriausybei šią savaitę skyrus papildomų lėšų mokytojų atlyginimams nuo rugsėjo kelti, švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad biudžetas neleis kitąmet algų didinti dar labiau, iššūkis bus išlaikyti 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) įsipareigojimą. „Visada norisi ambicingesnio plano, bet manau, kad biudžeto galimybės nelabai galės leisti. Aš manau, kad didysis iššūkis bus išlaikyti tokį pririštą mokytojų vidutinį atlyginimą prie 130 (proc.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė gali būti ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema – begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė bus ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Lietuvos gyventojai internete skelbiamos informacijos patikimumą tikrina bene vangiausiai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys.  Praėjusią savaitę paskelbto tyrimo duomenimis, tik 15 proc. 2023-iaisiais apklaustų lietuvių, kurie naudojosi internetu likus trims mėnesiams iki apklausos, patikrino interneto naujienų svetainėse ar socialinėje medijoje rastos informacijos, turinio teisingumą. Šis rodiklis mažesnis dviejose ES šalyse – Kipre (10 proc.

Į Lietuvos mokyklų ugdymą siekiant įtraukti LGBTQI lytiškumo temas, svarbu keisti mokytojų nuostatas, dirbti su vadovėlių leidėjais, sako Švietimo ministerijos (ŠMSM) atstovė Irena Raudienė. „Mes turėtume atkreipti dėmesį į mokymosi priemones, nes nemažai diskriminavimo atvejų atsiranda netyčia įvairiose mokymosi priemonėse, vadovėliuose, pratybose“, – Tarptautinėje įvairovės švietime konferencijoje penktadienį sakė ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė bus ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Tėvo diena Lietuvoje švenčiama birželio 2-ą dieną. Visi puikiai supranta, kaip svarbu yra ugdyti savo atžalas, kad gyvenime jiems sektųsi tik geriau, tačiau kartais ne visi žino, kaip tą padaryti. Apie tai, kokį santykį su vaikais privalo kurti tėvas ir kaip turi keistis švietimo sistema Lietuvoje dalinasi sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, verslininkas ir 4 vaikų tėvas Marius Jovaiša. Vyras pasakoja, kad nuo pat mažens jis ėmė pavyzdį iš savo tėvų ir senelių, kurie mėgdavo dažnai skaityti.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi artimiausiu metu asmeniškai su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti švietimo, mokslo ir sporto ministro klausimą. „Aš labai tikiuosi, kad turėsiu galimybę šitą klausimą aptarti su prezidentu ne per žiniasklaidą, tai ketinu tai padaryti, kai tik grįšiu iš komandiruotės Singapūre“, – žurnalistams Elektrėnuose teigė I. Šimonytė. Visgi premjerė neatskleidė, ar jau turi nusimačiusi konkretų kandidatą į švietimo ministro postą. „Kandidatų aš turiu visada.

Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko Vyriausybė šį mėnesį įteisino draudimą pirmų-trečių klasių moksleiviams paskirti atlikti namų darbus – taip siekiama reformuoti švietimo sistemą kritinio mąstymo ugdymo link. Netrukus ši žinia pasklido ir Lietuvoje, mat daugelis tėvų skundžiasi, jog Lietuvoje vaikams taikomi krūviai yra per dideli.  Pagal Lenkijoje priimtą dekretą, mokytojai nebegali duoti privalomų namų darbų vaikams nuo pirmos iki trečios klasės.

Kilus problemoms dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) teigia neatmetantis galimybės grįžti prie stojamųjų egzaminų, tuo metu kitos šalies aukštosios mokyklos tokių planų neturi. VDU nurodė stojamųjų egzaminų idėją kėlusi dar COVID–19 pandemijos metu, kai svarstyta, kaip ir ar organizuoti valstybinius egzaminus. „Nes valstybinių egzaminų metu nėra matuojamos kompetencijos, kurios reikalingos universitetinėms studijoms.

Į Vilniaus policiją ukrainiečių šeima kreipėsi dėl smurto prieš vienuolikmetį vaiką privačioje mokykloje. Anot mamos, pusamžis lietuvių kalbos mokytojas jos vienuolikmetį sūnų čiupo už peties, nutempė žemėn ir tempė per visą klasę, vadino mudaku ar mudyla, šoko ištiktas berniukas gerai nepamena. Penktokui po tokio, kaip jis pasakoja, mokytojo išpuolio pasidarė bloga, ėmė pykinti, jam skaudėjo galvą. Šeima kreipėsi į medikus ir policiją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas šią savaitę leido bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. Už Kultūros ministerijos teiktus Bibliotekų įstatymo pakeitimus vieningai balsavo 85 Seimo nariai. Priėmus šias pataisas, bibliotekoms leista išdalyti nurašytas knygas – prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas bus galimybė jas neatlygintinai perduoti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.

Ukrainiečių šeimai kreipėsi į medikus ir policiją po to, kai jos vienuolikmetis sūnus nurodė privačioje ugdymo įstaigoje patyręs mokytojo smurtą, sostinės pareigūnai tiria įvykio aplinkybes. „Ketvirtadienį buvo gautas pranešimas, kad vienoje iš Vilniaus mokyklų 52-ejų metų mokytojas galimai smurtavo prieš tos mokyklos mokinį – 11-os metų berniuką“, – TV3 žinioms nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.