užsienio politika

Seimo pirmininkė Viktorija čmilytė-Nielsen abejoja, ar dabar tinkamas metas pasirašyti susitarimą dėl užsienio politikos, politinei atmosferai įkaitus dėl pirmalaikių rinkimų siūlymo.

Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas ir buvęs prezidento patarėjas Albinas Januška šiomis dienomis daug kalba ir mąsto apie šalies gynybą, diplomatiją ir tai, kad darydami daug, galime dar daugiau. Interviu portalui tv3.lt jis sakė, kad besidžiaugdami naujais regiono gynybos planais, turėtume prisiminti, kad dislokuotų sąjungininkų pajėgų čia visgi neturėsime, o tai – ne kas kita, kaip rusų pergalė.

Partijų susitarimas dėl užsienio politikos yra įmanomas tik atkūrus ryšius su Kinija, sako opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, komentuodamas galimybes deryboms. „Šiandien dienai susitarti su konservatoriais dėl užsienio politikos praktiškai yra neįmanoma, ne šitie žmonės su niekuo tartis nenori“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog buvusio ministro pirmininko Gedimino Kirkilo, kaip „neutralaus moderatoriaus“, dalyvavimas gali padėti siekiant partijų susitarimo dėl užsienio politikos. „Norėtųsi, kad partijos susitartų. Yra, žinoma, tų galbūt tokių diskusinių klausimų, kur ant stalo guli ir, galbūt, gulės. Aš turiu mintyje, požiūrį į Kinijos Liaudies Respubliką“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rygoje, kur vyko trijų Baltijos šalių ir Lenkijos diplomatijos vadovų susitikimas, pareiškė, kad būtent čia ir dabar vyksta naujos Europos saugumo architektūros gimimas. Nes, anot ministro, jei ne čia, tai kur? Panašias mintis anksčiau yra išsakę ir užsienio politikos ekspertai, raginę Baltijos šalis ir Lenkiją vienytis ir kalbėti vienu balsu.

Lietuvos užsienio politika tapo pastebima pasaulyje, todėl ji aktyviai aptarinėjama ir šalies viduje. Užsienio politikos veiksmais paprastai siekiama padidinti valstybės saugumą, sustiprinti šalies diplomatinę ir ekonominę galią, suburti kuo daugiau sąjungininkų ir draugų. Bet Lietuvos taktika buvo kiek kitokia. Kaip straipsnyje „Apie silpnųjų stiprybę.

„The Insider“ šaltiniai teigia, kad Rusijos prezidento administracija netrukus išgyvens rimtą perversmą: savo postus paliks nemažai už užsienio politiką atsakingų žinomų veikėjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš partnerių Vakarų Balkanuose tikisi solidarumo su Europos Sąjungos (ES) pozicija Rusijos pradėto karo Ukrainoje atžvilgiu.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikrai nieko gero negalvoja apie opozicijos suformuluotus klausimus užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Išsakydama poziciją, kuria parėmė savo kabineto narį, I. Šimonytė negailėjo kritikos opozicijai, kad ji neva net nesugebėjo klausimuose pavartoti junginio „užsienio politika“, nors kuo tai prisidėtų prie gilesnės diskusijos, nedetalizavo.  Iš esmės premjerė apkaltino opoziciją, kad ši suformulavo netinkamus klausimus.

Lietuva ir Lenkija buvo teisios daugybę metų aiškindamos Vakarų partneriams apie Rusijos grėsmę ir kėslus, sako Lietuvos ir Lenkijos politikos formuotojai susirinkę į neformalią diskusiją Vilniuje. Pasak jų, scenarijai, kurių abi šalys bijojo, deja, bet išsipildė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, jog su opozicija pavyks užbaigti diskusijas dėl partijų susitarimo užsienio politikos srityje po savivaldos rinkimų. „Turiu lūkestį vieną: artėjantys savivaldybių rinkimai gali būti, kad šiek tiek keičia politinį foną. Natūralu: partijos tampa konkurencingesnės, jos mažiau linkusios tartis ir derėtis, dėl to, kad klausimai tuoj pat persiduoda į politinį, rinkiminį lauką, tuomet susitarti yra sunkiau.

Nepraėjo nei metai, o Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko vieta netrukus vėl liks tuščia. Sausio mėnesį nenoriai postą palikusį Žygimantą Pavilionį pakeitusi Laima Andrikienė greitai turėtų išvykti dirbti į Audito rūmus Briuselyje, o konservatoriai vėl turės laužyti galvą, kas užims šio svarbaus komiteto vadovo postą.

Narystė NATO ir Europos Sąjungoje yra didžiulė Lietuvos užsienio politikos sėkmė, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „2004 metais įvykusi narystė yra didžiulė mūsų užsienio politikos sėkmė, žinoma, prie to reikia dar pridėti ir narystę ES“, – trečiadienį LRT sakė šalies vadovas. „Narystė ES – dėl geresnio gyvenimo, narystė NATO – dėl gyvenimo. Dėl gyvenimo kaip nepriklausoma savarankiška Lietuvos valstybė“, – teigė jis. Jo teigimu, jeigu ne narystė NATO, Lietuvai būtų kilę saugumo iššūkių.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad ministerija paruošė deeskalacijos santykiuose su Kinija planą, tačiau pati Kinija turi nuspręsti, ar ketina gerinti santykius tiek su Lietuva, tiek su Europos Sąjunga. G. Landsbergis trečiadienį dalyvavo prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje diskusijoje apie šalies ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.

Lietuvos užsienio politikoje iki šiol buvo daugiau ambicijų nei sutarimo ieškojimo, sako konservatorių siūloma kandidatė į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkus Laima Liucija Andrikienė. „Žiūrint iš šalies ir žinant tiek, kiek aš žinau, kartais man atrodydavo, kad buvo daugiau ambicijų arba noro atrodyti svarbiam ar svarbiems negu konstruktyvaus ir pozityvaus darbo ieškant konsensuso, ieškant sutarimo“, – LRT trečiadienio rytą sakė konservatorė.

„Lietuvos Vyriausybė puikiai suvaldė pandemiją, suvienijo ir mobilizavo visuomenę krizės akivaizdoje, pagaliau, per trisdešimt metų tinkamai sutvarkė švietimo ir socialines sferas, sumažino energetikos kainas, padidino žmonių pajamas, o Lietuvos visuomenės laimės indeksas išaugo iki dangaus.

Autoritetingas politinių naujienų portalas „Politico“ paskelbė įtakingiausių Europos politikų sąrašus, į kurį pateko ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius „Drakonų žudikas“ Landsbergis. Trečiojoje įtakingiausių Europos „svajoklių“ politikų vietoje atsidūręs lietuvis apibūdinamas, kaip „vadovaujantis Kinijos puolimui“. „Lietuvos užsienio reikalų ministras nutaikė Lietuvą kaktomušos su Pekinu kryptimi ir nematyti, kad bandytų stabdyti.

Kinams iš muitinės sistemos išbraukus Lietuvą, mūsų verslininkai sako nustebę, nes nors ir ruošėsi problemoms su antra didžiausia pasaulio ekonomika, tokių sankcijų nesitikėjo. Nors galimus nuostolius dar sunku apskaičiuoti, vertybinę politiką pasirinkusi Vyriausybė sako, kad rizikas turėjo įvertinti patys verslininkai. Tuo metu Gabrielius Landsbergis kinams jau ruošia atsaką, tačiau ne vien nuo Lietuvos – bandys sutelkti visą Europos Sąjungą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nemananti, kad Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu keičiasi, tačiau perspėja neduoti „papildomų kozirių“ Aliaksandrui Lukašenkai. Ji taip komentavo prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą.

„Atėjo laikas laisvės ir demokratijos darbotvarkę paversti vienu pagrindinių Lietuvos užsienio politikos principų“ – taip skelbia šios Vyriausybės programa. Nors Vakaruose Lietuvos laikysena sulaukia pagyrų, namuose konservatorių vertybinė užsienio politika sulaukia kritikos dėl aštrios ir provokuojančios retorikos, pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu ir Taivano klausimu.

Tarptautinio respublikonų instituto (JAV) Johnas McCaino Laisvės apdovanojimas šiemet bus skirtas Lietuvai. Apdovanojimo ceremonija vyks spalio 19 dieną Vašingtone (JAV). Atsiimti apdovanojimo kviečiama Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Premjerė ceremonijoje dalyvauti negalės, bus paskelbtas padėkos kalbos vaizdo įrašas. Be Lietuvos, šiais metais Laisvės apdovanojimu bus pagerbti demokratijos lyderiai Mianmare, Baltarusijoje bei Kuboje.

Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu nuskambėjo plačiai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Konfliktas su Kinija dėl Taivano, įtampa santykiuose su migrantais Lietuvą užtvindžiusia Baltarusija, kylančios kibirkštys su Latvija dėl energetinių klausimų. Socialdemokratai kaltina valdančiuosius konservatorius, kad jie Lietuvą įvėlė į ne vieną diplomatinę kovą, tačiau nenumatė galimų neigiamų pasekmių.

Dabartinė Lietuvos užsienio politika didžiųjų Rytų valstybių atžvilgiu susilaukia nemažai dėmesio ir atgrasių tarptautiniu mastu. Ilgą laiką aiškią vertybinę poziciją Rusijos atžvilgiu rodžiusi Lietuva per pastaruosius metus tapo viena aktyviausių Taivano liberalios demokratijos gynėjų, o tai lėmė pablogėjusius santykius su Kinija.

Paerzinti Kiniją ir pažiūrėti, kas bus. Lietuva nusprendė išbandyti būtent tokią užsienio politiką Pekino atžvilgiu, kai paskelbė atidarysianti Taivano vardo atstovybę Vilniuje. Paprastai daugumoje pasaulio šalių, tarp jų ir Jungtinėse Valstijose, taivaniečių atstovybės yra vadinamos Taipėjaus vardu taip pripažįstant vienos Kinijos principą. Lietuva šį principą netiesiogiai kvestionuoja.

Vokietijos kanclerės valdymo laikotarpiui einant į pabaigą, Europa ruošiasi periodui be aiškaus lyderio. Kaip ir laivas be vairo, Europos Sąjunga (ES) žengia į pavojingą dreifo laikotarpį audringoje jūroje, neturėdama jokio akivaizdaus kapitono, kuris perimtų vadovavimą, kai baigsis 15 metų trukęs Europos de facto lyderės Angelos Merkel valdymas, rašo politico.eu. Veteranė Vokietijos kanclerė, kuri rugsėjį nebesieks perrinkimo, jau dabar yra beveik palikusi savo postą.

Lietuva užsienio politikos reikaluose negali efektyviai veikti viena, todėl visuomet turi ieškoti sąjungininkų. Tai pasakytina ir apie Europos Sąjungos Rytų politiką, kuri Lietuvai reiškia svarbias pastangas apriboti Kremliaus įtakos plėtrą nepriklausomoms valstybėms. Tačiau užsienio politikos ekspertas Albinas Januška pastebi, kad už užsienio politiką kartu su Vyriausybe atsakingas prezidentas Gitanas Nausėda kartais negeba veikti kartu su sąjungininkais ir pasinaudoti palankiomis progomis.

Islandijoje pirmą kartą susitiko Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Jungtinių Valstijų Antonis Blinkenas. Abu jie pasisako už stabilius Maskvos ir Vašingtono santykius, tačiau Blinkenas įspėja – jei Rusija elgsis agresyviai, sulauks atsako. Visgi Vašingtonas jau įteikė „dovanėlę“ Kremliui – atšaukė sankcijas dujotiekį „Nord Stream" statančiai įmonei ir jos vadovui.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybių užsienio reikalų ministrai antradienį Londone rengia pirmąsias po ilgiau nei dvejų metų pertraukos tiesiogines derybas, aidint raginimams skubiai imtis bendrų veiksmų kovoti su didžiausiomis pasaulio grėsmėmis.    Tarp oficialios susitikimo darbotvarkės temų – Kinija, Mianmaras, Libija, Sirija ir Rusija.

Lietuvai aštrinant retoriką ir pozicijas Kinijos atžvilgiu, ši pasaulio milžinė vis garsiau ir dažniau parodo pykstanti. Kinijos ambasada vis siuntinėja laiškus mūsų politikams, pareikšdama tiek nepasitenkinimą konkrečiu elgesiu, tiek ir bandydama pamokyti savųjų tiesų. Nepaisant to, konservatorių ir liberalų dauguma žada dar labiau sunervinti kinus – ruošiama daugiau jiems nepatiksiančių sprendimų.

Šį sausį fiksuotas padidėjęs dezinformacijos kiekis, ypatingai siekta menkinti 1991 metų sausio 13-ąją apgintą Lietuvos nepriklausomybę, šeštadienį nurodė  nuolatinį informacinės aplinkos stebėjimą atliekančios Lietuvos kariuomenė.

Spalį priešiška dezinformacija skleista apie Lietuvos užsienio politiką, energetiką, istoriją ir nepriklausomybę, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Pasak Lietuvos informacinės erdvės stebėseną atliekančių Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikų, prieš Lietuvą ir jos žmones nukreiptos dezinformacijos ir priešiškos informacijos daugėja.

Susiskaldymo pasaulyje mažinimas, globalių partnerių paieška ir minkštosios galios plėtra – trys svarbiausi Lietuvos užsienio politikos prioritetai, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį susitikęs su Lietuvoje dirbančiais užsienio šalių diplomatais. Jis taip pat akcentavo, kad reikia duoti atkirtį pastangoms klastoti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių istoriją.  „Mes taip pat turėsime duoti atkirtį dažnėjančioms pastangoms klastoti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių istoriją.

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) vis dar išlieka opia šių dienų tema. Prieš kelis metus įvykęs referendumas pradėjo virtinę procesų, kurie nesibaigia iki šiol. Jungtinė Karalystė iš ES turėtų pasitraukti sausio 31-ąją, tačiau vis dar lieka neaišku, ar tai tikrai įvyks. Politikas, diplomatas Antanas Valionis apžvelgė visą „Brexit“ situaciją nuo pat pradžių ir išskyrė svarbiausias šio proceso priežastis ir galimus scenarijus.

Pasibaigus prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijai, naujienų agentūra BNS kviečia pažvelgti į jos užsienio politikos užkulisius. Šiame rašinyje pirmą kartą atskleidžiami iki šiol neskelbti faktai, atkuriant dešimt svarbių užsienio ir saugumo politikos epizodų. Publikacija parengta remiantis interviu su keliomis dešimtimis Lietuvos ir užsienio politikų bei diplomatų, kurie sutiko kalbėti anonimiškai, taip pat gautais dokumentais ir viešais pranešimais.

Jau aiški data, kada išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda vyks pirmojo vizito į užsienį. Kaip ir žadėjo, Nausėda pasirinko Lenkiją ir ten vyks tuoj po inauguracijos – liepos viduryje. Tai pranešė iš pat ryto Prezidentūroje apsilankęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis mano, kad, pasikeitus šalies vadovui, užsienio politikos kryptis neturėtų smarkiai keistis. Į Prezidentūrą iš pat ryto užsienio reikalų ministras atskuba netgi anksčiau už patį Gitaną Nausėdą.

Šaliai reikia turėti valstybinį požiūrį į istoriją ir būtina paversti Lietuvą patraukliausiu regiono traukos centru. Tokią viziją bandytų įgyvendinti Valentinas Mazuronis, jei taptų prezidentu. Kandidatas priduria, kad Lietuva pati kalta dėl Astravo atominės elektrinės statybos ir to, kad Baltarusijoje dabar „daugiau Putino“. Portalas tv3.lt tęsia interviu ciklą su kandidatais į prezidentus.

Išankstiniai Seimo rinkimai, skirtingų kartų sutelkimas šalies proveržio vardan, aktyvus dalyvavimas Europos Sąjungos ir NATO veikloje ir glaudesnis bendravimas su rytinių kaimynių visuomenėmis – tai tik keli fragmentai iš vizijos, kokią Lietuvą mato Vytenis Povilas Andriukaitis, jei taptų Daukanto aikštės rūmų šeimininku.  Portalas tv3.lt pradeda interviu ciklą su kandidatais į prezidentus.

Šiandien premjeras pristato savo užsienio politikos viziją, Rytų Europos studijų centre paklausyti Sauliaus Skvernelio atėjo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Premjeras savo pristatymą pradėjo aiškinimu, kad užsienio politikos šerdis yra nacionalinis interesas ir reikalinga ne personalinė, o nacionalinio konsensuso politika. Taip pat jis pareiškė, kad jei taps prezidentu, svarstytų Lietuvos ambasados perkėlimą iš Tel Avivo į Jeruzalę.

Saugumo politikos ekspertai ketvirtadienį Trakų rajone renkasi į tradicinį neformalų „Sniego susitikimą“, kuriame ketinama aptarti situaciją po JAV prezidento rinkimų ir Rusijos keliamą grėsmę.

Su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į Seimą išrinkta žmogaus teisių gynėja Dovilė Šakalienė neslepia nusivylimo paskirta dirbti į užsienio klausimus kuruojančius Seimo komitetus, kai pati sako norėjusi kuruoti socialinius klausimus. Tuo metu „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnas ir partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog D.Šakalienė nenorėjo dirbti Socialinių reikalų ir darbo komitete, jei būtų išreiškusi tokį norą - tikrai būtų dirbusi būtent šiame komitete.

Stebint priešrinkimines politikų diskusijas ir debatus, nesunku pastebėti, kad užsienio politiką juose kalbama nedaug, o nuomonės dažnai sutampa. Nors bene kiekvienos Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos programoje yra skyrelis partijų užsienio politikos vizijoms aprašyti, tačiau reikšmingų skirtumų tarp svarbiausių politinių jėgų beveik nėra.

Olimpinės žaidynės – taikios konkurencijos, vienybės ugdymo ir draugystės stiprinimo šventė. Tiesa, kartais šios tradicijos drastiškai nepaisoma. Akivaizdi jos pažeidėja XXI amžiuje Rusija: per 2008 metų vasaros olimpiadą Pekine įvyko Rusijos-Gruzijos konflliktas dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, o iškart po Sočio žiemos žaidynių nuo Ukrainos atplėštas Krymas. Žinoma, laikas, kai visas pasaulis grožisi sportininkų pasirodymais, yra idealus bet kokios karinės strategijos įgyvendinimui.

Išrinkus naująjį Jungtinių Valstijų prezidentą šalies užsienio politika iš esmės nepasikeis, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius. „Per šimtmečius Amerikoje susiklosčiusios tradicijos, dvipartinė respublikonų ir demokratų sistema suformavo tam tikrą palikimą, potenciją ir inerciją. Tikėtis kokių nors staigių posūkių, manau, nereikėtų“, - penktadienį paskelbtame interviu „Lietuvos žinioms“ sakė užsienio reikalų ministras.

Dešimčiai tūkstančių žiūrovų, kurie pirmadienį gėrėjosi įspūdingu Rusijos kariniu šou, ne tik priminė apie praeitį, tačiau ir leido pasiruošti ateičiai, rašoma CNN. Nors oficialiai kasmetinis grandiozinis paradas yra skirtas Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, ji Kremliui tuo pačiu suteikia galimybę pademonstruoti visai šiuolaikišką karinę galią.

Maskva siekia palaikyti nestabilumą tam, kad pavyktų padidinti naftos kainas - tai viena populiariausių teorijų, naudojamų siekiant paaiškinti Rusijos užsienio politiką Viduriniuosiuose Rytuose. Milijardierius investuotojas T. Boone‘as Pickensas neseniai vėl priminė šį požiūrį siedamas jį su Rusijos intervencija į Siriją. Teorija nurodo, kad Rusija prisideda prie nestabilumo, kuris sugeneruoja netikrumą, keliantį naftos kainas.

 Lietuvos karinė žvalgyba prognozuoja, kad Rusijoje toliau plis didžiavalstybinio šovinizmo nuotaikos, o Maskvos užsienio politika darysis vis agresyvesnė.

Europos Sąjunga – nuolat augantis ir besikeičiantis organizmas tarptautinėje arenoje. Beieškodama savo vietos po saule ir siekdama nesubyrėti šalių narių interesų verpetuose ji taip pat siekia dalyvauti svarbiausių tarptautinių klausimų sprendime. Tiesa, vieną pagrindinių turimų įrankių – vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai – ES renkasi ne pagal galingumą ar naudingumą, o pagal sąrašą punktelių, prie kurių turi būti padėti pliusai.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje niekada nebuvo ir nėra Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių klausimas.

„Pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradėjusi Italija turėtų padaryti poveikį ES užsienio politikai. Būtent naujo impulso ES užsienio politikoje paieškos yra vienas iš kertinių Italijos pirmininkavimo prioritetų. Esu tikras, kad su šia užduotimi Italija, kuri yra viena iš Bendrijos steigėjų ir kuri ES Tarybai pirmininkaus dvyliktą kartą, puikiai susitvarkys“, – įsitikinęs Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas (ERK) Gediminas Kirkilas.