užsienio politika

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė išreiškusi nepasitikėjimą konservatorių Vyriausybės Užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku, nes jis naudodamasis jos vardu vykdė užsienio politiką, kuriai ji nepritarė. Tai ji pareiškė debatų LRT televizijos eteryje metu, kur apie V.Ušacko atleidimo priežastis prezidentės paklausė jos oponentas antrajame prezidento rinkimų ture Zigmantas Balčytis. „Valstybės prezidentas, vykdydamas užsienio politiką, vykdo ją kartu su Vyriausybe.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kandidatas į prezidentus Artūras Paulauskas pristatydamas užsienio politikos viziją teigė, kad ji dabar chaotiška. Jis taip pat kritikavo jos formuotojus. Darbo partijos iškeltas kandidatas atkreipė dėmesį ir į santykių su kaimyninėmis šalimis stiprinimą. Darbo partijos iškeltas A. Paulauskas mūšyje dėl prezidento posto kausis nebe pirmą kartą.

Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, svarbiausias klausimas per šiuos prezidento rinkimus turėtų būti mūsų šalies integracija į Europos fiskalinę politiką. „Aišku, kad užkulisiuose šis klausimas yra svarstomas ir, tikriausiai, Dalia Grybauskaitė skiria jam daug laiko, bet visuomenė negauna informacijos: „Ar Lietuva integruojasi į fiskalinę politiką taip, kaip dabar ketinama integruoti? - kalbėjo ekonomistė, apsilankiusi kandidato į prezidento postą Naglio Puteikio spaudos konferencijoje.

„Šiandien Lietuvoje matome gana stipriai surežisuotą gyvenimą. Net prezidento rinkimai jau yra užkulisiuose surežisuotas spektaklis. Šiandien politologai komentuoja, kad dauguma kandidatų, kurie eina varžytis su dabartine prezidente, nerodo noro kovoti“, – pirmadienį sakė kultūros istorikas Darius Kuolys. Pasak jo, šiame surežisuotame politiniame spektaklyje išsiskiria vienas personažas.

Prezidentė savo metiniame pranešime aiškiau nei bet kada pasisakė apie užsienio politiką. Pagaliau pasakė, kas yra Lietuvos sąjungininkai, nors Lenkija paminėta tik kitų šalių kontekste, ne kaip strateginė partnerė. Pokalbis apie šalies vadovės metinį pranešimą LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnu Vytautu Gapšiu ir Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį skaitė savo metinį pranešimą, kuriame, be kita ko, akcentavo ir šalies užsienio politikos, gynybos aspektus. Politologas, istorikas Antanas Kulakauskas šią kalbą įvertino kaip puikų politinės retorikos pavyzdį. „Ši kalba – vienas geriausių politinės retorikos meno pavyzdys.

Penktasis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kurį ji skaitys Seime ketvirtadienį, bus rinkiminis, mano politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Tiek jis, tiek kiti LRT.lt portalo kalbinti politologai sako, kad šalies vadovė greičiausiai skirs sau nuopelnų dėl makroekonominių procesų, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas užsienio politikai. Metinis prezidentės pranešimas šiemet bus perskaitytas anksčiau nei įprasta – mat artėja prezidento rinkimai.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) informuoja apie galimas grėsmes, bet pats jų prevencija neužsiima, sako departamento direktorius Gediminas Grina. „Mes siūlome veiksmus dėl prevencijos, o ne patys prevenciją darome. Pavyzdžiui, teikiame Užsienio reikalų ministerijai, kas galėtų įvažiuoti į Lietuvą, o kas galėtų kelti grėsmę. Politinis lygmuo sprendžia grėsmės atitikimą, galbūt yra kitų interesų.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Per prezidento rinkimų įkarštį tylintys ir svarbiais užsienio politikos klausimais nepasisakantys kandidatai patys kiša sau pagalius į ratus, portalui LRT.lt teigia politologai ir apžvalgininkai. „Jei šie vyrukai ir toliau lauks, tai gali atsitikti kaip tame posakyje apie traukinį – jis ims ir jų nelauks“, – tvirtina politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Kremlius siekia padalinti Ukrainą ir aneksuoti Krymą, o Vakarai nesugeba sulaikyti Rusijos, nes JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politika yra tokia pat bestuburė, kaip ir Europos Sąjungos (ES). Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina žymus rusų politikos ekspertas, JAV smegenų centro Hudson Institute bendradarbis, solidarumo su Maidanu komiteto Rusijoje organizatorius Andrejus Piontkovskis.

Tie, kas mane pažįsta, žino, jog esu ramus, santūrus, tolerantiškas žmogus. Kai kas kartais sako – net per daug. Tačiau aš nelaikau šių savybių yda. Be viso kito, gyvenime naudojuosi „Facebook“. Nieko nenustebinsiu, žinau, tačiau ir neketinu stebinti. Tiesiog sakau, kad naudojuosi – ir man tai patinka. Ypač dėl to, jog galiu daugiau ar mažiau tiesiogiai bendrauti su žmonėmis. Atsakau visiems. Net ir labai piktiems. Mane patį sunku supykdyti.

Vilniaus meras Artūras Zuokas LRT televizijos laidai „Savaitė“ atskleidė, jog apsisprendė dalyvauti Prezidento rinkimuose. Jis tvirtina norįs, kad visoje Lietuvoje būtų taip gera gyventi, kaip Vilniuje.

Šalies vadovė alergiškai vengia tvarkyti reikalus su Rusija, su kuria nesiseka susikalbėti ir premjerui. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesugebėjo tinkamai reaguoti į Rusijos pritaikytą Lietuvai ekonominį boikotą, todėl politologai jai siūlo dar kartą atsiversti Konstituciją. Pastarųjų savaičių įvykiai diskreditavo ne tik Prezidentūrą, kuri, atrodo, jau rengiasi 2014 m. vyksiantiems Prezidento rinkimams, bet ir sudavė smūgį Vyriausybei.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo užsipulta pirmadienį, likus dviems savaitėms iki rinkimų, už „beprotiškai rizikingai zigzaginį“ atsaką į Jungtinių Valstijų iniciatyvą nubausti Siriją už įtariamą cheminių ginklų panaudojimą. A.Merkel yra priversta atsakyti į nuožmų opozicijos puolimą, penktadienį ignoravusi Vašingtono raginimą duoti „tvirtą“ atsaką Damaskui, kurį palaikė 11 Didžiojo dvidešimtuko grupės (G-20) susitikimo šalių, kitą dieną iniciatyvai pritarė.

Vilniuje ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksiantis Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimas, kuriame ketinama tartis dėl bendros saugumo ir gynybos politikos. Ministrai Vilniuje taip pat gali aptarti padėtį Sirijoje. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad ministrai ketina kalbėti apie gruodį vyksiantį ES viršūnių susitikimą, skirtą gynybos klausimams, taip pat ES ir NATO santykius.

Vyriausybės posėdyje nuspręsta užmegzti diplomatinius santykius su septyniomis Afrikos, dviejomis Lotynų Amerikos ir viena Okeanijos valstybe: Grenada, Komorų Sąjunga, Kongo Demokratine Respublika, Kubos Respublika, Pusiaujo Gvinėjos Respublika, Somalio Respublika, Sudano Respublika, Svazilando Karalystė, Togo Respublika ir Vanuatu Respublika.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Šalies vadovų reakcija į neteisėtai paviešintus Lietuvos ambasadorių Azerbaidžane ir Vengrijoje pokalbius liudija, kad karalius – nuogas: įvairių institucijų vadovai jaučiasi esą visažiniai, manydami, kad žinias ir protą jiems suteikia jų aukštos pareigos, bet iš tiesų taip nėra. Tokį praūžusį diplomatinio skandalo Lietuvoje vertinimą naujienų tinklalapiui LRT.lt pateikia buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Mečys Laurinkus.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Politologų teigimu, Baltijos valstybių Prezidentų susitikimas su JAV prezidentu Baracku Obama surengtas siekiant patikinti, kad Baltijos šalys svarbios sąjungininkės Valstijoms ir paraginti jas toliau tokiomis išlikti. Be to, tai ir atitinkama žinia Rusijai, paaštrėjus jos ir JAV nesutarimams. Prieš 15 metų į Vašingtoną pasirašyti bendradarbiavimo chartijos vykusio Prezidento Algirdo Brazausko kadencija ėjo į pabaigą.

Taip pavadintą ataskaitą 2011 m. JAV Nacionalinio saugumo tarybos užsakymu paruošė tarptautinė agentūra „Statistics Group“. Labiausiai verta dėmesio yra tai, kad dokumento (kuris, beje, yra laisvai prieinamas) įvade nurodyta, jog jame, be visa kita, buvo remiamasi operatyvine M-5, CŽV ir „Mossad“ informacija. Kartu pabrėžiama, kad ataskaita yra visiškai apolitiška ir vengia bet kokių ideologinių nuostatų. Ji yra gana didelė, nes aptaria iš esmės visas Rusijos gyvenimo sritis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams liepos 22 d. Briuselyje nusprendus organizacijos „Hezbollah“ karinį sparną įtraukti į teroristinių organizacijų sąrašus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad regiono stabilumas lieka svarbus ES interesas, todėl politinis dialogas su Libanu bei ES pagalbos teikimas turi būti tęsiamas. „Turime vadinti dalykus tikraisiais vardais, atėjo laikas pasakyti tiesą.

Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas gegužės 28–30 dienomis Jeruzalėje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje kovos su antisemitizmu klausimams (The 4th International Conference of The Global Forum for Combating Antisemitism), pristatė Lietuvos vykdomus Holokausto aukų atminimui skirtus projektus.

Glaudus bendradarbiavimas su Baltijos ir Šiaurės šalimis tapo esminiu Lietuvos užsienio politikos prioritetu, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Prieš beveik ketverius metus tapusi Lietuvos prezidente nubrėžiau aiškią Lietuvos bendradarbiavimo su Baltijos ir Šiaurės šalimis viziją - siekti kuo glaudesnių santykių, dialogo ir bendradarbiavimo visose srityse: nuo politikos iki verslo ir kultūros.

Nuolat tarp įvairių interesų laviruojanti šimtadienį atšventusi Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė pasižymi rekordiniu populiarumu ir jau turi kuo pasigirti. Vengė „karpymų“ Dabartinis ministrų kabinetas, skirtingai nei ankstesnė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nesiėmė drastiškų mokesčių sistemos pokyčių, įvairių „karpymų“, o sudarinėjo darbo grupes ir nuolat painiojosi vertinimuose.

2012 m. gruodžio 14 d. Rusijos laikraštis „Kommersant“ pranešė apie Užsienio reikalų ministerijos parengtą naują užsienio politikos koncepciją. Vėliau šalies žiniasklaidoje pasirodė žinių, kad naujoji koncepcija, pateikta prezidentui V. Putinui, buvo jo sukritikuota, nes pasirodė „per švelni“ . Pagaliau, į koncepcijos redakciją įvedus atitinkamus pakeitimus, šių metų vasario 18 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė naują šalies užsienio politikos koncepciją, tą pačią dieną patvirtintą...

Vladimiras Laučius, LRT.lt „Tai, kad tie patys žmonės, kurie atėmė gebėjimą veikti užsienio politikos srityje, dabar kritikuoja užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kuris bando atkurti mūsų išbarstytą potencialą, man atrodo mažų mažiausiai neobjektyvu. Juolab kad ir užsienio diplomatų reakcijos į mūsų dabartinius veiksmus regione yra vienareikšmiai teigiamos“, – kalbėdamas naujienų portalui LRT.lt antradienį pažymėjo Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.

Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame regione netradicinės grėsmės "lenkia" tradicines savo aktualumu, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.

Vadim Volovoj, Geopolitinių studijų centro ekspertas, politikos mokslų daktaras Lietuvos santykiai su Rusija jau senokai yra komplikuoti, galima sakyti – net konfliktiniai. Blogina juos keli esminiai momentai. Pirmiausia, žinoma, energetika. Yra pagrindo manyti, kad „Gazprom“ kainų politika Lietuvos atžvilgiu yra diskriminacinė ir politiškai motyvuota, nors Rusijos dujų milžino atstovai taip nemano (bent oficialiai tai neigia), ir ginčas jau sprendžiamas tarptautiniame arbitraže.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 25-27 dienomis Santjage, Čilėje, dalyvaus Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių bendrijos (CELAC) ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių bei užsienio reikalų ministrų susitikimuose. Tai bus septintasis ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių atstovų susitikimas nuo 1999 metų ir pirmasis su CELAC - nauja visą Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regioną vienijančia organizacija, veikiančia nuo 2010 metų.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Artimiausioje perspektyvoje – antroji B. Obamos inauguracija sausio gale. Europoje nusimato nemažai pokyčių: vasarį į valdžią Italijoje bandys grįžti S. Berlusconi, vasarą Europos Sąjungos gretas papildys Kroatija, rudenį Vokietija rinks Bundestagą ir naują kanclerį, kuriuo, neabejojama, vėl taps Angela Merkel. Niūrios prognozės Ispanijai – ekspertų manymu, šalyje krizė tik gilės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį tęsia darbo susitikimus su pateiktais kandidatais į socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus formuojamos vyriausybės narius. Pirmadienio rytą po susitikimo su šalies vadove socialdemokratų į užsienio reikalų ministrus siūlomas ambasadorius Baltarusijoje Linas Linkevičius buvo gerai nusiteikęs.

Naujų Kinijos vadovų laukia rimtų iššūkių ir išbandymų dešimtmetis. Visas pasaulis įdėmiai stebės, kaip antra pagal dydį pasaulio ekonomika sugebės išlaikyti augimo tempus ir įgyvendinti svarbias reformas. Kinijos valdžios pasikeitimas oficialiai baigėsi. Kas dešimt metų rengiamas Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas vainikuotas naujo vadovo išrinkimu. Ateinantį dešimtmetį šalį į priekį ves Xi Jinpingas – jis Kinijos prezidento poste pakeis iki šiol šaliai vadovavusį Hu Jintao.

Sirijos opozicinės grupuotės savo lyderiu išsirinko nuosaikų islamo dvasininką. 52 metų šeichas Ahmedas al Chatibas (Ahmed al-Chatib) sekmadienio vakarą Katare paskirtas naujos nacionalinės koalicijos vadovu, praneša agentūra AFP. Iš Damasko kilęs A. al Chatibas prieš tris mėnesius išvyko iš Sirijos po to, kai kelis kartus buvo suimtas prezidento Bašaro al Asado (Bashar al Assad) saugumo pajėgų.

Lietuvos ambasada Minske buvo apmėtyta Molotovo kokteiliais. Lietuvos užsienio politikos formuotojai paskubėjo pareikšti, kad tai teroristinis aktas. Vis dėlto, šioje situacijoje ekspertai linkę įžvelgti savanaudiškus Rusijos kėslus. Tačiau šio įvykio fone Baltarusija pranešė, jog per Klaipėdą nebus gabenami jos kroviniai.

Dalia Grybauskaitė sekmadienį nevyks į Varšuvą dalyvauti Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime. Prezidentės atstovės spaudai teigimu, šalies vadovė iškilmėse nedalyvaus dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų. „Dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų prezidentė šiemet lapkričio 11 dieną nenuvyks į Lenkiją.

Prie Lietuvos ambasados Varšuvoje veikiančiame Lietuvos kultūros centre atidaryta Lietuvos medinių sinagogų nuotraukų ir autentiškų sugriuvusios Sedos medinės sinagogos fragmentų paroda. Renginyje dalyvavo įvairių Lenkijos ir tarptautinių žydų organizacijų bei kultūros institucijų, Varšuvos žydų bendruomenės atstovai, meno istorikai, Lenkijoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, žurnalistai, lenkų ir lietuvių studentai.

Ketvirtus kadencijos metus pradėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė daugiausia energijos kreipia toliau žabodama ekonomiką žalojančias monopolijas ir korupciją, tačiau kitas ūkiui svarbias sritis tarsi palieka savieigai. Seimo narių ir ekonomistų pastebėjimu, D. Grybauskaitė trečiaisiais vadovavimo šaliai metais palaikė Vyriausybės ekonominę politiką ir nei aktyviai kritikavo politikus, nei jų pačių buvo kritikuojama. Lygiai taip pat politikų nesutelkė, nors tokių galimybių esą turėjo.

Praėjusią savaitę Londone atidarytas aukščiausias dangoraižis Europoje. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Kataro premjeras šeichas Hamadas bin Jassimas al-Thanis. Jo šalies turto fondui priklauso 95 proc.

Egipte pagaliau išrinktas prezidentas. Juo tapo Musulmonų brolijos atstovas M. Mursis, kuris varžėsi su buvusiu šalies premjeru A. Shafiqu. Galutinių rezultatų buvo laukiama su dideliu nerimu, mat, pirminiais duomenimis, M. Mursis (52 proc.) aplenkė varžovą (48 proc.) tik keliais procentais. Tokioje situacijoje galėjo atsitikti bet kas, nes Egiptas šiuo metu yra pasidalijęs į dvi stovyklas ir gyvena Tahriro aikštėje. Todėl klaidos kaina būtų labai didelė: faktiškai – pilietinis karas.

Lietuva, nors ir išgyvenusi skaudžią istoriją, turi vykdyti Rusijos atžvilgiu „naująją Ostpolitik“  ir taip padėti įgyvendinti Europos Sąjungos interesą – suartėti su didžiąja Rytų strategine partnere, mano Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis. „Lietuva, be abejo, jautriausiai reaguoja, nes yra pasienio valstybė ir turi tokią skaudžią istoriją, tačiau vis dėlto Rusija buvo ir bus ES strateginė partnerė.

Konstitucija įpareigoja, Prezidentė perskaito. Kai kas kažką supranta. „Kažką“ reiškia nežinia ką. Politiniai tekstai kaip ir poezija gali būti daugiaprasmiai. Netgi beprasmiai. Sovietmečiu komunistų partijos suvažiavimai būdavo svarbūs įvykiai. Ne vienas „homo sovieticus“ įdėmiai klausydavo partijos vadų pranešimų – ne todėl, kad labai įdomu, o todėl, kad prireikdavo citatoms. Tačiau ūkio ir visuomenės raidos atžvilgiu tie kalbėjimai būdavo gana beprasmiai.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas per Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimą užtikrino JAV prezidentą Baracką Obamą, kad Rusija po to, kai Vladimiras Putinas dar kartą buvo išrinktas prezidentu, ir toliau išlaikys užsienio politikos tęstinumą, skelbia „RIA Novosti“. D. Medvedevo ir B. Obamos susitikimas Kemp Deivide buvo neoficialus.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pareiškė, kad yra pasirengęs įsiklausyti į Vakarų valstybių nuomonę, jog su buvusios šalie premjerė Julijos Tymošenko kalinimu ir jos sveikatos būkle susijusi situacija gali paveikti šalies santykius su užsienio valstybėmis. Prezidentas teigė nemanantis, kad dėl J. Tymošenko, šalis patirs politinę izoliaciją, skelbia ria.ru.

Britų užsienio reikalų ministras Williamas Hague kritikavo Jungtinės Karalystės piliečius, kurie kelionių užsienyje metu šalies atstovybėms ir ambasadoms skambina absurdiškiausiais klausimais. Įvairios konsulines paslaugas teikiančios institucijos pateikė aibę įvairiausių užklausų, kurios stulbina keistumu ir absurdiškumu.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis kovo 9–10 dienomis Kopenhagoje dalyvaus neoficialiame Europos Sąjungos užsienio reikalų susitikime (Gymnich), kuriame ketinama aptarti ES užsienio politiką dabartinės ekonominės krizės ir mažėjančių išteklių sąlygomis. Susitikime bus diskutuojama dėl 2003 m. priimtos Europos saugumo strategijos atnaujinimo.

Politikų abejingumas užsienio politikai atrodo graudžiai, o skubėjimas inertiškai pristabdomas tik tada, kai pasipiktina visuomenė, nors tai irgi nutinka gana retai. Buvo apsikvailinta skubiai ir uoliai, neskaičius Europos Konstitucijos sutarties, kuri taip ir neįsigaliojo. Dabar tik visuomenės protestai pristabdė nelabai galvojant pasirašytos antipiratinės prekybos sutarties (ACTA) ratifikavimą.

Aktyvus diskursas apie ekonominę posovietinės erdvės integraciją Muitų sąjungos, Vieningosios ekonominės erdvės, o dabar jau ir Eurazijos sąjungos sukūrimo rėmuose tik didėja. Baltarusijos Respubliką su šiais procesais tiesiogiai susijusi.

Praėjusiais metais arabų pasaulį sukrėtę įvykiai dar toli gražu nepasibaigė ir tarptautinė bendruomenė turėtų laikytis nesikišimo į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos politikos, teigė Rusijos užsienio reikalų ministras. „Pokyčiai regione dar neartėja prie pabaigos, o mes esame tik pradžios liudininkai“, – žurnalistams sakė Sergejus Lavrovas.

Vyriausybė nutarė užmegzti diplomatinius santykius su Pietų Sudano Respublika. Diplomatinių santykių užmezgimas su Afrikos šalimis svarbus Lietuvai dalyvaujant Europos Sąjungos bendroje užsienio politikoje bei užsitikrinant paramą Lietuvos siekiui 2014–2015 metais tapti nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. Pietų Sudanas būtų 158-oji pasaulio valstybė, su kuria Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitikime su Izraelio ambasadore Lietuvai Hagit Ben-Jakov (Hagit Ben-Yaakov) pabrėžė ypač aktyvią Lietuvos ir Izraelio dvišalių politinių ir ekonominių santykių plėtrą 2011 metais, abiejų šalių vyriausybių pastangas kurti dinamišką ir pozityvią dvišalių santykių darbotvarkę. Kitais metais Lietuva ir Izraelis švęs diplomatinių santykių dvidešimtmetį. Šia proga A.Ažubalis pakviestas apsilankyti Izraelyje.