užsienio politika

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įgaliojo premjerą Andrių Kubilių vykti į Prahą į susitikimą su JAV prezidentu Baraku Obama. Kai šis pranešimas pasirodė balandžio 1-ąją, pamaniau, kad tai yra balandžio 1-osios dienos žiniasklaidos paskelbtas pokštas. Įsitikinęs, kad tai visai ne pokštas, manau, kad toks Prezidentės D.Grybauskaitės sprendimas yra, švelniai tariant, abejotinas. Atsižvelgiant ir į Prezidentės konstitucines pareigas, ir į Lietuvos užsienio politikos prioritetų strategiją.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Briuselyje susitikęs su Izraelio užsienio reikalų ministru Avigdoru Libermanu (Avigdor Liberman) aptarė dvišalio politinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimus, Europos Sąjungos (ES) ir Izraelio santykių plėtrą, Artimųjų Rytų taikos proceso ir Irano klausimus. A. Ažubalis susitikime pabrėžė istorinius Lietuvą ir Izraelį siejančius ryšius ir dvišalių santykių darbotvarkėje pasiektą naują kokybinį etapą.

Bendradarbiavimo stiprinimas su Šiaurės šalimis turi išlikti Lietuvos užsienio politikos prioritetu, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai, anot šalies vadovės, Lietuvai leis geriau ginti savo interesus Europos Sąjungoje (ES). Pirmadienį D. Grybauskaitė susitiko su Seimo Europos reikalų komiteto nariais ir aptarė Lietuvos poziciją svarbiais ES klausimais. Per susitikimą pabrėžta bendradarbiavimo su Šiaurės valstybėmis reikšmė. "Europos Sąjungoje stiprėja regioninis bendradarbiavimas.

Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, Europos kaimynystės programos dalyvis Alvydas Medalinskas teigia, jog Lietuvos diplomatija ne visada rėmė Ukrainos oranžinę revoliuciją. Pasak jo, prezidentas Valdas Adamkus į 2004 metų įvykius buvo įtrauktas tik paskutinę akimirką. Nuoroda į video pokalbį - teksto pabaigoje. A.Medalinskas teigia, jog nėra pagrindo pasiduoti supaprastintam Lietuvos užsienio politikos vaizdui, kuris pateikiamas žiniasklaidoje.

Seimo užsienio reikalų komiteto narė, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė portalui „Balsas.lt“ sakė esanti labai patenkinta, jog buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tapo Europos Sąjungos (ES) misijos Afganistane vadovu ir specialiuoju įgaliotiniu.

Pradėjus D.Grybauskaitei eiti prezidentės pareigas, atsirado blaškymosi Lietuvos užsienio politikoje.  Šis blaškymasis kenkia Lietuvos Rytų politikai ir tuo pačiu apčiuopiamai negali pagerinti santykių su Rusija. Manau, šios jos norimos naujovės yra susijusios su darbu Europos Komisijoje ir atvažiavusi ji pažvelgė į Lietuvos užsienio politiką Briuselio akimis.

Pastaruoju metu dažnai kritikuojama Lietuvos diplomatija gali priminti, jog iš esmės jos iniciatyva sutelktomis Europos Sąjungos pastangomis pavyko užtikrinti, kad nedidėtų skaičius šalių, negerbiančių Gruzijos teritorinio vientisumo, kad ES pradėtų dialogą su Baltarusija dėl vizų režimo palengvinimo, kad didesnį politinį pagreitį įgytų Rytų partnerystė, o Moldovai būtų teikiama skubi finansinė ir politinė parama.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis išvyksta į Romą, kur vasario 20-ąją dalyvaus reguliariame Europos centro dešiniųjų - Europos liaudies partijos užsienio reikalų ministrų susitikime. Jame dalyvaus trylikos Europos Sąjungos (ES) šalių narių užsienio reikalų ministrai ir dešimt užsienio reikalų ministrų iš Rytų partnerystės šalių, Balkanų ir Turkijos. Susitikime ketinama aptarti situaciją Ukrainoje, Moldovoje, Balkanuose, Kaukaze.

Sunki ir sudėtinga mūsų istorija.  Europoje surasime ne vieną panašią,o gal dar ir žiauresnę istoriją išgyvenusią  tautą. Ar teisingai elgiasi kai kurie mūsų politikai bandydami dirbti už istorikus? Tokie jau tie politikai - vieni keliauja vietoj to, kad dirbtų, kiti kaip klounai juokina tautą, o keli garbingieji vis siekia perauklėti kaimynus. Netgi patyręs politikas  Audronius Ažubalis vos tapęs URM ministru pradėjo mokyti rusus, kaip jie turėtų elgtis.

Ar Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris? Sprendžiant iš ekonominių  realijų – ne. Lietuvos eksportas ir importas iš Lenkijos neviršija 10 procentų, remiantis Lietuvos Statistikos departamento informacija. Galima būtų vertinti, kiek ta tariama strateginė partnerystė paremta abiejų valstybių istorija. Lenkija po I pasaulinio karo buvo okupavusi Lietuvos sostinę Vilnių ir gretimas jo teritorijas. Netgi buvo planai okupuoti visą Lietuvą.

Tik prisiekęs Seime, naujasis užsienio reikalų ministras A.Ažubalis interviu bandė apibrėžti savo būsimos politikos parametrus. Arba kitaip sakant, tiek prisišnekėjo, kad jau dabar sunku įsivaizduoti, kaip jis dirbs su kolegomis iš įvairių šalių. Bet blogiausia, kad iš ministro interviu kiek nors daugiau aiškumo dėl būsimos Lietuvos užsienio politikos, tikrai neatsirado, jei nepasakyti blogiau.

Naujasis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmojo užsienio vizito vyks į Italijos sostinę Romą, kur rengiamas tradicinis Europos liaudies partijos, tai yra dešiniųjų ir centro partijų užsienio reikalų ministrų pasitarimas prieš Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) posėdį Briuselyje. "Pirmas mano vizitas bus daugiašaliu formatu - Romoje (vasario - ELTA) 20 dieną renkasi Europos liaudies partijos, tai yra dešiniųjų ir centro partijų užsienio reikalų ministrai.

Per pusę metų, praleistų Simono Daukanto aikštės rūmuose, prezidentė Dalia Grybauskaitė privertė ant pirštų galų vaikščioti visų kitų Lietuvos valdžios šakų politikus. Ar Lietuvos prezidentė tokia pat galinga ir užsienyje, ypač “artimajame” (pagal Konstituciją jos svarbiausia užduotis yra ginti valstybės interesus plačiajame pasaulyje)? Dabar kaip tik prasideda D.Grybauskaitės tarptautinių išmėginimų laikotarpis.

Gestų kalbos specialistai pataria vengti nurodomųjų gestų. Pavyzdžiui, atkištas ar iškeltas rodomasis pirštas, jau nekalbant apie sugniaužtą kumštį, – tokie signalai suprantami kaip gąsdinimas, agresyvumas ir valdingumas. Psichologai mano, kad tokie gestai rodo ne tik negatyvų požiūrį į pašnekovą, bet ir sukelia susierzinimą: juk žmogui susidaro įspūdis, kad jam nurodinėja ir net grasina.

Lietuvos politologai ir apžvalgininkai, užsienio politikos ekspertai ir diplomatai, pagaliau ir patys politikai bando suprasti Prezidentės D. Grybauskaitės priimamų sprendimų ir pasisakymų motyvus bei jų tikslus. Daug kam iki šiol neaišku, kodėl pirmasis išrinktąją Prezidentę darbo vizitu pagerbė paskutiniu Europos diktatoriumi tituluojamas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.

Tauta, jei tikėsime paskelbtais apklausos rezultatais, mano, jog šalies užsienio politika, o konkrečiai atsisakymas (ar neįstengimas) susibičiliauti su Kremliumi, ją skurdina, daro nelaimingą, brangina dujas ir kitaip “ėda gyvenimą”. “Lietuvos užsienio politiką blogai vertina 53,6 proc. respondentų.

Į Seimo užsienio reikalų komiteto vadovo postą, kuris lieka laisvas konservatoriui Audroniui Ažubaliui tampant užsienio reikalų ministru, pretenduoja trys Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantys politikai. Jų nuostatos aiškiai priešingos prezidentės užsienio politikos krypčiai. Trys kandidatai Komiteto vadovo kėdę šiuo metu matuojasi trys TS-LKD politikai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Emanuelis Zingeris ir Egidijus Vareikis. „Balsas.

Premjeras Andrius Kubilius atmeta teiginius neva kandidatas į užsienio reikalų ministrus Audronius Ažubalis yra priešiškai nusiteikęs Rytų atžvilgiu. Ministras Pirmininkas, paklaustas, kaip vertina tai, kad A. Ažubalis kritikuojamas dėl pernelyg aštrios retorikos Rytų atžvilgiu, juokavo, kad jį patį reikėtų kritikuoti dar labiau. Premjeras sakė, kad Lietuvos užsienio politikos doktrina yra paprasta ir aiški, o gąsdintis retorikos nematąs jokios prasmės.

Sausio 1-ąją Kazachstanas, iš Graikijos perėmęs pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) kelia sau ambicingus planus. Kartu jis stengiasi į veiklą kuo labiau įtraukti ir Lietuvą, pirmininkausiančią po metų. Taip bus išsaugotas darbų tęstinumas ir abiem šalims bus lengviau įgyvendinti savo tikslus. Kazachstanas geografiškai toli nuo Lietuvos, tačiau artimas istoriškai.

Vakar, sausio 13 d. jau 19 metų praėjo nuo tos dienos kai Lietuva  patyrė buvusios TSRS reakcinių jėgų išpuolį, nusinešusį žmonių gyvybių. Šios aukos, kaip ir taikingas Baltijos kelias sustiprino Tautos ryžtą apginti savo laisvę. Tai padėjo sulaukti kitų tautų palaikymo, tarp jų ir Rusijos demokratinių jėgų. LR Seime, minint sausio 13 – Laisvės gynėjų dieną, iš Seimo tribūnos nuskambėjo istoriškai ir politiškai prasmingos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės bei kitų pranešėjų kalbos.

Ritualinę Valdo Adamkaus užsienio politiką, prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau vykdo atvirkščiai. Pomėgis įamžinti save bet kokios spalvotos revoliucijos tribūnoje ir operetiniai antirusiški pareiškimai, šalies viduje apsistačius GAZPROM tarpininkų parankiniais, buvo būdingi V. Adamkui.

„Mes vis dar esame kare ir, atrodo, kariaujame amerikiečių pusėje. Tai viena. Antra, tokiomis kalbomis eskaluojame Amerikos pasitraukimą iš regiono, puikiai žinodami, kokią reikšmę Amerikos veiksmai turi Lietuvai kaip valstybei. Dabar gavosi taip, kad ne tik Ameriką išstumiame, bet ir savo žmones atiduodame teroristų taikiniams“. Štai taip. Pasirodo, karas jau vyksta, Lietuva irgi kariauja.

Premjeras Andrius Kubilius pozityviai vertina Lietuvos darbą užsienio politikos srityje, o iškylančias diskusijas vadina abstrakčiai - "įdomiomis". "Diskusijos dėl užsienio politikos yra įdomios, bet, mano įsitikinu, Lietuva pakankamai sėkmingai per visus šiuos metus siekė savo užsibrėžtų tikslų ir kitiems metams mes labai sėkmingai planuojame savo strateginės veiklos prioritetus, taip pat ir užsienio politikoje.

Lietuvos tarptautinis kursas didžiai daliai visuomenės lieka neaiškus. Ar prezidentė Dalia Grybauskaitės tvirta ranka veda į Rytus? Draugiškas skambutis į Kremlių  Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Atlapotos durys Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai.

Baigiantis pirmiesiems prezidentavimo metams, Barackas Obama žengė drąsų žingsnį – nusprendė padidinti karių skaičių Afganistane. Kairieji kritikai primena, kaip Korėjos karas pakenkė Hario Trumano prezidentavimui, o Vietnamo karas – Lindono Džonsono administracijai. Taigi B. Obama rizikuoja tapti trečiuoju demokratų prezidentu, kurio vidaus politikos pasiekimus užtemdytų sudėtingas karas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar nesuformavo aiškių užsienio politikos gairių, tačiau mėgina demonstruoti tos politikos stuburą. Visgi, atsisakyti aktyvumo posovietinėje erdvėje būtų klaida, - perspėja politikos apžvalgininkas, buvęs diplomatas Alvydas Medalinskas. Jis teigia nesutinkantis su paplitusia nuomone, kad prezidentės judesiai užsienio politikoje  buvo visiškai klaidingi.