užsienio politika

Rusijos analitikų kaltinimai Lietuvai – iš „kito pasaulio“, – mano Europos Sąjungos pasiuntinys Afganistane, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ilgametis diplomatas Vygaudas Ušackas. „Lietuva, Latvija ir Estija šiandien yra ne kas kita, kaip JAV naudojami įtakos įrankiai Europoje. Valstijos, kaip Trojos arklį, įvesdino į Europos Sąjungą šias „jaunosios demokratijos šalis“ tik tam, kad turėtų atsvarą Senajai Europai. Dabar šios šalys, kaip čia pasakius, yra šventesnės už Romos popiežių.

Rusijos spaudai kaltinant Lietuvą tarnavimu JAV, o Lietuvoje netylant diskusijoms dėl to, ar šalies užsienio politika netapo pernelyg prorusiška ar probaltarusiška, viską komplikuoja vidinė politinė kova. Amerikos įtakoje? Baltijos šalys Europos Sąjungoje – „Trojos arklys“ iš JAV. Tokią nuomonę interviu metu vyriausiajam Newsbalt.ru redaktoriui išsakė garsus rusų istorikas, rašytojas ir publicistas Nikolajus Starikovas.

Vašingtone su darbo vizitu viešinti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentui Joe Bidenu. Toks susitikimas įvyko po trečiadienį Nekalto Prasidėjimo bazilikoje Vašingtone surengtų šv. Mišių, kurios buvo skirtos maldai už šią vasarą mirusį Vatikano nuncijų JAV arkivyskupą Pietro Sambi. Pamaldose taip pat dalyvavo JAV diplomatinis korpusas, aukščiausi JAV katalikų bažnyčios hierarchai.

Ukrainos nepriklausomybės dvidešimtmečio proga prezidentas V. Janukovyčius konstatavo: „Mes galutinai apsisprendėme dėl savo ateities, Europa tapo Ukrainos užsienio politikos tapatybės pagrindu, o Europos vertybės — mūsų plėtros pagrindu.

Ukraina planuoja plėtoti gerus santykius su Rusija, tačiau savo ateitį sieja su Europa, penktadienį išspausdintame straipsnyje teigia Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. „Nepaisant sunkumų, pagrindinis žingsnis buvo žengtas: mes pagaliau apsisprendėme dėl savo ateities. Europa tapo Ukrainos užsienio politikos tapatybės pagrindu, o Europos vertybės – mūsų plėtros pagrindu“, – laikraštyje „Zerkalo Nedeli Ukraine“ išspausdintame straipsnyje teigia V. Janukovyčius.

Užsienio reikalų ministerija (URM), Seimo užsienio reikalų komitetas (URK) ir prezidentūra nepadarė namų darbų, – mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus galvos reikalauti jis nelinkęs. „Atskirčiau dvi problemos dalis. Vienas klausimas – valdininkai. Čia atliekami tikslūs normatyviniai veiksmai, pagal galiojančias formalias normas. Kas kita yra politikų ir institucijų vadovų atsakomybė.

Labai gaila, bet panašu, kad galimai Lietuvos aukščiausių pareigūnų padaryta eilinė išdavystė galutinai sužlugdys Lietuvos, kaip patikimos partnerės įvaizdį ir prestižą. Talkininkaujant Lietuvos valdžiai Baltarusijoje buvo areštuotas neeilinis Baltarusijos valdžios kritikas. Reikia atkreipti dėmesį, kad A. Beliackis yra Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH), vienijančios 164 organizacijas iš viso pasaulio, viceprezidentas. Žinomas ir pripažintas Vakaruose.

Istorija dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo greito paleidimo posovietiniame regione sustiprins Kremliui draugiškos Austrijos įvaizdį, mano „The Economist“ žurnalistas Edvardas Lucasas. „The Economist“ tinklaraščių skiltyje E. Lucasas vardina ir daugiau aplinkybių, dėl ko Austrija laikyta prorusiška – diskretiški ir lankstūs bankai, nesugebėjimas apsaugoti pabėgėlio čečėno Umaro Israilovo, kuris samdomų žudikų buvo nušautas vidury dienos Vienos gatvėje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar nesuformavo aiškių užsienio politikos gairių, tačiau mėgina demonstruoti tos politikos stuburą. Visgi, atsisakyti aktyvumo posovietinėje erdvėje būtų klaida, – perspėja politikos apžvalgininkas, buvęs diplomatas Alvydas Medalinskas. Jis teigia nesutinkantis su paplitusia nuomone, kad prezidentės judesiai užsienio politikoje buvo visiškai klaidingi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį vyksta į Moldovą, kur susitiks su šios šalies parlamento vadovu, laikinai einančiu Prezidento pareigas, Marianu Lupu ir Premjeru Vladu Filatu. Ketinama aptarti dvišalius santykius, Moldovos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą, pažangą vykdant svarbias vidaus reformas. „Saugi, pažangi ir demokratiška Rytų kaimynystė yra Lietuvos interesas. Lietuva remia Moldovos pasirinktą europinės integracijos kelią ir yra pasirengusi padėti.

Iš prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Lietuvos televizijos laidai: „Teisė žinoti“: „– Tapusi Prezidente Jūs žadėjote pokyčius užsienio politikoje. Kaip Jūs apibūdintumėte šiandien, kokia yra Lietuvos užsienio politikos strategija, nes pagal Konstituciją Jūs esate pagrindinė jos formuotoja? – Tikslas buvo ne pakeisti, o subalansuoti. Turėjome vieno vektoriaus užsienio politiką – arba JAV, arba nieko.

Nuo liepos 7 d. Premjerui Andriui Kubiliui užsienio politikos klausimais patars 34-erių diplomatas Laimonas Talat-Kelpša. Naujasis patarėjas ėjo Lietuvos įgaliotojo ministro pareigas Gruzijoje, yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjo padėjėju nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais, prezidento referentu užsienio politikai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime nurodyta, kad bus plečiamasi į bendradarbiavimą su Skandinavijos šalimis mano, – politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. A.Medalinsko nuomone, nors prezidentės D. Grybauskaitės kalboje užsienio politika ir nebuvo pagrindinė tema, bet šioje srityje pasisakyta aiškiau nei pernai. „Apskritai pernai daugiau kalbėta abstrakčiai – apie žmogų, vertybes ir pan. Šiemet buvo konkretesnių pasisakymų.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus vertina Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išsakytą pasiryžimą išvesti Lietuvą iš anarchijos. „Prezidentės pranešimą aš vertinu teigiamai, kadangi ji įžvelgė esančias problemas. Tačiau pranešime ji pagarsino faktus, kurie visuomenei buvo jau anksčiau žinomi. Nemanau, kad išgirdau kažką naujo, ji tik patvirtino tai, ką valstybė išgyveno. Prezidentė didelį dėmesį skiria naikinti negerovėms valstybėje, ypač kas susiję su teisėsauga.

Socialdemokratai siūlo praplėsti Jaunimo sąjūdžio peticijos turinį dėl Vyriausybės nesugebėjimo įgyvendinti dujotakio su Lenkija ir Visagino atominės elektrinės projektų bei vangios atsinaujinančių elektros energijos šaltinių plėtros.

(Papildyta 15:38 val.) Antanas Valionis traukiasi iš Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigų. Tai jis pats pranešė po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite. A. Valionis apgailestauja dėl susidariusios situacijos ir atsiprašė Latvijos Prezidento Valdžio Zatlero, kurį įžeidė jo žodžiai. D. Grybauskaitė pritaria A. Valionio apsisprendimui.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei perimant užsienio politikos vadeles buvo deklaruojamas pragmatizmas, labiau proeuropietiška kryptis ir puikių santykių su kaimynais palaikymas. Ankstesnis siekis būti „regiono lyderiais“ ir dalyvauti eksportuojant demokratines revoliucijas į rytus, taip pat glaudus ryšys su JAV buvo nurašytas, kaip netinkamas.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra pagrindinės Lietuvos sąjungininkės ir strateginės partnerės NATO, priėmusi aukščiausio lygio Lietuvoje viešinčią JAV Kongreso delegaciją, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Penktadienį šalies vadovė priėmė Lietuvoje viešinčią JAV Kongreso delegaciją, vadovaujama senatorių Johno McCaino ir Josepho Liebermano.

Per savo pirmininkavimą Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje (ESBO) Lietuva nusiteikusi rimtai bendradarbiauti su Rusija. Tai trečiadienį Maskvoje pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, pradėdamas susitikimą su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu, praneša "RIA Novosti". „Mes labai rimtai nusiteikę bendradarbiauti su Rusija, pradedant nuo tokių problemų kaip įšaldyti konfliktai.

Vilnijos kraštas – nūdienės Lietuvos politikos silpnoji grandis. Įsisenėjęs Seimo ir Vyriausybės neveiklumas virsta chroniška politine ir net tarptautine liga. Kas atsitiko? Iš dalies tai dėsninga, nes vadinamasis „lenkų klausimas“ Lietuvai ilgus metus buvo svetimas, lietuvių dauguma nė nesuprato, ką jis byloja. Sunku gyventi buvo tik Vilnijos krašto lietuviams, kurie kasdien susidurdavo su vis agresyvesniu „lenkų klausimo“ eskalavimu.

Šią diskusijos temą dalinai paskatino mūsų prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės ne taip seniai nacionalinėje žiniasklaidoje nuskambėjęs apsikeitimas kritikos „strėlėmis“ dėl Lietuvos užsienio politikos Baltarusijos atžvilgiu. Akivaizdu, kad panašių nesutarimų  aukščiausio politinio elito sluoksniuose esama ir santykių su kitomis valstybėmis atžvilgiu.

Lietuvos užsienio politikoje susiformavo nuostata, jog jeigu teigiamai žiūri į partnerystę su Maskva, esi priskiriamas kairiesiems, o jei kalbi apie santykius su Vakarais – dešinysis. Siūloma tokio skirstymo netaikyti ir Lietuvai būti labiau pragmatiškesne užsienio politikos atžvilgiu.

Baltarusijos Respublika (toliau – Baltarusija) pastaruoju metu atsidūrė kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų. Jei prisiminsime istorinę praeitį, Baltarusija ne visada buvo kryžkelė ar tiltas, jungiantis skirtingus regionus. Neanalizuojant diskutuotino klausimo, kokiu pagrindu – baltišku ar slavišku – formavosi baltarusių kultūra, galima teigti, kad politinis bendruomenės egzistavimas prasidėjo IX–X amžiuje, kai susiformavę valstybiniai dariniai (kunigaikštystės) pateko Kijevo Rusios įtakon.

Interviu latvių dienraščiui „Diena“ buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka klausimą, ar sutinka, kad Vakarai šiandien Ukrainą vertina skeptiškiau nei jo prezidentavimo metais, atrėmė replika, kad Europos politika kenčia dėl ambicijų stokos ir dažnai atrodo neaiški ir savitikslė, tarsi koks savaiminis gėris, nereikalaujantis įrodymų nei argumentavimo. Ir Ukrainos integravimasis į Europos Sąjungą (ES) suprantamas kaip vienpusis (tai yra Ukrainos) veiksmas.

Kuo skubiau pradėti derybas dėl išsamaus ir visaapimančio laisvosios prekybos susitarimo su Gruzija paragino Europos Komisiją Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį Liuksemburge vykusioje Užsienio reikalų taryboje (URT). Ministras taip pat paragino Europos Sąjungos (ES) valstybes siekti aktyvesnio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dalyvavimo sprendžiant Gruzijos problemas.

Po Viktoro Janukovyčiaus atėjimo į valdžią Ukrainos vidaus ir užsienio politika gerokai pasikeitė, todėl verta paanalizuoti, kuria linkme šalis dabar suka nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.Pradedant nuo vidaus politikos, galima konstatuoti, kad šalyje vyksta akivaizdi valdžios konsolidacija (monopolizacija) Regionų partijos ir prezidentūros rankose. Rusijos pavyzdžiu kuriama vadinamoji valdžios vertikalė.

Prezidentė susikvietė diplomatinių atstovybių vadovus, tačiau tauta apie užsienio politikos gaires išgirdo tiek pat, kiek iš jos metinio pranešimo. Tiksliau – dar mažiau. Kolega Vladimiras Laučius apie politikų norą “dirbti, o ne kalbėti” yra taikliai pasakęs, pavadindamas tai bulviakasio filosofija. Tiesą sakant, politikas, kuris ragina “dirbti, o ne politikuoti” ir nesugeba nieko apie savo politiką papasakoti, yra daug mažiau naudingas  už bulves kasantį valstietį.

Trečiadienį prasidėjo dvi dienas truksiantis metinis Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimas. Prezidentūroje susirinkusius diplomatus pasveikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kvietė bendrauti kolegiškai. "Bendravimas bent jau Prezidentūroje su manimi turėtų būti kaip su kolege", - sakė valstybės vadovė susirinkusiesiems. Šiemet metinis Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimas prasidėjo netradiciškai tuo, kad apsieita be ilgesnių viešų kalbų.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus neslepia apmaudo dėl pasikeitusios Lietuvos užsienio politikos. Anot jo, Lietuva neturėtų siekti bet kokia kaina pagerinti santykių su Rusija, daugiau dėmesio skirti Moldovai, Ukrainai, Gruzijai. Klaidomis Prezidentas vadina ir kai kuriuos valdančiųjų vidaus politikos sprendimus, kuriais šie didžiuojasi.

Rugsėjį į Lietuvą atvyks Vokietijos kanclerė A. Merkel Rugsėjo pirmosiomis savaitėmis į Lietuvą su darbo vizitu atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tai VZ.LT patvirtino Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė. Šiuo metu nėra aiški vizito trukmė ir darbotvarkė. Birželį dėl Vokietijos prezidento Horsto Kiolerio (Horst Koehler) atsistatydinimo kanclerė nusprendė atšaukti planuotą vizitą Lietuvoje.

Šiomis dienomis Londone viešėjo Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Jis ne tiktai skaitė pranešimus Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo konferencijoje „Moderniųjų technologijų inovacijos & investicijos“ bei Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje. Premjeras turiningai leido laisvalaikį – „Balsas.lt“ šaltinių jis buvo pastebėtas bare „Freedom“ Londono Soho rajone. „Freedom“ pasilinksminimo vietų kataloguose pažymėtas kaip Gay Bar - gėjų baras.

Tarp Lietuvai svarbiausių Europos politikos klausimų 2010 metų antrąjį pusmetį išliks tolesnis Lisabonos sutarties įgyvendinimas, energetinis saugumas ir Europos sąjungos (ES) santykiai su Rytų kaimynystėje esančiomis valstybėmis bei Rusija. Šiuos Lietuvos prioritetus Belgijos pirmininkavimo ES laikotarpiu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pristatė Belgijos užsienio reikalų ministro Stiveno Vanakerės (Steven Vanackere) iniciatyva Briuselyje sekmadienį surengtoje vakarienėje.

Pusę mašinraščio puslapio (800 spaudos ženklų) – tiek Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė skyrė Lietuvos tarptautinei padėčiai ir užsienio politikai birželio 8-osios metiniame pranešime. Tai prilygsta ketvirtadaliui mano teksto, kurį dabar skaitote. Arba 4,5 proc. prezidentės metinio pranešimo apimties. Maždaug viena minutė iš dvidešimt penkių, kurias prezidentė praleido Seimo tribūnoje.

Mintys, kilusios priėmus rezoliuciją dėl Gruzijos. Praėjusį antradienį Lietuvos Seimas pagaliau priėmė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Gruziją ir dalies jos teritorijos faktišką aneksiją. Džiugu, kad tai apskritai įvyko.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Giedriaus Šimkevičiaus straipsnis „Rubikono“ spąstai“. Atsidavę „Rubicon group“ vilniečiai supras, kad kuo blogiau – tuo geriau. Taip mano miesto vadovai, paspendę spąstus vilniečiams.

Šiais laikais Lietuva nuolat ir primygtinai vis kviečiama su kuo nors “suartėti". “Pragmatikų" arba “rimtųjų" politikų bei juos aptarnaujančio žurnalistų, istorikų ar politologų personalo, be abejonės, labai kompetetinga nuomone, Lietuva turėtų “suartėti" su visų rūšių “mažumomis", su Rusija ir Baltarusija, su “pragmatiškais" Europos bei likusio pasaulio “didžiaisiais", su Izraeliu, su Skandinavija, su Kinija, su Lenkija.

Rusijos užsienio politikos kontekste svarbūs du abstraktūs strateginiai dokumentai. Vieną jų bendrais bruožais apibūdino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, o apie kitą informacija buvo nutekinta žurnalui „Newsweek“ Maskvoje. Pasirodo, yra svarstomas svarbus pasikeitimas šalies užsienio politikoje. Jeigu tai bus iki galo įgyvendinta, bus atsisakyta troškimais paremtos ir priešiškos prieigos užsienio politikos srityje.

Rusija planuoja parodyti daugiau draugystės Vakarams ir taip užsienio kapitalo ir ekspertizės pagalba mėginti rekonstruoti šalies ekonomiką. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas parengė „Efektyvaus užsienio politikos panaudojimo ilgalaikiame Rusijos vystyme programą“, kurioje numatoma gerinti santykius su 61 pasaulio valstybe.

Pernai gegužės 7-ąją Prahoje paskelbta Rytų partnerystės programa įkūnijo naują Europos Sąjungos (ES) santykių su rytinėmis kaimynėmis etapą ir yra svarbi priemonė, skatinanti reformas šiose šalyse bei ekonominę integraciją ir padedanti palengvinti žmonių judėjimą, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Rytų partnerystės programos metinių proga.

Mėginant suprasti Lietuvoje neva veikusių CŽV kalėjimų istoriją, gelmines priežastis, konstravimo mechanizmą, jo kūrėjų paskatas ir tikslus naudinga atlikti dar vieną mintinį eksperimentą. Tereikia palyginti, kaip  mezgantis  ir rutuliojantis šiai bylai elgėsi ir kaip  turėjo elgtis save gerbianti valstybė, konkrečiai – aukščiausioji politinė jos vadovybė.

Seimo socialdemokratai teigia įžvelgią duobių mūsų užsienio politikoje. Viena tokių duobių Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas laiko užsienio politikos strategijos nebuvimą. "Kad ir kaip būtų keista, per 20 valstybės gyvavimo metų mes neturime tęstinės užsienio politikos strategijos.

Nuo praėjusių metų vidurio pradėjo ryškėti pirmieji didelių pokyčių Lietuvos užsienio politikoje požymiai. Būtų klaidinga sieti juos vien su tik ką įvykusiais šalies prezidento rinkimais. Šių pokyčių mastą ir prasmę galima deramai įvertinti tik suvokiant Europos Sąjungos (ES) užsienio politikoje vykstančias tektonines slinktis, nes minėti pokyčiai tėra jų atgarsis. ES užsienio politikos euroatlantinio ir euroazijinio vektorių pusiausvyra vis labiau kliba.

Politologas Raimundas Lopata, komentuodamas šalies vadovės sprendimą nedalyvauti Gruzijos nepriklausomybės metinių minėjime, sako, jog Prezidentė „nežino, ką reiškia inauguracijos metu jos pasakyti žodžiai, kad užsienio politika keisis“. Tuo metu politologas Vladas Sirutavičius teigia, jog „minėjime dalyvaus kiti Lietuvos valdžios atstovai, todėl reikėtų vengti kažkokių ypatingų išvadų darymo“. V. Sirutavičius sako nematantis didelės problemos dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės apsisprendimo...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau blogina santykius su Gruzija. Ji atmetė Tbilisio kvietimą gegužės pabaigoje atvykti į gruzinų nepriklausomybės metinių minėjimo iškilmes, rašo "Kauno diena". Dalia Grybauskaitė atsisakė atvykti į Gruzijos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinių minėjimą gegužės 26 d. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis į iškilmes kvietė įvairių draugiškų valstybių vadovus, tarptautinių organizacijų atstovus. Iš daugelio gauti teigiami atsakymai.

Rusijos elite dar nuo caro Petro laikų egzistuoja labai svarbi takoskyra – zapadnikai ir slavianofilai. Takoskyros pagrindas nėra labai sudėtingas – zapadnikai laikosi nuostatos, kad Rusija turi perimti kuo daugiau patirties iš Vakarų valstybių ir stengtis tapti viena iš jų pagal politines ir vertybines nuostatas. Slavianofilai mano, kad „Sviataja Rus‘“ turi ieškoti savito raidos kelio, o su nedvasingais ir supuvusiais Vakarais jai nepakeliui.

Ar Lietuvos konservatoriai vykdo antiamerikietišką ir prorusišką užsienio politiką? Pats klausimas skamba lyg baisi šventvagystė. Juk premjeras Andrius Kubilius dar neseniai kartojo, jog kuo daugiau Europoje bus Amerikos, tuo mažiau Rusijos. Atšipę  konservatorių dantys Kai kurie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai užsimena apie galbūt reikalingą memorandumą užsienio politikos klausimais.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vairuojama Lietuvos užsienio politika – betikslė. Judėdami tokiu keliu ir toliau, atsidursime aklavietėje, ir mūsų šalis apie savuosius interesus gali pamiršti, nes jos užsienio politika tenkina vien galingųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių konjunktūrinius interesus. Tokias įžvalgas, komentuodamas dabartines Lietuvos užsienio politikos aktualijas, pateikė Vilniaus universiteto (VU) profesorius, politologas Vytautas Radžvilas.

Lietuvos ir Izraelio politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, stiprėjantį bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis aptarė su Izraelio vicepremjeru ir strateginių reikalų ministru Moše Jalonu (Moshe Ya'alon). "Lietuva vertina Izraelį kaip draugišką ir artimą partnerį. Pirmiausia Lietuvą ir Izraelį sieja bendra istorija ir patirtis.

Lietuva kartu su Graikija ir Švedija siūlo dar šią savaitę sušaukti specialų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinės tarybos posėdį ir apsvarstyti Kirgizijoje susidariusią situaciją. ESBO pirmininkaujančio Kazachstano užsienio reikalų ministras Kanatas Saudabajevas jau pareiškė, kad organizacija yra pasiruošusi skatinti politinį dialogą sprendžiant krizę Kirgizijoje.