švietimas

Lietuvoje pirmadienį prasideda brandos egzaminų sesija. Sesija prasideda vieninteliu privalomu norint gauti brandos atestatą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu – Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, valstybinį egzaminą laikyti pasirinko 17,2 tūkst., mokyklinį – per 9,3 tūkst. kandidatų. Pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2-ąją, kai bus laikomas fizikos valstybinis brandos egzaminas.

Nuo naujų mokslo metų dauguma šokių pamokas pamėgusių pradinukų jų nebeturės. Atnaujintuose ugdymo planuose vietoje šokio pamokos atsiranda dar viena fizinio lavinimo pamoka. Šokio mokytojai griebiasi už galvos – bijo būti atleisti. Ministerija siūlo šokį integruoti į kitas pamokas ar dėstyti per neformalaus ugdymo valandas.  Sostinės Kristoforo progimnazijoje – nuotaikinga trečiokų šokio pamoka. Ją veda šioje mokykloje jau du dešimtmečius dirbanti šokio mokytoja Ina.

Raudonais dažais sostinės Lukiškių aikštėje stovintį monumento „Laisvės kalva“ fragmentą apipylusi lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė paskelbė bursianti tėvus nuo rugsėjo kurti „alternatyviąsias“ mokyklas. Jos teigimu, šias mokyklas galės lankyti vaikai, kurių tėvai nesutinka jų testuoti ar skiepyti. Savo „Facebook“ paskyroje  A. G. Astrauskaitė paskelbė įrašą apie organizuojamą alternatyvų vaikų mokymą nuo rugsėjo.

Vilniuje sparčiai kyla modernaus dizaino bei išplanavimo Tolminkiemio gimnazija, kurią galės lankyti apie 1000 vaikų. Jau dabar aktyviai ieškomas švietimui ir bendruomeniniams tikslams atsidavęs asmuo, kuris užimtų šios mokslo įstaigos direktoriaus pareigas. Pilaitėje, Tolminkiemio g. 2D, statoma šiuolaikiška 12 000 kv.

Kad ir kas atsitiktų, rugsėjo pirmąją vaikai turi grįžti į klases – taip Vaikų gynimo dieną tvirtina prezidentas Gitanas Nausėda. O testuotis, panašu, vaikams bus nebe privalu, o tik rekomenduojama. Visgi ekspertai ir tėvai griebiasi už galvų – pirmiau verslu, o ne švietimu besirūpinusi valdžia grąžinti vaikus į mokyklas vėluoja labiau už kitas ES valstybes. Dėl to net tris kartus padaugėjo vaikų, turinčių rimtų emocinių problemų.

Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės priekaištai savivaldybėms dėl vangaus moksleivių grąžinimo į klases yra per vėlai priimtų centrinės valdžios sprendimų dangstymas, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Į ministrės priekaištus, kad savivaldybės nesistengė į klases grąžinti 5–11 klasių moksleivių, asociacija atsako, jog vaikų psichologine sveikata ir ugdymo spragomis ministerija susirūpino gerokai per vėlai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad naujais mokslo metais moksleivius į klases planuojama grąžinti ne su privalomu, o su rekomenduojamu testavimu dėl COVID-19. Ministrė pripažįsta matanti, kad dalis tėvų nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami dėl koronaviruso. „Matome, kad situacija gerėja, tikrai turime daug vakcinuotų žmonių. Mūsų visuomenės imunitetas stiprėja.

Prezidentūra akcentuoja, kad nepaisant situacijos, nuo rugsėjo Lietuvos moksleiviai turėtų grįžti mokytis į mokyklas, o ne nuotoliniu būdu. Prezidentūros manymu, tam dideles galimybes sudarys ir leidimas skiepyti vaikus nuo COVID-19, taip pat moksleivių testavimas. Antradienį prezidentūroje vyko prezidento Gitano Nausėdos pasitarimas su sveikatos apsaugos ir švietimo ministrais, kaip būtų galima kompensuoti ugdymo praradimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apibendrino ministerijos veiksmus siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus. Kartu jie akcentavo būtinybę suteikti įvairesnes emocinės-psichologinės pagalbos priemones bei jų prieinamumą tiek mokiniams, tiek mokytojams. Ministrės pozicija dėl naujų mokslo metų aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

Vyriausybės nutarimu, nuo praėjusių metų rugsėjo visus vaikus pagal bendrojo ugdymo programas leista mokyti ne tik švietimo įstaigose, bet ir namuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) duomenimis, tokiu būdu Lietuvoje yra ugdomi 64 mokiniai. Nors skaičiai nedideli, pasak ŠMM, toks mokymo būdas populiarėja.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo rugsėjo 1-osios planuojama atnaujinti normalų darbą mokyklose.  Apie tai, kaip naujais mokslo metais vyks ugdymo procesas, ministrės ketvirtadienį teiravosi Seimo narys, valstietis Arvydas Nekrošius. „Daugelis nerimauja, kaip bus su mokslo metais, nerimauja, kaip eis į mokyklą. Panašu, kad nežino ir mokytojų bendruomenės, taip pat ir kai kurios savivaldybės to klausia.

Vyriausybė šiandien pritarė nuostatai, kad ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės klasės) klasių mokiniai nuo birželio 1 d. galėtų mokytis mišriu būdu nesitestuodami savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos, rašoma pranešime. Šios sąlygos galios Birštono, Elektrėnų, Neringos, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Joniškio, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse.

Situacija dėl švietimo įstaigų Vilniuje sparčiai kaista ir, miesto skaičiavimu, jau netrukus bus žymiai blogesnė. Vilniaus miesto savivaldybė įspėja, kad jau dabar sostinės mokyklos vietomis perpildytos ir dvigubai. Miestas jau paruošė planus dešimčiai naujų mokyklų, tačiau iškilo pinigų stygiaus klausimas. Šį klausimą šią savaitę aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pristatė, kaip keisis mokyklų tinklas iki 2025-ųjų.

Šalies abiturientai penktadienį švęs simbolinę Paskutinio skambučio šventę, žyminčią atsisveikinimą su mokykla. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sveikindama abiturientus, prašo šventėje laikytis saugumo reikalavimų. Dalis mokyklų šią šventę minės ir kitą savaitę. Kaip Paskutinį skambutį rengti mokykloje, sprendžia kiekvienos mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į bendruomenės susitarimus ir derindamasis su savivaldybe.

Nacionalinė švietimo agentūra informavo mokyklas, kad mokiniai jau gali susipažinti su elektroninio nuotolinio dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais, rašoma pranešime spaudai. Dešimtose klasėse ugdymo proceso pabaigoje organizuojami privalomieji lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirenkamieji gimtosios baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams nupirkta daugiau nei 1,4 tūkst. kompiuterių, kurie įstaigas pasieks dar šį mėnesį, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nacionalinė švietimo agentūra įrangą paskirstė šalies savivaldybių darželių ir mokyklų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Naujai nupirktos įrangos komplektą sudaro nešiojamasis kompiuteris ir laminavimo aparatas. Vienas komplektas bus skirtas naudoti vienam mokytojui.

Koronavirusas pasaulyje sustabdė ne tik verslų veiklą, bet ir švietimą. Visame pasaulyje uždaromos mokyklos neaplenkė ir Lietuvos. Jaunimo ugdymas persikėlė į namų aplinką, o mokiniai didžiąją šių mokslo metų dalį praleido prie kompiuterių ekranų. Tai – stresas ne tik brandos egzaminams besiruošiantiems abiturientams, bet ir 10-okams.

Lietuvos švietimo taryba siūlo leisti auštosioms mokykloms pačioms nustatyti, kuriuos brandos egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos, būtina išlaikyti norint studijuoti nemokamai konkrečioje studijų kryptyje.

Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijai paskutinės dienos – ypatingai sunkios. Visai neseniai sunegalavus daliai mokyklos ugdytinių bei darbuotojų, dalis jų atsidūrė ligoninėje. Tačiau tuo progimnazijos bėdos nesibaigia – joje nustatytas ir koronaviruso židinys. Rotavirusinė infekcija Kaip sakė progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė, pirmiausia mokyklą užklupo rotavirusas, o visai netrukus – ir koronavirusas.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė prašo savivaldybių persvarstyti sprendimą dėl 5-11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas, kad šie bent kelioms savaitėms gyvai susitiktų mokyklose. „Suprantame, kad pandeminė situacija nėra paprasta ir testavimo procesai nėra lengvi, savivaldybių pasirengimas testuoti yra skirtingas, tačiau sugrįžtančių mokinių skaičiai labai nustebino“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Tik apie 3 tūkst.

Birželį mokyklas pasieks daugiau kaip 9,8 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ši beveik 9,6 mln. eurų vertės technika bus išdalinta mokykloms, kuriose stinga kompiuterinės įrangos, kad naujus mokslo metus jos galėtų sutikti geriau pasiruošusios. Be to, pasak ministerijos, bus įsigyta „Microsoft 365 A3“ licencijų, kurios leis 15 tūkst. mokytojų šioje interneto platformoje dirbti darbe ir namuose. Tam numatyta skirti 220 tūkst. eurų.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Jau daugiau nei metai, kaip Lietuvos švietimo sistema atsidūrė keblioje situacijoje, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Sprendžiant klausimus dėl moksleivių grąžinimo į mokyklas, jis pasigenda Vyriausybės ir švietimo ministrės lyderystės ir piktinasi, kad nuspręsti, ar grįžti į klases, buvo palikta patiems mokiniams ir jų tėvams.  „Per pastaruosius 14 mėnesių mes atsidūrėme paradoksalioje, galima sakyti, netgi keblioje būsenoje.

Žemas socialinis ir ekonominis savivaldybės, kur mokosi vaikas, lygis nebūtinai reiškia, kad jo pasiekimai bus menki. Anaiptol, naujausi mokyklų reitingai rodo, kad ir skurdžiau gyvenančiose savivaldybėse moksleiviai pasiekia puikių rezultatų valstybiniuose brandos egzaminuose. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntąjį kartą pristatytas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi, kad kiti mokslo metai tebevyks COVID-19 viruso kontekste. Todėl ministerija rūpinasi, kaip užtikrinti moksleivių saugumą, pasitelkiant ne tik geresnį testavimą, bet, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių (UV) lempas virusą naikinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje pristatė, kaip ministerija ruošiasi kitiems mokslo metams švietimo įstaigose.

Nuo pirmadienio 5–11 klasių moksleiviams leidžiama grįžti į klases mokytis mišriu būdu. Vis dėlto tik nedidelė dalis savivaldybių nusprendė, kad mokiniai grįš į klases. Nuo gegužės 10-osisio mokymasis gali būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje.  Dauguma mokslo metus baigs nuotoliniu būdu Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.

Pastaruoju metu „beržinės košė“ praranda savo populiarumą, nes mokslas parodė, kad tai nėra geriausias būdas bausti išdykaujančius vaikus. Deja, 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad šios priemonės vis dar imasi daug tėvų: Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus tai darė maždaug 50 proc. tėvų, trečdalis – pastarąją savaitę. Nepaisant pediatrų ir neurologų prašymų nutraukti tokį elgesį, panašu, kad daug tėvų vis dar tiki tokio auklėjimo veiksmingumu.

Alytuje dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos 5-11 klasių moksleiviai į mokyklas šiemet nebegrįš – iki vasaros atostogų jie mokysis nuotoliniu būdu. „Visose Alytaus miesto savivaldybės mokyklose buvo tikrinama ir 23 kaupiniuose buvo teigiamas atsakymas, kaupinyje paprastai būna iki šešių mėginių, tai galima suprasti tą mastą, kuris yra mūsų mokyklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino bendruosius ugdymo planus mokyklose, juose numatyta daliai vyresniųjų moksleivių didinti matematikos, fizinio ugdymo pamokų skaičių. Dar viena naujovė – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosiuose planuose įtvirtinta galimybė net ir ne karantino metu iki 30 proc. ugdymo laiko skirti mokymuisi nuotoliniu būdu. Šie planai įsigalios nuo rugsėjo, jie skirti ateinantiems dvejiems mokslo metams.

Didmiesčiams linkstant iki vasaros atostogų nebegrąžinti 5–11 klasių moksleivių į klases, dauguma kitų savivaldybių dėl to dar neapsisprendė ir laukia detalesnių Vyriausybės išaiškinimų dėl testavimo, taip pat moksleivių tėvų nuomonės.

Atsižvelgdamas į koronaviruso pandemijos pasekmes ir kviesdamas abiturientus pasilikti studijuoti Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) steigia stipendijų fondą. Ši aukštoji mokykla žada skirti 300 studijų stipendijų geriausiems studentams, įstojusiems į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas, ketvirtadienį pranešė VDU.

Vyriausybė nuo gegužės 3 dienos į mokyklas leido grįžti abiturientams, tačiau kitiems moksleiviams dar teks palaukti. Pastaruoju metu daug kalbų sulaukė valdžios atstovų siūlymas – 5-11 kl. mokiniams pamokas organizuoti lauke. Į šiuos siūlymus sureagavo ir atlikėja Gintarė Karaliūnaitė, kuri pati augina dukrą. Naujienų portalui tv3.lt G. Karaliūnaitė pasakojo, jog jos dukra mokosi priešmokyklinėje grupėje, tačiau pati nepritaria šiam valdžios atstovų siūlymams.

Pandemijai vis dar kaustant šalies gyvenimą, nuotoliniu būdu tenka mokytis ir daugumai Lietuvos mokinių. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Dalios (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) laiškas, kuriame ji teigia, kad problemų švietime – apstu, o situaciją dar labiau blogina nuotolinis mokymas.  Pateikiame visą skaitytojos laišką:  „Daugumai dešimtokų, vienuolikų dvyliktokų kankina klausimas, ką studijuoti, kokius dalykus rinktis.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti grįžti į mokyklas 5-11 klasių moksleiviams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo Vyriausybei leisti kitą savaitę grįžti į mokyklas 5-8 klasių moksleiviams, dar kitą savaitę galėtų grįžti visi likusieji. Ji taip pat teigia, jog grįžtantieji galės būti testuojami greitaisiais antigenų testais. „Trečiadienį Vyriausybei teiksiu pasiūlymą nuo gegužės 3 dienos leisti grįžti 5-8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5-11 klasių mokinius“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį informavo ministrė.

Kovo pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasirašytame rašte, kuris adresuotas savivaldybėms, rašoma, jog „nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti“. Reiškia maži miesteliai ir kaimai turės uždaryti mokyklas. Tokių šalyje yra apie 100.  Lietuvoje, kaip ir anksčiau, vėl grįžtama prie iškreiptos politikos, kada klerkai pamiršta pažiūrėti plačiau.

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pradėjo dirbti skaitmenizacijos projektų vadovė Justina Kugytė. Taip pat paskirtas ministro patarėjas aukštojo mokslo sričiai Andrius Zalitis. „Rūpinsiuosi projektu „EDtech skaitmeninė švietimo transformacija“, inovacijų kultūros diegimu ir formavimu. Didelį dėmesį norėčiau skirti švietimo inovacijoms ir startuoliams bei švietimo registrams ir skaitmeniniam ugdymo turiniui atnaujinti, - sako Justina Kugytė.

Švietimo ministerija pradeda konsultacijas dėl vidurinio ugdymo ateities: baigiamųjų klasių mokiniai galės daugiau laiko skirti pasirinktiems dalykams, siūloma mažinti brandos egzaminų reikšmę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda konsultacijas su švietimo bendruomene dėl atnaujinamos vidurinio ugdymo sąrangos.

Antradienį pradedamas elektroninis nuotolinis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP). Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvaus 25 tūkst. 689 mokiniai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. „Šių metų dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Prieš mėnesį vykdytas bandomasis testavimas leido įsivertinti galimus trikdžius ir sunkumus.

Antradienį, balandžio 20 d., pradedamas elektroninis nuotolinis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), kurį organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvaus 25689 mokiniai.  „Šių metų dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Prieš mėnesį vykdytas bandomasis testavimas leido įsivertinti galimus trikdžius ir sunkumus.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Vyriausybė pritarė, kad abiturientai mokytis kontaktiniu būdu galės grįžti nuo gegužės 3 dienos. Tiesa, kontaktinis ugdymas bus derinamas su nuotoliniu. Taip pat ministrų kabinetas ketvirtadienio posėdyje nutarė, kad nuo balandžio 19 iki gegužės 3 dienos gyvose konsultacijose galės dalyvauti nebe 5, o 10 abiturientų.

Prezidentūroje šiandien aptariami iššūkiai kylantys švietimo kokybei pandemijos sąlygomis, taip pat aptartas ir abiturientų bei mokytojų skiepijimas, bei galimybės grįžti prie kontaktinio mokymo. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad dabartinis prioritetas yra nuo gegužės 3 dienos į mokyklas sugrąžinti abiturientus. „Mūsų prioritetas yra nuo gegužės 3 grąžinti abiturientus į ugdymo procesą. Ruošiamės abitūros egzaminams.

Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, šią savaitę į klases grįžo daugiau kaip 71 tūkst. pradinukų – 8 tūkst. daugiau, nei kovo pabaigoje, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš visų grįžtančiųjų į mokyklas pradinukų 9 tūkst. mokinių lanko mokyklas, kurios yra pasirinkusios saugaus grįžimo į mokyklas modelį ir vaikai tikrinasi kaupinių būdu, dauguma jų – vadinamosiose „juodosiose“ savivaldybėse, kur susirgimų COVID-19 skaičius yra didesnis.

Vyriausybei prieš daugiau nei dvi savaites leidus kontaktines konsultacijas abiturientams, šalies mokyklos sako to negalinčios daryti, kol nėra baigta pedagogų ir abiturientų vakcinacija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad pirmąja COVID-19 vakcinos doze jau paskiepyta apie penktadalis abiturientų, bent vieną skiepų dozę taip pat gavo 40 proc. jų mokytojų, dar 12 proc. turi imunitetą, nes yra persirgę. Ministerijos duomenimis, iš viso vakcinuota daugiau kaip 59 tūkst.

Nors šiuo metu Lietuvoje nuo koronaviruso yra skiepijami ir universitetų darbuotojai, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad paskaitos kontaktiniu būdu šiais mokslo metais greičiausiai nevyks. „Turbūt sunku būtų tikėtis, kad dar šiais metais susitiks dėstytojai su studentais auditorijoje.

Jau beveik metus besitęsiantis nuotolinis ugdymas moksleivius vis dažniau verčia kreiptis korepetitorių pagalbos. Jų paslaugas teikiančių įmonių atstovai neslepia – šiemet paklausa išaugo beveik dvigubai. Didžiausios mokymosi spragos esą išlieka tiksliųjų mokslų disciplinose, tačiau ryškėja ir naujos problemos – moksleiviai tampa vis mažiau įsitraukę ir motyvuoti.