švietimas

Kasmet didėjant į Lietuvą atvykstančių studentų iš trečiųjų šalių skaičiui, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad kai kurios aukštosios mokyklos nelegalią imigraciją skatina sąmoningai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai teigia šiuos nuogąstavimus girdintys ir svarstantys apie galimus problemos sprendimo būdus. „Tarptautinių studentų, kurie kiekvienais metais atvyksta į Lietuvą, skaičius po truputį didėja.

Prasidėjus naujiems mokslo metams ir atsinaujinus ugdymo programoms tėvai savo atžaloms bei patys mokiniai suskubo ieškoti korepetitorių. Kadangi privačių papildomų pamokų paklausa – milžiniška, atsiranda vis daugiau pseudokorepetitorių, todėl gyventojai raginami kritiškai atsirinkti mokytoją. Netrūksta ir įvairių korepetitorių įmonių darbo skelbimų, kuriuose teigiama, kad norint įsidarbinti pakanka žinoti Pitagoro teoremą arba mokomo dalyko brandos egzaminą būti išlaikius 75 balais.

Ketvirtadienį Nacionalinėje švietimo agentūroje įvyko pirmoji vieša konsultacija dėl švietimo rodiklių bei duomenų skelbimo apimčių ir būdų. Po diskusijos nuspręsta, kad pristatytas Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo projektas bus koreguojamas. Ketvirtadienį įvykusio susitikimo metu buvo ieškoma sutarimo, kokie rodikliai yra svarbūs, apibrėžiant, kas yra gera mokykla, kokie duomenys apie mokyklas ir kokia forma turi būti skelbiami viešai.

Diskusijos dėl švietimo duomenų prieinamumo apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus nebus vienos dienos darbas, sako švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.

Dėl duomenų apie šalies ugdymo įstaigas bei jų veiklos rodiklius skelbimo kilus ginčui su žurnalo „Reitingai“ vadovybe, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas. Pasak jo, tam, kad supratimas apie bendrą švietimo būklę būtų objektyvus, yra būtina rasti bendrą visuomenės sutarimą.

Žurnalas „Reitingai“ praneša, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė nebeleisti skelbti svarbių duomenų apie šalies mokyklas. Piktinamasi ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko idėja registruoti Švietimo įstatymo pataisą, kuria skelbiama, kad patikrinimų rezultatai yra naudojami švietimo stebėsenai, įstaigų veiklos tobulinimui, bet negali būti pasitelkiami bendrojo ugdymo mokyklų palyginimui ir reitingų sudarymui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nebeskelbti detalių duomenų apie šalies mokyklų egzaminų rezultatus, tai sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Dėl priimto sprendimo šiandien spaudos konferencijoje pasisakė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, kuris teigė, kad visuomenės interesas žinoti yra tenkinamas, o švietimo bendruomenė pati nuspręs, kokie ugdymo įstaigų rodikliai yra reikalingi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nebeleisti skelbti svarbių duomenų apie šalies mokyklas, kritikos tokiam pasikeitimui negaili žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Savo socialiniuose tinkluose jis tvirtina, kad sprendimas nebeatskleisti informacijos apie švietimo įstaigų rezultatus, mažina skaidrumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) garsėja ne tik nuolat viena kitą keičiančiomis krizėmis, bet štai dabar pasipylė kaltinimai dėl informacijos slėpimo. Nuo šių metų ministerija viešai nebeskelbs mokyklų mokinių egzaminų rezultatų ir egzaminus laikiusiųjų skaičiaus.  Taigi mokiniai ir jų tėvai šiemet savarankiškai išsiaiškinti, kiek mokinių ir kaip išlaikė egzaminus jų mokykloje ir kitose, negali.

Visose šalies mokyklose įsigaliojusi įtraukiojo ugdymo reforma kaitina emocijas. Mokyklų darbuotojai pritaria, kad pokyčiai buvo reikalingi, tačiau pabrėžia, kad trūksta pasiruošimo ir specialistų. Aštriausios kritikos sulaukė Širvintų rajono merė, pareiškusi, kad vis tiek iš dalies pamokų specialiuosius poreikius turinčius vaikus išprašys mokytis kitur. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad merei gresia teisinės pasekmės. „Mes ėjom į vidurinę mokyklą, su visais vaikais mokėmės.

Lietuvoje kone kas antras moksleivis, atlikdamas namų darbus, kliaujasi dirbtiniu intelektu (DI), rodo bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Vis tik dar daugiau dirbtinį intelektą naudoja Latvijos moksleiviai (49 proc.). Lyginant su Lietuva ir Latvija, Estijoje jį į pagalbą pasitelkia mažiausiai apklaustųjų – 39 proc. Projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė sako, kad dirbtinis intelektas tarp moksleivių jau seniai nebėra naujiena.

Rugpjūčio 9-ą dieną buvo minima tarptautinė knygų mylėtojų diena. Tiesa, minint šią dieną, buvo priminti ir ne itin malonūs „Eurostat“ duomenys – juose Lietuva, pagal knygų skaitomumą, rikiuojasi čia pat už Europos Sąjungos vidurkio. Ekspertai sako, kad knygų neskaitymas gali turėti itin liūdnų pasekmių, o įprotį skaityti žmoguje reikia formuoti dar ankstyvoje vaikystėje. Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis (2022 m.) per 12 mėnesių vos 52,4 proc.

Jau ne vienerius metus Lietuvos mokyklas kamuoja mokytojų trūkumo problema, o šiemet situacija, panašu, tik dar prastėja. Savo ruožtu savivaldybės tikina, jog situacija nėra tokia bloga, o profsąjungos perspėja, jog švietimo ministerija privalo keisti kursą.

Likus vos dviem savaitėms iki naujų mokslo metų, pedagogų paieška yra suintensyvėjusi, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Šiuo metu, pasak jos, Lietuvos mokykloms trūksta maždaug 650 specialistų. „Paieškos suaktyvėjusios, rugpjūtis yra pats intensyviausias metas. Šiuo metu mokyklos ieško apie 650 pedagogų ir mokytojų padėjėjų dirbti įvairaus dydžio etatais.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė švelninti reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. III ir IV gimnazijų klasėse turėti po 21 mokinį. Naujos taisyklės šiais mokslo metais leis sudaryti vieną klasę su mažesniu mokinių skaičiumi, tačiau mokykloje bus stebimos mokinių skaičiaus augimo tendencijos. Visgi, šio reikalavimo ugdymo įstaigos galės nesilaikyti tik tuo atveju, jei praėjusių mokslo metų pradžioje atitinkamos mokyklos 8 klasėje ir I arba II gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį.

Šalies ugdymo įstaigose paskelbta 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Labiausiai šiuo metu ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, taip pat pradinio ir ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių moksleivių pedagogų, skelbia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, kiek mažiau – 23 Klaipėdos mokykloms.

Nuo šių metų rugsėjo planuojama didinti finansavimą švietimo pagalbai. Tam valstybė yra numačiusi skirti daugiau nei 163 ml. eurų, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerijos teigimu, ši parama padės plėsti įtraukųjį ugdymą visose šalies švietimo įstaigose.

Seimas, atsižvelgęs į pedagogų trūkumą šalyje, šią savaitę priėmė Švietimo įstatymo pataisas, leisiančias ne tik mokytojams, bet ir kitiems specialistams padėti klasėse besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams. Pataisos priimtos rengiantis nuo rugsėjo įsigaliojančiam vadinamajam įtraukiojo ugdymo modeliui, reiškiančiam, kad specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią bendrojo ugdymo mokyklą.

Lietuvos moksleiviai Kazachstane vykusioje 35-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje iškovojo vieną sidabro ir tris bronzos medalius. Kaip pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA), sidabro medalį olimpiadoje pelnė Vilniaus licėjaus III gimn. klasės mokinys Justas Miliauskas. Tuo metu bronzos medaliais apdovanoti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos III gimn.

Pasibaigus mokslo metams tėvai jau leidžia vaikus į vasaros stovyklas. O stovyklų pasirinkimas išties platus – nuo įgūdžius lavinančių anglų kalbos stovyklų iki gyvybei svarbaus plaukimo pamokų. Tačiau tėvai stebisi – stovyklų kainos auga kaip ant mielių. Sostinės savivaldybė kai kurias stovyklas iš dalies finansuoja, tam skyrė beveik milijoną eurų, tačiau ne visi norintys į stovyklas patenka, mat vietų yra tik 18 tūkstančių.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia apibendrintus mokyklinių brandos egzaminų rezultatus. Iš viso egzaminus laikė per 14,1 tūkst. kandidatų. Pagrindinėje egzaminų sesijoje vyko 4 mokykliniai egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtųjų kalbų (baltarusių, rusų) ir muzikologijos. Dar 2 mokyklinius egzaminus – menų ir technologijų abiturientai laikė iki prasidedant egzaminų sesijai.

Nuo pirmadienio pradedant veikti trims atsinaujinusioms aukštosioms mokykloms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) akcentuoja, kad šie pokyčiai leis stiprinti kolegijas. Tuo metu susijungusių aukštųjų mokyklų atstovai didžiausią dėmesį ketina skirti mokslinei veiklai ir meno sričiai.

Vyriausybei šią savaitę skyrus papildomų lėšų mokytojų atlyginimams nuo rugsėjo kelti, švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad biudžetas neleis kitąmet algų didinti dar labiau, iššūkis bus išlaikyti 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) įsipareigojimą. „Visada norisi ambicingesnio plano, bet manau, kad biudžeto galimybės nelabai galės leisti. Aš manau, kad didysis iššūkis bus išlaikyti tokį pririštą mokytojų vidutinį atlyginimą prie 130 (proc.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė gali būti ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema – begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė bus ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Lietuvos gyventojai internete skelbiamos informacijos patikimumą tikrina bene vangiausiai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys.  Praėjusią savaitę paskelbto tyrimo duomenimis, tik 15 proc. 2023-iaisiais apklaustų lietuvių, kurie naudojosi internetu likus trims mėnesiams iki apklausos, patikrino interneto naujienų svetainėse ar socialinėje medijoje rastos informacijos, turinio teisingumą. Šis rodiklis mažesnis dviejose ES šalyse – Kipre (10 proc.

Į Lietuvos mokyklų ugdymą siekiant įtraukti LGBTQI lytiškumo temas, svarbu keisti mokytojų nuostatas, dirbti su vadovėlių leidėjais, sako Švietimo ministerijos (ŠMSM) atstovė Irena Raudienė. „Mes turėtume atkreipti dėmesį į mokymosi priemones, nes nemažai diskriminavimo atvejų atsiranda netyčia įvairiose mokymosi priemonėse, vadovėliuose, pratybose“, – Tarptautinėje įvairovės švietime konferencijoje penktadienį sakė ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė bus ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Tėvo diena Lietuvoje švenčiama birželio 2-ą dieną. Visi puikiai supranta, kaip svarbu yra ugdyti savo atžalas, kad gyvenime jiems sektųsi tik geriau, tačiau kartais ne visi žino, kaip tą padaryti. Apie tai, kokį santykį su vaikais privalo kurti tėvas ir kaip turi keistis švietimo sistema Lietuvoje dalinasi sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, verslininkas ir 4 vaikų tėvas Marius Jovaiša. Vyras pasakoja, kad nuo pat mažens jis ėmė pavyzdį iš savo tėvų ir senelių, kurie mėgdavo dažnai skaityti.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi artimiausiu metu asmeniškai su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti švietimo, mokslo ir sporto ministro klausimą. „Aš labai tikiuosi, kad turėsiu galimybę šitą klausimą aptarti su prezidentu ne per žiniasklaidą, tai ketinu tai padaryti, kai tik grįšiu iš komandiruotės Singapūre“, – žurnalistams Elektrėnuose teigė I. Šimonytė. Visgi premjerė neatskleidė, ar jau turi nusimačiusi konkretų kandidatą į švietimo ministro postą. „Kandidatų aš turiu visada.

Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko Vyriausybė šį mėnesį įteisino draudimą pirmų-trečių klasių moksleiviams paskirti atlikti namų darbus – taip siekiama reformuoti švietimo sistemą kritinio mąstymo ugdymo link. Netrukus ši žinia pasklido ir Lietuvoje, mat daugelis tėvų skundžiasi, jog Lietuvoje vaikams taikomi krūviai yra per dideli.  Pagal Lenkijoje priimtą dekretą, mokytojai nebegali duoti privalomų namų darbų vaikams nuo pirmos iki trečios klasės.

Kilus problemoms dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) teigia neatmetantis galimybės grįžti prie stojamųjų egzaminų, tuo metu kitos šalies aukštosios mokyklos tokių planų neturi. VDU nurodė stojamųjų egzaminų idėją kėlusi dar COVID–19 pandemijos metu, kai svarstyta, kaip ir ar organizuoti valstybinius egzaminus. „Nes valstybinių egzaminų metu nėra matuojamos kompetencijos, kurios reikalingos universitetinėms studijoms.

Į Vilniaus policiją ukrainiečių šeima kreipėsi dėl smurto prieš vienuolikmetį vaiką privačioje mokykloje. Anot mamos, pusamžis lietuvių kalbos mokytojas jos vienuolikmetį sūnų čiupo už peties, nutempė žemėn ir tempė per visą klasę, vadino mudaku ar mudyla, šoko ištiktas berniukas gerai nepamena. Penktokui po tokio, kaip jis pasakoja, mokytojo išpuolio pasidarė bloga, ėmė pykinti, jam skaudėjo galvą. Šeima kreipėsi į medikus ir policiją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas šią savaitę leido bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. Už Kultūros ministerijos teiktus Bibliotekų įstatymo pakeitimus vieningai balsavo 85 Seimo nariai. Priėmus šias pataisas, bibliotekoms leista išdalyti nurašytas knygas – prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas bus galimybė jas neatlygintinai perduoti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.

Ukrainiečių šeimai kreipėsi į medikus ir policiją po to, kai jos vienuolikmetis sūnus nurodė privačioje ugdymo įstaigoje patyręs mokytojo smurtą, sostinės pareigūnai tiria įvykio aplinkybes. „Ketvirtadienį buvo gautas pranešimas, kad vienoje iš Vilniaus mokyklų 52-ejų metų mokytojas galimai smurtavo prieš tos mokyklos mokinį – 11-os metų berniuką“, – TV3 žinioms nurodė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Teikdamas komentarus žiniasklaidai, prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos premjerei Ingridai Šimonytei. Prezidentas kalbėjo apie tai, kad nepriimtina, jog taip ilgai nėra švietimo, mokslo ir sporto ministro. Po nesėkmingų ir daug kritikos susilaukusių tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, balandžio 9 dieną atsistatydino Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Tuo metu prezidentas sakė, jog tai buvo vienintelis teisingas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 280 mokytojų padėjėjų. Skaičiuojama, kad tai didžiausias šių darbuotojų augimas iki šiol. „Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ŠMSM nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose.

Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Monika Navickienė paskyrė naują švietimo viceministrą – Igną Gaižiūną. Jis bus atsakingas už bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimus. Naujasis viceministras pareigas pradės eiti, kai bus gautos tarnybų išvados, pirmadienį pranešė ministerija.

Alytiškiai skundžiasi dėl priimtų savivaldybės sprendimų perkelti priešmokyklinio ugdymo vaikų grupes iš darželių į mokyklas. Jie teigia, kad miesto taryba tokį sprendimą priėmė savavališkai, o tėvai praktiškai yra verčiami perkelti savo mažamečius vaikus į mokyklas. Nuogąstavimų vaikų tėvams kyla ir dėl to, kad tėvai negali nuspręsti į kokią mokyklą bus perkelta jų atžala.

Švietimo sistemai išgyvenant krizę prezidentas Gitanas Nausėda aptaria, kokias klaidas savo darbo laikotarpiu padarė pasitraukęs švietimo ministras Gintautas Jakštas. Pasak prezidento, dažnai pasirinkimo į šios srities ministro postą paprasčiausiai nebūna. Tiek šio bepasitraukiančio ministro atveju, tiek ir anksčiau. Pasak G. Nausėdos, būna pateikiama tik viena pavardė, todėl lieka tik vienintelis sprendimas. Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr.

Aštuntos klasės moksleiviai šiemet geriau moka lietuvių kalbą ir literatūrą, bet prasčiau – matematiką, rodo nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai. Aštuntos klasės mokinių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) rezultatų vidurkis šiais metais siekia 70,2 proc. (2023 metais – 67,5 proc.), matematikos – 42,6 proc. (2023 metais – 48,7 proc.), pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Atsižvelgiant į augantį įvairių grėsmių skaičių, pasirengimas ekstremalioms situacijoms mokyklose tampa vis svarbesnis. Gerai parengtos mokyklos ne tik apsaugo mokinius ir darbuotojus pavojaus metu, bet ir leidžia jiems priimti protingus sprendimus, kai reikia veikti greitai ir racionaliai.

„Tik aklas galėjo nematyti“ problemų švietimo sistemoje, sako Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, reaguodamas į švietimo ministro atsistatydinimą, įsiplieskus tarpinių patikrinimų skandalui. Kas yra tas aklasis, kuris laiku nepamatė problemų? Ministras? O gal ir vyriausybės vadovė? „Dienos komentare“ klausiame Vytauto Mitalo. Ką tik atsistatydino krašto apsaugos ministras Anušauskas, dabar švietimo ministras.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui Švietimo įstatyme nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, dėl kurių švietimo įstaigos vadovas gali būti atšauktas iš pareigų. Siūlyme numatoma, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas nepasibaigus kadencijai iš pareigų galėtų būti atšaukiamas praradus nepriekaištingą reputaciją ar paaiškėjus, kad konkurso metu nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Panevėžio miesto savivaldybė neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms paskirstė lėšas. Numatomoms veikloms finansuoti paskirstyta 10 tūkst. eurų.

Chaosu tapę vienuoliktokų tarpiniai atsiskaitymai – eksperimentas su mokiniais. Taip sako Vilniaus licėjaus direktorius. Su kokiomis problemomis susidūrė mokiniai ir ar prasminga buvo įdiegti tokią naujovę – „Dienos komentare“ pokalbis su Sauliumi Jurkevičiumi.

Nuo velykinio stalo – į egzaminų suolą. Nors moksleivių atostogos, vienuoliktokams – įtampos savaitė. Jie laiko bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Pasak mokytojų, ir šis patikrinimas neapsiėjo be kuriozų. Vietoj žadėtų 500 žodžių tekstų, kuriuos turėjo analizuoti, kai kurie mokiniai gavo vos 240-ies. Patys tekstai, anot pedagogų, buvo ne vienodo sunkumo, tad kokį balą gaus, iš dalies buvo ir laimės dalykas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ketvirtadienį susitiks su Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentu Jonu Trumpa. Susitikimo metu ketinama aptarti tarpinius vienuoliktokų patikrinimus, bus diskutuojama dėl jų perlaikymo sesijos. Taip pat ministras ir LMS vadovas aptars egzamino laiko ilginimą bei išlaikymo kartelės mažinimą. ELTA primena, kad prasidėjus tarpiniams patikrinimams kilo pasipiktinimo banga dėl netinkamai parengtų užduočių.

Po vienuoliktokų matematikos patikrinimo, kurio rezultatai lems pažymį brandos atestate, švietimo ministrą užplūdo moksleivių, mokytojų ir tėvų skundai dėl užduočių kokybės. Lengvesniu B lygiu matematiką besimokantys moksleiviai gavo uždavinius, kaip patys sako, sunkesnius nei sprendė stipresni A lygiu besimokantys jaunuoliai. Už užduotis atsakinga Švietimo agentūra bėdos nemato, o pats vienuoliktokų uždavinius sprendęs švietimo ministras užduotimis pasipiktino ir reikalauja komisijos.