švietimas

Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, kovo 29 d. klasėse mokėsi virš 63 tūkst. pradinukų, tai keturiais tūkstančiais daugiau nei praėjusią savaitę. Iš jų beveik septyni tūkstančiai mokosi mokyklose, kuriose taikomas grįžimas pasirinkus testavimą kaupiniais.  Saugaus grįžimo modelį, kaip ir praėjusią savaitę, taiko 12 savivaldybių 44 mokyklose – dešimčia įstaigų daugiau negu praėjusią savaitę. Beveik pusė šių mokyklų (19) yra Vilniuje.

Į mokyklas grįžo 59 tūkst. pradinukų – jų ketvirtadienį klasėse mokosi tūkstančiu daugiau nei savaitės pradžioje, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, į mokyklas grįžus Pasvalio rajono pradinukams, duris atvėrė mokyklos jau visose 45 savivaldybėse, kur susirgimų skaičius 10 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites yra mažesnis nei 200 atvejų ir į mokyklas galima grįžti greičiau.

Ugdymą pradinukams atnaujinusiose Vilniaus mokyklose per praėjusią savaitę nustatyta 10 teigiamų COVID-19 kaupinių, užkratas rastas visose darbą atnaujinusiose įstaigose. Kaip BNS sakė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė, klasės, kurių moksleiviams nustatytas koronavirusas, izoliuotos, o mokyklos darbą tęsia toliau.

Pirmadienį į mokyklas Lietuvoje grįžo 58 tūkst. pradinių klasių moksleivių, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžioji dalis jų mokosi savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra palankiausia. Nuo pirmadienio į mokyklas leista grįžti 45 savivaldybių, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, pradinukams. „Šiandien į mokyklas sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Nuo pirmadienio 45 savivaldybėse į klases grįžta pradinių klasių moksleiviai. Šios mokyklos privalės užtikrinti visus saugumo reikalavimus – valdyti srautus, laikytis saugaus atstumo, aprūpinti būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per nuotolinį Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdį aptarė bendrą sergamumo, mokytojų vakcinavimo padėtį savivaldybėse, rašoma pranešime. Anot ministrės, situacija savivaldybėse skirtinga, dėl to ir buvo priimti skirtingi sprendimai, leidžiantys kai kurioms savivaldybėms nuo pirmadienio grąžinti pradinių klasių mokinius į kontaktinį ugdymą.

Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikyti ketinantiems abiturientams balandį bus rengiamas nuotolinis matematikos žinių patikrinimas, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Nereikėtų skubėti džiaugtis, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių pradinukai nuo kitos savaitės grįš į mokyklas. Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad mokyklos vėl bus uždarytos, jei tik Lietuvoje išaugs susirgimų skaičius. O rizika tam, anot ministerijos, nemaža, mat šalyje gali išplisti britiškoji koronaviruso atmaina.

Nuo kito pirmadienio 45-ių savivaldybių pradinukai gali grįžti į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikslina, kaip atrodys ugdymo procesas. Savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 per 14 dienų neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, leidžiama atnaujinti mišrų pradinį ugdymą. „Miršrus būdas yra toks būdas, kuomet gali būti taikomas ir nuotolinis, ir kontaktinis metodas. Jau nuo pačių savivaldybių priklausys, kaip jos organizuosis tą ugdymo procesą.

Vyriausybė pritarė nuo kitos savaitės taikyti švelnesnį karantiną 45-iose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija geriausia. Šiose savivaldybėse bus galima atnaujinti pradinį ugdymą mišriu būdu. Tarp jų iš didmiesčių – Kaunas ir Šiauliai, taip pat Alytus. Švelninti karantiną pasirinkta tose savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Visi pasikeitimai įsigalios nuo kovo 22 dienos, pirmadienio.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje turi apsispręsti, kaip ir kada visi Lietuvos pradinukai galėtų grįžti į mokyklas. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  Stebėkite tiesiogiai: Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį svarstys planą grąžinti į mokyklas visus pradinukus. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  „Vyriausybė spręs dėl saugaus visų pradinukų sugrąžinimo į mokyklas. Sprendimai atskiroms savivaldybėms priklausys nuo epidemiologinės situacijos kiekvienoje jų“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su Tolminkiemio gimnazijos statybos darbų konkurso laimėtoja – bendrove „Jungtiniai projektai“, rašoma pranešime spaudai. Parengti darbo projektą ir pastatyti mokyklą  „Jungtiniai projektai“ įsipareigojo už 16 mln. 967 tūkst. Eur su PVM. Darbų terminas – 15 mėnesių. Planuojama, kad apie 1000 jaunųjų Pilaitės gyventojų į pamokas naujoje, studijos „DO Architects“ suprojektuotoje, mokykloje bus pakviesti jau 2022 m. Rugsėjo 1-ąją.

Nuo pirmadienio dalyje Lietuvos savivaldybių pradinukams leidžiama grįžti į mokyklas. Vilniuje šią savaitę jau veiks keturios ugdymo įstaigos, planuose – dar šešios. Tačiau ne visi didmiesčiai į pradinukų grįžimą žiūri taip optimistiškai. Pavyzdžiui, Klaipėda sako būsianti atsargesnė.

Dar kelioms mokykloms pirmadienį atvėrus duris pradinukams, grįžimas į klases primena Rugsėjo 1-ąją, o tėvai sako jaučiantys didelį palengvėjimą, nors jį ir temdo nerimas dėl galimos trečiosios koronaviruso bangos. Ekspertai perspėja, kad užsitęsęs nuotolinis mokymas labai pablogino vaikų psichologinę ir fizinę būklę – daug vaikų nutuko ir tapo dar labiau priklausomi nuo išmaniųjų renginių ekranų.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos dvi pradinukų klasės grįžta į nuotolinį mokymąsi, nes abiejuose pakartotiniuose kaupinių testuose rasti teigiami mėginiai, praneša LRT televizija.  Tai atnauijntame feisbuko įraše patvirtino progimnazijos mokinių tėvų atstovas Arūnas Penkaitis.  „Daliai asmenų buvo patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Klasės atskiru pranešimu informuotos ir abi grįš į nuotolinį ugdymą“, – rašė A. Penkaitis.

Vyriausybei nusprendus plėsti antikorupcinį ir teisinį švietimą mokykloje, planuojama apie šiuos dalykus vaikus mokyti doros pamokose, taip pat per praktinius užsiėmimus, tokius kaip dalyvaujamasis biudžetas. „Numatyta, kad atnaujinus ugdymo turinį (bendrąsias ugdymo programas) antikorupcinis ir teisinis ugdymas ir toliau išliks kaip privalomos integruojamosios temos.

Vyriausybė jau 25-ioms savivaldybėms leido nuspręsti, kuriose pradinėse mokyklose jos atnaujins kontaktinį ugdymą. Atidarytose mokyklose moksleiviai ir mokytojai bus testuojami kaupinių metodu. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas paaiškina, kaip atrodo šis procesas. Kontaktiniu būdu veikiančiose mokyklose pradinukai bus nuolat tikrinami Covid-19 kaupinių testavimo metodu. Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai.

Vyriausybė leido 25-iose Lietuvos savivaldybėse atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą, taikant Covid-19 kaupinių testavimo metodą. Savivaldybės pačios nuspres, kurios iš jų pradinių mokyklų galės veikti įprastu būdu. „Leidžiame Vilniuje vykdytą projektą išplėsti. Buvo padarytas įdirbis ir numatyta, kad projektas galėtų plėstis. <...> Mes, atrodo, turime 59 mokyklų išreikštą norą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Politikai vėl bando susitarti dėl to, dėl ko nieko nepešę išsiskirstė pernai – Nacionalinio švietimo susitarimo. Tokiu dokumentu partijos siekia nubrėžti viziją, kaip atrodys ateities švietimo sistema. Tiesa, tą viziją politikai mato labai skirtingai, jau dabar nesutaria ir dėl vieno aktualiausių klausimų – reikia naikinti ir jungti ištuštėjusias regionų mokyklas ar ne. Beje, patys moksleiviai didžiausia problema mato visai kitus dalykus nei politikai.

Politinių partijų susitarime dėl to, kaip turėtų atrodyti Lietuvos švietimas, pralaužti ledai. Prie bendro virtualaus stalo susėdę partijų lyderiai pradeda nuo balto popieriaus lapo ir sprendžia, kokia kryptimi šalyje toliau judės švietimas. Tiesa, ne visi politikai sutinka, kad pavyks rasti bendrą sutarimą šiuo svarbiu klausimu. Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė surengė susitikimą su politinių partijų atstovais aptarti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad Nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasiekti bus labai sunku, nes partijų požiūriai kai kuriose vietose skiriasi kardinaliai.

Prieš savaitę Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje į kontaktinį ugdymą grįžo 593 pradinukai. Pirmadienį prie jų prisijungė dar 39 moksleiviai. Progimnazijos direktorius džiaugiasi, jog virusas įstaigos viduje neišplito, bei mato potencialą pilotinį projektą plėsti ir į kitas šalies mokyklas. Tik tam, jo nuomone, dar reikėtų papildomai pasiruošti. Nuo šio pirmadienio iš 35 progimnazijos pradinių klasių 34 jau mokosi kontaktiniu būdu.

Vilniuje vykdomas eksperimentas, kai vienoje mokykloje moksleiviams leidžiama mokytis klasėse, pykdo mažesnes savivaldybes. Štai Šiaulių miesto meras Artūras Visockas stebisi, kodėl mokykla atidaryta sostinėje, kur sergamumas Covid-19 dvigubai didesnis nei Šiauliuose. Sveikatos specialistai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mato galimybę mažiau sergančiose savivaldybėse pradėti atverti mokyklas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia šių metų brandos egzaminų datas.  Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną. Skelbiama, kad abiturientai egzaminų rezultatų sulauks vėliausiai iki liepos 23 dienos bus paskelbti egaminų rezultatai.

Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną. Skelbiama, kad abiturientai egzaminų rezultatų sulauks vėliausiai iki liepos 23 dienos bus paskelbti egaminų rezultatai. Abiturientams bus teikiamos papildomos konsultacijos padedant geriau pasirengti egzaminams. Mokytojai galės išeiti atostogų anksčiau nei praėjusiais metais, skelbia ŠMSM.

Ketvirtadienį valdžios institucijos paskelbė, kaip atrodys šių metų brandos egzaminai.  Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė sako, kad egaminų organizavime bus pakeitimų.  „Patalpos bus ruošiamos ne vėliau kaip 12 valandų iki brandos egzamino pradžios, laikantis SAM rekomendacijų. Kaip ir praėjusiais metais, bus reguliuojami kandidatų srautai taip, kad būtų išvengiama artimo kontakto, mažesnio nei 2 metrų atstumo.

Įžūlus incidentas vienoje Panevėžio gimnazijų – čia nuotolinės pamokos metu prisijungęs vienas iš dalyvių pradėjo demonstruoti lytinius organus.  Pasak Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausiojo specialisto Tado Martinaičio, incidentas užfiksuotas praėjusią savaitę.

Pirmadienį pirmieji Lietuvoje į Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnaziją grįžta moksleiviai. Anksčiau nei kitiems atnaujinti kontaktinį mokymą šiai mokyklai praėjusią savaitę leido Vyriausybė. Anot sostinės savivaldybės pranešimo, į mokyklą grįš 32 klasės iš 35-ių. Į mokyklą negrįšiantiems vaikams bus užtikrintas nuotolinis ugdymas. Praėjusią savaitę ketvirtadienį kaupinių būdu pradėti testuoti mokytojų ir mokinių šeimų ūkiai.

Karantino metu savanorių pagalbos prisireikė ne tik gydymo įstaigoms, bet ir mokykloms. Skirtingose šalies savivaldybėse mokyklos gyventojų prašo ištiesti pagalbos ranką mokiniams, padėti jiems mokytis nuotoliniu būdu, užimti juos po pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė pagalbos priemonių paketą, kuriuo siekiama padėti kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Vienas plane numatytų veiksmų – savanorių pagalba.

Abiturientų egzaminai, greičiausiai, bus atidėti, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Tačiau kuriam laikui, o ir kada tikėtina į mokyklas grįš mokiniai, kalbėjome su ministre Jurgita Šiugždiniene. Laba diena, sakote, kad abiturientų egzaminai, greičiausiai, šiemet bus atidėti. Kada tai bus nuspręsta? Laba diena. Egzaminai tikrai vyks. Čia turbūt pagrindinė žinia, tačiau šiuo metu svarstome įvairius variantus, kaip padėti abiturientams geriau pasiruošti.

Universitetas gali nustatyti amžiaus cenzą dėstytojams, tačiau išimtys leidžiant dirbti vyresniems dėstytojams turi būti aiškiai apibrėžtos, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Jis pripažino, kad Vilniaus universiteto statuto nuostata, leidžianti vyresniems kaip 65 metų dėstytojams ir mokslo darbuotojams dirbti universitete Senato pritarimu, prieštarauja Konstitucijai. Pagal VU statutą, sutartis su tokiais darbuotojais gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad dėl karantino ir nuotolinio mokymosi iššūkių šiemet brandos egzaminai greičiausiai vėl bus atidėti, o tą laiką reikia išnaudoti intensyvioms abiturientų konsultacijoms. „Svarstome tą variantą. Labai norisi, kad jei pasitvirtintumėme tam tikrą atidėjimą, tuo metu vyktų intensyvus pasiruošimas egzaminams, papildomas pasiruošimas.

Nepaisant Vyriausybės rekomendacijų be reikalo nevesti vaikų į darželius, šalies priešmokyklinio ugdymo įstaigose jau kelias savaites pastebimas itin išaugęs lankomumas. Darželių vadovai sako, jog tėvai rekomendacijų laikosi vis rečiau ir ragina nepamiršti, jog virusas dar niekur nedingo.  Klaipėdos miesto savivaldybėje per pastarąsias kelias savaites buvo užfiksuoti keturi koronaviruso infekcijos protrūkiai valstybiniuose darželiuose.

Bandomąjį projektą grąžinant dalį pradinukų į Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos klases tikimasi patvirtinti kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot A. Dulkio, šiuo metu dar vyksta „kai kurių techninių aspektų derinimas“. „Prognozės – blogas dalykas. Bet mes tikrai norėtumėme, kad jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje galėtumėme tokį pilotinį projektą pasitvirtinti ir startuoti“,  – sakė ministras.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Vyriausybė jau ėmėsi pirmųjų karantino švelninimo žingsnių, tačiau jie kol kas nepalietė mokyklų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad žinių dėl grįžimo į mokyklas pradinukai, o vėliau ir abiturientai, sulauks per artimiausias kelias savaites. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino.

Pradėjus masinį pedagogų testavimą prie mobiliojo patikros punkto Vilniuje susidarė eilės. Jose kai kuriems sostinės mokytojams minusinėje temperatūroje teko praleisti keletą valandų, nepavyko išvengti ir būriavimosi. Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo dėl nemalonios situacijos ir tikina, kad sklandi veikla jau atstatyta.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Ministrė turi žinių ir abiturientams – brandos egzaminai šiemet vyks, tačiau galutinius sprendimus dar ketinama priimti.

Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija galėtų tapti pirmąja mokykla vėl atversiančia duris moksleiviams. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, jog ten bus išbandomas naujas apsaugos nuo Covid-19 modelis. Į projektą sutikusios įsitraukti klasės į kontaktinį mokymą galbūt galėtų grįžti ir kitą savaitę. Šią žinią penktadienį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialiniuose tinkluose pasidalino esą iš vienos gimnazijos tėvų gauta žinute, jog jau pirmadienį mokykla atsidaro, o per savaitgalį visa šeima privalo pasidaryti Covid-19 testus. Seimo narį ši naujiena papiktino, jis kelia klausimą, ar visa tai yra legalu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tvirtina, jog mokytojams, kurie nesutiks skiepytis nuo Covid-19, reikės reguliariai testuotis dėl užkrečiamų ligų. Nesutikus daryti ir to – gresia nušalinimas. Kai kurios pavienės savivaldybės jau pradėjo pedagogų vakcinavimą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau paskiepytų yra apie 1200. Sisteminis pedagogų skiepijimas prasidės pagal pačių savivaldybių nustatytus terminus.

Dalis pedagogų stebisi gaunantys pranešimus, kad, jiems atsisakius skiepytis, jie bus privalomai testuojami nuo Covid-19. Tuo metu pedagogai, kurie atsisakys atlikti ir testus, esą gali būti nušalinami nuo darbo. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dirbti galės ir neskiepyti mokytojai.

Lietuvos švietimo sistemos problemos kelia nerimą ne tik ekspertams, bet ir patiems moksleiviams. „Erudito licėjaus“ mokiniai pateikė išsamiai išdėstytus savo pasiūlymus, ką vertėtų keisti ir į ką atkreipti dėmesį galvojant apie švietimo srities permainas, liečiančias bendrąjį ugdymą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad egzaminų atsisakoma nebus. Ministrės teigimu, mokyklose gaunami pažymiai gali skirtis nuo realių mokinių gebėjimų. Pateikiame J. Šiugždinienės komentarus: „Visuomenėje vis įsiplieskiant diskusijoms, noriu pasidalinti skaičiais ir argumentais, kurie padeda suprasti, kodėl egzaminų atsisakyti negalime.

Mes siekėme padaryti aukštąjį mokslą prieinamą kuo daugiau gabių jaunuolių, nepriklausomai nuo jų tėvų pajamų, nuosekliai didinome jo finansavimą, augo valstybės finansuojamų vietų skaičius. Ši gi valdžia suka atgal, pasirinkdama radikaliai priešingą kelią. I. Šimonytės Vyriausybė nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose bei mažina valstybės finansuojamas vietas. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar.