švietimas

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako liberalizuojanti galimybes tapti mokytojais dėl augančios rizikos, kad pedagogų šalyje gali pritrūkti. Taip ji komentavo plečiamas galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo. „Man atrodo, mes turime veikti, o ne guostis, kad yra bloga situacija visomis kryptimis. Jau privalėjome imtis veiksmų, bet veiksmų nebuvo.

Lietuvos mokslininkai apie mokslo finansavimą šalyje kalba be užuolankų – jis reikšmingai per mažas ir net grėsmingas tuo atžvilgiu, kad skatina mokslo šviesulius bėgti iš šalies. Negaudami tinkamo finansavimo, Lietuvos mokslininkai priversti darbo ieškoti svetur, o tai, jų teigimu, pavojinga dar ir dėl to, jog Lietuvoje paprasčiausiai nebeliks protų ir kam tuos protus ruošti.

Jei Seimas pritars, Lietuvos moksleivių lauks pokyčiai ne tik baigiant mokyklą, bet ir stojant į aukštąjį mokslą. Prezidentūra siūlo įtvirtinti, kad įgyti vidurinį išsilavinimą neužtektų tik dviejų mokyklinių egzaminų. Tačiau kartu siūloma ir sukurti mechanizmą, kuris padėti siekti aukštojo mokslo tiems asmenims, kuriems mokykloje sekėsi sunkiau. Seime vis karščiau diskutuojama dėl prezidento Gitano Nausėdos pateiktų Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisų.

Jau sausio mėnesį visos šalies savivaldybės bus kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija baigia parengiamuosius jos darbus. Tiek rengiant paraiškas, tiek vėliau įgyvendinat jose išsikeltus tikslus savivaldybėms padės, jas konsultuos „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai.

Valdžia imasi Lietuvos mokyklų tinklo mažinimo. Visoje šalyje norima atsisakyti jungtinių klasių, dėl to nuo kitų mokslo metų mažiausiia mokinių turinčios mokyklos privalės arba persitvarkyti ir prisijungti prie kitų įstaigų, arba tiesiog užverti duris. Ministrė sako, kad vaikai turi mokytis didesnėse, geresnėse mokyklose, kur netrūksta pedagogų, o pamokų kokybė – aukštesnė.

Prezidentūra iš esmės pritaria Vyriausybės planams dėl mokyklų tinklo pertvarkos.  „Pagrindinis tikslas yra ne mokyklų jungimas ar uždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.  Anot jo, Prezidentūra yra linkusi tikėti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiama reforma nebus skirta tik infrastruktūrai gerinti ar galimybei pakeisti neįtinkančius mokyklų vadovus.

Švietimo profesinių sąjungų ir savivaldos atstovai atsargiai vertina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planus dėl mokyklų tinklo pertvarkos, siekiant panaikinti jungtines klases ir stambinti mokyklas. Dalis BNS pašnekovų sutiko, kad mažėjant gyventojų regionuose mokyklų tinklo optimizavimas yra būtinybė, kiti teigė, jog pertvarka leis taupyti lėšas, bet vargu, ar bus lemiamas faktorius siekiant geresnės ugdymo kokybės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija imasi mokyklų tinklo pertvarkos, siekdama jau nuo kito rudens panaikinti daugelį Lietuvos savivaldybėse veikiančių jungtinių klasių. Kartu ketinama didinti mažiausią privalomą moksleivių skaičių gimnazinėse klasėse ir performuoti mažiausias mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei teiks mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo pakeitimus.

Jau kitų metų rugsėjį kolegijos galės abiturientams siūlyti ne tik bakalauro, bet ir trumpąsias studijas, kurios leis per 1,5–2 metus įgyti rinkoje paklausias, pavyzdžiui, IT specialybes. Tokią galimybę atveria Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pakeistas studijų vykdymo reglamentavimas, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atkreipia dėmesį, kad artėja brandos egzaminų pasirinkimo termino pabaiga. Abiturientai iki lapkričio 24 d. turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus jie ketina laikyti 2022 m., rašoma ŠMSM praneųime spaudai. Nuo šių metų abiturientams pasiūlytos naujovės: jie turi galimybę pasirinkti daugiau egzaminų nei laikys; informacinių technologijų egzaminą laikyti viena iš trijų pasirenkamų programavimo kalbų.

Į Lietuvą iš užsienio šalių grįžta vis daugiau tautiečių, o į mokyklas pradeda eiti ir jų vaikai. Šiauliai skelbia apie tokių grįžusių emigrantų vaikų bumą – miesto mokyklose jų šiemet net dvigubai daugiau nei pernai. Mokytojos sako, kad kartais tenka kaip reikiant palaužyti liežuvį, nes dalis vaikų nešneka lietuviškai, o mokyklų direktoriai tikina, kad iki šiol žinių ir priemonių, kaip tokius mokinius ugdyti ir integruoti, trūksta, todėl dalis mokyklų emigrantų vaikų kratosi.

Ketvirtadienį Seimui atmestus prezidento veto dėl įstatymo pataisų, numatančių nepasiskiepiję darbuotojai jau nuo gruodžio turės patys susimokėti už privalomus COVID-19 testus, švietimo profsąjungų vadovai įžvelgia politikų politinius siekius. Anot jų, tai niekaip nepagerins epidemiologinės situacijos.

Iki šiol 11-okai ir 12-okai privalomai skaitydavo tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kūrinius. Dabar aiškėja, kodėl buvo pasiūlyta dalies užsienio autorių atsisakyti ir kodėl kai kurie jų yra itin svarbūs nagrinėjant Lietuvos autorių kūrinius. Tačiau Nacionalinė švietimo agentūra užsimojo užsienio autorių kūrinius iš vyriausių moksleivių privalomos programos tiesiog išbraukti.

Paskelbtas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektas bus patvirtintas tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Svarstoma atsisakyti mokyklose daugumos mokomų dalykų skirstymo į A ir  B lygį, taip pat numatyti, jog 4-ųjų ir 8-ųjų klasių moksleivių vertinimai būtų privalomi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „(Svarstoma – BNS), kad nacionaliniai pasiekimų vertinimai, kurie vyksta ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, taptų privalomais, kad būtų vertinami rezultatai, bet ne tik tam, kad tiesiog – šiandien jie yra neprivalomi, labai didelės išlaidos galbūt nėra daromos.

Neįmanoma vieningai apibrėžti tokio reiškinio, kaip „sovietmečio mokykla“. Nes Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mokyklų buvo daug ir visos jos, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, buvo skirtingos. Tačiau jose reiškėsi ir kai kurie bendri dalykai, tai – ideologija persmelktas mokymas, prievolė moksleiviams tapti spaliukais ar komjaunuoliais, taip pat – sistemos ašimi tapę mokytojai, kurių vieni savo mokinius bandė apsaugoti nuo sovietinės ideologijos, o kiti į ją stūmė.

Koronavirusas ir toliau plinta ugdymo įstaigose. Dėl epidemiologinės situacijos nuspręsta pailginti moksleivių rudens atostogas, bent dvi mokyklos atostogas paankstino. Dar viena mokykla paskelbė visiškai perėjusi prie nuotolinio ugdymo. Įstaigos direktorius pasakoja, kad mokytis nuotoliniu būdu nuspręsta įvertinus susidariusias aplinkybes – susirgo nemaža dalis moksleivių, mokytojų bei už moksleivių testavimą atsakingas asmuo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia per dvejus metus parengti 800 naujų mokytojų ir užtikrinti, kad šalyje nebūtų juntamas pedagogų trūkumas, ypač prioritetinių sričių. Tai numatyta naujame Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo plane. „Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Svarstoma po Vėlinių pailginti mokinių rudens atostogas, sprendimas bus paskelbtas trečiadienį, patvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Dėl atostogų pagrindinis momentas yra, kad artėja Vėlinės, ir mes visi žinome, kas vyksta Vėlinių metu, kiek turime judėjimo. Svarstome prailginimą, sprendimas bus priimtas šiandien“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį informavo ministrė.

Šiuo metu Lietuvos mokyklose užfiksuota 590 COVID-19 protrūkių, vis tik absoliuti dauguma moksleivių mokosi kontaktiniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina, kad nesvarsto privalomai testuoti mokslevių, bet artimiausiu metu jiems bus prieinamas naujas testavimo būdas. „99 proc. mokinių mokyklose mokosi kontaktiniu būdu. 1 proc.

Seimas antradienį atmetė opozicijos atstovų parengtą rezoliuciją dėl švietimo, kurioje pažymima, kad „jokiais teisės aktais negali būti siaurinamos konstitucinės tėvų teisės ir laisvės, menkinamas konstitucinis tėvų statusas“. Rezoliucija siekta įtvirtinti, kad tėvai būtų įtraukti į švietimo politikos formavimą, nes, anot rezoliucijos kūrėjos Astos Kubilienės, jų nuomonė yra ignoruojama.

Kitąmet valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms, didėja daugiau kaip 282 mln. eurų, arba 14 proc. Tai numatoma ateinančių metų valstybės biudžeto projekte. Projekte numatyta, kad didžiąją šio augimo dalį – 158 mln. Eur – sudarys lėšos mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta japonų kilmės amerikiečių mokslininkui Syukuro Manabe, vokiečiui Klausui Hasselmannui ir italui Giorgio Parisi už „novatoriškus indėlius didinant mūsų supratimą apie sudėtingas fizikines sistemas“, be kita ko, padedančius geriau suprasti mūsų planetos klimato raidą, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.

Tarptautinės mokytojų dienos proga antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje bus pagerbti geriausi mokytojai. Premjerė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteiks Metų mokytojų apdovanojimus, lituanistinio mokytojo (dėstytojo) premiją ir Meilės Lukšienės premiją.

200 Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų vaikų šiandien – kiek pavėlavusi rugsėjo pirmoji. Įvairaus amžiaus nepilnamečiai nuo šiol savo dienas pradės klasėse ir mokysis lietuvių kalbos. Pamokos smarkiai skiriasi nuo įprastų, nes migrantų vaikai mūsų kalbos visiškai nemoka. Visgi pačią pirmą dieną atvykėliai vaikai į klases rinkosi puikiai nusiteikę ir, regis, su mokytojais rado bendrą kalbą.

Raseiniuose šiuo metu įsikūrę iš Afganistano evakuotų šeimų vaikai nuo pirmadienio pradedami mokyti lietuvių kalbos. Raseinių savivaldybės taryba leido komplektuoti penkias išlyginamąsias klases užsieniečių vaikams Viktoro Petkaus progimnazijoje. Pasak Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Modestos Lukoševičienės, šiuo metu Raseiniuose gyvena per 40 afganistaniečių vaikų, kuriems mokslas privalomas, tai yra jiems yra nuo 6 iki 16 metų.

Švietimo sistema Lietuvoje toli gražu ne pati tobuliausia. Jau dabar trūksta mokytojų, o specialistai tikina, kad kuo toliau, tuo bus prasčiau. Valdininkai aiškina, kad būtina kelti mokytojo profesijos prestižą, tačiau tuo pat metu iš klasių trauktis nusprendžia vis daugiau pedagogų. Apsisprendimo baigti mokytojo karjerą priežastys – įvairios. Vieni tikina, kad viskas remiasi į darbo užmokestį. Kiti skundžiasi nepakankamu valdžios dėmesiu ugdymo įstaigų darbuotojams.

Rukloje konteineriniuose nameliuose jau verda neteisėtų migrantų gyvenimas. Kaip jiems sekėsi įsikurti, domėtis buvo atvykę ir parlamentarai. Seimo Žmogaus teisių komiteto narius pribloškė, kad orai šąla, o stovykla pildosi vangiai. Ir nors gyvenimo sąlygomis nelegalai per daug nesiskundžia, labai nerimauja dėl ateities, ir atvirauja dėl to turintys daug psichologinių problemų.

Nuo šiandien izoliacijos trukmė sąlytį turėjusiems asmenims trumpėja nuo 14 iki 10 dienų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip ir anksčiau, suteikiama galimybė susitrumpinti izoliaciją, ne anksčiau kaip 7 izoliacijos dieną atliktus PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą, jei asmeniui nepasireiškia ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, t. y. staiga prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Jei neslopstanti pandemija ir šį rudenį privers moksleivius mokytis nuotoliniu būdu, šeimos tam bus geriau pasiruošusios. „Telia“ apklausa parodė, kad nuo pandemijos pradžios 58 proc. vaikus turinčių namų ūkių investavo į papildomą ar naują įrangą, būtiną mokymuisi namuose, o du trečdaliai šeimų tam išleido iki 500 eurų, rašoma pranešime spaudai. „Jau beveik dvejus metus gyvename pandemijos akivaizdoje ir žinome, ko galime tikėtis keičiantis situacijai.

Naujieji Afganistano vadovai talibai šeštadienį liepė į vidurines mokyklas grįžti tik berniukams ir mokytojams vyrams, o mergaičių ir mokytojų moterų padėtis jų įsake nepaminėta. Griežtojo kurso islamistų grupuotė praėjusį mėnesį nuvertė JAV remtą vyriausybę, tačiau pažadėjo švelnesnį valdymą nei ankstesnį kartą 10-e dešimtmetyje, kai moterims dažniausiai buvo draudžiama mokytis ir dirbti.

Nauji mokslo metai atneša savus rūpesčius. Švietimo bendruomenė vėl iš naujo jaukinasi darbą pandemijos sąlygomis, daro viską, kad mokyklos būtų kuo saugesnės ir vaikai galėtų mokytis klasėse, gyvai. Praėjus pirmosioms rugsėjo savaitėms, sustygavus kasdienes švietimo veiklas, grįžtame prie strateginių darbų. Jų negalime išleisti iš akiračio, nes pokyčių reikia daug ir esminių.

Mokytojai kyla į kovą su vyriausybe dėl didesnių algų. Jei nuolaidžiaus vyriausybei, kuri atidėlioja atlyginimų kėlimą, pedagogai nerimauja, kad teks dirbti už minimalią algą. Tad jau nuo sausio reikalauja dešimtadaliu didesnio užmokesčio. O švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, esą logiška algas mokytojams ir dėstytojams didinti ne mokslo metų viduryje, o pradžioje – tik kitų metų rugsėjį. Pedagogai jaučiasi apgaudinėjami.

Švietimo darbuotojai siekia, kad atlyginimai pedagogams kiltų nuo sausio, o ne nuo kitų metų rugsėjo, kaip, anot jų, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad atlyginimai mokytojams bus keliami bent 10 proc., o nuo kada, bus aišku baigus formuoti biudžetą.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato pagrindinių darbų šiais mokslo metais sąrašą. „Nors daug dėmesio skiriame švietimo įstaigų veiklai pandemijos sąlygomis, tačiau negalime išleisti iš akiračio strateginių darbų. Jie yra numatyti Vyriausybės programoje, o dalis jau įtraukti ir į Seimo darbotvarkę – esame pateikę kelių įstatymų pataisas“, – pranešime spaudai cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Švietimo įstatyme įtvirtinti visos dienos mokyklos modelį pradinėse klasėse. Siūloma įstatyme įrašyti, kad pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu.

Universitetai teigia registruojantys studentų duomenis apie jų įgytą imunitetą nuo COVID-19, dauguma jų vykdys ir atsitiktines patikras. Aukštojo mokslo, kaip ir kitos švietimo įstaigos, nuo rugsėjo 1-osios dirba įprastiniu kontaktiniu būdu, tačiau jose iš bendruomenės reikalaujama turėti galimybių pasą. Praėjusi savaitė universitetuose buvo įvadinė, o paskaitos, seminarai ir kiti įprastiniai užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 6-osios.

Rugsėjui lipant ant kulnų kalbama ne tik apie tai, kur geriausia apgyvendinti migrantus iš Baltarusijos, kad jie nesušaltų, bet ir svarstomos galimybės suteikti ugdymą neteisėtai kirtusiems sieną migrantų vaikams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius praneša, kad tokių vaikų per 100. Ir nors Lietuvai tokių vaikų ugdymas nėra naujiena, neslepiama, kad dabartinė situacija – kitokia.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo brandos atestatą duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis. Ano jo, į aukštąsias mokyklas reikėtų priimti tik tuos, kurie yra išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus, o brandos atestatą duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis.

Kol mokiniai džiaugėsi išsiilgta vieni kitų draugija, vienybę bent trumpam bandė demonstruoti ir politikai. Parlamentinių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos. Jame – pažadai dėl didesnių algų pedagogams, įdomesnių pamokų moksleiviams, darželių visiems ikimokyklinukams. Tiesa, patys politikai pripažįsta, kad susitarti pavyko tik dėl mažos dalies reikalingų reformų, o ir kaip jas įgyvendinti – nežinia.

Rugsėjo pirmoji mokiniams ir pedagogams šiemet kupina nerimo. Po beveik metų nuotoliniame ugdyme jie vėl renkasi į klases kamuojami nežinios ar neteks vėl grįžti į nuotolinį ugdymą. Tėvai ir seneliai išgyvena, ar mokykla netaps užkrato židiniu. Kokiomis nuotaikomis šiandien Mokslo ir žinių dieną pasitinka mokiniai, mokytojai ir tėvai skirtinguose miestuose? Kauno Kazio Griniaus progimnazijos pirmokus į pirmąją pamoką palydi vyriausieji – būsimi aštuntokai.

Pirmas darbas įgyvendinant trečiadienį pasirašytą susitarimą dėl švietimo bus mokytojų pritraukimas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Pirmas darbas – priimti pokyčius, kurie susiję su mokytojų pritraukimu į sistemą, tai yra skubiai reikia keisti finansinio skatinimo sistemą“, – po pasirašymo ceremonijos Seime žurnalistams sakė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, jau parengti tam skirti teisės aktų projektai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių partijų pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos švietimo yra toks pat svarbus, kaip partijų susitarimas nuosekliai didinti išlaidas valstybės gynybai. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Rugsėjo 1-ąją parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Jame įsipareigojama iki 2030-ųjų siekti pokyčių, susijusių su pedagogų rengimu ir apmokėjimu, švietimo ir mokslo finansavimu ir pasiekiamumu. Tiesa, dalis švietimo profesinių sąjungų kritikavo susitarimą, teigdamos, kad jis parengtas paskubomis ir esą nebendradarbiaujant su švietimo bendruomene.

Ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad rengiant kitų metų valstybės biudžetą švietimas turės būti prioritetu. Taip ji sakė po to, kai parlamentinių partijų lyderiai įsipareigojo iki 2030-ųjų imtis pokyčių švietime. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose trečiadienį prasideda mokslo metai. Vyriausybės sprendimu, šiemet mokslo metai, nepaisant tvyrančio nerimo dėl COVID-19 plitimo, prasideda kontaktiniu būdu. Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad pagrindinis siekis yra išlaikyti mokinius klasėse ir auditorijose, „kaip įmanoma ilgiau“, todėl mokymo procesas vyks laikantis tam tikrų ribojimų.

Rugsėjo 1-oji – diena, kuomet į mokyklas, klases ir auditorijas grįžta moksleiviai, studentai. Šia proga savo sveikinimu pasidalijo premjerė Ingrida Šimonytė. Pateikiame visą premjerės sveikinimą: „Mielieji moksleiviai ir studentai, gerbiami mokytojai ir dėstytojai, visa švietimo bendruomene, rugsėjo 1-ąją vėl su jauduliu ir nekantrumu sugrįžtame į mokslo įstaigas, įsileisdami į neapibrėžtumo kupiną kasdienybę daugiau šviesos.

Antradienį švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė kartu su savivaldybių ir švietimo ekspertais pasirašė kreipimąsi į švietimo bendruomenę, kviečiančią ją prisidėti prie to, kad nauji mokslo metai būtų sklandūs, o mokyklos – saugios. Pasak Švietimo profsąjungų atstovų, šis kreipimasis neturi prasmės. Jie ją vadina ministerijos viešųjų ryšių akcija.