švietimas

Pirmas darbas įgyvendinant trečiadienį pasirašytą susitarimą dėl švietimo bus mokytojų pritraukimas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Pirmas darbas – priimti pokyčius, kurie susiję su mokytojų pritraukimu į sistemą, tai yra skubiai reikia keisti finansinio skatinimo sistemą“, – po pasirašymo ceremonijos Seime žurnalistams sakė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, jau parengti tam skirti teisės aktų projektai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių partijų pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos švietimo yra toks pat svarbus, kaip partijų susitarimas nuosekliai didinti išlaidas valstybės gynybai. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Rugsėjo 1-ąją parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Jame įsipareigojama iki 2030-ųjų siekti pokyčių, susijusių su pedagogų rengimu ir apmokėjimu, švietimo ir mokslo finansavimu ir pasiekiamumu. Tiesa, dalis švietimo profesinių sąjungų kritikavo susitarimą, teigdamos, kad jis parengtas paskubomis ir esą nebendradarbiaujant su švietimo bendruomene.

Ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad rengiant kitų metų valstybės biudžetą švietimas turės būti prioritetu. Taip ji sakė po to, kai parlamentinių partijų lyderiai įsipareigojo iki 2030-ųjų imtis pokyčių švietime. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose trečiadienį prasideda mokslo metai. Vyriausybės sprendimu, šiemet mokslo metai, nepaisant tvyrančio nerimo dėl COVID-19 plitimo, prasideda kontaktiniu būdu. Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad pagrindinis siekis yra išlaikyti mokinius klasėse ir auditorijose, „kaip įmanoma ilgiau“, todėl mokymo procesas vyks laikantis tam tikrų ribojimų.

Rugsėjo 1-oji – diena, kuomet į mokyklas, klases ir auditorijas grįžta moksleiviai, studentai. Šia proga savo sveikinimu pasidalijo premjerė Ingrida Šimonytė. Pateikiame visą premjerės sveikinimą: „Mielieji moksleiviai ir studentai, gerbiami mokytojai ir dėstytojai, visa švietimo bendruomene, rugsėjo 1-ąją vėl su jauduliu ir nekantrumu sugrįžtame į mokslo įstaigas, įsileisdami į neapibrėžtumo kupiną kasdienybę daugiau šviesos.

Antradienį švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė kartu su savivaldybių ir švietimo ekspertais pasirašė kreipimąsi į švietimo bendruomenę, kviečiančią ją prisidėti prie to, kad nauji mokslo metai būtų sklandūs, o mokyklos – saugios. Pasak Švietimo profsąjungų atstovų, šis kreipimasis neturi prasmės. Jie ją vadina ministerijos viešųjų ryšių akcija.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius džiaugiasi, kad po ilgos pertraukos jo mokyklos bendruomenė susiburs dirbti gyvai, o ne iš kompiuterių ekranų. Tačiau grįžimo džiaugsmą kiek temdo dėl pandemijos vis dar tvyranti nežinia bei painios rekomendacijos mokykloms. Dalį reikalavimų S. Jurkevičius laiko pertekliniais ir mano, kad švietimo bendruomenė, yra stumiama į futliarą, pasitelkiant kartais ir sveiko proto ribas peržengiančias priemones.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė naujų mokslo metų proga sveikina mokinius, tėvus, mokytojus, dėstytojus, studentus. Ministrės sveikinime sakoma: „Ši rugsėjo pirmoji – ypatinga. Beveik pusė milijono mokinių ir studentų pravers švietimo įstaigų duris. Didelė dalis jų – po ilgos pertraukos. Išsiilgę gyvų susitikimų, pamokų, pokalbių. Visiems reikės dėmesio. Ypač mūsų mažiausiems.

Rugsėjo pirmoji jau rytoj, tačiau daugybė vaikų ir tėvų nerimauja, kiek ilgai šiemet pavyks mokytis kontaktiniu būdu  ir ar neteks vėl grįžti į nuotolinį mokymą. Dalį tėvų ir vaikų baugina ir kassavaitiniai testai bei tai, kad ištisomis dienomis pamokose teks sėdėti su kaukėmis. Ministrė Šiugždinienė naujų mokslo metų išvakarėse dar kartą ragina testuotis ir skiepytis.

Rugsėjo 1-oji – jau rytoj. Dar vienų pandemijos mokslo metų akivaizdoje ugdymo įstaigos moksleivius pasitiks su tam tikrais ribojimais: privalomu kaukių dėvėjimu, neformaliojo ugdymo dalyvių skaičiaus ribojimais ir kitais, papildomais saugumo reikalavimais. Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, prie saugumo mokyklose turi prisidėti ir tėvai, skatindami vaikus ne tik testuotis, bet ir skiepytis.

Bent pora šimtų vaikų krimsti mokslų liks namuose. Ir ne todėl, kad teks izoliuotis dėl koronaviruso. Paragavę nuotolinio mokymo ir neužtikrinti, ar atžalos galės vėl normaliai eiti į mokyklas, dalis tėvų nusprendė į klases jų išvis nebeleisti – vaikus mokys namuose patys. Tiesa, psichologai ir dalis mokytojų į tokį tėvų ryžtą žiūri skeptiškai. Kai kurie vardija ir kitas priežastis – savoje aplinkoje vaikams esą ramiau, jie gali ilgiau išsimiegoti ir sveikai maitintis.

Dar vienų pandemijos mokslo metų akivaizdoje švietimo įstaigos moksleivius pasitiks su tam tikrais ribojimais: privalomas kaukių dėvėjimas, neformaliojo ugdymo dalyvių skaičiaus ribojimas ir kiti, papildomi saugumo reikalavimai. Švietimo ir visuomenės sveikatos specialistai informuoja, kad testavimas ir vakcinacija mokiniams nebus privaloma, tačiau įspėja, kad pasiskiepiję vaikai turės galimybę mokytis kontaktiniu būdu net ir po sąlyčio su sergančiuoju.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektore išrinkta muzikologė doc. dr. Judita Žukienė, iki šiol ėjusi mokslo prorektorės pareigas. Kaip penktadienį pranešė akademija, išrinktoji rektorė pareigas pradės eiti nuo spalio 1 dienos.

Vilniaus švietimo pažangos centrui (VŠPC) vadovaus švietimo ekspertė, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėja Unė Kaunaitė. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, nuo penktadienio centrui pradedanti vadovauti U. Kaunaitė rūpinsis ugdymo kokybe Vilniuje. U. Kaunaitė yra baigusi Šv.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Siekiant saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą šalies mokyklose, jau pasiskiepijo daugiau nei 80 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų visoje Lietuvoje ir 25 procentai 12–15 metų amžiaus mokinių. Nuo naujųjų mokslo metų pradžios į ugdymo įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bei pirminį profesinį mokymą kontaktiniu būdu vaikai galės grįžti, neatlikę testo dėl COVID-19 ligos.

Iki rugsėjo 1-osios likus vos savaitei, tėvai su didžiuliu nerimu ruošiasi naujiems mokslo metams – kankina nežinia, kada vaikai vėl bus uždaryti į nuotolinį mokymą, abejoja, ar verta pirkti uniformas, kuprines. Ministrė Šiugždinienė tvirtina, kad vaikai rudenį į mokyklas sugrįš visi. Tiesa, ar ilgam, pasakyti negali ir neatmeta, kad, pablogėjus epidemiologinei situacijai, ir vėl gali tekti vyresnėliams mokytis nuotoliniu būdu.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priima beveik 19 tūkst. pirmakursių, užimtos praktiškai visos valstybės finansuojamos vietos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasibaigus papildomam priėmimui, paaiškėjo, kad naujus mokslo metus universitetuose ir kolegijose pradės 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad savivaldybės negali liepti moksleiviams testuotis dėl COVID-19. Šis testavimas kol kas bus savanoriškas. „Visos mokyklos rugsėjo 1 dieną turi būti pasiruošusios savanoriškai testuoti. Tai, kad reikės testuotis ir testavimas bus savanoriškas, žinoma sau seniai. Procesas tikrai nėra sudėtingas, tam nereikia sveikatos apsaugos specialisto, mokiniai patys gali testuotis. Žinoma, reikia sutikimo, sutikimo yra paruošta forma.

Rengiantis naujiems mokslo metams, stringa planšetinių kompiuterių mokykloms įsigijimas, nes šių priemonių trūksta rinkoje, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Sekasi visaip. Nes, kaip žinia, rinkoje trūksta technologinių priemonių, planšetinių kompiuterių – pirkimai vyksta šiek tiek lėčiau, negu mes tikėjomės. Bet dalis kompiuterių jau yra iškeliavę į mokyklas, dalis dar pasieks mokyklas.

Pandemijai ir toliau tęsiantis, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija paruošė tris scenarijus artėjantiems mokslo metams. Jie suskirstyti į žaliąjį, geltonąjį ir raudonąjį lygius, pagal kuriuos atitinkamų pakopų moksleiviai bus mokomi. Nurodoma, ateinančius mokslo metus mokiniai mokytųsi kontaktiniu būdu, o nuotolinis ugdymas vyktų tik išskirtinais atvejais.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Partijų susitarimą dėl švietimo planuojama pasirašyti rugsėjo 1-ąją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais parlamentinių partijų lyderiai turėtų pasirašyti Seime. „Planuojama pasirašyti rugsėjo 1 dieną. Susitarimą tikrai pasirašo parlamentinės Seimo partijos, turinčios savo frakcijas Seime.

Nuo rugsėjo 1-osios visas mokymosi procesas turės vykti tik kontaktiniu būdu. BNS pateikia svarbiausius saugumo dėl COVID-19 reikalavimus, kurių turės laikytis švietimo ir ugdymo įstaigos.  Kaukės. Apsaugines veido kaukes dėvėti kontaktinių užsiėmimų metu turės visi moksleiviai ir studentai, išskyrus pradinukus.  Skiepai. Moksleiviams ribojimai dėl skiepų nebus taikomi. Moksleiviai galės lankyti mokyklas, net jei jie yra sulaukę 12 metų, bet nėra skiepyti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei parlamentinių partijų atstovų baigiamas rengti susitarimas dėl švietimo neatlaiko kritikos, jame trūksta valstybės vizijos ir jo negalima vadinti nacionaliniu, teigia trys švietimo sektoriaus profesinės sąjungos.

Mokiniai ir jų tėveliai gali ruoštis naujų mokslo metų pradžiai – Rugsėjo 1-osios šventė pirmąją kalendorinio rudens dieną vyks Lietuvininkų aikštėje, 9 val. ryto, rašoma pranešime spaudai. Dėl besitęsiančios pandeminės situacijos, renginys bus šiek tiek trumpesnis negu įprastai – truks 30 min. Visi šventės dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų (laikytis saugių atstumų, dėvėti kaukes ir kt.

Nuo rugsėjo 1-osios ruošiantis kontaktiniam ugdymui, Vilniuje dėl COVID-19 bus periodiškai testuojami visi pradinukai, testuotis turės ir vyresni nepasiskiepiję moksleiviai, penktadienį pranešė sostinės savivaldybė. Dar prieš rugsėjo 1-ąją visi Vilniaus pradinukai turės atlikti greituosius antigeno testus, o prasidėjus rugsėjui toliau periodiškai bus tiriami kaupinių metodu, kas keturias–septynias dienas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene penktadienį aptars šalies sporto problematiką. Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis informavo BNS, kad per susitikimą bus kalbama apie ilgalaikę Lietuvos sporto plėtros strategiją, sporto sistemos finansavimą, masinio ir aukšto meistriškumo sporto problemas.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Karantino metu padaugėjo vaikų psichosomatinių sutrikimų ir net rimtų ligų. Tai atskleidė mokslininkų kolektyvo atliktas nuotolinio ugdymo poveikio Lietuvos vaikų emocinei ir fizinei sveikatai tyrimas, atliktas pernai birželio-gruodžio mėnesiais, rašo 15min.lt Pasak Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Praninskienės, vaikams, kurie ir iki pandemijos turėjo emocijų ir elgesio problemų, jos dar labiau pagilėjo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2,8 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių perdavimui mokykloms. Jas pasieks 1999 HP ir 801 „Lenovo“ kompiuteriai“. „Šiandien teikiamas tvirtinti nutarimo projektas yra tik labai nedidelė dalis mūsų visų pastangų padėti savivaldybėms ir mokykloms tinkamai pasiruošti ugdymo procesui ir užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek mokytojai turėtų visas reikalingas technologines priemones“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinie...

Pasigirdus idėjai mažinti aukštojo mokslo trukmę, politikų ir švietimo ekspertų nuomonės išsiskyrė. Švietimo ministrė ragino lygiuotis į užsienio valstybes, tuo tarpu patys studentai gana kritiškai vertino norą įvesti 3 metų bakalaurą. Negana to, specialistė atskleidė – sutrumpintos studijos kainuoja brangiau, studentui tenka ir didesnis krūvis. Politikai teigė, kad verta apsvarstyti studijų programų trumpinimą.

Įteisinta ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui nuo rugsėjo nustatyti 36 valandų darbo laiko normą per savaitę tiems švietimo pagalbos specialistams, kuriems iki šiol sutrumpinto darbo laiko norma nebuvo taikoma.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimus, kurie svarbūs ir švietimo įstaigoms, rašoma pranešime spaudai. Savivaldybių administracijoms išsiųsta detali informacija su scenarijais, kaip rugsėjį bus organizuojamas ugdymo procesas, o ketvirtadienį tai bus aptarta per susitikimą su savivaldybių administracijų vadovais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad rugsėjį į klases grįš visi mokiniai ir apie nuotolinį ugdymą kol kas nėra galvojama. Ribojimai švietimui, pasak ministrės, lauktų pačiu paskutiniu momentu. Plačiau apie tai ministrę laidoje „Dienos komentaras“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kai kurios savivaldybės raudonuoja, bent jau didieji miestai. Yra ir juodų savivaldybių. Tačiau mes ruošiamės rugsėjo 1-ąjai.

Šiemet per pagrindinį priėmimą į aukštąsias mokyklas 2109 jaunuoliai registravosi studijuoti ugdymo studijų programas, tačiau beveik ketvirtadalis jų neatvyko į motyvacijos vertinimą.  Iš 1415 atvykusiųjų 1354 gavo teigiamą įvertinimą, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Visiems stojantiems į ugdymo mokslus privalomas teigiamas motyvacijos vertinimas. Gavus neigiamą įvertinimą, stojantysis konkurse dalyvauti nebegali.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Vietoj klasės – pakyla prie namų pamatų ir ant pastato sienų pritvirtintos lentos. O ant kitų namų sienų surašytos visos abėcėlės raidės, kurias vaikai perrašo ant savo lentos. Taip vaikai, išlaikydami socialinį atstumą, mokosi Indijoje, kur mokyklos dėl koronaviruso uždarytos nuo kovo mėnesio. Šie vaikai neturi galimybių mokytis nuotoliniu būdu, mat neturi prieigos prie išmaniųjų telefonų ar kompiuterių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė, matydama, jog daugeliui LVŽS siūlymų buvo pritarta, rekomenduoja partijai pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Iki 2030 metų projektuojame Susitarime apibrėžiamos tos švietimo sritys, kuriose būtina siekti proveržio vardan ugdymo kokybės ir tinkamos moksleivių brandos, studijų kokybės ir mokslo pasiekimų skatinimo. Daugelis įsipareigojimų atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programines nuostatas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja mokytojams už pagalbą abiturientams ruošiantis egzaminams ir sako, kad geresni lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas.

Mokinių pasiekimų gerinimui 2021–2023 metams bus skirta 12 mln. eurų, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Agentūros pranešimu, 49 savivaldybės pateikė paraiškas dėl projekto „Kokybės krepšelis“ paramos 102 mokykloms. Šis projektas skirtas mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimui ir, anot NŠA, pasiteisinus tokiam finansavimo modeliui, pratęstas dar 3 metams.  „Projekto lėšos skiriamos tiesiogiai mokykloms.

Pastaruoju metu buvo skelbiama apie nemažai keistai pasibaigusių intymių akimirkų, o tai tik parodo, kaip visuomenei trūksta detalių žinių lytinio švietimo tema. Vienas rečiau aptariamų aspektų yra moters anatomija, pavyzdžiui, tai, kad tarp vaginos ir pilvo yra jungtis. Nors tai ir neturi daug įtakos gyvenimo kokybei, kartais ši informacija gali praversti.

Apie spragas švietimo srityje kalbama nuolat, todėl dabar yra rengiamas nacionalinis partijų susitarimas, kuris užtikrintų progreso vykdymą šioje srityje iki 2030-ųjų. Socialdemokratų partijos nariai išskyrė dalykus, į kuriuos privaloma atsižvelgti ruošiant dokumentą. Vienas iš jų – privačių mokyklų ir darželių privilegijų panaikinimas.

Šiemet mokyklas planuoja palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suka galvas, kaip užtikrintai išvengti mokytojų stygiaus. Politikai tvirtina, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, dosnios stipendijos pedagogikos studentams, nepadeda, todėl būtina didinti darbo užmokestį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021 m. palikti mokytojo darbą ketina 1475 pedagogai – tiek prašymų sulaukta skirti išeitines išmokas.

Penktadienį Nacionalinė švietimo agentūra skelbia lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino rezultatus. Juos mokiniai gali sužinoti savo mokyklose. Šiais metais 7550 abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Jį išlaikė 94,3 proc. mokinių, rašoma pranešime spaudai.  Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 2,85 proc. mokinių. Praėjusiais metais lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą laikė 8352 abiturientai.

Prezidento Gitano Nausėdos komandą palieka jo patarėjas švietimo grupėje Šarūnas Radvilavičius.  Tai BNS patvirtino G. Nausėdos patarėjas Antanas Manstavičius. „Prezidento patarėjas Šarūnas Radvilavičius karjerą tęs nevyriausybiniame sektoriuje, šiandien yra jo paskutinė darbo diena“, – teigė jis.

Nuo rugsėjo pradinukams mokyklose atsiras papildoma savaitinė meninio ugdymo – šokio arba teatro pamoka, trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, taip iš viso pradinių klasių moksleiviai turės penkias meninio ir tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę. Ministerija tikisi, kad papildoma meninio ugdymo pamoka leis pagal paskirtį išnaudoti visas sportui skirtas valandas Bendrojo ugdymo planuose.

Vyriausybė siūlo Seimui mokytojų išeitinėms kompensacijoms skirti papildomą 1 mln. eurų, iš viso tam šiemet numatant 2 mln. eurų. Siūlymui dvigubinti kompensacijų fondą Ministrų kabinetas pritarė pirmadienį, pakeitimus dar turės patvirtinti Seimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad situacija smarkiai pasikeitusi nuo 2015 metų, kai sumanyta papildomai skatinti mokytojus pasitraukti iš darbo, bei žada peržiūrėti kompensacijų skyrimo tvarką.