švietimas

Vilniaus universitetas (VU) skelbia viešus tarptautinius konkursus į laisvas akademines pareigas – iš viso ieškoma 350 įvairių sričių dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Pasak universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovo Ervino Spūdžio, tokius konkursus universitetas skelbia kartą ar du per metus. Anot jo, jie skelbiami pasibaigus darbo sutartims su dėstytojais ir mokslo darbuotojais. Su akademiniais darbuotojais VU sudaro sutartis penkeriems metams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prakalbo apie tai, kas laukia, jei priešmokyklinukai nespės pasiruošti mokyklai. Ji atskleidė planus, kad tuomet priešmokyklinukų ugdymą svarstoma tęsti ir vasarą. Ministrė tikisi, kad sumažėjus sergamumui koronavirusu, abiturientai galės grįžti į klases. Pasak ministrės, jau rengiami ir planai dėl specialių nuotolinių konsultacijų ir video pamokų abiturientams.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Vis iš naujo aptarinėjant skiepų paskyrimo prioritetų sąrašą, buvęs Sveikatos apsaugos ministras siūlo mokytojus įtraukti ir skiepyti ankščiau nei vyresnio amžiaus piliečius, o dėl Lietuvos nepasiekiančių vakcinos siuntų kaltina pinigus. Jo nuomone, šiuo metu vakcinų gamintojai elgiasi nesąžiningai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo didinti norminę aukštojo mokslo studijų kainą, siekiant gerinti patį studijų finansavimą. Projektą patvirtinus, visų studijų kaina kils nuo 8 iki daugiau nei 30 proc., planuojama sumažinti socialinių mokslų studijų krypčių valstybės finansuojamų vietų skaičių. Klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Tokio projekto patvirtinimas padidintų valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams.

Prezidentas mano, kad išėjimas iš karantino turi būti atsargus ir pasvertas, atlaisvinant pirmiausia socialinio bendravimo, švietimo ribojimus ir atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.

Praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios ir pirmųjų nuotolinių pamokų, mokytojai bei moksleiviai nenusileidžia – net ir po tiek laiko mokymasis per kompiuterį nepajėgia atstoti gyvo bendravimo. Technologijai tapus nuolatiniu tarpininku vis dar susiduriama ir su įvairiais kuriozais, tokiais kaip ekspromtinės pamokos telefonu, netikri ryšio sutrikimai ar lyg iš „Vikipedijos“ nukopijuoti kontrolinių atsakymai.

Moksleiviams, kurie svajoja ištrūkti iš namų ir mokytis klasėse įprastai, panašu, teks palaukti pavasario. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato, kad daliai moksleivių mokyklas būtų galima atverti vasario viduryje ar kovą, o pagal blogesnius scenarijus – tik gegužę. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį posėdyje aptarė nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybę atnaujinti pradinį ugdymą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, atsižvelgusi į tebesitęsiantį karantiną, pasirašė įsakymą, kuriuo visi šių metų abiturientai atleidžiami nuo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Iki šių metų visi abiturientai prieš privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo išlaikyti ir įskaitą. Be jos abiturientui šio egzamino nebuvo leidžiama laikyti. Įskaita būdavo organizuojama mokyklose vasario-balandžio mėn.

Atėjusius 2021-uosius metus pasitinkame ne tik su viltimi grįžti į normalų gyvenimo ritmą, bet ir laukdami tam tikrų pokyčių – ypač švietimo srityje. Šiais metais numatoma ne tik atnaujinti bendrojo ugdymo programas, didinti atlyginimus, bet ir atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Natūralu, jog 2020-aisiais visą pasaulį užklupusi pandemija įtakos padarė ir švietimo sričiai.

Vasario 3 d. prasideda priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino 2021 m. bendrojo priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programas terminus, rašoma ŠMSM pranešime spaudai. „Įvertinę pernai išplėstas priėmimo ribas, kai stojantieji galėjo į profesines mokyklas ateiti beveik visus metus, kada jiems patogiau, šiemet šią praktiką tęsiame.

Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų priežiūra mokykloje. Tai numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame pagalbos priemonių pakete, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Jam skirta 7,5 mln. eurų. Šiuo metu yra apie 14 tūkst.

Sostinės pedagogai sako sulaukę netikėto miesto savivaldybės prašymo, suteikti prisijungimus prie nuotoliniu būdu vykstančių pamokų. Kai kurie tai pavadino paprasčiausiu pasityčiojimu iš mokytojų. Vilniaus miesto savivaldybė apgailestauja, kad prašymas buvo suprastas neteisingai – pamokos esą stebimos bus tikrai ne visose miesto mokyklose. Vilniaus Šv.

Šiuo metu vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų – siekis grąžinti nenuotolinį ugdymą ikimokyklinukams ir pradinių klasių vaikams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Kaip LRT radijui antradienį sakė Vyriausybės vadovė, to bus siekiama numatant testavimo algoritmus švietimo įstaigose ir galimą ankstyvą ikimokyklinio bei pradinio ugdymo pedagogų skiepijimą.

Vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, nuo šio ketvirtadienio arba kito pirmadienio turėtų būti sudarytos galimybės mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose, pirmadienį pranešė švietimo viceministras. Ramūno Skaudžiaus teigimu, galutinį sprendimą dėl to artimiausiu metu turėtų priimti Vyriausybė. „Mūsų žiniomis, anksčių anksčiausiai galėtų startuoti šį ketvirtadienį, o vėliausiai pirmadienį po savaitės“, – interviu LRT radijui sakė viceministras.

Vyriausybė, remdamasi ekspertų rekomendacijomis, svarstys karantino metu sudaryti galimybes vaikams nuotoliniu būdu mokytis mokyklose, jeigu taip rekomenduoja mokyklų Vaiko gerovės komisijos. Kaip ketvirtadienį pranešė Vyriausybė, tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba. Pasak Vyriausybės, tai aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų  sudaryti vaikams tinkamas ugdymosi namuose sąlygas.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) siūlo organizuoti brandos egzaminus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, tačiau atlikti keletą pakeitimų, atsižvelgiant į ugdymo nuotoliniu būdu aplinkybes. Atsisakyti brandos egzaminų nesvarstoma. NŠA Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šiandien pristatė siūlymus dėl 2020–2021 metų brandos egzaminų sesijos ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) organizavimo, tašoma ŠMSM pranešime spaudai.

Po žiemos atostogų moksleiviai grįžta atgal į mokslus, didžioji dalis jų – nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik kai kuriems pradinukams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų. Visgi, tokių esą nėra daug – apie tūkstantį visoje Lietuvoje. Mažiau ir darželinukų – nuo sausio daugiau tėvų pasirinko pasinaudoti ligos išmoka ir vaikus prižiūrėti namuose.

Naujoji Vyriausybė teigia, kad jos programoje įrašytos „Tūkstantmečio“ gimnazijos gali sukurti daugiau galimybių regionų vaikams. Opozicijos atstovai perspėja, kad potencialą sutelkus grupelėje atskirų mokyklų socialinė atskirtis tik didės.  „Tūkstantmečio“ gimnazijos Vyriausybės programoje apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų.

Studentai kreipiasi į Seimą, siekdami privalomo universitetinių praktikų apmokėjimo. Juos jungiančio judėjimo „Šauksmas“ teigimu, dabar universitetuose atliekamos praktikos neretai tampa nuostolingos pačiam studentui ir neatitinka kokybės kriterijų. Praktikų vietas siūlantys darbdaviai tokius siekius vadina atotrūkiu nuo realybės ir pripažįsta, kad įteisinus privalomą apmokėjimą pasiūlymų praktikuotis gali labai sumažėti.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Nuo trečiadienio įsigaliojus naujiems karantino ribojimams, darželinukus auginantiems tėvams buvo pateikta rekomendacija – į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikus vesti tik tiems, kurie neturi galimybės dirbti iš namų. Nors tai kol kas nėra privaloma, kai kurių valstybinių darželių auklėtojos imasi iniciatyvos ir esą pačios nusprendžia, kuriuos vaikus reikėtų išsiųsti namo.

Pandemija išryškino ir visuomenėje užsislėpusias socialines problemas. Kaip praneša Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šiemet pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus gauta beveik 7 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Specialistai pripažįsta – tam įtakos turėjo užsitęsęs karantinas bei gyvo kontakto mokyklose praradimas. Pirmojo karantino metu Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos gaunamų pranešimų skaičius buvo išaugęs 16 proc.

Naktį į trečiadienį įsigaliojus karantino sugriežtinimams, dirbti turintys tėvai ir toliau gali leisti vaikus į darželius, tačiau švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė ragina ieškoti galimybių likti su vaikais namie.

Pagal naujausius Vyriausybės priimtus karantino sugriežtinimus, ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti namuose. Tačiau kai kuriose šalies savivaldybėse ši rekomendacija jau spėjo virsti ribojimu – vaiką darželyje palikti galima tik su specialiu prašymu ir pažyma iš darbdavio.

Paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad švietimo ministerijos kanclerio Tomo Daukanto įdarbinimas viename iš ministerijos departamentų nėra normali praktika.  Anot jos, nors įstatymas numato galimybę politinio pasitikėjimo tarnautojams vėl grįžti į karjeros tarnautojus, tačiau svarbios pareigos negali ilgą laiką būti laikomos neužimtos.

Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai lenkia daugelio pasaulio šalių, rodo šiandien Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti 2019 metų tarptautinių IEA TIMSS tyrimų rezultatai.  „Tarptautiniuose TIMSS tyrimuose Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius.

Naujosios Vyriausybės programoje kaip vienas prioritetinių darbų nugulė esminiai švietimo sistemos pokyčiai, apimantys darželius, mokyklas ir universitetus. Valdantieji žada nacionalinį susitarimą dėl švietimo, daliai šeimų vaiko pinigus susieti su darželio lankymu, naikinti jungtines klases ir užtikrinti, kad visi Lietuvos vaikai gautų vienos kokybės švietimą. Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateikė Vyriausybės programą.

Lietuvai dar kartą pereinant prie visuotinio nuotolinio ugdymo, specialistai įspėja, kad tai toli gražu nėra gera naujiena. Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, jau dabar matyti, kaip dėl nuotolinio mokymo veriasi ugdymo spragos, kurios turės padarinių ne vienerius metus. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad visų, ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai pereis prie nuotolinio ugdymo. G. Sarafino teigimu, tai nėra gera naujiena.

Antradienį paskelbtoje Vyriausybės programoje – siekis naikinti jungtines klases, taip pat noras užtikrinti vienodą švietimo kokybę pasitelkiant nuotolinį mokymąsi. Valdžia sieks pasiekti susitarimą dėl šiuolaikinio veiklos ir ugdymo kokybės standarto visose Lietuvos mokyklose. Kaip rašoma programoje, standartas nubrėš ir pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus, tarp kurių – jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius.

Seime jau montuojamos nuo koronaviruso turėsiančios saugoti pertvaros, o parlamento vadovybė sutarė, kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas. Tiesa, kada jis prasidėtų dar nežinia, mat be techninių iššūkių, bene didžiausia problema atrodo bus pačių seimūnų sutarimas ir tokio darbo įteisinimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir kandidatė į švietimo ministres Jurgita Šiugždienė.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Covid-19 valdymo komitete pateikė siūlymą ankstinti šiųmetines moksleivių Kalėdų atostogas ir panaudoti jas kaip „savotišką pauzę“. Ministerija pripažįsta, kad kalėdinių atostogų ankstinimas yra svarstomas, bet įvesti visuotinio nuotolinio mokymo kol kas neplanuojama. Moksleivių tėvai ir švietimo profsąjungos nesutaria dėl tokių svarstymų ir siūlymų.

Švietimo profesinės sąjungos išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. „Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Meilės Lukšienės premijos teikimo tvarka pažeidžia vyresnių mokytojų teisę gauti šį apdovanojimą, teigia lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Ji kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą siūlydama keisti sąlygą, kad premija skiriama tik jaunesniems nei 35 metų pedagogams. A. Skardžiuvienės teigimu, kandidatų amžiaus ribojimas yra neteisėtas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“. Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arb...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė inicijuojanti pakeitimus, susijusius su mokyklų vadovų atranka, jų galimybėmis tobulėti ir tęsti karjerą. Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius patvirtino tai numatančias Lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigose stiprinimo gaires.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvos Vyriausybę jungti mažas mokyklas ir skatinti universitetų specializaciją, siekiant kokybiškesnio švietimo. Paryžiuje įsikūrusi tarpvyriausybinė ekonominė organizacija teigia, kad Lietuvoje pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai silpni, o išlaidos infrastruktūrai – per didelės, atspindinčios pernelyg didelius mažų mokyklų išlaikymo kaštus. „Mokyklų veiklai stinga sistemingos priežiūros.

Prieš dvi savaites įvedus visuotinį nuotolinį arba mišrų mokymą, švietimo bendruomenė svarstė, kad galbūt nuo gruodžio vėl bus galima grįžti į klases. Dabar, skelbiant apie svarstymus karantiną pratęsti, nuotaikos niūrios – nuotolinis mokymas net ir po tiek laiko vis dar kelia daugybę klausimų. Tėvų atstovai sako, kad reikalingi nauji senų problemų sprendimo būdai, o mokytojai neslepia, laukiantys dienos, kada galės išjungti kompiuterius ir vėl dėstyti gyvai savose klasėse.

Lietuvą suvaržęs koronavirusas privertė reaguoti ir šalies valdžią, ir visuomenę. Paskelbtas karantinas iš esmės keičia ne tik darbo rinkoje jau įsitvirtinusių specialistų, bet ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenimus. Visos švietimo įstaigos ugdymo procesą vykdo nuotoliniu būdu, todėl net ir daugelis būsimiems specialistams būtinų užsiėmimų nevyksta.

Pretendentė į švietimo, mokslo ir sporto ministres, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Jurgita Šiugždinienė kaip vieną svarbiausių darbų įvardija ugdymo kokybės skirtumų mokyklose mažinimą. „Pirmiausia prioritetas būtų ankstyvajam ir bendrajam ugdymui: labai svarbu, jog keistųsi, stiprėtų bendrojo ugdymo turinys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nori leisti Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) bendrabutį Vilniuje, kad pinigus universitetas galėtų skirti pedagogų rengimo centrui Kaune.  Dar vieną bendrabutį Vivulskio gatvėje ir padalinį Švitrigailos gatvėje siūloma perduoti universitetui valdyti dešimtmečiui.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Į valdžią ateinantys konservatoriai ir liberalai deklaruoja – švietimas yra jų prioritetas. Apie nacionalinį susitarimą ir keliamus mokytojų atlyginimus kalbantys naujieji valdantieji šiuos tikslus įrašė ir koalicijos sutartyje. Visgi švietimo bendruomenei nėra aišku, kaip būsimoji valdžia sieks savo tikslų ir ar bus randama lėšų tam, kad gražios idėjos neliktų tik gražiomis idėjomis, o virstų realiais darbais. „Nacionalinis susitarimas dėl švietimo.

Seimas palaimino, prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo Lietuvoje. Taip pat įtvirtinta, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Be to, priešmokyklinis ugdymas nuo 2023 m. galės būti pradedamas nuo 5-erių metų, o vaikai į pirmąją klasę galės žengti nuo 6-erių. Pritarus prezidento inicijuotoms pataisoms, Seimas pritarė įgyvendinti kelis esminius pokyčius ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

Kauno miesto savivaldybė nusprendė nuo ateinančio pirmadienio grįžti prie kontaktinio pradinukų ugdymo. Šią savaitę priešmokyklinių ir pradinių klasių vaikų ugdymas organizuotas nuotoliniu būdu. Planuota, kad ši priemonė bus taikoma, kol mieste tęsis karantinas. Penktadienį Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius pranešė, jog nuo pirmadienio Kauno pradinukai ir priešmokyklinukai grįš į mokyklas. „Nuotolinis mokymasis baigiasi su šia diena“, – teigė jis.

Per karantiną mišrus mokymo būdas bus leistas ir pradinių klasių moksleiviams, vyresniesiems bent dalis pamokų nuotoliniu būdu bus privalomos, nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nors nutarime dėl karantino prievolė organizuoti pamokas nuotoliniu ar mišriu būdu numatyta tik vyresnių klasių moksleiviams, ministerija teigia, kad tai bus leista ir pradinukams, jeigu taip nuspręstų pačios mokyklos. „Taip, tokia teisė mokykloms palikta“, – BNS informavo ministerija.