nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Reaguoja į „Rusijos priešiškumą“ – britai ketina siųsti daugiau karių ir technikos į Rytų Europą
Jungtinė Karalystė, reaguodama į augantį „Rusijos priešiškumą“ Ukrainos atžvilgiu, rengiasi pasiūlyti NATO „didelį“ karių, ginklų, karo laivų ir lėktuvų dislokavimą Europoje, šeštadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Pasiūlymas turi būti pateiktas NATO kariniams vadams kitą savaitę. Pagal jį Londonas galėtų padvigubinti dabartinį savo maždaug 1 150 karių kontingentą Rytų Europos šalyse ir nusiųsti Estijai „gynimosi ginklų“, nurodė ministro pirmininko biuras.
Stiprinama oro ervės apsauga: Šiaulių bazėje nutūpė 4 Danijos naikintuvai
Reaguojant į neramumus kaimyninėse Baltarusijoje ir Ukrainoje, NATO siunčia mums oro erdvės apsaugos pastiprinimą. Šiaulių karinių oro pajėgų aviacijos bazėje nutūpė 4 Danijos naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“. Jie papildo dabar misiją jau vykdančių keturių Lenkijos naikintuvų eskadrilę.
NATO vadovas: Rusija gali imtis „įvairių“ agresyvių veiksmų prieš Ukrainą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Rusija gali imtis „įvairių“ agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad vis dar įmanoma pasiekti sprendimą taikiai ir derybų keliu.
Nors Aljansas vis dar nėra tikras, ką Kremlius galėtų padaryti, J. Stoltenbergas per Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Atlantic Council“ surengtą renginį pasakė, kad Rusija turi keletą galimybių.
Putino pokalbis su Macronu: Vakarai ignoruoja Rusijos susirūpinimą dėl saugumo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius.
„JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V. Putinas E. Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.
„Politico“: puikiai padirbėta, Volodia. Putinas prikėlė NATO
Ginklų barškinimas dėl Ukrainos priverčia JAV vadovaujamą aljansą atsidurti įvykių centre, pažeminant ES. Praėjus vos dvejiems metams po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad NATO yra „mirusi“, Rusijos grasinimai Ukrainai atgaivino NATO, skelbia prestižinis užsienio politikos leidinys „Politico“.
Nors ir surūdijęs, bet patikimas Jungtinių Valstijų vadovaujamas gynybos aljansas yra vienintelis Europos saugumo garantas, tad kaip tai pasitarnaus Maskvos dešimt...
Rusijos veiksmų išgąsdintos Suomija ir Švedija grįžta prie diskusijų apie narystę NATO
Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmė Suomijoje ir Švedijoje vėl pakurstė debatus, ar siekiant išvengti galimos agresijos iš Rytų joms reiktų įstoti į NATO.
Šią savaitę virš Suomijos sostinės vyko naikintuvų pratybos, o Švedija reaguodama į augančią įtampą neseniai dislokavo karių Gotlando saloje Baltijos jūroje.
Lietuvos karinis atstovas NATO: didesnį nerimą nei Ukrainos situacija kelia Baltarusija
Didesnį nerimą Lietuvai kelia ne tai, kas dar gali įvykti Ukrainoje, bet tai, kas jau vyksta Baltarusijoje, sako Lietuvos karinis atstovas NATO brigados generolas Remigijus Baltrėnas.
Lietuvos karinis atstovas NATO interviu LRT sakė, kad kelis kartus didesni pajėgumai Baltarusijoje rodo, jog „įtampos židinys persikėlė arčiau“, todėl Lietuva turėtų būti dar budresnė.
„Jeigu būčiau pasakęs, kad galime būti visiškai ramūs, turbūt meluočiau ir tai nėra labai gerai.
JAV ir NATO atmetė Rusijos reikalavimus neleisti Ukrainai prisijungti prie Aljanso – laukiama Putino atsako
Tikimės gero sprendimo, tačiau ruošiamės blogiausiam, taip pareiškė NATO generalinis sektorius, Vakarams pateikus rašytinius atsakymus į Kremliaus reikalavimų sąrašą dėl Ukrainos ir likusios Europos saugumo. Juos gavęs Kremlius sako, kad Vakarai pagrindinius reikalavimus stabdyti NATO plėtrą ir atitraukti karius ir ginkluotę iš Rytų Europos atmetė. Aljanso atsakymai perduoti Putinui, kuris dabar spręs kaip į juos reaguoti.
Lietuvos ambasadorius prie NATO: Rusijos sutelktos pajėgos – didžiausios Europoje nuo II Pasaulinio karo
Rusijos pajėgos prie Ukrainos yra didžiausia karinės galios koncentracija Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o bandymai keisti jėgų balansą žemyne yra pavojingesni, nei Sovietų Sąjungos laikais, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.
Nausėda tikisi, jog NATO bei JAV derybos su Maskva vyks neapeinant partnerių Europoje
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, jog NATO bei Jungtinių Valstijų derybos su Maskva siekiant deeskaluoti situaciją dėl karinės jėgos telkimo vyks neapeinant partnerių Europoje.
„Visada laikausi to principo, bendraudamas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, tiek su NATO generaliniu sekretoriumi, kad tikrai negali būti sprendžiama apie regiono saugumo klausimus mūsų regionui už nugaros.
REKLAMA
REKLAMA
NATO vadovas: siekiama kalbėtis su Rusija, bet „pasirengta blogiausiam“ atvejui
NATO trečiadienį pateikė savo pasiūlymus Rusijai, kaip diplomatiniu būdu išspręsti dėl rusų pajėgų sutelkimo prie Ukrainos kilusią įtampą, bet išlieka „pasirengusi blogiausiam“ atvejui, sakė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Dar kartą kreipiamės į Rusiją bandydami eiti dialogo keliu ir surasti politinį sprendimą“, – sakė jis, Aljansui nusiuntus Maskvai rašytinį atsakymą į jos saugumo reikalavimus.
JAV atmetė Rusijos pagrindinį reikalavimą dėl Ukrainos, bet siūlo tolesnę diplomatiją
Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos pagrindinį reikalavimą – kad būtų panaikinta galimybė Ukrainai įstoti į NATO, taip pat patvirtino, jog Maskva yra pasiruošus įsiveržti į šią šalį, bet pasiūlė naują „diplomatinį kelią“ iš krizės.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas nurodė, kad artimiausiomis dienomis surengs naujas derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Iš NATO ir JAV – atsakymai į Maskvos reikalavimus: aiškiai parodyta, dėl kokių klausimų kompromisų nebus
Rusija trečiadienį pareiškė iš JAV ambasadoriaus Johno Sullivano gavusi Vašingtono rašytinį atsakymą į Maskvos reikalavimus suteikti saugumo garantijų.
NATO taip pat pranešė perdavusi Maskvai savo rašytinių „pasiūlymų“ rinkinį.
NATO baigia ruošti atsaką Rusijai: pasiūlymai bus pateikti netrukus
NATO artėja prie savo rašytinių pasiūlymų Maskvai užbaigimo ir turėtų juos pateikti dar šią savaitę, trečiadienį pranešė Aljanso diplomatai, Rusijai anksčiau iškėlus virtinę saugumo reikalavimų.
„Daugelis Rusijos reikalavimų yra nepriimtini arba nerealūs, tačiau atsakyme nurodoma keletas problemų, kurias sprendžiant įmanomas bendradarbiavimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Vakarų diplomatas.
„Klausimas, ar tai yra būtent tai, ko nori Rusija“, – pridūrė jis.
Kariuomenės vadas: į karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos NATO nesikištų
Jeigu kiltų karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, tikėtina, kad NATO tiesiogiai į jį nesikištų, sako Lietuvos kariuomenės vadas.
„NATO nuostata yra vieninga, kad tiesiogiai konflikte tikrai neturėtų NATO dalyvauti, atskiros valstybės – čia jų pasirinkimas. Tačiau išlaikant NATO vienybę (...) greičiausiai, kad NATO valstybės į šitą konfliktą tiesiogiai neįsivels“, – trečiadienį LRT sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Prancūzija vėl patvirtino savo paramą Baltijos valstybėms NATO struktūroje
Prancūzų gynybos ministrė Florence Parly per pokalbį telefonu su Estijos gynybos ministru Kalle Laanetu patvirtino visišką Prancūzijos įsipareigojimą stiprinti Baltijos valstybėse regiono gynybą NATO priešakinių kovinių pajėgų (eFP) struktūroje.
Pirmadienį vakare įvykusio pokalbio metu F. Parly pažymėjo, kad Prancūzijai NATO atgrasymo funkcijos stiprinimas Estijoje yra prioritetinis ilgalaikis indėlis į kolektyvinę gynybą.
Ekspertai: į Karaliaučių grįžęs SGD laivas – galbūt pasiruošimas galimoms sankcijoms
Plaukiojančiam Rusijos koncerno „Gazprom“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivui-saugyklai „Maršal Vasilevskij“ po dvejų metų pertraukos grįžus į Karaliaučių, energetikos ekspertai svarsto, jog tai gali reikšti ne tik Rusijos siekį užtikrinti jos anklavo aprūpinimą dujomis, bet galbūt ir paskleisti propagandą apie jos atžvilgiu neva galimas NATO aljanso ar Lietuvos sankcijas.
JAV skelbia, kad yra pasiruošusi skubiai į rytinį NATO flangą atsiųsti 8,5 tūkst. karių
Virš Europos pakibus karo grėsmei, Jungtinės Amerikos Valstijos skelbia, kad yra pasiruošusios į rytinį NATO flangą skubiai dislokuoti papildomus 8,5 tūkstančio karių. Jiems paskelbta padidina parengtis. Rusijos invazijos atveju amerikiečių kariai į mūsų regioną gali būti nedelsiant perkelti ir iš Vakarų Europos. Šios naujienos įsiutino Kremlių, kuriam grasinimai karu jau kerta ir per ekonomiką.
Linas Linkevičius: „Išeiti iš situacijos be karinių veiksmų dabar sudėtinga“
Jeigu Rusija nenori pasirodyti silpna, o taip atrodyti ji nemėgsta, iš šios situacijos be karinių veiksmų išeiti sudėtinga, teigė diplomatas Linas Linkevičius.
Dabartinė susiklosčiusi situacija, Rusijos reikalavimai ir agresija kelia pavojų ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos saugumo sistemai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo diplomatas.
Rusija permeta labai dideles pajėgas ne tik prie sienos su Ukraina, bet ir į mūsų kaimyninę Baltarusiją.
NATO bataliono vadas: pajėgos ginti Lietuvą būtų pasiruošusios per kelias valandas
Rukloje dislokuotos NATO priešakinės pajėgos Lietuvą nuo užpuolimo būtų pasiruošusios ginti per kelias valandas, sako bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Hagenas Ruppeltas.
„Pratybos visada prasideda nuo įspėjamojo signalo. Taigi, kai tik suskamba įspėjamasis signalas – dieną ar naktį – pajėgos išvykti pasiruošia per kelias valandas“, – žurnalistams antradienį sakė NATO pajėgų 10-osios rotacijos vadas.
„Kalbame apie valandas, ne dienas“, – pridūrė jis.
Kremlius: JAV „eskaluoja įtampą“ sprendimu padidinti karių parengtį
Kremlius antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos eskaluoja dėl Ukrainos tvyrančią įtampą savo sprendimu paskelbti 8,5 tūkst. karių padidintą parengtį.
„Jungtinės Valstijos eskaluoja įtampą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Stebime šiuos JAV veiksmus su dideliu susirūpinimu“, – pridūrė jis.
Pentagonas pirmadienį pranešė, kad iki 8,5 tūkst.
KAM apklausa: auga pasitikėjimas kariuomene, kario profesija, NATO
Auga visuomenės pasitikėjimas kariuomene, kario profesija, palankiau vertinama ir narystė NATO, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
„Didžioji dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene ir turi teigiamą nuomonę apie kario profesiją, o toks tvirtas visuomenės mandatas yra labai svarbus.
Kasčiūnas netiki sėkmingomis Vakarų derybomis su Rusija: „Bloga taika kartais gali vesti į dar didesnį karą“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komitetų (URK) vadovai kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politikus. L. Kasčiūnio ir Laimos Liucijos Andrikienės parengtame laiške prašoma apsvarstyti nuolatinį JAV karių dislokavimą Lietuvoje.
Papildomos pajėgos atvyksta ir į Lietuvą: NATO siunčia lėktuvų ir laivų
NATO sąjungininkai paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą, didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo aplink Ukrainą, pirmadienį pranešė Aljansas.
„NATO toliau imsis visų priemonių, būtinų apsaugoti ir apginti visas Sąjungininkes, įskaitant Aljanso rytinės dalies sustiprinimą, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime. – Visuomet atsakysime į bet kokį mūsų saugumo padėties pablogėjimą.
Švedija kol kas neplanuoja prašytis narystės NATO
Švedija kol kas neplanuoja teikti prašymo priimti ją į NATO, pirmadienį prieš Europos Sąjungos diplomatijos vadovų pasitarimą sakė švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde.
„Iš tikrųjų šiuo metu neturime ketinimų teikti prašymą dėl narystės NATO, – nurodė ji. – Šiuo metu tokio klausimo darbotvarkėje nėra.“
Vis dėlto A. Linde pabrėžė, kad Švedija ir Suomija yra artimos NATO partnerės.
JAV ir NATO surengs dideles pratybas Viduržemio jūroje
Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė apie ateinančią savaitę prasidėsiančias dideles NATO karinių jūrų pajėgų pratybas Viduržemio jūroje, dalyvaujant amerikiečių lėktuvnešiui „USS Harry Truman“.
Pirmadienį prasidėsiančios pratybos „Neptune Strike 2022“ („Neptūno smūgis 2022“) vyks tvyrant didelei įtampai su Rusijai, kuri irgi rengs manevrus tuo pačiu laikotarpiu.
„Neptune Strike 22“ vyks iki vasario 4 dienos.
Rumunija: Rusijos reikalavimas išvesti NATO pajėgas – „nepriimtinas“
Rumunija penktadienį pavadino „nepriimtinu“ Rusijos reikalavimą išvesti NATO pajėgas, dislokuotas Aljanso rytiniame sparne, suteikiant Maskvai saugumo garantijas mainais į Ukrainos krizės deeskalavimą.
„Toks reikalavimas yra nepriimtinas ir negali būti keliamas per derybas“, – pabrėžiama Rumunijos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.
Pasakė, kokią karinę įrangą Lietuva perduos Ukrainos specialiosioms pajėgoms
Lietuva Ukrainos specialiosioms karinėms pajėgoms planuoja perduoti nešiojamų termovizorių.
Krašto apsaugos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta Ukrainos kariuomenei neatlygintinai perduoti 24 termovizualinius įrenginius, šiuo metu juos turi Lietuvos kariuomenė.
Jų likutinė vertė – per 342 tūkst. eurų.
Jungtinė Karalystė ruošiasi į Baltijos valstybes ir Lenkiją nusiųsti papildomų karių
Jungtinė Karalystė aiškinasi galimybes nusiųsti šimtus savo karių į Baltijos valstybes ir Lenkiją, esančias netoli Ukrainos, remdamasis šaltiniais penktadienį pranešė laikraštis „The Times“.
Gynybos ministerijoje aptarinėjami planai apima JK misijų išplėtimą nusiunčiant į šias NATO nares dar šimtus kovos veiksmuose dalyvauti parengtų karių Rusijai atgrasyti, sakoma straipsnyje.
Maskva: Rusija toliau reikalaus NATO garantijų, kad Aljansas nebesiplės į rytus
Rusija trečiadienį toliau laikėsi griežtos pozicijos, tvyrant įtampai dėl jos pajėgų telkimo prie sienų su Ukraina, o vienas aukšto rango diplomatas teigė, kad Maskva nepriims jokio kito sprendinio, išskyrus tvirtas JAV garantijas, kad Kijevui nebus leista įstoti į NATO.
JAV ir sąjungininkės žada vienybę dėl Rusijos, bet tolesni veiksmai – neaiškūs
JAV prezidentui Joe Bidenui iš esmės pavyko įtikinti sąjungininkes Europoje pasižadėti imtis griežtų priemonių prieš Rusiją, jeigu ši įsiveržtų į Ukrainą, bet lieka neaišku, kokių konkrečių žingsnių nusiteikęs imtis Vašingtonas ir Europa.
Anušauskas kreipėsi į NATO sąjungininkus: prašo plėsti karinę pagalbą Lietuvai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kviečia NATO sąjungininkus plėsti pagalbą Lietuvai, stiprinant buvimą tarptautiniame NATO batalione, jūroje, oro policijos misijoje.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, saugumo situaciją ir galimas papildomas priemones regiono gynybos stiprinimui A. Anušauskas trečiadienį aptarė su devynių NATO šalių ambasadoriais, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės diplomatais.
Arvydas Anušauskas: Rusijos karių buvimas Baltarusijoje – grėsmė Lietuvai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos karių atvykimas į Baltarusiją kelia dar didesnę tiesioginę grėsmę Lietuvai.
Maskva teigia, kad Rusijos kariai dislokuoti Baltarusijoje vasarį vyksiančioms pratyboms. Tuo metu Vakaruose tvyro nerimas dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą.
Stoltenbergas žada netrukus pateikti Rusijai pasiūlymus dėl Europos saugumo
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė planuojantis artimiausiu laiku raštu atsakyti į Rusijos klausimus dėl Europos saugumo užtikrinimo.
„Netrukus raštu pateiksime Rusijai savo pasiūlymus, ji apie tai informuota. Šie raštiški pasiūlymai atspindi mūsų rimtą įsitraukimą į derybas.
Stoltenbergas pakvietė NATO ir Rusiją naujų derybų
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė pakvietęs Rusiją ir Aljanso šalis naujų derybų, siekiant užkirsti kelią galimam Maskvos kariniam puolimui prieš Ukrainą.
„NATO sąjungininkės pasiruošusios vėl susitikti su Rusija. Šiandien pakviečiau Rusiją ir visas NATO sąjungininkes artimiausioje ateityje sudalyvauti virtinėje NATO ir Rusijos tarybos susitikimų“, – per bendrą spaudos konferenciją Berlyne su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė J. Stoltenbergas.
Į Baltarusiją atvyko pirmieji Rusijos kariai
Baltarusija antradienį pranešė, kad į šalį atvyko pirmieji rusų kariai, rengiantis karinėms pratyboms, paskelbtoms tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl kaimyninės Ukrainos.
NATO dislokavo Baltijos jūroje Nyderlandų amfibinių operacijų laivą
NATO dislokavo Baltijos jūroje Nyderlandų amfibinių atakų laivą „HNLMS Rotterdam“, pirmadienį pranešė Aljansas, tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Vakarų šalių ir Rusijos.
Kaip rodo tinklalapio „Marinetraffic“ duomenys, laivas šiuo metu yra ties Švedijos pietine pakrante ir plaukia Danijai priklausančios Bornholmo salos link.
„Tai suplanuota pozicija.
NATO vadovas Stoltenbergas: nesutiksime išvesti karinių pajėgų
NATO nepriims Rusijos reikalavimų išvesti savo karius iš šalių, įstojusių į Aljansą nuo 1997 metų, nes negali sau leisti turėti „antrarūšių“ narių, sekmadienį pareiškė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Negalime sutikti su tuo, kad nuo 1997 metų prisijungusiose šalyse nebūtų NATO pajėgų. Juk tokiu atveju pusė mūsų narių liktų neapsaugotos“, – sakė jis Kanados transliuotojui CBC.
Vilniuje minimos savanorių pajėgų įkūrimo metinės
Vilniuje pirmadienį minimos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 31-osios metinės.
Ta proga vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo išsirikiuos visų šešių KASP rinktinių būriai su kovinėmis vėliavomis, taip pat kaimyninių šalių – Lenkijos, Estijos ir Latvijos – Savanorių pajėgų vėliavų grupės, pranešė Seimas.
Vytautas Landsbergis: jeigu bus karas, Kinija ateis į Europos ir Rusijos griuvėsius
Buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis atidžiai stebi tarptautinės politikos įvykius ir mano, kad ginkluotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą tikimybė priklauso tik nuo Kremliaus svarstymų, ar karas padės Maskvai išvengti bankroto pas save viduje, ar vis tik gali būti išganingas. Politikas sako, kad šiuo metu Rusija visam pasauliui įrodinėja, jog buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ją teisingai pavadino teroristine valstybe.
Gabrielius Landsbergis: Lietuvos ir Irako veiksmai sprendžiant migrantų krizę gali tapti pavyzdžiu
Irake viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalių bendradarbiavimas sprendžiant migracijos krizę gali tapti pavyzdžiu Europos Sajungai.
Jis Bagdade sekmadienį susitiko su Irako ministru pirmininku Mustafa Kazemiu ir užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu.
„Šeimyninis darbas“: Rusija NATO šnipinėjo šeimomis
Bendras kelių leidinių žurnalistų tyrimas atskleidė milžinišką Rusijos šnipinėjimo mastą NATO struktūroje. Aštuoni 2021-aisiais iš NATO būstinės išsiųsti rusų „diplomatai“ buvo kadriniai šnipai, skelbiama „EUObserver“ bei „Centr Dosje“ bendrame tyrime. Skelbiama, kad iš beveik 100 Rusijos atstovybės darbuotojų daugiau nei pusė buvo kadriniai GRU agentai.
Buvęs NATO generalinis sekretorius: negalime nusileisti Rusijai
Vladimiras Putinas tai bandė ir anksčiau, bet mes negalime nusileisti, politico.eu rašo Andersas Foghas Rasmussenas, buvęs NATO generalinis sekretorius. Toliau pateikiame jo tekstą.
Kai pirmą kartą susitikau su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būdamas NATO generaliniu sekretoriumi, jis mūsų susitikimą pradėjo pasakydamas, kad nori išformuoti NATO.
Iš Ukrainos sugrįžęs apžvalgininkas: fronte kalba, kad karas – tik laiko klausimas
Rusija žvangina ginklais ir beldžiasi į rytines Ukrainos sienas. Tai neramina NATO ir JAV, bet labiausiai dėl tokių didžiosios kaimynės veiksmų sunerimo Baltijos šalys. Siekdama sumažinti įtampą JAV sėdo prie derybų stalo su Rusija, bet tai, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, labiau „gumos tempimo“ nei realios deeskalacijos aktas.
Europoje iškilo didžiausias per 30 metų karo pavojus – tokiu pareiškimu prasidėjo NATO ir Kremliaus derybų tęsinys
Europoje iškilo didžiausias per 30 metų karo pavojus – tokiais pareiškimais ketvirtadienį Vienoje prasidėjo trečias NATO ir Kremliaus derybų raundas. Deja, be rezultatų. Rusijos atstovai NATO agresijos pavyzdžiu net įvardija Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ir sako nematantys prasmės artimiausiu metu vėl sėsti prie derybų stalo.
Nausėda po pokalbio su NATO vadovu: Europoje negali būti brėžiamos raudonos linijos
Europoje negali būti brėžiamos naujos raudonos linijos, po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aljanso narių saugumo nedalomumas yra vienas esminių NATO veiklos principų. Aljanse negali būti skirtingų skirtingo saugumo zonų, kur būtų ribojami gynybai užtikrinti būtini pajėgumai ir pratybos“, – pažymi Lietuvos vadovas.
Ministerija: Danija Lietuvoje dislokuoja papildomų naikintuvų, karinę fregatą
Lietuvoje stiprinami NATO kariniai pajėgumai – į šalį bus atsiųsti keturi papildomai naikintuvai, karinė fregata, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot ministerijos, šią savaitę Danijos parlamentas priėmė sprendimą į Lietuvą atsiųsti keturis papildomus F-16 naikintuvus ir Baltijos jūroje dislokuoti karinę fregatą „HDMS Peter Willemoe“ su 160 karių įgula.
NATO būstinėje kalbėti su rusais atvyko atstovai iš visų Aljanso narių
Pirmadienį Ženevoje amerikiečių ir rusų diplomatams nepasiekus proveržio derybose dėl įtampos prie Ukrainos sienų, šiandien kalbos persikėlė į Briuselį. NATO būstinėje kalbėti su rusais atvyko atstovai iš visų Aljanso narių, tarp jų – ir Lietuvos.
Kremliaus derybininkai ir toliau reikalauja stabdyti Aljanso plėtrą į Rytus, tačiau Vakarai nuolaidžiauti neketina.
Rusija ragina NATO nustatyti nuolatinę „kontaktinę liniją“
Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų nuostatos yra tarpusavyje susijusios, o norint deeskaluoti įtampą, visų pirma būtina nustatyti nuolatinę Rusijos ir NATO kontaktinę liniją, trečiadienį pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
„Visi mūsų pasiūlymų elementai yra absoliučiai tarpusavyje susiję“, – sakė A. Gruško po Rusijos ir NATO derybų.
Maskva: Rusija gali atsakyti NATO savąja atgrasymo politika
Maskva po trečiadienį įvykusių derybų su NATO perspėjo, kad imsis „kontratgrasymo“ politikos, jei Aljansas stengsis stabdyti Rusiją.
„Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.
