nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
ES ir NATO pasmerkė Rusijos raketos bandymą, per kurį buvo sunaikintas palydovas
NATO ir ES penktadienį pasmerkė šią savaitę Rusijos atliktą raketos bandymą, kai buvo sunaikintas Sovietų Sąjungos laikų palydovas ir dėl to susidarė daugybė nuolaužų, galinčių kelti pavojų orbitinėms stotims.
„Šiaurės Atlanto Taryba griežtai smerkia 2021 metų lapkričio 15 dieną Rusijos Federacijos įvykdytą neapgalvotą ir neatsakingą priešpalydovinio ginklo bandymą“, – rašoma Aljanso pareiškime.
NATO pabrėžė, kad susidariusios nuolaužos padidino pavojų kosmose dirbantiems žmonėms ir įrangai.
Prezidentas NATO šalių ambasadoriams: reikia išvengti situacijos pasienyje eskalacijos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog reikia panaudoti visas priemones, kad būtų išvengta situacijos pasienyje su Baltarusija eskalacijos.
„Baltarusijos režimo orkestruojama hibridinė ataka toliau intensyvėja, tad reikia atidžios situacijos stebėsenos ir pasirengimo. Būtina panaudoti visas įmanomas priemones tam, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos“, – ketvirtadienį susitikime su NATO ambasadoriais sakė prezidentas.
JAV bendrovė pateikė ataskaitą: Baltarusija vykdo ardomąją kibernetinę veiklą prieš Rytų Europos NATO nares
Baltarusija nuo 2016 metų yra įsitraukusi į hibridinę kibernetinio įsilaužimo ir dezinformacijos kampaniją prieš Rytų Europos NATO šalis, rodo antradienį paskelbta JAV kibernetinio saugumo bendrovės „Mandiant“ ataskaita.
Joje sakoma, kad šia kampanija siekiama pasėti nesantaiką Aljanse, vogti konfidencialią informaciją ir šnipinėti disidentus.
Su NATO vadovu susitikęs Anušauskas: Aljansas pasirengęs reaguoti į migracijos krizę
Su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako išgirdęs patikinimą, kad Aljansas išlieka budrus ir pasirengęs reaguoti į migracijos krizę Europos Sąjungos pasienyje.
Anušauskas: raginame ES imtis greitų ir ryžtingų veiksmų Baltarusijos atžvilgiu
„Esame dėkingi Europos Sąjungai už iki šiol parodytą solidarumą. Raginame imtis tolesnių greitų ir ryžtingų veiksmų Baltarusijos atžvilgiu. Priešingu atveju, Baltarusijos režimo vykdomų provokacijų ir išpuolių tik daugės“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris lapkričio 15-16 dienomis Briuselyje dalyvavo Užsienio reikalų tarybos gynybos klausimais posėdyje.
Gitanas Nausėda: Lietuva yra pasirengusi palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį
Jei situacija dėl migrantų krizės komplikuosis, bet kada gali būti prašoma pradėti NATO konsultacijas pagal 4-ąjį straipsnį, po susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos vadovas per spaudos konferenciją pirmadienį taip pat patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, jei to prireiktų.
NATO naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti karinių Rusijos orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti karinių Rusijos orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros.
Trečiadienį buvo atpažintas į Karaliaučių skridęs Tu-134, taip pat du naikintuvai Su-27, pakilę iš Karaliaučiaus, pasitikę Tu-134 ir jį lydėję į Karaliaučių.
Nausėda: NATO pareiškimas – svarbus sąjungininkų vienybės ženklas
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Šiaurės Atlanto tarybos penktadienį priimtą pareiškimą dėl situacijos Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Jo teigimu, tai svarbus sąjungininkų vienybės ir solidarumo ženklas, remiantis Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.
Europos parlamentų komitetų vadovai ragina inicijuoti teismo procesą Lukašenkai: tarp jų ir Lietuva
Lietuvos ir 16 kitų Europos parlamentų komitetų pirmininkai kreipėsi į Europos Sąjungos ir NATO vadovus, siūlydami inicijuoti tarptautinį teismo procesą prieš Aliaksandrą Lukašenką dėl režimo elgesio su migrantais.
„Raginame inicijuoti tarptautinį teismo procesą, kuris suteiktų pagrindą universaliai jurisdikcijai nuteisti asmeniškai Aliaksandrą Lukašenką ir jo režimo dalyvius už plataus masto nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones“, – teigiama penktadienį paskelbtame pareiškime.
NATO vadovas reiškia paramą Lenkijai dėl krizės pasienyje su Baltarusija
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad per pokalbį su lenkų prezidentu Andrzejumi Duda išreiškė paramą Varšuvai dėl migracijos krizės Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
„Pasikalbėjau su prezidentu Andrzejumi Duda apie rimtą padėtį Lenkijos pasienyje. Baltarusijos naudojimasis migrantais kaip hibridine taktine [priemone] yra nepriimtinas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.
REKLAMA
REKLAMA
NATO: Baltarusijos taktinis migrantų naudojimas – „nepriimtinas“
NATO pirmadienį pasmerkė „nepriimtinas“ numanomas Baltarusijos pastangas naudoti migrantus taktiniais tikslais, siekiant didinti spaudimą Europos Sąjungai, ir nurodė, kad Aljansas susirūpinęs padėties prie sienos su Lenkija „eskalavimu“.
Baltarusijos režimo pastangas siųsti daugybę migrantų prie sienos su Lenkija, kad jie mėgintų neteisėtai prasiveržti į ES narės teritoriją, Aljansas oficialiai įvardijo „hibridine ataka“, turėdamas omenyje kombinuotą karinę ir politinę operaciją.
NATO vadovas perspėja: Rusijos elgesys kelia didelį nerimą
Rusija šiuo metu nekelia tiesioginės karinės grėsmės Baltijos šalims, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Nepaisant reikšmingo Rusijos agresyvumo didėjimo, šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Baltijos šalims nėra“, – duodamas interviu Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR sakė Aljanso vadovas.
Vis dėlto jis perspėjo, kad Maskvos elgesys kelia didelį nerimą ir turi būti atidžiai stebimas.
NATO planai iš „mokslinės fantastikos“ srities: norima pasitelkti Saulę
NATO planuoja kurti ir ginkluotėje naudoti saulės energiją naudojančias baterijas. Tai ne tik turėtų sumažinti žalą gamtai ir kariuomenės išlaikymo kaštus, tačiau ir paverstų karinę techniką ne tokią priklausomą nuo atsargų papildymo, kas ypač aktualu sunkiai prieinamuose „karštuosiuose taškuose“.
Dar šių metų pradžioje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas karinių inovacijų forume pareiškė, kad jau iki 2030-ųjų aljansas gali sukurti „ekologiškus“ laivus, lėktuvus ir tankus, varomus saulės energija...
Signalas Maskvai: NATO sutarė dėl naujo plano
NATO šalių gynybos ministrai pritarė naujam planui, kaip sustabdyti galimą Rusijos puolimą įvairiomis kryptimis. Baltijos šalims svarbiu susitarimu buvo patvirtinta, kad nepaisant augančios Kinijos grėsmės Rusijos agresijos užkardymas išlieka prioritetu.
Konfidenciali strategija yra skirta šalims pasiruošti bet kokiems vienu metu vykdomiems išpuoliams Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, įskaitant ir branduolinio ginklo panaudojimą, įsilaužimą į kompiuterinius tinklus ar puolimą iš kosmoso.
Nausėdai nerimą kelia karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija: tai keičia mūsų poreikius
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Baltijos šalims reikia stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje, o pastangos stiprinti Europos saugumą turi ne pakeisti, o stiprinti NATO. Šalies vadovas pažymėjo, kad nerimą kelia ir karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija, kuri iš esmės keičia Baltijos regiono saugumą ir gynybos poreikius.
Tai šalies vadovas kalbėjo trečiadienį po susitikimo su naujuoju Estijos prezidentu Alaru Karisu, kuris lankosi Lietuvoje.
NATO gynybos stiprinimas Rytų Europoje: ar Vakarai galutinai perprato Kremliaus manevrus?
Neseniai vykęs NATO gynybos ministrų susitikimas patvirtino išplėstinį gynybos planą, kuriame numatyta gerokai sustiprinti pajėgas ir veiksmus rytiniame flange – nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Taip pat bus stiprinama priešraketinė gynyba, žvalgyba ir kitos reikalingos priemonės.
Tuo tarpu prieš ministrų susitikimą JAV gynybos ministras Lloydas Austinas apsilankė Gruzijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje pabrėždamas šių valstybių NATO narių ir kandidatų svarbą pietiniame flange.
Ukraina pirmąkart dalyvaus NATO pasitarime dėl ginkluotės
Kijevas pirmą kartą pakviestas į Nacionalinių ginkluotės direktorių konferenciją, rengiamą antradienį NATO būstinėje Briuselyje, pranešė Ukrainos gynybos viceministras Oleksandras Nosovas.
„Pirmą kartą per daugiau nei pusę šimtmečio trunkančią komiteto veiklą Ukrainos atstovas buvo pakviestas dalyvauti sprendžiant klausimus, kurie anksčiau buvo tik NATO valstybių narių prerogatyva“, – Gynybos ministerijos pranešime cituojamas O. Nosovas.
NATO vadovas: ES naudinga stiprinti gynybos pajėgumus, bet nereikėtų dubliuoti Aljanso
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino neprieštaraująs idėjai dėl glaudesnės Europos Sąjungos integracijos gynybos srityje, tačiau įspėjo, jog europinės struktūros neturi dubliuoti Šiaurės Atlanto aljanso funkcijų.
„Europai reikia naujų galimybių gynybos srityje, o ne naujų struktūrų“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO gynybos ministrų susitikimo.
NATO gynybos ministrai sutarė stiprinti atgrasymą ir gynybą reaguojant į Rusijos grėsmę
NATO gynybos ministrai ketvirtadienį sutarė stiprinti atgrasymą ir gynybą reaguojant į Rusijos grėsmę, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„NATO turi turėti patikimus gynybos planus, parengtas ir galinčias laiku reaguoti pajėgas. Sąjungininkų pajėgos privalo būti pasirengusios reaguoti greitai“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jis Briuselyje drauge su NATO gynybos ministrais aptarė Aljanso atgrasymo ir gynybos politikos planavimą reaguojant į Rusijos grėsmę.
Stoltenbergas: NATO pasirengusi dialogui su Rusija, taip pat per bendrą Tarybą
Šiaurės Atlanto aljansas išlieka atviras dialogui su Maskva, taip pat ir per Rusijos ir NATO Tarybą, nepaisant Maskvos sprendimo uždaryti savo misiją prie NATO, trečiadienį pareiškė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Mes apgailestaujame dėl to sprendimo, kuris neprisideda prie dialogo ir tarpusavio supratimo“, – sakė J. Stoltenbergas NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse.
„Tačiau NATO politika išlieka nepakitusi.
Šoigu: NATO didina kovinį potencialą prie Rusijos ir Baltarusijos sienų
NATO stiprina savo karinę infrastruktūrą prie pat Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sienų, yra susiklosčiusi sudėtinga karinė politinė padėtis, trečiadienį pareiškė rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Anušauskas susitiks su NATO ministrais: aptars atgrasymo, gynybos klausimus
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime.
A. Anušauskas su ministrais diskutuos apie Aljanso atgrasymo ir gynybos politiką, bendradarbiavimą su Europos Sąjunga bei kitus tarptautinius saugumo ir gynybos klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Susitikimas vyks vėl išaugus diplomatinei įtampai tarp NATO ir Rusijos.
Kremlius: Maskva įformino savo santykių su NATO būklę „de jure“
Maskva, sustabdydama savo misijos prie NATO darbą, įformino savo santykių su Aljansu būklę de jure, ir toks sprendimas buvo būtinas ir neišvengiamas, antradienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Kalbant apie situaciją bendrai, tai de facto padėtis buvo įforminta de jure – štai kaip tai galima apibūdinti: iš tikrųjų nebuvo jokių santykių, nebuvo dialogo“, – sakė jis žurnalistams.
Rusija nutraukia bendradarbiavimo misiją su NATO: nebeturi vilčių, kad santykiai pagerėtų
Rusija stabdo bendradarbiavimą su NATO, pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Teigiama, kad tai yra atsakomasis žingsnis į rusų diplomatų, kurie NATO teigimu užsiėmė žvalgybine veikla, išsiuntimą iš Briuselio.
Ministro teigimu, savo veiklą nutrauks ir Šiaurės Atlanto aljanso informacijos biuras Maskvoje.
NATO naikintuvai lydėjo vieną Rusijos karinį orlaivį
Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę palydėjo vieną tarptautinėje oro erdvėje skridusį Rusijos karinį orlaivį, pirmadienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija.
Palydėtas naikintuvas SU-27 skrido iš žemyninės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
Karinis žemėlapis keičiasi: Rusijos pašonėje – nauji gynybiniai aljansai
Naujas skandinavų bendradarbiavimas gynybos srityje, švedų ir prancūzų bendradarbiavimo stiprinimas – jau nekalbant apie AUKUS programą. Per pastarąsias kelias savaites kaimyniniame regione aljansas dygsta, lyg grybai po lietaus. Kodėl būtent dabar – ir kodėl jie tokie svarbūs?
Švedijos gynybos ministras, susitikimo su savo kolege iš Prancūzijos metu atskleidė daug siekiančius ateities planus.
Sanchezas: kitas NATO viršūnių susitikimas vyks 2022 metų birželį Madride
Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks ateinančių metų birželio 29–30 dienomis Madride, penktadienį pranešė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per bendrą spaudos konferenciją su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.
Ispanų premjeras sakė besitikįs, kad šis susitikimas „garantuos ir sustiprins NATO vienybę bei sanglaudą“, taip pat padės Aljansui suformuluoti „atnaujintą strategiją, skirtą mums kylantiems iššūkiams“ saugumo srityje.
„Microsoft“: beveik 60 proc. kibernetinių atakų susiję su Rusija
Rusija gerokai aktyviau nei kitos valstybės organizuoja kibernetines atakas pasaulyje, teigiama JAV informacijos technologijų milžinės „Microsoft“ ketvirtadienį paskelbtoje kibernetinio saugumo ataskaitoje.
Jos autoriai, išanalizavę vienerių metų laikotarpį iki šių metų vidurio, priėjo išvados, kad 58 proc. kibernetinių atakų, remiamų valstybinių institucijų, užnugaryje buvo Rusija.
Stoltenbergas: Prancūzijos ir JAV ginčas dėl povandeninių laivų neturi skaldyti NATO
Prancūzijos ir JAV ginčas dėl pakto, paskatinusio Australiją nutraukti sutartį dėl povandeninių laivų su Paryžiumi, neturi įvaryti pleišto tarp NATO sąjungininkių, ketvirtadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Šis susitarimas nėra nukreiptas prieš Europą ar NATO. Iš esmės sutariama, jog neturėtume leisti, kad šis klausimas suskaldytų Transatlantinį aljansą“, – sakė J. Stoltenbergas po nacionalinio saugumo patarėjų susitikimo.
NATO: Aljansas turi reaguoti į Rusijos „žalingą veiklą“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas turėjo imtis veiksmų prieš aktyvėjančią Rusijos „žalingą veiklą“, blokui atėmus akreditaciją iš aštuonių Rusijos misijos prie Aljanso narių.
Rusijos perimta karybos kultūra, kurios mes net nesuprantame: šioje valstybėje vyksta įdomūs dalykai
Rusijai būdinga prūsiška karybos kultūra, kuri yra visiškai nebūdinga Vakarams, todėl mes dažnai nesuprantame Maskvos užmačių ir veikimo būdo. Tokiai kultūrai natūralu orientuotis vien į tikslą. Jeigu atsiranda kažkas, kas trukdo siekti tikslo, tas „kažkas“ turi būti pašalintas. Taip Rusijos karinį ir politinį veikimo stilių apibūdina atsargos majoras, nepriklausomas analitikas Daivis Petraitis.
Vakarų kariniams ir politikos veikėjams taip pat įprasta mąstyti „win-win“ kategorijomis.
Gitanas Nausėda: migracijos krizė nesibaigė, ieško variantų, kaip ją gilinti
Europos Vadovų Taryba (EVT) išgirdo Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių bei Lenkijos prašymą padėti kovoti su neteisėtos migracijos krize, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Dalyvaudamas neformaliame EVT susitikime Slovėnijoje, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra „susirūpinę hibridine ataka, kuri toliau yra tęsiama“ bei teigė gavęs EVT prezidento Charleso Michelio pažadą skirti dėmesio šiai problemai EVT susitikime spalio pabaigoje.
NATO vadovas kritikuoja paramą lygiagrečiai Europos gynybos struktūrai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad parama lygiagrečiai vien Europos šalių tarpusavio gynybos organizacijai gali suskaldyti ir susilpninti Atlanto aljansą.
Lietuvių kariams padėję afganistaniečiai mokosi lietuvių kalbos, nes nori darbo bent už 800 eurų
Raseiniuose dabar gyvenantys lietuvių kariams padėję afganistaniečiai su šeimos nariais pradeda mokytis lietuvių kalbos. Mokyti juos pradėję savanoriai džiaugiasi jų aktyvumu ir noru mūsų kalbą perprasti greitai. O patys afganistaniečiai sako, kad kalbos jiems ypač reikia, nes nori susirasti geriau apmokamą darbą.
Šiek tiek vėluodami, nedrąsiai į pirmą lietuvių kalbos pamoką renkasi prieš mėnesį į Raseinius iš talibų užimto Afganistano Lietuvos karių atvežti afganistaniečiai.
Kremlius: Maskva ir Minskas kartu reaguos į NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje
Maskva ir Minskas reaguodami į galimą NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje imsis bendro atsako, turinčio užtikrinti abiejų šalių saugumą, pirmadienį pareiškė Kremlius.
„Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija.
Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą.
Rasmussenas. ES ir NATO turėtų palaikyti Kinijos taikiklyje atsidūrusią Lietuvą
Lietuva tapo naujausia šalimi, atsidūrusia komunistinės Kinijos ugnies linijoje, nes gynė laisvę ir demokratiją, rašoma komentare.
ES ir NATO privalo jus paremti, nes kitaip Kinija vieną po kitos išrankios visas laisvas šalis, vykdydama bauginimų, grasinimų ir ekonominio spaudimo kampaniją.Didžiavausi, kad per 2002 metų Kopenhagos viršūnių susitikimą kaip Europos Tarybos pirmininkas vadovavau procesui, atvedusiam Lietuvą į ES.
Lucasas: atsakomybė už saugumo partnerysčių ateitį tenka europiečiams
Tariama priežastis – kad nauja britų ir amerikiečių sutartis aprūpinti Australiją atominiais povandeniniais laivais kainavo jai pelningą gynybos kontraktą. Tikroji priežastis – kad ryškėjantis aljansas, skirtas tramdyti Kinijos komunistų partijos imperialistinėms ambicijoms, pabrėžia Prancūzijos silpnumą ir jos planų vystyti Europos „strateginę autonomiją“ neadekvatumą.
Sutartis dėl povandeninių laivų tėra pradžia.
Ingrida Šimonytė susitiko su JAV generolu: kalbėjo ir apie įvykusias „Zapad“ pratybas
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų vadavietės Europoje ir Afrikoje vadu generolu Christoferiu G. Cavoliu bei aptarė regiono ir globalius saugumo iššūkius, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą gynybos ir karinėje srityje, atgrasymo priemonių įgyvendinimą. „JAV yra ir išliks svarbiausia mūsų sąjungininkė. Visų pirma kaip NATO ir tas pačias vertybes ginanti sąjungininkė.
Gitanas Nausėda: nauji susitarimai tarp valstybių neturi vykti NATO sąskaita
Nauji susitarimai tarp valstybių, tokie kaip Jungtinių Valstijų, Australijos ir Jungtinės Karalystės sukurtas karinis aljansas, neturėtų būti kuriami NATO sąskaita, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Suprantu bandymą padidinti stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regionuose ir AUKUS susitarimas yra bandymas tai pasiekti, tačiau jis neturėtų būti įgyvendintas bendradarbiavimo NATO formate sąskaita“, – CNN televizijai sakė Niujorke viešintis G. Nausėda.
NATO naikintuvai 7 kartus lydėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę septynis kartus kilo atpažinti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Rugsėjo 13 dieną NATO oro policijos naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir palydėti rusų lėktuvų, skridusių tarptautine oro erdve. Pirmus du kartus palydėta po orlaivį, trečiąjį – septyni.
NATO apie JAV, Prancūzijos ir Australijos ginčą: tai neturės įtakos aljanso „kariniam bendradarbiavimui“
NATO nesureikšmina grėsmės, kurią aljansui gali kelti tarp Prancūzijos ir JAV bei Australijos kilęs ginčas dėl povandeninių laivų pirkimo sutarties, nes tai, pasak aljanso, neturėtų turėti įtakos grupės „kariniam bendradarbiavimui“.
Kanberai atsisakius milžiniškos povandeninių laivų pirkimo iš Prancūzijos sutarties ir pasirinkus amerikietiškus atominius povandeninius laivus, Paryžius tai ketvirtadienį pavadino „dūriu į nugarą“, o Vašingtoną sukritikavo už elgesį, kuris primena buvusio prezident...
Lukašenka skleidžia propagandą: kaltina, kad migrantai žiauriai įstumiami į Baltarusiją
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga prie jo šalies sienų vykstančius incidentus dėl migrantų bando vaizduoti kaip tarptautinę hibridinę grėsmę, o tuo pasinaudojant NATO didina pajėgumus regione.
„Bandoma priskirti tarptautinės hibridinės grėsmės pobūdį incidentams dėl pabėgėlių ir migrantų prie sienos. Aktyviai bandoma perkelti atsakomybę už migracijos problemą tranzitinėms šalims.
Lietuvos ministrai: būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines grėsmes
Lietuvos Užsienio, krašto apsaugos ministrai pabrėžia, jog būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes.
Į Lietuvą atvyko NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komanda
Darbą Lietuvoje antradienį pradeda NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda, ji teiks paramą šalies institucijoms dorojantis su migrantų krize ir kitu kaimynų spaudimu.
NATO vadovas – prieš Europos karinę nepriklausomybę nuo JAV
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėjo, kad nuo JAV nepriklausomos kariuomenės sukūrimas Europoje suskaldytų Aljanso sąjungininkes.
„Sveikinu papildomas Europos pastangas gynybos srityje, tačiau tai niekada nepakeis NATO... Turime užtikrinti, kad Europa ir Šiaurės Amerika susivienytų“, – interviu britų laikraščiui „The Telegraph“ sakė jis.
Gabrielius Landsbergis ES ragina su Kinija bendrauti visų šalių formatu
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį paragino Europos Sąjungą (ES) su Kinija bendrauti visų Bendrijos šalių formatu.
„Būtina strategiškai vertinti santykius su Kinija. Atskiros valstybių narių santykių su Kinija darbotvarkės nestiprina Europos Sąjungos. Jei veiksime atskirai, ne ES 27 formatu – pralaimėsime daugelyje frontų“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G. Landsbergis.
Zelenskis siekia Bideno paramos dėl Ukrainos narystės NATO
JAV prezidentas Joe Bidenas, trečiadienį priėmęs Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį Baltuosiuose rūmuose, patikino jį, kad Vašingtonas priešinasi „Rusijos agresijai“, bet nepademonstravo jokių ženklų, kad būtų pasistūmėta šios Rytų Europos šalies narystės NATO klausimu.
Zelenskis: dabartinio NATO dalyvavimo Juodosios jūros regione nebepakanka
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo NATO už paramą ir dalyvavimą Juodosios jūros regione, bet pabrėžė, kad dabartinėmis aplinkybėmis to nebepakanka.
Tokius komentarus jis išsakė per savo vizitą Jungtinėse Valstijose, informavo televizija „Ukraina 24“.
„Žmonės Ukrainoje mato šią paramą. Tai svarbu, nes jie jaučia, kad jie nėra vieni ir kad mūsų partneriai bus su mumis, jei Rusijos Federacija toliau eskaluos padėtį“, – sakė prezidentas.
NATO vadovas žada nepamiršti paliktų afganistaniečių
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Kabulo oro uostas turi likti atviras, ir pažadėjo nepamiršti afganistaniečių, paliktų pasitraukus JAV ir sąjungininkių pajėgoms.
„Labai svarbu, kad oro uostas liktų atviras, kad būtų galima [gabenti] humanitarinę pagalbą Afganistano žmonėms ir... kad galėtume toliau išgabenti žmones, norėjusius [išvykti], bet negalėjusius [to padaryti] per karinę evakuaciją“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė NATO vadovas.
Pabradėje įkurdinti amerikiečių kariai: 230 modulinių namelių stovykla – beveik 7 mln. eurų
Artėjant Rusijos–Baltarusijos „Zapad“ pratyboms, Pabradėje, prie karinio poligono oficialiai atidaryta 7 mln. eurų Lietuvai kainavusi stovykla amerikiečių kariams. Moduliniuose nameliuose gyvena pusė tūkstančio amerikiečių.
Jiems įrengta ir sporto salė, žaidimų ir poilsio kambariai, krepšinio ir tinklinio aikštelės.
