nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Gabrielius Landsbergis: Lietuvos ir Irako veiksmai sprendžiant migrantų krizę gali tapti pavyzdžiu
Irake viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalių bendradarbiavimas sprendžiant migracijos krizę gali tapti pavyzdžiu Europos Sajungai.
Jis Bagdade sekmadienį susitiko su Irako ministru pirmininku Mustafa Kazemiu ir užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu.
„Šeimyninis darbas“: Rusija NATO šnipinėjo šeimomis
Bendras kelių leidinių žurnalistų tyrimas atskleidė milžinišką Rusijos šnipinėjimo mastą NATO struktūroje. Aštuoni 2021-aisiais iš NATO būstinės išsiųsti rusų „diplomatai“ buvo kadriniai šnipai, skelbiama „EUObserver“ bei „Centr Dosje“ bendrame tyrime. Skelbiama, kad iš beveik 100 Rusijos atstovybės darbuotojų daugiau nei pusė buvo kadriniai GRU agentai.
Buvęs NATO generalinis sekretorius: negalime nusileisti Rusijai
Vladimiras Putinas tai bandė ir anksčiau, bet mes negalime nusileisti, politico.eu rašo Andersas Foghas Rasmussenas, buvęs NATO generalinis sekretorius. Toliau pateikiame jo tekstą.
Kai pirmą kartą susitikau su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būdamas NATO generaliniu sekretoriumi, jis mūsų susitikimą pradėjo pasakydamas, kad nori išformuoti NATO.
Iš Ukrainos sugrįžęs apžvalgininkas: fronte kalba, kad karas – tik laiko klausimas
Rusija žvangina ginklais ir beldžiasi į rytines Ukrainos sienas. Tai neramina NATO ir JAV, bet labiausiai dėl tokių didžiosios kaimynės veiksmų sunerimo Baltijos šalys. Siekdama sumažinti įtampą JAV sėdo prie derybų stalo su Rusija, bet tai, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, labiau „gumos tempimo“ nei realios deeskalacijos aktas.
Europoje iškilo didžiausias per 30 metų karo pavojus – tokiu pareiškimu prasidėjo NATO ir Kremliaus derybų tęsinys
Europoje iškilo didžiausias per 30 metų karo pavojus – tokiais pareiškimais ketvirtadienį Vienoje prasidėjo trečias NATO ir Kremliaus derybų raundas. Deja, be rezultatų. Rusijos atstovai NATO agresijos pavyzdžiu net įvardija Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ir sako nematantys prasmės artimiausiu metu vėl sėsti prie derybų stalo.
Nausėda po pokalbio su NATO vadovu: Europoje negali būti brėžiamos raudonos linijos
Europoje negali būti brėžiamos naujos raudonos linijos, po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aljanso narių saugumo nedalomumas yra vienas esminių NATO veiklos principų. Aljanse negali būti skirtingų skirtingo saugumo zonų, kur būtų ribojami gynybai užtikrinti būtini pajėgumai ir pratybos“, – pažymi Lietuvos vadovas.
Ministerija: Danija Lietuvoje dislokuoja papildomų naikintuvų, karinę fregatą
Lietuvoje stiprinami NATO kariniai pajėgumai – į šalį bus atsiųsti keturi papildomai naikintuvai, karinė fregata, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot ministerijos, šią savaitę Danijos parlamentas priėmė sprendimą į Lietuvą atsiųsti keturis papildomus F-16 naikintuvus ir Baltijos jūroje dislokuoti karinę fregatą „HDMS Peter Willemoe“ su 160 karių įgula.
NATO būstinėje kalbėti su rusais atvyko atstovai iš visų Aljanso narių
Pirmadienį Ženevoje amerikiečių ir rusų diplomatams nepasiekus proveržio derybose dėl įtampos prie Ukrainos sienų, šiandien kalbos persikėlė į Briuselį. NATO būstinėje kalbėti su rusais atvyko atstovai iš visų Aljanso narių, tarp jų – ir Lietuvos.
Kremliaus derybininkai ir toliau reikalauja stabdyti Aljanso plėtrą į Rytus, tačiau Vakarai nuolaidžiauti neketina.
Rusija ragina NATO nustatyti nuolatinę „kontaktinę liniją“
Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų nuostatos yra tarpusavyje susijusios, o norint deeskaluoti įtampą, visų pirma būtina nustatyti nuolatinę Rusijos ir NATO kontaktinę liniją, trečiadienį pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
„Visi mūsų pasiūlymų elementai yra absoliučiai tarpusavyje susiję“, – sakė A. Gruško po Rusijos ir NATO derybų.
Maskva: Rusija gali atsakyti NATO savąja atgrasymo politika
Maskva po trečiadienį įvykusių derybų su NATO perspėjo, kad imsis „kontratgrasymo“ politikos, jei Aljansas stengsis stabdyti Rusiją.
„Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.
REKLAMA
REKLAMA
Stoltenbergas: NATO ir Rusija susitarė tęsti aukšto lygio derybas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį nurodė, kad karinis blokas ir Rusija susitarė pasistengti surengti daugiau derybų, išliekant įtampai dėl Maskvos pajėgų sutelkimo prie sienos su Ukraina.
Stoltenbergas Rusijos ir NATO susitikimą vadina savalaikiu dialogu
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį Briuselyje vykstantį NATO ir Rusijos Tarybos posėdį pavadino savalaike galimybe dialogui.
„Šiuo metu vyksta NATO ir Rusijos Tarybos susitikimas. Tai savalaikė galimybė dialogui kritiniu Europos saugumui momentu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.
Lietuvos kariuomenės vadas su NATO kolegomis tariasi dėl įtampos prie Ukrainos sienos
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį nuotoliniu būdu dalyvauja NATO karinio komiteto konferencijoje, skirtoje aptarti įtampai prie Ukrainos sienos, kur Rusija sutelkė tūkstančius karių.
Dvi dienas truksiančios konferencijos metu 30 NATO šalių kariuomenių vadai, vadovaujant komiteto pirmininkui admirolui Robui Baueriui, aptars saugumo situaciją ir Aljansui svarbius strateginius klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
NATO sąjungininkės vienija jėgas prieš derybas su Rusija
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje vienija jėgas prieš trečiadienio susitikimą NATO būstinėje su Rusijos pasiuntiniais, rengdamosi derėtis dėl įtampos prie Ukrainos sienos slopinimo, abiem stovykloms atsisakant bent kiek nusileisti.
Rusijai sutelkus didžiules pajėgas prie ir taip iš dalies okupuotos Ukrainos, Vašingtonas buvo priverstas kalbėtis su Maskva, kad būtų galima išsklaidyti nuogąstavimus dėl visapusiškos karinės konfrontacijos.
Kijevas: Rusija neturi balso teisės dėl Ukrainos narystės NATO
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį sakė, kad Rusija neturi žodžio teisės dėl to, ar Ukraina gali įstoti į NATO.
Ukrainos narystės Aljanse klausimas yra šią savaitę vykstančių Vakarų ir Rusijos svarbių derybų centre.
„Rusija neturi balso teisės dėl Ukrainos narystės NATO. Tai „raudona linija“ ir jos neperžengs nei Ukraina, nei mūsų partneriai“, – naujienų svetainei „RBK Ukraina“ sakė D. Kuleba.
Maskva: Rusijos ir NATO derybos – „tiesos akimirka“
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško antradienį pareiškė, kad Maskvos ir NATO ryšiai pasiekė „tiesos akimirką“, ruošiantis svarbioms deryboms dėl Ukrainos ir Kremliaus pateiktų saugumo reikalavimų.
Ankstesnę dieną Ženevoje įvykusios JAV ir Rusijos delegacijų derybos pradėjo Maskvos ir Vakarų šalių diplomatijos savaitę, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę Ukrainą.
NATO vadovas: Rusija sumokės „didžiulę kainą“, jei užpuls Ukrainą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį perspėjo Rusiją, kad ji sumokės „didžiulę kainą“, jei užpuls Ukrainą, ir išreiškė viltį, kad per Ženevoje prasidėjusius derybas dėl krizės pavyks sudaryti sąlygas diplomatiniam sprendimui.
„Uoliai ieškome taikaus politinio kelio ir esame pasirengę toliau dirbti su Rusija, kad pabandytume rasti tą kelią taikaus sprendimo link“, – pabrėžė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Ukrainos vicepremjere.
JAV: per derybas su Maskva nebus diskutuojama dėl pajėgų NATO rytiniame sparne
Baltieji rūmai penktadienį paneigė televizijos „NBC News“ pranešimą, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija pasiruošusi tartis su Rusija dėl abipusio pajėgų mažinimo Rytų Europoje.
„Nėra tikslu, kad administracija rengia priemones JAV pajėgų Rytų Europoje atitraukimui, ruošiantis diskusijoms su Rusija kitą savaitę – apie ką mes pranešėme NBC, kai jie paskelbė šią medžiagą“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne.
Viceministras: nėra ženklų, rodančių Rusijos pastangas deeskaluoti situacija prie Ukrainos
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas sako, kad šiuo metu nėra ženklų, rodančių Rusijos pastangas deeskaluoti situacija prie Ukrainos, kur Maskva sutelkusi 100 tūkst. karių.
Jis taip teigė po penktadienį vykusio neeilinio NATO užsienio reikalų susitikimo. Anot viceministro, rytiniame Aljanso flange siekiama papildomų saugumo garantijų.
„Šiuo metu nėra ženklų, kurie rodytų Rusijos pastangas deeskaluoti situaciją.
Arvydas Pocius apie Putino agresiją ir Ukrainos puolimą: „Tas chuliganas gali kažką vėl iškrėsti“
Vladimiro Putino grasinimai NATO ne juokais neramina šalis, kadaise buvusias Sovietų Sąjungos įtakos zonoje. Suomija jau sukluso ir svarsto galimybę jungtis prie aljanso, o Ukraina ir Sakartvelas jau seniai prašosi Vakarų pasaulio užtarimo. Dabar Rusija išsitraukė ultimatumo kortą, o tai rodo, kad ji gali bet kada „trinktelti savo chuliganišku kumščiu“, sako ekspertai. Jų teigimu, Rusija žvangina ginklais ne be priežasties, tad posovietinės šalys turėtų ruoštis galimai apgulčiai.
Edwardas Lucasas. Putino geopolitinis pokeris
Rusija laimi – iš dalies dėl savo pačios privalumų, bet daugiausiai – dėl mūsų silpnumo.
Ant kortos pastatyta ne vien Ukrainos ateitis, bet ir mūsiškė. Štai ko dauguma Vakarų lyderių neįstengia suvokti, didėjant statymams šioje bauginamoje viduržiemio geopolitinio pokerio partijoje.
Jeigu gruodžio 17-ąją Rusijos paskelbtas Rusijos reikalavimų sąrašas būtų priimtas, tai sugriautų NATO ir užbaigtų Jungtinių Valstijų kaip Europos saugumo garantės vaidmenį.
Arvydas Anušauskas: Rusijos ultimatumai neįgyvendinami, Putinas siekia nukreipti dėmesį
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nors pokalbiai tarp Rusijos ir Vakarų švelnina įtemptą situaciją prie Ukrainos sienos, esminių problemų tai nesprendžia. Pasak jo, Rusijos ultimatumai yra sunkiai įgyvendinami, o įtempta situacija regione leidžia kalbėti apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą Lietuvoje.
Suomija netikėtai įvardijo tai, nuo ko Kremliaus atstovus pila šaltas prakaitas
Net keli aukščiausi Suomijos vadovai paskelbė, kad Rusijos reikalavimai yra prieštaraujantys Europos saugumo tvarkai ir pažymėjo svarstantys stojimo į NATO aljansą variantą. Daugelį dešimtmečių neutralios pozicijos besilaikanti Suomija aktyviai bendradarbiauja su NATO, tačiau kol kas nėra jos narė.
Rusija, praėjusių metų pabaigoje suįžūlėjusi tiek, kad atviru tekstu „uždraudusi“ Ukrainai ir Gruzijai net pradėti svarstyti stojimo į NATO aljansą galimybę, sutiko kietesnį riešutėlį – Suomiją.
Suomija prakalbo apie galimą NATO narystę
Suomijos vyriausybės vadovė Sanna Marin priminė apie šalies teisę teikti paraišką narystei NATO, ypač dabar – intensyvėjančio šalies karinio bendradarbiavimo su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija bei agresyvėjančios kaimynės Rusijos elgsenos sąlygomis.
Suomijos premjerę cituoja visuomeninė transliuotoja „Yle“.
„Mes išsaugome galimybę teikti paraišką dėl narystės NATO.
Baltieji rūmai: JAV padės Lenkijai Rusijos agresijos atveju
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas patikino Varšuvą, kad Vašingtonas pasirengęs užtikrinti paramą savo NATO sąjungininkėms rytiniame sparne pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį, Rusijai sutelkus savo pajėgas prie sienos su Ukraina.
NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos karinių orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti karinių Rusijos orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Tiek gruodžio 21, tiek 22 dienomis NATO naikintuvai atpažino šarvuotą atakos lėktuvą IL-20, skridusį iš žemyninės Rusijos dalies ir grįžusį.
Abu kartus orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Rusija ir NATO sausį aptars padėtį Ukrainoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusprendė ateinančių metų sausio 12 dieną sušaukti Rusijos ir NATO Tarybos posėdį, pranešė naujienų agentūrai DPA, remdamasi Aljanso spaudos tarnyba.
Kaip pažymi DPA, tai būtų pirmas Rusijos ir NATO Tarybos posėdis po pustrečių metų pertraukos.
Anksčiau pranešta, kad sausio 12-13 dienomis Briuselyje vyks NATO Karinio komiteto posėdis, kuriame dalyvaus valstybių narių ginkluotųjų pajėgų generalinių štabų viršininkai.
Maskva sako sulaukusi pasiūlymo surengti Rusijos ir NATO tarybos posėdį
Maskva gavo Aljanso pasiūlymą kitą mėnesį surengti Rusijos ir NATO tarybos posėdį ir yra pasirengusi tiesioginiam dialogui su šia organizacija, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Gavome tokį pasiūlymą, galiu patvirtinti. Dabar jis nagrinėjamas praktiškai, kaip būtų galima tai padaryti“, – kalbėjo ji per spaudos konferenciją.
Ekspertai apie ateitį: turime ruoštis artimam kontaktui su Rusijos ir Baltarusijos pajėgomis visiškai šalia Lietuvos sienų
Šiuo metu Lietuva – pačiame geopolitinių įvykių sūkuryje. Tai lėmė kelios priežastys: į šalį tebeplūsta migrantai, už sienos siautėja Baltarusijos autoritarinis režimas, o iš Rusijos pusės kyla galimas agresijos pavojus. Politologai apžvelgė scenarijus, kokie įvykiai gali sukrėsti Europą bei pasaulį kitais metais ir kaip tai atsilieps Lietuvai.
Rusija: rasime naujų priemonių užtikrinti saugumui, jei Vakarai ignoruos reikalavimus
Rusija gali imtis neįvardytų naujų priemonių savo saugumui užtikrinti, jei JAV ir jos sąjungininkės tęs „provokuojančius veiksmus“ ir ignoruos Maskvos reikalavimą suteikti garantijų, kad NATO nesiplės į rytus, šeštadienį pareiškė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
S. Riabkovas apkaltino Vakarus nuolat „plečiant to, kas priimtina, ribas“ santykiuose su Rusija.
Maskva reikalauja stabdyti bet kokį NATO bendravimą su Ukraina
Ir toliau tvyrant įtampai tarp Rusijos ir NATO, Kremlius išplatino aljansui ir Jungtinėms Valstijoms keliamus savo reikalavimus, kurie esą leistų deeskaluoti įtampą Europoje. Prie Ukrainos sienų sutelkęs 100 000 karių, Putinas reikalauja, kad NATO stasbdytų plėtrą į Rytus. Ne tik, užtikrintų, kad aljanso nare netaps Ukraina, bet Vašingtono reikalauja nustoti bendradarbiauti su Rytų Europos šalimis kaip Lietuva.
Pareigūnas: JAV pasirengusios aptarti Rusijos pasiūlymus, bet su dalimi jų nesutinka
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios aptarti Rusijos pateiktus pasiūlymus dėl saugumo, tačiau su dalimi jų nesutinka, penktadienį sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
„Mes esame pasirengę juos aptarti. Tačiau šiame dokumente yra dalykų, kurie, kaip rusai žino, bus nepriimtini“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Estijos ir Latvijos gynybos ministrai: Rusijos reikalavimus dėl NATO – nepriimtini
Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas penktadienį pareiškė laikantis Rusijos paskelbtus NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus nepriimtinais.
„Rusijos reikalavimai NATO yra absoliučiai nepriimtini! – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ministras. – Bet kurios iš Rusijos Federacijos išvardytų priemonių įgyvendinimas būtų katastrofiškas Europos saugumui.“
Jis pabrėžė, kad dabar eskaluojančioji pusė yra Rusija, kuri telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienų.
Šokiruojantis Rusijos „saugumo garantijų“ siūlymas: NATO turėtų trauktis ir iš Lietuvos teritorijos
Rusija paviešino savo siūlymą JAV ir NATO aljansui, kuriame atskleidė „saugumo garantijos“, kurių esmė – iš esmės NATO pasitraukti iš Kremliaus įsivaizduojamų „įtakos zonų“, įskaitant ir visą Rytų Europą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija publikavo sutarčių projektus, kuriuose akcentuojamas atsisakymas dislokuoti branduolinį ginklą ir reikalavimas nebesiplėsti į Rytus, minint kaip pavyzdžius Ukrainą ir Gruziją.
Stoltenbergas: NATO nesileis į kompromisus su Rusija dėl Ukrainos
NATO nesileis į jokius kompromisus dėl Ukrainos galimos narystės, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Niekada nesileisime į kompromisus dėl pagrindinio principo – pagarbos visų Europos šalių, įskaitant Ukrainą, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, Maskvai reikalaujant garantijų, kad NATO nesiplės rytų kryptimi.
Stoltenbergas: NATO stebės padėtį Ukrainoje, perspėja Rusiją dėl agresijos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Kijevas ir Tbilisis turi teisę rinktis sau sąjungininkus, taip pat pažymėjo, kad Aljansas stebės padėtį Ukrainoje.
Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Sakartvelo premjeru Irakliu Garibašviliu, J. Stoltenbergas pabrėžė, jog Rusija neturi teisės daryti jokios įtakos šių šalių pasirinkimui.
„Šiandien kalbėjomės apie padėtį regione, įskaitant situaciją Ukrainoje.
Putinas nori nedelsiant pradėti derybas su NATO dėl saugumo garantijų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Suomijos vadovui Sauli Niinisto antradienį pareiškė norįs „nedelsiant“ pradėti derybas su JAV ir NATO dėl saugumo garantijų, pranešė Kremlius.
Rusija reikalauja oficialiai atšaukti kvietimus Ukrainai ir Sakartvelui stoti į NATO
Rusija penktadienį pareiškė, kad NATO turėtų oficialiai atšaukti 2008 metais priimtą sprendimą atverti duris Sakartvelo ir Ukrainos stojimui į Aljansą, tvirtindama, kad suteikdamos Maskvai garantijų, jog karinis blokas nebus plečiamas į rytus, Vakarų šalys užsitikrintų savo „fundamentalius“ interesus.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime taip pat reikalaujama, kad NATO liautųsi rengti karines pratybas arti Rusijos sienų.
Gitanas Nausėda: Rusijos agresijos tikimybė labai didelė, gali išsipildyti blogiausias scenarijus
Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybė yra reali, tačiau reikia imtis visų veiksmų, kad juodžiausias scenarijus neišsipildytų.
Pasak prezidento, pokalbis su J. Bidenu tęsia ciklą pokalbių apie saugumo situaciją prie Ukrainos sienos su kitų šalių vadovais, pavyzdžiui, su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kitą savaitę ketinama susitikti su Lenkijos ir Ukrainos prezidentais.
Estijos premjerė: ES ir NATO pasiruošusios griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus Ukrainoje
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad Europos Sąjunga ir NATO pasirengusios reaguoti į Rusijos veiksmus Ukrainoje taip pat griežtai, kaip reagavo į Minsko režimo veiksmus.
„Europos Sąjunga ir NATO atidžiai stebi įvykius. Mes pasirengę reaguoti į agresiją prieš mūsų šalis partneres: Rusijos veiksmai Ukrainoje neliks be mūsų ir mūsų sąjungininkų atsako“, – sakė premjerė trečiadienį per Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimą Vilniuje.
Bidenas: siųsti JAV karių ginti Ukrainos – neplanuojama
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad siūlymų siųsti amerikiečių karių ginti Ukrainą galimo Rusijos įsiveržimo atveju „nėra planuose“, nes ši šalis nėra NATO narė.
„Idėjos, jog Jungtinės Valstijos imsis vienašališkai naudoti jėgą, kad pasipriešintų Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, šiuo metu planuose nėra, – sakė J. Bidenas. – Turime moralinę pareigą ir teisinį įsipareigojimą savo NATO sąjungininkams pagal (Aljanso sutarties] 5-ąjį straipsnį. Šis įsipareigojimas netaikomas.
Putinas: Rusija turi teisę ginti savo saugumą tvyrant įtampai su NATO
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, trečiadienį pirmą kartą kalbėdamas viešai po didelio atgarsio sulaukusių derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu, pareiškė, kad Maskva pasilieka teisę „ginti savo saugumą“, tačiau nesutiko pasakyti, ar Maskva planuoja įsiveržti į Ukrainą.
Antradienį per abiejų lyderių susitikimą saugiu vaizdo ryšiu J. Bidenas perspėjo V. Putiną apie „stiprų“ Vakarų ekonominį atsaką, jei Maskva užpultų savo kaimynę.
Lietuvos kariuomenės vadas Rupšys: NATO įdėmiai stebi situaciją rytiniame regione ir pasaulyje
NATO įdėmiai stebi situaciją rytiniame regione ir pasaulyje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, antradienį dalyvavęs Nyderlanduose ir nuotoliniu būdu vykusioje neeilinėje NATO karinio komiteto konferencijoje.
„Buvo pristatytas bendras saugumo supratimas arba paveikslas. Situaciją matome vienodai – tiek Europoje, tiek plačiau“, – BNS telefonu iš NATO vadavietės Briunsiume sakė V. Rupšys.
JAV pasiruošusi padėti sąjungininkams, jei tik būtų prašymas stiprinti pajėgas Rytų Europoje
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas pateiktų „teigiamą atsaką“, jeigu sąjungininkai paprašytų amerikiečių sustiprinti savo pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju.
Jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „įsiveržtų [į Ukrainą], gausėtų raginimų iš sąjungininkų [NATO] rytiniame sparne ir [būtų pateiktas] teigiamas Jungtinių Valstijų atsakas“, sakė pareigūnas.
Nausėda: turime išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį į Minsko režimo hibridinę ataką
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pabrėžė, jog būtina išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį į Minsko režimo vykdomą hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.
Landsbergis: Lietuva siekia sutarimo dėl papildomų saugumo garantijų NATO rytiniame flange
Lietuva siekia sutarimo dėl papildomų saugumo garantijų NATO rytiniame flange, pasibaigus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Rygoje sako šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
„Esame dėkingi sąjungininkams už solidarumą ir indėlį į Lietuvos bei regiono saugumą.
NATO ragina Rusiją atnaujinti dialogą
Rusija per anksti nusprendė nutraukti diplomatinis ryšius su NATO, bet Aljansas ragina Maskvą atšaukti šį sprendimą ir dėl taikos bei saugumo vėl dalyvauti NATO ir Rusijos taryboje, antradienį vakare spaudos konferencijoje Rygoje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO šalys Rygoje ruošia griežtą atsaką Rusijai: žada nepalikti Ukrainos bėdoje
NATO šalys Rygoje ruošia griežtą atsaką Rusijai, telkiančiai pajėgas prie Ukrainos ir okupuotose jos teritorijose. Žada užvirus karui ginti sąjungininkes ir nepalikti bėdoje Ukrainos, kurios Rusija nenori paleisti iš savo įtakos sferos. Putinas prabilo apie Rusijos raudonąsias linijas Ukrainoje.
Pagalbą Putinui kare su Ukraina jau žada ir Lukašenka. Plataus masto karo grėsmę jaučia ir Ukrainos kariai, pasakoja apie Rusijos remiamų separatistų provokacijas.
Gitanas Nausėda susitiko su Prancūzijos prezidentu ir bando užsitikrinti paramą dėl migrantų krizės
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Nausėda bando užsitikrinti papildomą Paryžiaus paramą kovoje su Baltarusijos režimo organizuojama migrantų krize. Prezidentams rūpestį kelia ir Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos. Antradienį Rygoje atsaką Rusijai svarsto ir NATO šalių atstovai.
Lenkijos premjeras ragina NATO „pabusti“ dėl Rusijos pastangų destabilizuoti regioną
Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio teigimu, NATO sąjungininkėms reikia „sujungti taškus, pabusti“ ir pamatyti Rusijos bandymus destabilizuoti regioną, pranešė britų transliuotojas BBC.
M. Morawieckis BBC sakė pastarojo meto įvykius rodant, kad Kremlius ir jo sąjungininkai nori „pakeisti geopolitinę sistemą“ ir suardyti Europos Sąjungos vienybę.
Jis paminėjo Rusijos pajėgų telkimą netoli Ukrainos, labai aukštas dujų kainas ir krizę prie Lenkijos sienos su Baltarusija.
