nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Maskva: Suomijos ir Švedijos užmojis įstoti į NATO – „didelė klaida“
Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“.
„Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą.
„Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.
Suomijos ir Švedijos parlamentuose vyksta debatai dėl NATO narystės
Suomijos ir Švedijos parlamentai pirmadienį pradėjo svarstyti abiejų šalių planus įstoti į NATO, kaimynėms ketinant jau šią savaitę pateikti paraiškas prisijungti prie Vakarų karinio aljanso, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei.
Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.
Rusija apsiskaičiavo: Suomijos ir Švedijos šuolis į NATO užklupo netikėtai
Suomija ir Švedija laužo savo dešimtmečius trukusį neutralitetą ir ruošiasi prisijungti prie NATO. Tai – istorinis žingsnis, kurį Šiaurės šalys yra priverstos žengti, nes Rusijos elgesys tampa neprognozuojamas ir labai pavojingas. Apie Rytų ir Vidurio Europos studijų centre kalbėjo saugumo ir tarptautinių santykių ekspertai.
Įsiveržę į Ukrainą rusai galimai siekė ne tik sugrąžinti šią šalį į savo įtakos zoną, bet ir pakeisti Europos saugumo tvarką.
Švedijos premjerė: jeigu neįstotumėme į NATO, šalis taptų pažeidžiama
Švedijos premjerė Magdalena Andersson teigė, kad jei Švedija būtų vienintelė šalis Baltijos regione, kuri nepriklausytų NATO, šalis karo atveju taptų itin pažeidžiama, rašo „Sky News“.
Ministrė pridūrė, kad sprendimas prisijungti prie Aljanso užtikrintų Švedijos saugumą.
Švedijos pareiškimas: pritaria šalies prisijungimui prie NATO
Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.
NATO vadovas: Švedija ir Suomija sustiprins mūsų saugumą
Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą įrodys, kad „agresija yra nenaudinga“, sekmadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Jų narystė padidins mūsų bendrą saugumą, parodys, kad NATO durys yra atviros ir kad agresija yra nenaudinga“, – pareiškė jis reporteriams per aljanso susitikimą Berlyne.
Šimonytė: Suomijos narystė NATO sustiprins regioną
Suomijos įstojimas į NATO sustiprins saugumą regione ir patį Aljansą, teigia Lietuvos ministrė pirmininkė.
„Tai yra labai svarbus pokytis Baltijos jūros regiono saugumo situacijoje“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje teigė Ingrida Šimonytė, komentuodama Suomijos vyriausybės sprendimą stoti į NATO.
„Nors bendradarbiavimas ir su Suomija, ir su Švedija vyko ir iki šiol, bet buvimas NATO sustiprins ir mūsų saugumą, ir NATO stiprumą“, – tvirtino Lietuvos premjerė.
Suomija teiks paraišką dėl narystės NATO
Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO, sekmadienį per spaudos konferenciją paskelbė šalies prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin).
Per televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją S. Niinisto sakė, kad saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.
NATO derybos dėl Suomijos ir Švedijos narystės „sėkmingai juda pirmyn“
Derybos, kuriose siekiama išsklaidyti Turkijos abejones dėl Suomijos ir Švedijos planų stoti į NATO, „sėkmingai juda pirmyn“, sekmadienį pareiškė Kroatija, kelioms aljanso narėms tikintis, kad dvi Šiaurės šalys greitai prisijungs prie organizacijos.
NATO: Rusijos puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis
Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango NATO pareigūnas, taip pat išreiškęs viltį, kad Kyjivas šį karą laimės.
NATO šalių diplomatijos vadovai sekmadienį Berlyne aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat Suomijos, Švedijos ir kitų šalių pastangas įstoti į Vakarų karinį aljansą, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei.
REKLAMA
REKLAMA
Landsbergis NATO ministrų susitikime aptars karą Ukrainoje, Aljanso stiprinimą
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sekmadienį Berlyne neformaliame NATO ministrų susitikime aptars karą Ukrainoje, Aljanso stiprinimą.
Vokietijoje vyksiančio susitikimo metu planuojama aptarti ilgalaikes NATO reformas, paramą Rusijos užpultai Ukrainai.
Šeštadienį ministrai galima Aljanso plėtrą aptarė su prie bloko svarstančiomis prisijungti Švedija ir Suomija.
Putinas įspėjo Suomijos prezidentą dėl NATO: Suomijos neutralumo politikos atmetimas gali neigiamai paveikti santykius
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija.
„Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be apsunkinimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.
Dūmos deputatas įspėja: tokiu atveju Suomija bus sunaikinta, o Rusija yra pasirengus pirma panaudoti branduolinį ginklą
Rusija yra pasirengusi pirma pradėti branduolinį smūgį, „jei kils grėsmė šalies egzistavimui“, praneša Unian, cituodama Rusijos Dūmos deputatą Aleksejų Žuravlevą. Jis taip pat pridūrė, kad Suomija bus sunaikinta, jei ji bandys stoti į ginkluotą konfrontaciją su Rusija kaip NATO dalis.
Jis tokius pareiškimus išsako po to, kai buvo pranešta apie Suomijos siekį prisijungti prie NATO.
„Rusija gali duoti pirmąjį branduolinį smūgį.
Arvydas Pocius įvertino Suomijos kariuomenę: vienu aspektu lygina su Ukraina
Suomija jau nusprendė tapti NATO nare, o panašu, kad paskui ją prie Aljanso prisijungs ir Švedija. Skandinavijos sunkiasvorių prisijungimas prie NATO leis ramiau atsikvėpti ir Baltijos šalims. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius giria suomių kariuomenės pasiruošimą ir lygina tautos valią su Ukraina.
Suomijos karinius pajėgumus A. Pocius aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Suomija tikrai nėra ta valstybė, kuri nors ir nedidelė, tačiau būtų su silpna kariuomene.
Turkija nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.
„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
Švedijos ataskaita: narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką
Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką, teigiama penktadienį Švedijos parlamentinių partijų paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje.
Švedų vyriausybė per kelias ateinančias dienas turėtų apsispręsti, ar teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą.
„Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasomąjį poveikį Šiaurės Europoje“, – teigiama per Stokholme surengtą spaudos konferenciją pristatytoje ataskaitoje.
DIENOS PJŪVIS. Ką NATO plėtra reiškia Lietuvai – kaip į tai reaguos Rusija?
Suomija jau nusprendė tapti NATO nare. Tikimasi, kad tokį patį žingsnį žengs ir Švedija, o abi šalys jau surengė bendras diskusijas. Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO, žinoma, jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų. Tad ko galima tikėtis iš Rusijos? Ką NATO plėtra reiškia Lietuvai?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Žiniasklaida: Rusija grasina nutraukti dujų tiekimą dėl narystės NATO apsisprendžiančiai Suomijai
Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“.
Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.
Rusijos atstovas: jei Suomijoje ir Švedijoje bus NATO dalinių, šios teritorijos gali tapti taikiniu
Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų, rašo „Sky news“. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polanskis pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO „reikš tam tikrus veidrodinius žingsnius iš Rusijos pusės“.
„Jei tose teritorijose bus NATO dalinių, šios teritorijos taps taikiniu – arba galimu taikiniu – smūgiui“, – „UnHerd“ pareiškė jis.
Suomija šiandien paskelbė, kad pateiks paraišką tapti NATO nare.
Macronas „visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą“ dėl NATO
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija.
„Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, – Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) pokalbio telefonu.
Suomijos prezidentas rėžė Rusijai: „Prisijungimas prie NATO sustiprintų Baltijos jūros regiono saugumą“
Rusijos aiškinimai, kad karą su Ukraina pradėjo tam, kad NATO nepriartėtų prie jos sienų, atsisuko prieš pačią agresorę. Suomijos prezidentas ir premjerė ketvirtadienį paskelbė, kad pritaria šalies prisijungti prie aljanso. Oficialus sprendimas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Šiuo pavyzdžiu seka ir Švedija – savo poziciją dėl stojimo ji ketina paskelbti sekmadienį.
Šių dviejų šalių prisijungimas prie aljanso sustiprins ne tik jį, bet ir Baltijos regiono saugumą.
Naikintuvai, sraigtasparniai ir šūviai Kruonyje: specialiosios pajėgos ruošėsi, kaip nugalėti priešą
Prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aidėjo šūviai, skraidė naikintuvai ir leidosi sraigtasparniai. Taip šį kartą treniravosi mūsų šalies specialiųjų operacijų pajėgos su dar 15 valstybių kariais. Lietuvoje šiuo metu itin intensyviai vyksta įvairios pratybos, o jų scenarijai koreguojami pagal Rusijos karą prieš Ukrainą.
Scholzas: Vokietija „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso.
„Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.
Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje: SOP kariai treniravosi atremti hibridines grėsmes
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos ir kitų Vakarų šalių kariuomenės pritaiko jo patirtį rengdamos savo vienetus aukšto intensyvumo kariniams veiksmams, sako kariuomenės vadas.
Lietuvos ir NATO partnerių specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) nuo balandžio vykusiose pratybose taip pat treniravosi veikti pagal situacijas, kurios klostėsi Rusijos užpultoje šalyje.
Rupšys: Lietuva tikisi ilgalaikio sąjungininkų specialiųjų operacijų pajėgų dislokavimo
Lietuvos kariuomenė tikisi, jog sąjungininkai šalyje dislokuos savo specialiųjų operacijų pajėgų, atvykusių į šalyje vykusias pratybas.
„Tikiu ir turiu vilties, kad kai kurios pajėgos čia ir užsiliks, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. – Tikrai čia yra turbūt toksai ne tik treniruotės pagrindinis aspektas, bet ir laikinas arba ilgalaikis dislokavimas kai kurių pajėgų specialiųjų operacijų.
Peskovas: Suomijos įstojimas į NATO – grėsmė Rusijai
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO reikš „neabejotinai“ grėsmę Rusijai.
Kartu, jo teigimu, visi nori išvengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo.
„Tolimesnė NATO plėtra nepadarys mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams Rusijoje aiškino D. Peskovas.
Jis taip pat sulaukė klausimo, ar Kremlius įvertino, kad kitos kaimyninės valstybės gali papildyti NATO gretas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Kariuomenės vadas: Suomijos, Švedijos jungimasis prie NATO būtų „galvos skausmas“ Rusijai
Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO butų „didelis galvos skausmas“ Rusijai, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Žiūrint į elementarią aritmetiką, dabar turime 30, turėsime 32 valstybes. Bet jei žiūrime į daugiau skaičių, tai turėsime labai rimtą pajėgumą pas save, nes Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai.
Švedijos žiniasklaida: pirmadienį Švedija teiks paraišką stoti į NATO
Švedijos laikraštis „Expressen“ tvirtina, kad Švedija pirmadienį pateiks paraišką prisijungti prie NATO.
„Vyriausybė pirmadienį rengia papildomą posėdį, kad priimtų oficialų sprendimą dėl Švedijos paraiškos NATO. Iš karto po susitikimo paraiška bus pateikta, jei neatsitiks nieko nenumatyto, „Expressen“ sakė šaltiniai.
Tuo metu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.
Anušauskas: Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja
Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Karine prasme Rusijos pozicijos silpnėja ir jie tai puikiai supranta. Bet kokie jų demonstratyvūs veiksmai, kuriuos jie dabar stengiasi daryti, yra tik demonstratyvūs veiksmai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.
Kojala: Suomija nebus tik saugumo vartotoja, bet ir saugumo Baltijos regione kūrėja
Suomijos sprendimas įsitraukti į NATO turės didelį ir labai pozityvų poveikį Baltijos jūros regiono saugumui, o ši šalis bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.
Kasčiūnas: Suomijai įstojus į NATO, tapsime labiau apginami
Suomijai įstojus į NATO, Lietuva taps labiau apginama, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.
„Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.
Lietuva reiškia palaikymą Suomijos stojimui į NATO: tai – „istorinė diena“
Suomijos vadovams ketvirtadienį pareiškus paramą šalies narystei NATO, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina suomius su „istorine diena“ bei sako laukianti tokio pat Švedijos sprendimo.
„Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.
Landsbergis sako, kad Suomijos narystė NATO dramatiškai keistų padėtį regione
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Suomijos prisijungimas prie NATO dramatiškai pakeistų saugumo situaciją Baltijos regione.
Taip jis kalbėjo Suomijos vadovams oficialiai išsakius paramą narystei Aljanse.
„Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Suomijos prezidentas ir premjerė remia stojimą į NATO
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį išplatintame pareiškime paskelbė remiantys stojimą į NATO.
„Suomija turi skubiai pateikti paraišką dėl narystės NATO“, – cituojami Suomijos prezidentas S. Niinisto ir ministrė pirmininkė S. Marin visuomeninio transliuotojo YLA tinklapyje.
„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį Aljansą.
Suomijos prezidentas: stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti.
„Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.
Gabrielius Landsbergis. Naivumo eros pabaiga: kaip NATO turėtų sustiprinti Baltijos šalių gynybą
Putinas galbūt gyvuos dar ilgai, taigi reikia rimtai susirūpinti regiono saugumo pažeidžiamumu.
Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Baltijos šalys ragina didinti regiono gynybines pajėgas ir atsparumą Rusijos Federacijos sukurtoms aplinkybėms.
Regis, vis labiau sutariama, kad dėl Maskvos agresijos saugumo lygis pasikeitė ir atitinkamai turi keistis NATO saugumo pozicija.
NATO plėtra Šiaurėje itin naudinga Baltijos šalims – prisijungus Švedijai ir Suomijai gintis bus patogiau
Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO transformuos Europos apsaugą, rašo foreignaffairs.com. Prieš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradedant invaziją Ukrainoje, Švedijos ir Suomijos narystės NATO klausimas buvo inti nedidelė politinių debatų dalimi.
Prasidėjo tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas“ – dabar jos kaip niekada svarbios
Lietuvoje prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas“. Šiemet jos kuklesnės nei ankstesniais metais, bet technikos ir karių skaičiai įspūdingi. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pratybose dalyvaujančios pajėgos demonstruoja stiprią atgrasymo jėgą Ukrainą užpuolusiai Rusijai.
Apie tai – TV3 žinių reportažas.
Seimas ragina Švediją ir Suomiją teikti paraiškas dėl narystės NATO: žada greitą ratifikavimą
Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Suomiją ir Švediją teikti paraiškas dėl narytės NATO, žada greitą ratifikavimą.
Už dokumentą balsavo 88 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Rezoliuciją inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Suomijos gyventojų parama narystei NATO išaugo iki 76 procentų
Daugiau nei trys ketvirtadaliai Suomijos gyventojų dabar palaiko šalies stojimą į NATO, rodo pirmadienį paskelbti naujos apklausos duomenys, Rusijos invazijai į Ukrainą pakeitus gyventojų nuomonę dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse.
Suomijoje ir kaimyninėje Švedijoje narystę NATO paprastai palaikydavo 20–30 proc. visuomenės, tačiau pastaraisiais mėnesiais nuotaikos pasikeitė.
NATO naikintuvai šešis kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių ir patruliuoti pasienyje
NATO naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių ir patruliuoti pasienyje su Kaliningradu ir Baltarusija.
Nausėda Ukrainos vaikams: įstojimas į ES ir NATO yra didžiulė Lietuvos sėkmė
Įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO yra didžiulė Lietuvos sėkmė, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis tai pirmadienį sakė Utenos Vyturių progimnazijoje besimokantiems vaikams iš karo niokojamos Ukrainos, kur dalyvavo Europos dienai skirtoje pamokoje.
„Aš laikau įstojimą į ES ir NATO didžiule Lietuvos sėkme, didžiuliu Lietuvos laimėjimu, kurio visos reikšmės mes gal iki galo ir nesuvokiame. Tai yra ir saugumas, ir žmonių gerovė“, – LRT sakė šalies vadovas.
Švedijos valdančioji partija sekmadienį paskelbs poziciją dėl narystės NATO
Švedijos valdantieji socialdemokratai pirmadienį pareiškė, kad partija gegužės 15 dieną paskelbs savo poziciją dėl to, ar šalis turėtų pateikti paraišką dėl narystės NATO.
Socialdemokratams pritarus narystei Aljanse, būtų atvertas kelias Švedijai pateikti paraišką dėl prisijungimo.
„Partija savo poziciją paskelbs gegužės 15-ąją“, sekmadienį, naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratų atstovė spaudai Julia Grabe.
Arvydas Anušauskas: didžiausia kliūtis NATO batalionų vertimui į brigadas – pajėgumų trūkumas
Kliūtimi siekiant NATO rytinėse šalyse dislokuotus batalionus padidinti iki brigados dydžio vienetų gali tapti karius atsiunčiančių šalių pajėgumų trūkumas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Kliūtis didžiausia yra, kad šalys kontributorės, kurios siunčia (pajėgas) į priešakinius NATO batalionus, pačios neturi sukaupusios pakankamai pajėgumų“, – sekmadienį žurnalistams sakė ministras.
„Dėl to reikia juos sukurti, bet mes nusiteikę prie to ir patys prisidėti.
Rogozinas: branduolinio karo atveju Rusija NATO šalis „sunaikintų per pusvalandį“
Buvęs Rusijos vyriausybės pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas skelbia, esą branduolinio karo atveju Rusija NATO šalis „sunaikintų per pusvalandį“.
„Tačiau mes neturime leisti, kad taip atsitiktų, nes apsikeitimo branduoliniais smūgiais pasekmės turės įtakos mūsų Žemės būklei“, – sekmadienį „Telegram“ rašė D. Rogozinas.
Todėl, jo teigimu, Rusija „turės nugalėti“ ekonominiu ir kariniu požiūriu galingesnį priešą įprastinėmis karinėmis priemonėmis.
Lukašenka: branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepriimtinas
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka sako, kad branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepriimtina priemonė, mat Baltarusija yra šalia Ukrainos.
Interviu „The Associated Press“ A. Lukašenka karą pavadino karu, o ne „specialia karine operacija“, kaip mėgsta sakyti Rusija. Pokalbyje Baltarusijos režimo lyderis teigė nesitikėjęs, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos taip užsitęs.
NATO svarsto galimybę sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas galėtų sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą, kad apsaugotų šią šalį nuo Rusijos kišimosi, Stokholmui svarstant galimybę teikti prašymą dėl narystės.
Rusija pažeidė Suomijos oro erdvę, Helsinkiui svarstant galimybę stoti į NATO
Rusijos karinis sraigtasparnis trečiadienį pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė suomių Gynybos ministerija, šaliai svarstant vis labiau tikėtina tampančią galimybę paduoti paraišką dėl narystės NATO.
Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį pareiškė, kad Helsinkiui pateikus prašymą – su kaimynine Švedija ar be jos – stojimo procesas galėtų būti užbaigtas kuo greičiau.
Politikai: Lietuva iš NATO viršūnių susitikimo tikisi rytinio flango gynybos sustiprinimo
Lietuva iš NATO viršūnių susitikimo Madride tikisi rytinio flango gynybos sustiprinimo, sako Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų vadovai, prezidento patarėja.
„Vyksta labai intensyvus pasirengimas NATO Madrido summitui, aptarėme, kas ką daro: ką daro prezidentas, Vyriausybė, Seimo nariai.
Saudargas apie popiežiaus žodžius dėl Ukrainos: „Galbūt po tam tikro laiko sakys, kad suklydo“
Daug politikų ir visuomenės veikėjų pripažino klydę dėl Rusijos, gal po kurio laiko taip pasakys ir popiežius Pranciškus, pareiškęs, kad NATO galėjo palengvinti Kremliaus invaziją į Ukrainą, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
