indėliai

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, didesnę sumaištį prognozuoja pirmadienį, kai planuojama atnaujinti banko „Snoras“ veiklą, rašo „Lietuvos žinios“ „Nė neabejoju, kad nemaža dalis banko klientų - ir gyventojų, ir juridinių asmenų - pasistengs savo indėlius ir sąskaitas perkelti į kitus bankus.

Prastėjant žinioms apie pasaulio ekonomiką lietuviai skuba saugoti pinigus ir augina indėlius bankuose: šiemet šalies bankuose lietuvių laikomų santaupų skaičius indėliais buvo rekordinis – daugiau nei 26 mlrd. litų. Tačiau ne visi kalbinami ekspertai indėlį banke įvardija kaip saugiausią investiciją.

Žinia, kad įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus, Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.

Įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemone. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį. Indėliai yra saugūs.

„Danske“ bankas sukūrė paslaugų rinkinį jaunimui, į kurį įeina ir mokėjimo kortelė, skirta 7-18 metų amžiaus vaikams. Banko teigimu, rinkinys padės tėvams mokyti vaikus finansinio raštingumo ir atsakomybės. Rinkinį jaunimui sudaro mokėjimo kortelė, banko sąskaita ir Danske eBankas, o vyresni negu 14 metų vaikai turės ir galimybę dėti indėlius. Stebėti, kaip vaikai valdo savo finansus, tėvai galės per savo Danske eBanką arba SMS žinutėmis.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius neatmeta galimybės aktyviau skolintis vidaus rinkoje, ypač jeigu padėtis užsienyje komplikuotųsi, tačiau pabrėžia, kad tarptautinėse rinkose skolinimosi sąlygos yra palankesnės, todėl didžiąją dalį lėšų tenka skolintis būtent iš tarptautinių finansų institucijų. Paklaustas, ar Lietuva iki galo išnaudoja skolinimosi vidaus rinkoje galimybes, Premjeras teigė, jog iš Lietuvos finansų įstaigų skolinamasi tiek, kiek leidžia vidaus rinkos galimybės.

Ekonominio pakilimo metais Lietuvoje buvo peršama nuomonė, kad indėliai – senamadiškas pinigų investavimo būdas, kuriuo naudojasi tik neišmanėliai. Šiandien neišprusėliais jaučiasi tie, kurie „įdarbinę“ nekilnojamąjį turtą ir investavę pinigus į obligacijas įklimpo į didžiules skolas. Dėl patirtų nuostolių žmonės bylinėjasi teismuose su bankais.

„Danske“ bankas 30 proc. didina palūkanas už terminuotus indėlius eurais ir litais. Šiuo metu Lietuvoje tai didžiausios komercinių bankų fiziniams asmenims siūlomos palūkanos už 3 ir 6 mėn. terminuotus indėlius eurais bei vienos didžiausių palūkanų litais. „Operatyviai reaguojame į vis didėjantį saugesnių investicinių instrumentų poreikį ir siūlome gyventojams nuo 1,6 iki 2,1 proc.

Baltarusijos bankai, kaip ir iki šiol, nustato rekordiškai aukštas rublinių depozitų palūkanų normas. Pavyzdžiui, paskutinėmis liepos dienomis bankuose „Belrosbank“ ir „Trastbank“ maksimalios rublinių indėlių palūkanų normos sudarė 33 procentus. Kai kuriuose kituose bankuose palūkanų normos siekė 29-31 procentą. Kad gautų maksimalias rublinių depozitų palūkanas, bankų klientai turi įvykdyti tam tikras sąlygas.

Vyrai dažniau kreipiasi į banką norėdami pasiskolinti pinigų, o moterys – juos taupyti. Šiuo metu vyrai dažniau nei moterys išsiima kreditinę kortelę, ima vartojimo paskolą ir sudaro lizingo sutartį. Tuo tarpu moterys dažniau nei vyrai banke laiko indėlius. Tai rodo „Danske“ banko klientų paslaugų pasirinkimo duomenys. Pastaraisiais metais šiek tiek keitėsi vyrų ir moterų paslaugų pasirinkimo įpročiai.

Baltarusijos informacijos ministerija nusprendė atšaukti savo ieškininį pareiškimą nutraukti laikraščio „Narodnaja volia“ leidimą. Atitinkamą prašymą liepos 13 d. Aukščiausiajame ūkio teisme pateikė ministerijos atstovas, praneša „BelaPAN“. Išvakarėse Informacijos ministerija atšaukė analogišką ieškinį ir laikraščiui „Naša niva“. Abu leidiniai atstovauja demokratinėms jėgoms. * * * Baltarusija veda derybas dėl kai kurių didelių gamyklų pardavimo Rusijai.

Prikaupę indėlių, Lietuvos komerciniai bankai už juos perka kitų valstybių arba įmonių obligacijas. Tuo tarpu pelnytis dalydami paskolas mūsų šalyje bankininkai neskuba, rašo „Lietuvos rytas“. Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos bankai užsienyje į skolos vertybinius popierius investavo 1,3 mlrd. litų - daugiau nei per visus pastaruosius dvejus metus. Bankai net nemėgina slėpti: užsienyje investuoja todėl, kad neskolina pinigų Lietuvoje.

Baltarusijos Nacionalinio banko duomenimis, birželio 1 d. šalies  gyventojų indėliai užsienio valiuta sudarė 3,73 mlrd. dolerių. Tai - 650,9 mln. dolerių (14,9 proc.) mažiau negu metų pradžioje. Gyventojų indėliai nacionaline valiuta gegužę sumažėjo 959,8 mlrd. rublių (9,5 proc.), praneša AFN. * * * Baltarusijos ministrų tarybos nutarimu patvirtintas gamybinės bazės, reikalingos Astravo atominei elektrinei statyti, architektūrinis projektas, praneša vyriausybės spaudos tarnyba.

Šiomis dienomis bankai dažnai paskelbia naujienas, kad didina ir terminuotojų, ir kaupiamųjų indėlių palūkanas. Augant infliacijai, tai labai gera žinia ir sveikintinas žingsnis. Didžiausios palūkanos mokamos už indėlius, padėtus ilgiausiam laikotarpiui. Šiuo metu didžiausiuose komerciniuose bankuose tokių indėlių palūkanos svyruoja nuo 2,1 iki 3,7 proc. Kartu bankai, amortizuodami augančius paslaugų įkainius, pradėjo siūlyti lojalumo programas ar mėnesinius mokėjimo planus.

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė maisto papildų, kurių gamybai buvo panaudotos orchidėjos. Vilniaus Pašto pervežimo centre praėjusią savaitę tikrindami siuntas pareigūnai atkreipė dėmesį į paketą iš Indijos.

Lietuvoje populiarėja šešėlinė bankininkystė – taip bankininkai vadina įmonių, kurios skolinasi pinigus iš gyventojų už palūkanas, veiklą. Pritrūkusios investicijų, kai kurios įmonės pinigų pasiskolina iš gyventojų ar verslo bendrovių, žadėdamos nuo 6 iki net 24 procentų palūkanas, skelbia „Lietuvos ryto“ televizija. Bankų asociacijos duomenimis, tokių įmonių bankroto rizika yra didesnė nei vidutinė, o įmonei bankrutavus, gyventojai vargiai atgautų savo indėlius.

Investavimas yra normali darbinė veikla, todėl jos galima išmokti ir tikėtis pastangas atspindinčių rezultatų. Daugelis mėgsta pabrėžti sėkmės faktorių –  žinoma, sėkmė gali padaryti ir neįmanomus  dalykus, bet jeigu Jūsų planas bus paremta tik ja, tai bus lošimas. O lošimas ir investavimas skiriasi, sako Darius Kuzmickas, Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.

Stipriausi pasaulio bankai keičiasi ir nenuostabu, kad šiandien dauguma jų – Rytuose. Bent jau taip rodo „Bloomberg“ bankų reitingas. Didžiausias laimėtojas šiais metais yra Singapūras, kurio net trys bankai atsidūrė stipriausiųjų dešimtuke. Ten pateko vos vienas JAV bankas ir du Kanados bankai.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius bankas „Snoras“ daugiau nei 0,5 mlrd. litų išaugino valdomą turtą - jis kovo . pabaigoje sudarė 8,2 mlrd. litų. Pagal šį rodiklį bankas „Snoras“ tapo ketvirtuoju Lietuvoje. Banko turtą daugiausiai išaugino naujos akcijų emisijos metu pritrauktos lėšos, didėjęs klientų indėlių portfelis ir sėkmingai išleisti skolos vertybiniai popieriai. Nuo metų pradžios (iki balandžio mėn.) bankas „Snoras“ valdomą turtą padidino 7,1 proc.

Kai opozicinės partijos siūlė atstatyti pensijas į buvusį lygį, valdantieji šnypštė, kad tai populizmas, pigus reitingų auginimo triukas, nes pinigų NĖRA. Dar isteriškai vadino opoziciją valstybės griovėjais, tautos priešais ir tikino – atstatysim, tik parodykite, kur tų litų paimti. Pensijų atstatymui nuo 2011 metų reikėjo 680 mln. litų ir mes, opozicijos atstovai, baksnojome pirštu net į kelias įšaldytų pinigų saugyklas.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) sprendimą banko indėlyje laikyti rezervo lėšas finansų ministrė Ingrida Šimonytė laiko netoleruotinu, kadangi jame buvo laikomi ir valstybės brangiai pasiskolinti pinigai, Ligonių kasai skirti kaip dotacija.„Labai gerai, kad Valstybinė ligonių kasa “išspaudė„, bet reikia nepamiršti, kad jie išspaudė iš dalies ir tuos pinigus, kuriuos valstybė pasiskolino už pakankamai nemažas palūkanas.

2010-ieji šalies bankams buvo daug sėkmingesni nei 2009-ieji. Nors bankų veiklos apimtys toliau mažėjo, klientams suteiktų paskolų apimčių mažėjimas buvo 2-3 kartus mažesnis nei ankstesniais metais, o bankuose laikomų klientų indėlių prieaugis buvo didesnis. Pasak Lietuvos banko, bankų veiklos aktyvėjimas prasidėjo 2010 m. antrojoje pusėje, kai atskirais mėnesiais buvo fiksuojamas turto ir paskolų augimas.

Lietuva ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose skolinasi sklandžiai ir greitai. Vos kovo 2-ąją Lietuvos Vyriausybė, pasitelkusi organizatorius Prancūzijos banką „BNP Paribas“ ir JAV banką „JP Morgan Chase & Co.“, paskelbė platinanti dešimt metų trukmės 750 mln. JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) vertės obligacijų, pirkėjai jas išgraibstė dar iki darbo dienos pabaigos.

Daugiau kaip pusė (54 proc.) lietuvių neturi lėšų atidėti taupymui, kita dalis galėtų taupyti, tačiau tik 26 proc. tai daro. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke (24 proc.), antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais (14 proc.), o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų.

Nors lietuviai dar neskuba leisti pinigų vartojimui,  SEB banko atlikta paskutinio ketvirčio namų ūkių apžvalga rodo, kad  didžioji dalis gyventojų tampa ramesni dėl ateities. Tai, anot šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, rodo trys ženklai: atgijęs žmonių noras pasinaudoti mokesčio lengvatomis, ilgalaikių indėlių populiarėjimas bei atsakingesnis požiūris į pasiimtų paskolų grąžinimą. „2010 m. pabaigoje, skubėdami susigrąžinti iki 15 proc.

Šiais metais bus galutinai baigtas gyventojų turėtų rublinių santaupų atkūrimas. Baigus šį procesą, kasmet bus sutaupyta po daugiau nei milijoną litų dabar skiriamų rublinių indėlių atkuriamosioms sąskaitoms tvarkyti. Turėtų rublinių santaupų atkūrimas trunka jau trylika metų. Per šį laiką daugiau nei milijonui šalies gyventojų į sąskaitas buvo pervestos ne didesnės nei 6 tūkst. litų sumos, o iš viso buvo atkurta santaupų už 3,6 mlrd. litų.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nutarta baigti santaupų atkūrimo programą, rašoma Seimo pranešime spaudai. Taip pat nutarta nustatyti Komisijos gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti veiklos pabaigos terminą – 2011 m. liepos 31 d.Už šį įstatymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 31, rašoma Seimo pranešime spaudai. Nuo Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įsigaliojimo praėjo daugiau kaip 10 metų.

Bankų asociacijos prezidentas sako, kad dabar bankų klientai, rinkdamiesi, kur investuoti, nebepasitiki net Vyriausybės vertybiniais popieriais. „Anksčiau buvo laikoma, kad investuoti į Vyriausybės obligacijas visiškai nerizikinga. Dabar nebėra tokio tikrumo. Rinkoje – saugių instrumentų badas“, – sako finansų ekspertas. Dėl to bankuose smarkiai daugėja indėlių. Pagrindinė investicija – indėliai Tiek Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, tiek kiti lrt.

"Du karščiausi vasaros mėnesiai bankų sistemoje buvo palyginti ramūs, fiksuojant jau anksčiau pastebėtus nedidelius būsto paskolų rinkos ir bankų klientų elgsenos pokyčius taupant. Be to, bendrasis indėlių portfelis Lietuvos bankuose liepos mėnesį pirmą kartą istorijoje viršijo 43 mlrd. litų", - teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Tuo tarpu bendrasis paskolų portfelis, birželį trumpam išaugęs 85,9 mln.

Neseniai oficialioje statistikoje pasidžiaugta, kad metų viduryje į bankus sunešta rekordinė indėlių suma. Tačiau, kokia nauda iš tokio taupymo, jei nuo vartojimo rinkoje atitraukiami pinigai neįliejami į šalies ekonomiką, o toliau išvežami į užsienį. Antrąjį šių metų ketvirtį fiziniai ir juridiniai asmenys sukaupė papildomai 1,6 milijardo litų indėlių, bet didieji bankai išsiuntė pagrindiniams bankams dar daugiau – 2,2 milijardo litų, toliau mažindami paskolų portfelį.

Gyvenimo gerėjimu Lietuvoje kol kas dar nesidžiaugiama, tačiau statistika rodo, kad ko jau ko, o pinigų mums tikrai netrūksta - indėlių sumos šalies bankuose viršija visų laikų rekordus. Lietuvos banko duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį indėliai šoktelėjo iki 43 milijardų litų - didžiausios sumos, kada nors laikytos Lietuvos bankų sektoriuje, rašo „Vakarų ekspresas“. Fiziniai asmenys bankuose turi pasidėję 25 mlrd.

Gyvename tokioje visuomenėje ir tokiu laikotarpiu, kai vis svarbesni tampa asmeninių finansų valdymo sprendimai. Nuo mūsų veiksmų, o ypač nuo neveikimo, priklauso mūsų finansinė ateitis. Mes dar esame išlaikę tėvų ir senelių įsitikinimą, kad reikia taupyti juodai dienai. Tai tikrai geras bruožas, tačiau kartais mūsų priimami sprendimai yra neracionalūs: nesuprantame, kuo rizikuojame neinvestuodami, kokią riziką galime prisiimti investuodami.

SEB bankas nustatė naujas terminuotųjų indėlių litais, eurais ir JAV doleriais palūkanas. Indėlių litais, kurių trukmė nuo dviejų mėnesių iki penkerių metų, palūkanos sumažėjo 0,4-0,9 proc. punkto ir šiuo metu siekia nuo 0,6 iki 3,7 proc. Kitos trukmės indėlių litais palūkanos nebuvo keičiamos. Indėlių eurais, kurių trukmė nuo vienos iki keturių savaičių, palūkanos sumažėjo 0,04 proc. punkto ir šiuo metu yra 0,01 proc., o indėlių eurais, kurių trukmė penki metai, palūkanos sumažėjo 0,2 proc.