indėliai

Bankrutuojančio ,,Snoro“ kreditorius išgąsdino paskirtojo bankroto administratoriaus reikalavimas patiems apskaičiuoti palūkanas, kurias liko skolingas bankas. Jie baiminasi, kad jeigu apskaičiuos netiksliai, savo pinigų gali visai neatgauti, rašo dienraštis ,,Lietuvos rytas“. Ketvirtadienį „Snoro“ bankroto administratorius paragino kreditorius, kad jie pateiktų savo reikalavimus. Į kreditorių eilę stojo ne tik įmonės, bet ir gyventojai, laikę banke didesnę negu apdraustą 345 tūkst.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sako, kad kol kas nėra didesnių postūmių dėl nemažą dalį bankrutuojančiame banke SNORAS laikytų pareigūnų lėšų, tačiau užtikrina, kad policininkams atlyginimų mokėjimai nesutriks. Bankrutuojančiame banke SNORAS yra įšaldyti policininkams skirti biudžeto asignavimai ir Europos Sąjungos lėšos – apie 17,3 mln. litų.

Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą. „Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.

Seimas antradienį po svarstymo nepritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kad būtų apmokestintos palūkanos, gaunamos už gyventojų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, kai palūkanos viršija 400 Lt (arba maždaug 20 tūkst. Lt indėlis – red. past.). Padidinti palūkanas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, nuo 200 iki 400 Lt buvo siūloma Biudžeto ir finansų komiteto patobulintame projekte.

Nuo šios savaitės Lietuvos bankas pradeda rengti indėlių, skolos vertybinių popierių pirkimo ir atpirkimo sandorių aukcionus. „Šios pasaulyje įprastos pinigų rinkos priemonės suteiks papildomų galimybių Lietuvoje veikiantiems bankams optimaliau išnaudoti jų turimą finansinį turtą ir valdyti pinigų srautus, o aktyvesnė prekyba skolos vertybiniais popieriais šią rinką padarys labiau likvidžią, ją pagilins“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas.

SEB bankas, pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas Vilniaus apskrities įmonėms ir gyventojams, laikiusiems lėšas banke „Snoras“, per pirmąsias dvi išmokų mokėjimo dienas jau išmokėjo 1,972 mlrd. litų. Iš šios sumos 1,683 mlrd. litų (85 proc.) pervesta į bankuose esančias gyventojų ir įmonių sąskaitas – pagal nuo lapkričio 30 dienos SEB bankui pateiktus prašymus, o daugiau negu 289 mln. litų (15 proc.) išmokėta grynaisiais pinigais.

„Swedbank“ bankas Latvijoje kilus ažiotažui dėl galimo bankroto prarado 176,1 mln. latų (apie 250 mln. eurų), arba daugiau nei 10 proc. nuo bendros apimties. Apie tai pranešė Finansų ir kapitalo rinkos komisijos vadovė Ana Dravniecė, praneša „Interfax“. Pasak A. Dravniecės, vien iš bankomatų gruodžio 9 – 14 dienomis buvo atsiimta 40,5 mln. latų. Anksčiau „Swedbank“ skelbė, kad dar antradienį, gruodžio 13 dieną, grynųjų pinigų išėmimo operacijos vėl vykdomos įprastu režimu.

Lietuvos bankų asociacijos nuomone, indėlių palūkanų apmokestinimas reiškia pasitikėjimo šios formos kaupimu žlugdymą: yra didelis pavojus, kad daugelis žmonių pradės atsiiminėti indėlius iš bankų, kurie sudaro 78 proc. bankų ūkio kreditavimo išteklių. Dabartinėje sudėtingoje situacijoje tokio apmokestinimo atsiradimas gali turėti neigiamos įtakos bankų sistemos stabilumui, nes sunku prognozuoti indėlininkų elgsenos pasikeitimus. Asociacijos prezidento dr.

Socialinių tinklapių tyrimų kompanijos „Orgnet.com“ atliktas tyrimas parodė, kaip gandai savaitgalį paskatino Latvijos gyventojus užsipulti Švedijos bankus, rašo portalas „ReadWriteWeb“. Bankų sektoriaus atstovai tai vadina pirmąjį socialinės žiniasklaidos sukeltą bankų klientų antplūdį per visą istoriją. Kiti pareigūnai sako, kad klaidinančios informacijos kampanija galėjo būti tyčinis mėginimas Europos skolų krizės metu destabilizuoti Latviją.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nežarsto pažadų, kad neapmokestinus vadinamųjų prabangos prekių nebus įvesti progresiniai ar visuotinis turto mokesčiai. „Mokesčių įstatymus Lietuvoje priima Lietuvos Respublikos Seimas.

SEB bankas, trečiadienį pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusiems lėšas banke „Snoras“, sulaukė pastarųjų sujudimo. „Taip, matome, kad tikrai žmonės aktyviau ateina, ir mes tai žinojome, ruošėmės ir stengėmės maksimaliai savo darbą organizuoti, kad žmonėms reikėtų kuo mažiau praleisti laiko eilėse“, - naujienų agentūrai ELTA sakė SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

Pasklidus žiniai, kad pinigai bankrutavusio „Snoro“ indėlininkams gali būti pradėti mokėti jau rytoj, bankininkai prašo nesiveržti jau pirmą dieną. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vakar po Vyriausybės posėdžio pareiškė, kad visos sutartys su bankais pasirašytos, indėlininkų sąrašai sutvarkyti. Jos manymu, Finansų ministerija jau šiandien pradės pinigų pervedimą ir neatmetė galimybės, kad fizinis pinigų grąžinimas gali prasidėti ir trečiadienį.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. (papildyta 12:15val.) Seimas po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Apdraustų SNORO indėlininkų lėšos bus pradėtos grąžinti šį trečiadienį, informavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Šiandien bus pabaigtas sutarčių pasirašymo procesas, sutartis su pagrindiniu banku pasirašyta praeitą savaitę, visos sutartys su bankais bus pasirašytos šiandien. Indėlininkų sąrašai buvo tvarkyti visą savaitgalį ir dabar yra visiškai sutvarkyti.

Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienį pareiškė, kad banko pozicijos daugiau nei stabilios, ir gandai apie jo bankrotą nepagrįsti. „Tai visiškai nepagrįsti gandai, kurie skleidžiami socialiniuose tinkluose. Banko pozicijos daugiau nei stabilios“, – pabrėžė „Swedbank“ atstovas Thomas Backtemanas, pridūręs, kad tokie gandai skleidžiami ne tik apie „Swedbank“, bet ir apie visus Švedijos bankus.

Banko „Swedbank“ valdybos pirmininkas Latvijoje Maris Mancinskis pirmadienio rytą sakė, kad klientai Latvijoje atsiėmė daugiau nei 10 mln. latų indėlių. Pinigus iš banko atsiėmė 10 tūkst. klientų. M. Mancinskis pabrėžė, kad atsiimtų pinigų suma nepaveiks banko operacijų, nes sudaro tik vieną procentą visų indėlių, pranešė „nozare.lv“. Pirmadienio rytą „Swedbank“ klientai galėjo pasiimti pinigų iš 170-ies bankomatų, 130 – jau ištuštinti.

Nuo lapkričio 29 iki gruodžio 7 dienos valstybės garantuoti indėliai išmokėti 47 tūkst. 477 žlugusio „Latvijas Krajbanka“ klientų. Bankas „Citadele“ iš indėlių draudimo fondo išmokėjo 200,7 mln. latų (995 mln. 498 tūkst. litų), portalui „Nozare.lv“ pranešė banko atstovė Ieva Praulinia.

Šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ paskolinti iki 3,3 mlrd. litų draudimo išmokų mokėjimui finansuoti. Tokios skolos „lubos“ nustatytos atsižvelgiant ne tik į Indėlių draudimo fondui reikalingą papildomų lėšų sumą, bet ir sudaro galimybę palaipsniui realizuoti vertybinius popierius, į kuriuos investuotos minėto fondo lėšos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, susitikęs su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu, palietė ir bankrutuojančio banko SNORAS temą. A. Ažubalis informavo S. Lavrovą, kad banke SNORAS indėlius laikę Rusijos piliečiai dėl jų atsiėmimo turi kreiptis į Lietuvą nustatyta įstatymų tvarka. „Tiesa, dar buvo kalba apie indėlininkų interesus.

Bankrutavusio banko SNORAS klientams indėlius išmokėsiančiai valstybinei indėlių įsipareigojimo draudimo įmonei valstybė skolins ne 2,4, bet 3,3 mlrd. litų. Didesnį skolinimo poreikį nelėmė faktas, kad dalies įmonės turtą sudarančių akcijų negalima greitai ir pelningai parduoti, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Pagal priimtą sprendimą indėlių įsipareigojimo draudimo įmonei skolinama iki 3,3 mlrd.

Apie „Snorą“ pastaruoju metu girdime labai daug ir, atrodo, ilgai girdėsime. Tačiau dar ilgiau jausime šios aferos pasekmes. Kol kas dar niekam nerūpi, kaip žmonės buvo įsukti į šias finansines machinacijas. Sugundė banko darbuotoja Kelmės rajono gyventoja Milda (straipsnyje minimų pašnekovų tikri vardai ir pavardės žinomos – aut. past.) guodėsi, kad per „Snoro“ platintas obligacijas ji prarandanti ne tik savo santaupas, bet ir senelio jai paliktą palikimą.

Lietuvos bankui atsisakius informuoti Seimą apie indėlius iš „Snoro“ atsiėmusius parlamentarus, politikai svarsto galimybę paprašyti tokios informacijos Seimo nutarimu. Tai numatantį nutarimo projektą „Dėl informacijos, susijusios su viešuoju interesu, pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis.

SEB banko interneto svetainėje www.seb.lt jau veikia specialus puslapis, skirtas banko „Snoras“ indėlininkams, kuriame pateikiama aktuali informacija ir atsakymai į svarbiausius gyventojų ir Vilniaus apskrities įmonių klausimus apie draudimo išmokų mokėjimo procedūrą SEB banke.

Prieš dvi savaites kalbėjau, kaip dėl centrinių bankų vykdomos nepadengtų pinigų emisijos žmonėms labai sunku pasirinkti valiutą, kuria būtų saugu taupyti. Ketinau plėtoti temą apie taupymą ir kalbėti apie komercinius bankus. Nes lygiai taip pat, kaip žmonės domisi kokia valiuta taupyti, lygiai taip jie klausia, kuriame banke laikyti pinigus. Norėjau supeikti valdžios sprendimu veikiančią dalinių rezervų sistemą.

Seimas leido valstybei skolintis „Snore“ laikytiems indėliams išmokėti trūkstamą sumą – beveik pustrečio milijardo litų. O trečiadienį turėtų paaiškėti tvarka, kaip šie indėliai bus atiduodami gyventojams. Išmokėti pinigus žadama tarp Kalėdų ir Naujųjų. Vietovių, kur žmones aptarnaudavo vien tik „Snoro“ skyrius, šalyje yra dešimt. Jų gyventojai susirūpinę.

Juridiniams asmenims draudimo išmokas mokėti pasirinkti visi bankai, kurie išreiškė susidomėjimą prisidėti prie šios svarbios funkcijos - draudimo išmokų mokėjimo - įgyvendinimo.

Mažiau nei 300 privačių ir ne daugiau nei 5 juridiniai asmenys „Snoro“ banko skyriuje Estijoje turėjo daugiau nei 100 000 eurų, vadinasi, bus praradę dalį turėtų pinigų. Estijos finansų priežiūros tarnyba pažymi, kad „Snore“  turėti indėliai iki 100 000 eurų yra apdrausti ir kad prireiks iki 30 dienų jiems atgauti. Banko „Snoras“ Estijos skyriuje indėlininkai iš viso turėjo 7,9 milijono eurų.

Iki pirmadienio vakaro turėtų paaiškėti, per kurį banką bus vykdomas nacionalizuoto banko „Snoras“ apdraustų indėlių grąžinimas. „Kiek žinau, šiandien tas pasirinkimas turėtų būti baigtas, taip, kaip ir numato įstatymas – per nustatytą laiką. Maždaug iki Kalėdų, Naujųjų metų drausti indėliai visiems bus išmokėti“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Premjeras Andrius Kubilius. „Tikrai bus paskelbtas šiandien.

Įsigaliojus Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami pagal įstatymą iki 345 tūkst. litų. Finansų ministrė patikino, kad su indėlininkais bus atsiskaityta dar iki Naujų metų. Sumų, kurios viršija šią ribą, savininkai ir kiti kreditoriai stos į eilę dėl likusio banko turto. Neapdraustų indėlių, indėlių sertifikatų, obligacijų „Snore“ yra už 0,125 milijardo.

Vakar prie nacionalizuoto banko „Snoras“ Šiaulių filialo nuo ankstyvo ryto būriavosi žmonės. 10 valandą bankui pravėrus duris eilės nenyko – į vidų įleista po vieną ar du žmones. Ne visiems užteko sveikatos atlaikyti eiles – vienai klientei prireikė medikų pagalbos. Eilės augo nuo ryto Apie 9 valandą ryto šalia banko jau gausiai spietėsi žmonės. Eilė dar atrodė padrika. Kai kurie, pasiėmę pinigus iš bankomato, bandė spraustis arčiau banko durų.

Komentuodami „Snoro“ nacionalizavimo istoriją premjeras A.Kubilius, finansų ministrė I.Šimonytė ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas kasdien vis keitė argumentus. Paskutinis valdžios argumentas – kad tai apskritai buvo ne bankas, o machinacijų irštva. Bet ką tada tiek metų veikė centrinis bankas ir kaip toks bankas visą tą laiką galėjo užtikrinti atsiskaitymus, lieka neaišku.

Lietuvai iš savo Indėlių ir investicijų draudimo fondo teks kompensuoti ir banko „Snoras“ padalinio Estijoje indėlininkams. Tai lrytas.lt penktadienį patvirtino Estijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas Madis Muleris. Banko „Snoras“  padalinio Estijoje indėliai sudaro beveik 8 mln. eurų. „Snoras“ Estijoje turėjo vieną padalinį, čia nebuvo įsteigta jo antrinių įmonių.

30 Lietuvos įmonių, kurios turėjo sąskaitas „Snoro“ banke, gali iškilti bankroto pavojus, Vyriausybėje sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. „Apie trisdešimčiai įmonių galėtų kilti nemokumo situacija, jeigu įmonės ar akcininkai nesiimtų papildomų priemonių užtikrinti mokumą“, -  teigė ūkio ministras. Ministerijos paskaičiavimais, „Snore“ sąskaitų turėjo apie 900 iš 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių įmonių.

Kaip informuoja Lietuvos bankas, Lietuvoje veikianti indėlių bankuose draudimo sistema apima beveik 90 proc.  banke „Snoras“ esančių fizinių ir juridinių asmenų indėlių. „Didžiajai daugumai banko „Snoras“ klientų tikrai nėra ko jaudintis dėl indėlių – jiems taikoma indėlių draudimo apsauga, įstatymas garantuoja pinigų atgavimą“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius. 440 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų indėliai „Snore“ sudaro 5,6 mlrd.

Užsienio investuotojai, dėdami savo pinigus į banką „Snoras“, turėjo įvertinti riziką ir valstybė šioje situacijoje negali prisiimti atsakomybės. Tokios pozicijos laikosi Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas tai, kad užsienio investuotojai pradėjo investicinius ginčus prieš Lietuvos Vyriausybę. „Čia diskusijų ir ginčų gali būti pačių įvairiausių, bet reikia atsiminti, kad indėlininkai ar įmonės, kurios dėjo didesnius indėlius į „Snoro“ banką, rizikavo ir turėjo šią riziką įvertinti.

„Ūkio banko“ valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis ragina nekreipti dėmesio į spekuliacijas apie lietuviškus bankus. Jo nuomone, „Lietuvos banko“ nereikėtų kaltinti bandymais sužlugdyti šalies verslą, o bankų ateitis Lietuvoje priklausys nuo sprendimų priėmėjų operatyvumo. Jums tenka stebėti, kas dabar vyksta Lietuvos versle dėl įvykių su „Snoro“ banku.

Vyriausybės žiniomis, beveik pusė banke „Snoras“ esančių 2,5 mlrd. litų vertės indėlių nėra apdrausti ir nepriklauso Lietuvos verslui, todėl kalbėti, kad Lietuvos verslo nuostoliai siekia šią sumą, nėra tikslu, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Lietuvos verslo arba investuotojų asociacijos žmonės kalba apie tai, kad Lietuvos verslas gali labai stipriai nukentėti dėl to, kad neapdraustų indėlių suma viršija 2,5 mlrd. litų.

Kompaniją „Macroscope tyrimai“, atlikusią tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausą apie SNORO krizės priežastis ir padarinius, nustebino itin atsargus verslininkų vertinimas, o tai ir rodo, kad padėtis yra sudėtinga. „Politinius su krize susijusius aspektus bei įvykio priežastis verslininkai linkę vertinti itin atsargiai. Dažnas pažymi, kad prieinama yra per mažai informacijos, kad būtų galima užtikrintai įvardinti įvykio priežastis.

Manau, kad ne tik aš vienas, bet ir nemaža dalis mūsų nuoširdžiai laisvindamiesi iš sovietinės sistemos tikėjome vakarietišku ekonomikos raidos modeliu . Tačiau niekas net sapnuoti nesapnavo, kad privatus interesas gali būt iškeltas aukščiau už visos visuomenės bendrus interesus. Jau susikūrė visiškai nauja „verslo“ rūšis, kai legaliai iš valstybės vagiama.

Lietuvos pramonininkai neketina atitraukti savo lėšų iš lapkričio 16 dieną nacionalizuoto banko SNORAS ir tikisi pagerėjus padėčiai toliau naudotis banko paslaugomis.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Sauliaus Antanavičiaus straipsnis „Valdžia okupavo „Snorą“. Kas kitas?“ Ilgai miegojusi valdžia ūmai nacionalizavo banką „Snoras“ ir paskelbė taip išgelbėjusi visus nuo didelių nelaimių. Paskui patikslino, kad išgelbėti bus ne visi.

Vargšai turtuoliai – taip jaučiasi „Snoro“ klientai. Kai pinigais banko sąskaitoje negalima disponuoti, jie nebereiškia nieko. Trečiadienio vakarą prasidėjusi ir vakar darbo dienos pabaigoje pasibaigusi para „Snoro“ klientams buvo gerokai ilgesnė nei neturintiesiems reikalų su šiuo banku. Sukėlė chaosą Žinia, kad iki pirmadienio sustabdomos visos jo operacijos, o vakar paskelbta naujiena, kad jau leidžiama atsiimti ne daugiau nei 500 Lt, kai kuriuos privertė griebtis vaistų.

Banko „Snoras“ nacionalizacija nesukėlė panikos šalies finansuose, indėliai praktiškai nesumažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos bankas. „Mūsų žmonės finansiškai pasirodė žymiai labiau raštingi negu daug kas galvoja. Nėra absoliučiai jokios panikos ir korespondentinių sąskaitų judėjimas, kuris iš esmės atspindi ir indėlių judėjimą, yra labai geras. Kitais žodžiais, neturime jokių kritimų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė sklandžiai banko SNORAS pertvarkai būtinus teisės aktus, kuriuos Seimas priėmė ketvirtadienio vakarą skubos tvarka. Pasirašytos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, Bankų įstatymo ir kitų šiam procesui būtinų teisės aktų pataisos leis greitai pertvarkyti probleminį banką į naują valstybinį, kad jis galėtų tęsti darbą ir žmonės kuo greičiau galėtų naudotis banko paslaugomis bei disponuoti savo lėšomis.

Nepaisant gausių pranešimų apie sustabdytą banko „Snoras“ veiklą, žmonės vakar tebeklibino banko būstinės duris. Iki vakar popietės sustabdytos banko operacijos ir neveikę bankomatai žmonėms pridarė bėdos. Žmonės baiminasi dėl indėlių saugumo Nepaisant to, jog Tilžės gatvėje esanti banko „Snoras“ būstinė Šiauliuose, kaip ir visi bankomatai, ketvirtadienį šiek tiek po vidurdienio dar neveikė, žmonės nesėkmingai bandė pasiimti savo pinigus. Situacija į dienos pabaigą pasikeitė.

99 proc. banko SNORAS indėlininkų indėliai buvo mažesni negu 100 tūkst. eurų, ir jie tikrai atgaus visą sumą, tačiau tai, kokia dalis kitų kreditorių atgaus savo pinigus, priklausys nuo faktinės banko turto būklės, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ketvirtadienį specialioje LRT laidoje ministrė priminė, kad ir bankroto atveju ne visada visi kreditoriai atgauna savo turėtas lėšas.

Neeilinis įvykis, kai valstybė nacionalizavo vieną iš šalyje veikusių komercinių bankų, sulaukė didelio visuomenės, verslo atstovų, politikų ir žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos televizija  surengė specialią tiesioginę laidą skirtą banko „Snoras“ situacijai aptarti.

Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui skubos tvarka pateikė šešis teisės aktų pataisų projektus, kurie suteiktų Lietuvos Bankui (LB) ir laikinajam administratoriui „Snorą“ išsklaidyti į „gerąjį“ ir „blogajį“ bankus. Sveikoji „Snoro“ dalis būtų laikinai perduota valdyti laikinajam valstybiniam bankui, o vėliau būtų parduota.