indėliai

Finansų ministerija pritaria siūlymui įteisinti naujos rūšies indėlius, kurių nebūtų galima atsiimti anksčiau laiko, išskyrus išimtines sąlygas. Ministerijos parengtame nutarimo projekte, kurį pirmadienį svarstys Vyriausybė, siūloma pritarti tai numatančioms grupės Seimo narių parengtoms Civilinio kodekso pataisoms. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo teigimu, tokių indėlių atsiradimas būtų naudingas tiek gyventojams, tiek verslui.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vykusiame kovo mėnesio posėdyje sumažino pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą nuo 0,05 proc. iki nulio. Taip pat apkarpyta palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – nuo 0,3 proc. iki 0,25 proc., tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sumažinta nuo minus 0,3 proc. iki minus 0,4 procento. ECB taip pat pranešė, jog nuo balandžio mėnesio turto pirkimo programa bus padidinta nuo 60 mlrd. eurų iki 80 mlrd.

Dauguma turinčių paskolas arba indėlius puikiai žino, kad šiuo metu palūkanų normos yra neigiamos arba artimos nuliui. Paskolų turėtojus tai tenkina, nes įmokos tampa mažesnės. Tačiau indėlininkams tai – galvos skausmas, nes nebeaišku, kur saugiai laikyti pinigus, tikintis bent šiokio tokio jų prieaugio. Kodėl kinta pinigų kaina? Palūkanos yra pinigų kaina. Imant paskolą, sutariama dėl palūkanų arba dėl to, kiek imantis paskolą sutinka mokėti už gaunamus pinigus, o duodantis tikisi gauti.

Nuo 2016 metų pradžios finansų rinkose vyravo itin pesimistiškos nuotaikos. Europos akcijos prarado virš 10 proc. savo vertės, o JAV rinka krito beveik 6 proc. Daugumai investuotojų ramybės neduoda klausimas, kiek ši tendencija išsilaikys. Paprastiems gyventojams taip pat svarbu, kaip svyravimai ir panika rinkose paveiks jų asmeninę finansinę situaciją.

Finansų įstaigas įpareigojus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešti apie savo indėlininkų sąskaitas, viršijančias 5 tūkst. eurų ir bendrą metinę apyvartą per 15 tūkst. eurų, nesiekiama sekti šalies gyventojų, kartoja finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, VMI matys tik dešimtadalio Lietuvos žmonių bankuose turimų indėlių duomenis. Tačiau ministras pastebi, kad tų asmenų indėliai sudaro 60 proc. visų Lietuvoje esančių laikomų indėlių sumos.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis pakeista iš palūkanų ir kapitalo prieaugio gautų santaupų apmokestinimo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutarus, kad 2011 metais bankrutavusio „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojai turi atgauti savo pinigus, žmonės ir įmonės draudimo išmokas atgaus per SEB banką, pranešė Indėlių draudimo fondas. Išmokas fondas SEB bankui planuoja pervesti iki gruodžio 15 dienos. Apie tikslią išmokų atsiėmimo tvarką ir datą, kada indėlių sertifikatų turėtojai galės kreiptis į SEB ir atsiimti lėšas, fondas žada informuoti vėliau.

Lietuvos bankininkai siūlo įteisinti naują indėlių rūšį – taupomuosius indelius. Šiuos indelius pasirinkę žmonės investuotų pinigus ilgesniam laikui, o atsiimti anksčiau laiko galėtų tik itin išskirtiniais atvejais. Kaip teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas, žmonės indelius galėtų atsiimti tik dėl labai rimtų priežasčių, tokių kaip mirtis ar ligos. Tačiau už tai bankai klientams pasiūlytų didesnes palūkanas.

 „Šiuo metu į bet kurį Lietuvos banką padėtą net ir terminuotą indėlį galima atsiimti kada tik panorėjus. Tokiu atveju žmogus negauna palūkanų, tačiau net jei jis indėlį ir išlaiko metus ar ilgiau, bankui iš to naudos nėra. Šis pinigų negali investuoti, kadangi turi būti pasiruošęs juos bet kada grąžinti.

 Centrinių bankų vykdoma palūkanų mažinimo politika iki minimumo nukarpė indėlių patrauklumą ir net konservatyvių pažiūrų investuotojus verčia dairytis naujų investavimo formų. Kita vertus, siekiant didesnės grąžos tenka prisiimti ir papildomą riziką.

Didžiausiam Lietuvoje SEB bankui pranešus, kad jis ima mokėti nulines palūkanas už visus terminuotus indėlius eurais, tą patį jau padarius ir DNB bei „Swedbankui“, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atstovas Kęstutis Kupšys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad bankai nebėra ta vieta, kur būtų galima pelningai laikyti pinigus. Šiuo metu, anot jo, labiau apsimoka pradėti verslus ar investuoti į save nei taupyti.

Žinių radijas Europos audito rūmų 8 narių delegacija kartu su Lietuvos atstove Europos audito rūmuose Rasa Budbergyte nuo pirmadienio praleis 3 dienas Lietuvoje. Čia susitiks su valdžios institucijomis, pradedant parlamentu, ministrais, Vyriausybe, baigiant Valstybės kontrole. „Vizito metu susitiksime ir su mūsų centrinio banko valdytoju, taip pat kalbėsime ir su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi apie tai, kokios rizikos ir nauda yra Lietuvai įstojus į eurozoną.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bankai siekia, kad kuo daugiau terminuotų indėlių taptų ilgalaikiais, o šių pinigų nebūtų galima atsiimti bet kada panorėjus. Premjeras – už terminuotus ilgalaikius indėlius, bet mano, kad bankai turėtų juos skatinti didesnėmis palūkanomis nei mokamos dabar.

 Vismantas Žuklevičius Lietuvos gyventojų pajamų statistika rodo, kad sunkmetis pamažu tolsta: paskutinį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 5 proc., gerėjo gyventojų lūkesčiai dėl finansinės ateities. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nors gyventojai šiek tiek atlaisvino diržus, t. y. taip nebetaupo ir skolinasi drąsiau, išlaidauti kasdienėms reikmėms jie neskuba.

 Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, gyventojų ir įmonių indėliai šalies bankuose 2013 m. pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą. Bankų suteiktų paskolų portfelis pernai beveik nepakito, turtas ir pelnas paaugo. „Praėjusių metų pabaigą žymi indėlių rekordas, kurį daugiausia lėmė reikšmingai išaugusi privačių asmenų indėlių suma.

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau svarbiausios – grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. Trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus valdomas turtas išaugo 0,5 mlrd. Lt ir 2013 m. spalio 1 d. sudarė 76,1 mlrd. Lt. Bankai nuosaikiai didino skolinimą: trečiąjį ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 % (0,3 mlrd. Lt) ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. Lt.

Terminuotieji ir neterminuotieji indėliai sudaro didžiąją dalį Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijų sąskaitose. Kaip nurodoma SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, Estijoje indėliai sudaro 65 proc. viso gyventojų finansinio turto, Latvijoje – 63 proc., Lietuvoje – 76 procentus.

LR Seimo rudens sesijos metu ketinama svarstyti ir priimti naują Kredito unijų įstatymą. Nors Lietuvos banko specialistų parengtas įstatymo projektas jau kitą savaitę pasieks Seimą, dėl kai kurių jo nuostatų tebeverda diskusijos tarp rinkos dalyvių ir priežiūros institucijų.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį mažėjant bankų svarbiausioms – grynųjų palūkanų – pajamoms, šiemet ir toliau mažėjo bankų sektoriaus pelnas. Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje veiklą nutraukus „UniCredit“ grupei, sumenko metus augęs paskolų portfelis. „Bankų sistema pirmąjį pusmetį plėtojosi tvariai, o „UniCredit“ grupės pasitraukimas finansų sektoriui didesnės įtakos neturėjo.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį UAB Medicinos bankas uždirbo 2 500 tūkst. litų neaudituoto grynojo pelno. Medicinos bankas per 2013 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 13 911 tūkst. litų grynųjų palūkanų pajamų – 1 945 tūkst. litų daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį (11 966 tūkst. litų). Per pirmuosius šių metų šešis mėnesius bankas iš paslaugų ir komisinių uždirbo 8 266 tūkst. litų, o iš operacijų užsienio valiuta – 5 933 tūkst. litų pajamų arba atitinkamai 1 119 tūkst. litų ir 1 280 tūkst.

Vadovauti Indėlių draudimo fondui po penktojo pagal turtą Lietuvos komercinio banko „Snoras“ žlugimo 2011 metų pabaigoje atėjusi 41 metų Aurelija Mažintienė teigia, kad šiuo metu pagrindinis fondo tikslas yra kuo greičiau ir saugiau sugrąžinti valstybei milijardinę skolą, kurią Finansų ministerija paskolino fondui apdraustų "Snoro" indėlių draudimo išmokoms.

Nepaisant išaugusių vienkartinių išlaidų, susijusių su Ūkio banko dalies integracija, Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 6,5 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Atitinkamo 2012 metų laikotarpio banko grupės neaudituotas grynasis pelnas buvo 7,0 mln. litų. Banko šių metų pirmojo pusmečio neaudituotas grynasis pelnas siekė beveik 6,3 mln. litų arba 11 proc. mažiau nei praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu.

DNB bankas preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius uždirbo 25,5 mln. litų grynojo pelno. Pirmąjį 2012 m. pusmetį bankas buvo uždirbęs 55,3 mln. litų grynojo pelno. Birželio pabaigoje DNB bankas individualiems ir verslo klientams buvo suteikęs 9,14 mlrd. litų vertės kreditų, t. y banko grynasis paskolų portfelis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai padidėjo 3,1 procento.

Naujos Europos Sąjungos bankų likvidavimo procedūros turėtų užtikrinti, kad pirmąjį smūgį krizės akivaizdoje patirs ne mokesčių mokėtojai, o bankai ir investuotojai. Vis dėlto kuo griežtesnės taisyklės, tuo mažesnė tikimybė, kad politikai jų laikysis, rašo vokiečių naujienų portalas spiegel.de.  Vokietijos žiniasklaida pabandė įvertinti naujas Europos bankų reguliacijos taisykles hipotetinėje situacijoje, vykstančioje netolimoje ateityje – 2021 metais.

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl kreditorių eilės bankų bankroto atveju palieka labai mažai vilties privatiems „Snoro“ kreditoriams, kad jiems pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas turėtų susigrąžinti apie 3 mlrd. litų, išmokėtų „Snoro“ indėlininkams, o kiti „Snoro“ kreditoriai greičiausiai praras tokią pat sumą, praneša Investuotojų asociacija. „Privatiems „Snoro“ kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug.

Ketvirtadienį Seimas svarsto ir ketina priimti Vyriausybės pateiktą mokesčių paketą. Paketas teikiamas, svarstomas ir priimamas itin skubotai – laikotarpis tarp pateikimo ir priėmimo sudaro vos dvi dienas. Net ir 2008 m. pabaigoje įvykdytos mokesčių „reformos“ metu laikotarpis tarp pateikimo ir priėmimo sudarė savaitę.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia nepritarianti progresiniams mokesčiams ir ragina valdančiuosius mokesčių reformą vykdyti atsižvelgiant į ekonominį pagrįstumą. LVK nuomone, dabartiniai veiksmai visuomenei ir verslui kelia daug nežinomybės, nes valdančiųjų partijų atstovai registruoja vienas kitam prieštaraujančius mokestinių pakeitimų įstatymų projektus.

Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų žino apie indėlių draudimą, tačiau vis dar trūksta žinių apie draudžiamąjį objektą. Apklausos duomenimis, didžioji dalis visuomenės – 82 proc. – teigė apie indėlių draudimą sužinoję iš žiniasklaidos (64,8 proc.), iš draugų, giminių, pažįstamų (21,3 proc.), iš kredito įstaigos darbuotojų (14,4 proc.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

Visur gerai, bet namie geriausia: atrodo, kad pasaulio turtingiesiems šis posakis negalioja. Įtampa dėl Kipro ir kartu visos euro zonos krizės atslūgo tada, kai nacionalinė valdžia pagaliau rado ryžto ir apmokestino šalies bankuose laikomus šimtatūkstantinius indėlius. Euro zonos narės, ypač Vokietija, nebūtų pateikusios tokio ultimatumo, jei tai būtų kipriečių pinigai. Tačiau sala „priglaudė“ rusų pinigus, kadangi Nikosijos bankai, švelniai tariant, negarsėjo finansine drausme.

Europos lyderiams dėl bankų sąjungos reikia veikti ryžtingai, norint užbaigti regiono krizę. Taip interviu CNBC antradienį sakė investicinės kompanijos BNY Mellon vyriausiasis ekonomistas Richardas Hoey. „Viena iš priežasčių, kodėl Europa yra silpna – lėtas problemos supratimas, kad reikia rekapitalizuoti bankus“, - sakė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo po antradienį Biruselyje vyskusio ES finansų ministrų susitikimo, kurio metu darbotvarkėje svarbią vietą užėmė bendra regiono bankų sąjunga.

 „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo pirmąjį šių metų ketvirtį pelnas prieš mokesčius sudarė 16 mln. litų. Iš jų pelnas prieš atidėjinius buvo 10 mln. litų, o atidėjinių atstatymai sudarė 6 mln. litų. Palyginimui, pernai tuo pačiu laikotarpiu pelnas prieš mokesčius buvo 40 mln. litų, pelnas prieš atidėjinius ir atidėjinių atstatymai atitinkamai sudarė 15 mln. ir 25 mln. litų.

Kiekybine prasme šių metų įvykiai bankų sektoriuje didelės įtakos neturėjo, tačiau kokybine – kirto per pasitikėjimą bankų sistema, o tam atstatyti prireiks daugiau laiko nei po „Snoro“ bankroto, rašo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare. Praėjusių metų lapkritis buvo paskutinis mėnuo, kai Ūkio bankas dar teikė savo veiklos rodiklius LBA.

Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) sekmadienį pareiškė, kad bankų sąskaitų jo šalyje turintiems užsieniečiams, kurie prarado bent 3 mln. eurų (10,4 mln. litų) įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) suteikto finansinio gelbėjimo paketo sąlygas, bus išduoti Kipro pasai. Saloje "negyvenantys investuotojai, kurie turėjo indėlių prieš" tarptautiniams skolintojams suteikiant finansinės pagalbos paketą, ir praradę "bent 3 mln.

2013 m. kovo pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 19,5 mlrd. litų (5,6 mlrd. eurų). Kovo mėn. jos sumažėjo 4,2 mlrd. litų, arba 17,6 procento, o per dvylika mėnesių – 1,2 mlrd. litų, arba 5,9 procento. Tokiai kovo mėn. oficialiųjų tarptautinių atsargų kaitai įtakos turėjo 4,1 mlrd. litų sumažėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke. Atsargos dar sumenko ir dėl 206,9 mln. litų mažesnių Lietuvos banko išorės įsipareigojimų bei 193,4 mln. litų – kitų veiksnių.

Pagal audituotus duomenis UAB Medicinos bankas ir jo dukterinės įmonės (grupė*) 2012 metais uždirbo 5,17 mln. litų grynojo pelno. Iš jų Medicinos bankas – 4,14 mln. litų grynojo pelno. Medicinos banko valdybos pirmininko, administracijos vadovo Gintaro Treinio teigimu, 2012-ieji metai Medicinos bankui buvo įsimintini ir sėkmingi – buvo pažymėtas banko veiklos dvidešimtmetis ir pelningai baigti finansiniai metai. Per 2012 metus Medicinos bankas 32,18 mln.

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas.

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius nei tikėtasi. Didžiulė dalis investicijų, kurias paveiks naujasis Kipro gelbėjimo planas, yra būtent rusiškos kilmės. Taip nuo 40 iki 100 proc. vertės sieksiančios rinkliavos užguls rusiško kapitalo sąskaitas.

Kipras dar ne taip seniai buvo lengvatinio apmokestinimo zona, kurioje gyventojai įprato naudotis pigiais kreditais ir gauti aukštas palūkanas už indėlius. Atėjo laikas už tai sumokėti. Maža šalis Kipro centrinio banko duomenimis, depozitų šalies bankuose sausio pabaigoje buvo 68,4 mlrd. eurų (235 mlrd. Lt). Šalies rezidentų sąskaitose – 42,9 mlrd. eurų, euro zonos rezidentų – 4,8 mlrd. eurų, kitų šalių rezidentams priklausė 20,9 mlrd. eurų indėlių. Banko „Finasta“ vyr.

Valstybės įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" išmokės draudimo išmokas 445 indėlininkams, "Nacionalinėje kredito unijoje" laikiusiems daugiau nei 65 tūkst. litų, kai tik gaus duomenis iš Nacionalinės kredito unijos bankroto administratoriaus.

Galimas Kipro indėlių apmokestinimas – gera pamoka Lietuvos verslininkams, kad neverta laikyti daug laisvų lėšų rizikingose vietose, mano banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Kipras buvo trečia populiariausia šalis pagal tiesiogines Lietuvos investicijas, kurių suma siekė siekė 574 mln. litų. „Įmonės turi ganėtinai daug laisvų lėšų, jos neskuba investuoti ir laiko lėšas kojinėse, taip pat ir Kipro bankuose.

Britanijos indėlių draudimo sistemos vadovas patikino, kad šalies gyventojų santaupos yra „gerai apsaugotos“ nepaisant finansinių problemų Kipre, skelbia BBC. Tačiau Markas Neale‘as, vadovaujantis Finansinių paslaugų kompensacijos schemai (FPKS), pripažino, kad Kipro ketinimai kreiptis dėl tarptautinės finansinės pagalbos gali sumažinti indėlininkų pasitikėjimą. Kita vertus, jis užtikrino, kad Britanijos padėtis yra visiškai skirtinga nuo Kipro.

Nepopuliarus Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimas gelbėjant Kipro ekonomiką apmokestinti visus indėlius, laikomus Kipro bankuose, gali turėti įtakos Lietuvai – šalies tiesioginių investicijų krepšelyje Kipras užima 3 vietą. Vis dėlto, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad Kipro gelbėjimo planas Lietuvai nekirs skaudžiomis pasekmėmis.

 Per praėjusius metus šalyje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių valdomas turtas sumažėjo, suteiktų paskolų portfelis ir indėlių suma išaugo, tačiau pelnas sumenko šiek tiek daugiau nei trečdaliu. „Pelno smukimą lėmė du veiksniai.

AB Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Ąžuolas Audickas apžvelgdamas AB Šiaulių banko sandorį ir pristatydamas tolesnes AB Ūkio banko perspektyvas sakė, kad pasirinktas sprendimo būdas yra mažiausiai žalingas visoms pusėms. „Pasirinktas turto ir įsipareigojimų perkėlimas į kitą banką yra protingiausias šiuo konkrečiu atveju. Toks būdas yra paplitęs visame pasaulyje, jis yra geresnis negu bankrotas.

Tarp neapdraustų “Ūkio banko indėlių” gausu Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos verslininkų, registravusių verslus lengvatinio apmokestinimo zonose (pvz. Kipre ar Belize), turto, informuoja TV3 „Savaitės komentarai“. Pasak TV3, nemažos dalies iš 800 stambiausių klientų lėktuvai leidosi Kauno tarptautiniame oro uoste ir atvykę verslininkai, tikėtina, bandė išsiaiškinti, kas nutiko jų pinigams.