indėliai

Gyventojų sąskaitose – rekordinio dydžio indėliai. Bendra suma jau beveik pasiekė 23 milijardus eurų. Ekonomistai aiškina, kad tai – gerėjančio gyvenimo ir augančių pajamų pasekmė. Tiesa, pilnomis kišenėmis džiaugiasi toli gražu ne visi tautiečiai. O ir gauti pelno iš indėlių žmonės neskuba – net du trečdaliai negauna jokių palūkanų.  Beveik 23 milijardai eurų – tokia suma nugulusi lietuvių einamosiose sąskaitose ir indėliuose.

Šiuo metu didžiausios siūlomos terminuotųjų indėlių palūkanos siekia 4,5 proc., o kaupiamųjų indėlių – 3,75 proc., kai kurios finansų institucijos jas taiko tiek 1 metams, tiek ilgesniems laikotarpiams, nurodoma Lietuvos banko (LB) skelbiamoje statistikoje. Finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis pastebi, kad pikas jau buvo pasiektas, o dabartiniai dydžiai jau rodo tam tikrą kritimą. Kai kurių bankų indėlių palūkanų pikas buvo pasiektas 2023 m. gruodį.

Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ Lietuvoje nuo sausio pradėjo priimti iki 100 tūkst. eurų taupomuosius, vėliau – ir terminuotuosius gyventojų bei įmonių indėlius.  „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas sako, kad paslauga pradedama teikti siekiant konkuruoti su kitais bankais.

Daliai žmonių reguliarus investavimas jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, atnešančia papildomų pajamų. Kitiems tai – vis dar labai neaiški ir per daug rizikinga veikla. Vis tik specialistai pataria nebijoti – pradėti kad ir nuo visai mažų sumų, nes tai vis tiek atneš grąžą ateityje. Pašnekovų aiškinimu, kuo didesnė suma – tuo daugiau rizikos, tačiau ir daugiau uždarbio. Nemažai galimybių investuoti yra ir tiems, kas nenori daug rizikuoti.

Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose per liepą padidėjo 270 mln. eurų arba 5,2 procento. Liepos pabaigoje Lietuvos kredito įstaigose gyventojai iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių.  Palyginti su birželiu, labiausiai didėjo vienerių metų trukmės indėliai – jų padaugėjo 257 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Einamieji indėliai liepą siekė 15,9 mlrd. eurų, palyginti su birželiu, jų sumažėjo 281 mln. eurų, o terminuotieji – 5,5 mlrd. eurų.

Sukaupus bent minimalų kapitalą galime pasirinkti vieną iš trijų opcijų - santaupas galima išleisti, toliau taupyti arba investuoti ir jas auginti. Pirmuosius du pasirinkimus esame išbandę turbūt kiekvienas, visgi, ar žinote, kaip galėtumėte investuoti savo santaupas (net ir mažas) ir be didelių pastangų užsidirbti pinigų?  Mažos rizikos investavimo galimybės Mažos rizikos investicija turi santykinai mažą galimybę prarasti investuojamų pinigų vertę arba negeneruoti potencialios grąžos, ta...

Nuo vasario gyventojai sudarė naujų terminuotųjų indėlių sutarčių už beveik 3 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas.  Anot jo, šiuo metu už metų trukmės terminuotuosius indėlius bankai siūlo nuo 2,9 iki 4,15 proc., kredito unijos – nuo 0,7 iki 4,40 proc., o už Vyriausybės taupymo lakštus – 3,7 proc. metinių palūkanų.  Bendras indėlių portfelis nuo vasario padidėjo 1,5 mlrd. eurų, nurodo centrinis bankas.

Lietuviškas bankas „Mano bankas“ nuo liepos 18 dienos padidino 12  ir 18  mėnesių terminuotųjų indėlių palūkanas iki 4,15 proc. Be to, tiek įmonėms, tiek gyventojams „Mano bankas“ moka palūkanas ne tik už indėlius, bet ir už lėšų laikymą einamosiose banko sąskaitose. Už lėšų likutį, lygų ar viršijantį 50 tūkst. Eur, mokamos 1,50 proc. metinės palūkanos. Tai neįpareigoja klientų nuolat turėti pinigų likučių sąskaitoje, tačiau suteikia galimybę uždirbti.

Augančios palūkanos gyventojams gali ir papildyti pinigines, tereikia bankuose padėti indėlius. Bankų atstovai tikina, kad susidomėjimas indėliais, ypač terminuotais išaugo. Vis daugiau žmonių įdarbina sukauptus pinigus.   Bankai suskaičiavo, kad padėjus 10 tūkst. eurų indėlį, per metus galima uždirbti 350 eurų. Jeigu tokios sumos neturite, uždarbis bus mažesnis, bet jį galite gauti ir kiekvieną dieną.

Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose gegužės mėn. padidėjo daugiau nei 579 mln. Eur, arba daugiau nei 13 proc. Tai didžiausias portfelio mėnesio prieaugis per visą indėlių statistikos skelbimo laikotarpį nuo 2004 m., rašoma Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.  Nuo šių metų vasario, kai Lietuvos bankas pradėjo skelbti kredito įstaigų indėlių palūkanų normas gyventojams, terminuotųjų indėlių portfelis jau išaugo 1,1 mlrd. Eur, arba 30 proc.

Lietuviai savo pinigus mieliau laiko einamosiose sąskaitose, o kai kurie net ir kojinėje. Komerciniai bankai skundžiasi, kad savo santaupų tautiečiai nenori laikyti terminuotuose indėliuose. Nors komerciniai bankai žmones vilioja, kaip patys tikina, didžiausiomis indėlių palūkanomis per 7 metus ir tvirtina, kad lietuviai nesinaudodami indėliais per metus praranda apie pusę milijardo eurų, kai kurie tautiečiai teigia bankais tiesiog nepasitikintys.

Dauguma gyventojų kol kas neskuba prisitaikyti prie neigiamų palūkanų normų virsmo į teigiamas. Būdami pasyvūs ir nereaguodami į permainas indėlių rinkoje, jie atsisako galimybių per metus gauti beveik 160 mln. eurų. Pastaraisiais mėnesiais Europos Centrinis Bankas palūkanų normą didino dar neregėtu tempu – nuo – 0,5 proc. pernai liepą iki + 3 proc. šių metų kovą. Atitinkamai kilo ir indėlių metų palūkanos. Mūsų banke už dvylikos mėnesių terminuotąjį indėlį jos yra 3,5 procento.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje indėlių palūkanas padidino 12 bankų bei kitų kredito įstaigų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Už terminuotąjį 12 mėnesių indėlį dabar siūloma nuo 0,25 iki 3 proc., už kaupiamąjį – nuo 0,02 iki 2,9 proc. palūkanų. Už 6 mėnesių indėlį didžiausias tarp bankų 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,5 proc. – „Fjord Bank. Tarp kredito unijų didžiausias – 2,6 proc. – palūkanas siūlo „Fortūna“, „Magnus“, „Neris“, Vilniaus kredito unija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad artimiausiu metu prasidės diskusijos ir bus apsispręsta, ar didinti bankų ir kitų kredito įstaigų įnašus į Indėlių draudimo fondą.   „Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos formate vyks diskusijos dėl Indėlių draudimo fondo įnašų dydžio iš finansų įstaigų pusės“, – antradienį Seime pareiškė G. Skaistė.

Jungtinių Valstijų bankų sistemoje – didžiausias banko bankrotas po 2008-ųjų finansų krizės. Silicio slėnio banką uždarė finansų sistemos reguliuotojai ir perėmė jo valdytų indėlių kontrolę. Tiesa, gelbėdama Jungtinės Karalystės startuolius, šalies banko padalinį už svarą nusipirko Tarptautinė bankininkystės ir finansinių paslaugų organizacija HSBC. Vis dėlto Jungtinių Valstijų prezidentas ragina nepanikuoti ir tvirtina, kad bankų sistema yra saugi.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pažadėjo patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už bankų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimą, siekdamas patikinti amerikiečius, kad jų indėliai yra saugūs. „Esu tvirtai pasiryžęs reikalauti, kad už šią netvarką atsakingi asmenys prisiimtų visą atsakomybę, ir toliau... stiprinti didesnių bankų priežiūrą ir reguliavimą, kad tokia padėtis nepasikartotų“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Lietuvos bankui pažėrus kritikos komerciniams bankams, uždirbantiems rekordinius milijoninius pelnus ir mokant niekines palūkanas už indėlius, šie pagaliau sukruto. Mažieji bankai ir kredito unijos jau ėmė didinti palūkanas už terminuotuosius indėlius, o štai kai kurie didieji komerciniai bankai kol kas neskuba. Tačiau minimaliai padidintos palūkanos už indėlius gyventojų kaupti bankuose neskatina.

Lietuvoje stebimas naujas reiškinys – bankinė emigracija. Vis daugiau Lietuvos gyventojų, neapsikentę augančiais komercinių bankų įkainiais, ėmė savo pinigines operacijas tvarkyti užsienyje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ siužete. Neseniai Lenkijoje banko sąskaitą atsidaręs vilnietis verslininkas Sigitas Andriūnas tvirtina, kad ryžosi bėgti nuo Lietuvoje veikiančių komercinių bankų po to, kai bankas vos nesužlugdė jo verslo.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad komerciniai bankai, ypač turintys didesnį likvidumą, nesuinteresuoti didinti palūkanų už indėlius. Pasak Jokūbo Markevičiaus, tokia situacija susidarė, nes bankai ilgus metus nemokėjo palūkanų, tačiau net ir augant paskolų palūkanoms ne visi bankai priima terminuotus indėlius ir už juos moka.  „Europos Centrinis Bankas laikė mažas palūkanas ir jos buvo nulinės, todėl gyventojai rinkosi turėti ne terminuotus indėlius, o vienadienius.

Lietuvos banko (LB) vadovui ir finansų ministrei pirmadienį pranešus apie svarstymus, kaip apriboti ar papildomai apmokestinti komercinių bankų sparčiai augančius pelnus bei skatinti juos didinti indėlių palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti. Vis dėlto, anot jos, dauguma naujų valdžios idėjų yra svarstytinos.

Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose metinis augimo tempas 2022 metais sulėtėjo iki vos 1 proc., nors ankstesniais metais siekdavo iki 20 proc., penktadienį pranešė šalies finansų priežiūros institucija. Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose suma 2022 metų pabaigoje sudarė 28,1 mlrd. eurų ir buvo 177 mln. eurų didesnė negu metais anksčiau. 2022 metais padidėjo atotrūkis tarp mažesnių ir didesnių privačių asmenų indėlių.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Bankai per devynis mėnesius pernai uždirbo daugiau negu užpernai per visus metus, jų pelnas išsipūtė 40-čia procentų. Pelnai dar didės, nes už paskolas žmonės bankams jau moka papildomus šimtus eurų. Tačiau už terminuotus indėlius jie savo klientams temoka centus. Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas.

Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymus, kaip stiprinti indėlių draudimo sistemą.  Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisomis būtų mažinama finansinė našta indėlių draudimo sistemai.  Seimas po pateikimo ketvirtadienį pritarė pataisoms ir dabar jas svarstys komitetai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto, palūkanos už gyventojų bankuose laikomus terminuotus indėlius artimiausiu metu nedidės, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. Anot jos, nereikėtų tikėtis, kad palūkanos už terminuotus indėlius taip pat didės 0,5 proc. – tiek pat, kiek ir ECB norma. „Tikrai ne tiek pat, ir tikrai ne iš karto. Reikėtų į tai žiūrėti kaip į procesą, kuris ką tik prasidėjo.

Nemaža dalis gyventojų bankuose laiko indėlius. Iš dalies šiais pinigais bankai dengia  klientams suteikiamas paskolas. Šių paskolų EURIBOR palūkanos jau pakilo. Tačiau indėlių palūkanų bankai didinti kol kas nežada. Anot jų, kol indėliai viršys išduodamas paskolas, tol jų palūkanos ir neaugs. Tuo metu Lietuvos bankas pažymėjo, kad Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis indėlių palūkanos gana aukštos.

Bankuose ir kitose įstaigose laikomi gyventojų indėliai šiemet ėmė mažėti. Anot ekonomistų, tą lėmė ne tik karo baimė, kai gyventojai suskubo gryninti pinigus iš bankomatų, bet ir augančios kainos. Žmonės daugiau pinigų išleidžia prekėms ir paslaugoms, kelionėms, tad mažiau jų lieka taupymui. Ekonomistai pažymi, kad rekordinio indėlių augimo, kokį turėjome pandemijos laikotarpiu, nebebus.

Kainos per metus padidėjo keliolika procentų, o žmonių indėliai bankuose – daugiau nei dviem milijardais eurų. Infliacijos ir šildymo kainų kilimo fone tai skamba kaip paradoksas, tačiau lietuvių indėliai pasiekė rekordines aukštumas ir sudaro jau viršijo 20 milijardų eurų.

Žmonės lieja ašaras dėl išaugusių kainų, bet valstybinių institucijų atsovai aiškina, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. „Sodros“ vadovė sako, kad žmonių bankų sąskaitų skaičiai rodo priešingą padėtį nei žmonių kalbos.  Vyriausybė toliau kloja argumentus, kodėl prezidento siūlomų šimto eurų išmokų nereikia. Pernai algos vidutiniškai didėjo šimtu eurų „į rankas“, o skurstantiesiems esą užtenka kompensacijų šildymui. Vien sostinėje jų poreikis išaugo tris kartus.

Pandemija ir karantinas gerokai sumaišė kortas ir paveikė didelės dalies tautiečių finansus. Aiškėja, kad nuo karantino labiausiai nukentėjo savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės – ne tik sumažėjo jų pajamos, bet ir susitraukė santaupos. Tiesa, ekonomistų teigimu, pandemija išmokė žmones taupyti ir kaupti finansinę pagalvę. Tautiečiai jau dabar gali pasigirti rekordiniais indėliais bankuose – aiškėja, kad per metus lietuviai sukaupė daugiau kaip 3 milijardus eurų.

Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.

Gyventojai pernai sutaupė daugiau – du kartus išaugo procentas, kurį jie sutaupo nuo savo pajamų, dvigubai sparčiau išaugo ir gyventojų indėlių suma. Darant prielaidą, kad gyventojai skirs 30 proc. daugiau negu įprastai sutaupytų pinigų prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai padidintų namų ūkių vartojimo išlaidas 600 mln. eurų. Artimiausiu metu indėliai augs toliau, tik lėčiau, o daugiau sutaupę žmonės labiau dairysis investavimo galimybių.

Per pastaruosius metus bankuose laikomų gyventojų indėlių suma šovė į viršų. Tačiau nors pinigų lietuviai ir susitaupė, daugelis su jais nieko nedaro. Augant prekių ir paslaugų kainoms pinigai nuvertėja – ilgainiui už tą pačią jų sumą nusipirkti galima vis mažiau. Tad ką daryti, kad jūsų pinigai nenuvertėtų? Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiuo metu kredito įstaigų sąskaitose lietuviai laiko per 18,4 mlrd. eurų – per 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Šalies teisėsauga praneša apie sėkmingą tarptautinę operaciją, kuri apėmė net kelias Europos šalis. Lietuvos policijos inicijuota tarptautinė operacija, kurios metu buvo išardytas keliose Europos valstybėse veikęs indėlinio sukčiavimo tinklas, vykdyta daugiau kaip savaitę. Intensyvūs veiksmai buvo atliekami nuo kovo 4 iki 12 dienos.

Seimo opozicijoje esantys socialdemokratai siekia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos bankas (LB) aiškintųsi, kodėl pastaruoju metu bankuose daugėja įmonių indėlių. Parlamentarai be kita ko nori sužinoti, ar tarp įmonių, kurioms leista atidėti mokesčius, yra ir didinusių indėlius. Institucijų prašoma pateikti tokių įmonių sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Pasak Gintauto Palucko, mokesčių atidėjimai dėl koronaviruso krizės siekia beveik 1 mlrd.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Lietuvos gyventojų indėlių suma nuo karantino pradžios kovą iki rugsėjo paaugo apie 1,4 mlrd. eurų bei pasiekė 16,6 mlrd. eurų. Tai yra sparčiausias augimas euro zonoje, rašo portalas delfi.lt Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas sako, kad indėliai beveik nepertraukiamai auga nuo 1994-ųjų, o rugsėjį pasiekta indėlių suma yra rekordinė. „Karantinas indėlių gausėjimo tendencijų nesustabdė – bankuose namų ūkių indėlių nuo kovo mėn.

Lietuvos gyventojai nuo pat pavasario ir ypač po karantino bankuose sukaupė daug daugiau pinigų negu turėjo pernai ar užpernai. Tiesa, tai padaryti pavyko ne visoms gyventojų grupėms. Tad kas pinigų sukaupė daugiausia ir kam juos žada išleisti? Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas pastebi, kad padidėjus neapibrėžtumui namų ūkiai yra linkę atidėti nebūtinąsias išlaidas.

Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl koronaviruso skatina taupyti pinigus. Šiandien specialistai sako, kad karantinas taupymui buvo ypač palankus, tačiau ekonomikos atsigavimui jis turės neigiamos įtakos. Finansų įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad šiuo metu euro zonos vartotojų polinkis taupyti – didžiausias per visą istoriją.

Švenčių laikotarpiu gyventojai dažnai išleidžia daugiau pinigų nei iš anksto planuoja, o po Naujųjų daug kam pinigų tiesiog pritrūksta. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pastaruoju metu nuolat didėjo ir siekia rekordines aukštumas. Pamažu auga ir algos, pensijos, kitos išmokos. Vis dėlto tyrimai rodo, kad taupo ir ketina sutaupyti gana nedidelė visuomenės dalis.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

Kilus grėsmei, kad dėl kredito unijos „Taupkasė“ veiklos ir finansinės būklės gali būti padaryta žala indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesams, Lietuvos bankas (LB) apribojo šios unijos veiklą ir paskyrė laikinąjį jos administratorių. LB pranešė, kad unijos veikla apribota iki kitų metų vasario 28 dienos – iki tol unija negali teikti finansinių paslaugų, įskaitant indėlių grąžinimą.

2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis Lietuvos gyventojai bankuose buvo sukaupę 11,5 mlrd. eurų indėlių. Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas sako, kad dėl infliacijos ir itin žemų palūkanų už indėlius, kurios nesugebėjo padengti pinigų nuvertėjimo, gyventojai per pastaruosius dvejus metus prarado apie 500 mln. eurų. Pranešime spaudai rašoma, kad indėlių suma nuosekliai auga, nuo 2015 m. santaupos bankuose išaugo 1,5 mlrd. eurų.

Nors iki lemtingo JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimo liko daugiau nei mėnuo, finansų rinkų dalyviai jau dabar užgniaužę kvapą dėlioja ateities scenarijus. Nerimauti juos verčia per paskutinį susitikimą paskelbta naujiena apie sąlyginai greitai prasidėsiantį 4,5 trln. JAV dolerių vertės obligacijų balanso mažinimą. Iki šiol tokio precedento, kuomet iš rinkos ištraukiama tokia didelė suma, istorijoje nebuvo.

Bankrutuojančios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ indėlininkai jiems priklausančias draudimo išmokas nuo kovo 20 dienos galės atsiimti Medicinos banke. Bendra mokėtinų draudimo išmokų suma siekia 1,63 mln. eurų, indėlininkų, kuriems priklauso draudimo išmokos skaičius – 189, pranešė „Indėlių ir investicijų draudimas“. „Žemaitijos iždas“ indėlininkams bus kompensuojama 100 proc. indėlio sumos, neviršijančios 100 tūkst. eurų. Teisė į draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams. Tačiau vienas įdomiausių aspektų – būsto paskolos viršijo prieškrizinį lygį. „2015 m. buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo.

Vienam iš bankų pranešus apie ketinimą ir vėl mokėti palūkanas už laikomus indėlius, vieni tai įvertino kaip konkurencinės kovos elementą. Visgi kiti didieji bankai taip optimistiškai į ekonominę situaciją dar nežiūri.  DNB bankas nuo sausio 3 dienos visiems klientams, sudariusiems 12 mėnesių ir ilgesnio termino sutartis pradeda mokėti palūkanas už indėlius, laikomus eurais, JAV doleriais ir Norvegijos kronomis.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.