indėliai

Ūkio banko sveiką turtą bei įsipareigojimus bus bandoma perduoti Šiaulių bankui, o blogus įsipareigojimus palikti bankrutuojančiame banke. Teigiama, kad Šiaulių bankui būtų perduoti visi apdrausti indėliai bei perimtas sveikas banko turtas. Sėkmingai pasibaigus deryboms Šiaulių bankas iš Ūkio banko turėtų perimti ne tik 2,7 mlrd. Lt vertės valstybės apdraustų indėlių, bet ir tokios pat vertės paskolų.

Bankų krizė šalyje tęsiasi – skandalingai bankrutavus „Snorui“ ir sustbdžius kelių kredito unijų veiklą antradienį Lietuvos bankas apribojo Ūkio banko veiklą ir skyrė laikinąjį administratorių. Banko būklės padėtis ir jo laukianti ateitis turėtų paaiškėti maždaug per savaitę. Banko klientus kankina nežinia Antradienį Ūkio banko indėlininkai patyrė šoką.

 Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad nenormalu, jog valstybės įstaigos komerciniuose bankuose laiko indėlius. Taip Ministras Pirmininkas įvertino situaciją, jog kai kurios valstybės institucijos pinigus laikė Ūkio banke, kurio veikla laikinai sustabdyta. Ketvirtadienį Žinių radijui premjeras teigė jau davęs nurodymą Finansų ministerijai, kad pateiktų informaciją, kokios valstybės įstaigos, savivaldybės pinigus laikė Ūkio banke.

2012 m. kredito unijų priimtų indėlių suma pašoko beveik 30 % – iki 1,8 mlrd. Lt, o paskolų portfelis padidėjo daugiau nei 20 % – iki 1,1 mlrd. Lt. Besitęsiant sparčiai sektoriaus plėtrai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rizikai valdyti. Nors kredito unijos specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms pernai padidino beveik triskart, vertinant atskiras įstaigas, dar yra požymių, kad paskolų susigrąžinimo galimybės vertinamos nepakankamai konservatyviai.

Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio taupomosios kasos“ veiklos sustabdymas palies apie 3600 indėlininkų, skaičiuoja Lietuvos banko Valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Tačiau turimų lėšų pakaks VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti draudimo išmokoms. „Pajininkų Nacionalinėje kredito unijoje buvo 3 100, o „Švyturio taupomojoje kasoje“ – šiek tiek daugiau kaip 500“, – žurnalistams sakė R. Kuodis. Tiesa, nukentės tie, kurių įnašai unijose viršijo 100 tūkst. eurų sumą.

Kiekvienas savo investicijų portfelyje turi turėti aukso, nes net ir blogiausiu atveju investuotojai gali pasipelnyti iš šio prabangaus metalo, teigia garsus investuotojas, ataskaitos „Gloom, Boom & Doom“ autorius Marcas Faberis. „Aš išlaikyčiau auksą net ir sisteminio žlugimo atveju, nes tikiuosi, kad ir tuomet jis išlaikys savo vertę.

Lietuvos bankas (LB) vėl ėmėsi papildomų saugiklių pernelyg sparčiai augančių kredito unijų veiklos rizikai valdyti ir susirūpino dar dviejų kredito unijų veikla: „Švyturio taupomosios kasos” veikla apribota, o Panevėžio kredito unija įspėta. LB valdyba pritarė kredito riziką ribojančių normatyvų pakeitimams – itin sparčiai augančios unijos privalės laikytis griežtesnių kapitalo, likvidumo ir paskolos dydžio reikalavimų.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Lygiai prieš metus nacionalizuoto banko „Snoro“ bankroto procesas tęsis dar kelerius metus, mažiausiai iki 2014-ųjų, rašo delfi.lt „Bankrotas kaip bankrotas, daug džiaugsmo, matyt, niekam neteikė.

Lapkričio 16–ąją minimi metai po „Snoro“ nacionalizavimo. Investuotojų asociacija apžvelgia pagrindinius įvykius, per šį laikotarpį įvykusius „Snoro“ bankroto istorijoje bei Lietuvos finansų rinkoje. „Snoro“ akcininkai – vis dar Londone Buvę didžiausi „Snoro“ akcininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (68,1 proc. bei „Snoro“ valdybos pirminkas Raimondas Baranauskas (25,31 proc.) Londone sulaikyti dar 2011–ųjų lapkričio pabaigoje, tačiau jų ekstradicijos byla vyksta lėtai.

Per tris pirmuosius šių metų ketvirčius VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – įmonė) bankams, per kuriuos išmokamos draudimo išmokos, papildomai pervedė 37,81 mln. litų, skirtų likviduojamo banko „Snoras“ indėlininkams. Iki šių metų rugsėjo 30 d. bankai, per kuriuos išmokamos draudimo išmokos, išmokėjo draudimo išmokų 209 tūkstančiams „Snoro“ indėlininkų už 3,96 mlrd. litų sumą.

Spalio mėnesį Lietuvos banko išorės turtas ir išorės įsipareigojimai padidėjo atitinkamai 357,3 ir 167,5 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai buvo lygūs atitinkamai 22,2 mlrd. ir 227,5 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 15,3 mln. litų ir spalio pabaigoje sudarė 8,8 mlrd. litų. Kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai padidėjo 167,6 mln., o centrinės valdžios - sumažėjo 152,4 mln. litų.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui.

Visi žmonės turi keletą spragų, pro kurias byra jų pinigai. Kai kurios iš jų yra beveik nepastebimos, tačiau pro šias spragas, gali nutekėti daug pinigų. Tiesiog reikia jas rasti ir užkaišyti. Kiplinger.com pateikia sąrašą dažniausiai pasitaikančių spragų. Kreditas Skolos dažnai tuština mūsų pinigines. Pavyzdžiui, jei turite 1000 Lt skolą kreditinėje kortelėje su 18 proc. palūkanų normą, kasmet palūkanoms išleidžiate 180 Lt. Dėl to verta įprasti susimokėti visas skolas kiekvieną mėnesį.

Fiksuoti palūkanas ar ne – štai kur klausimas, - paklaustų šių laikų Hamletas, nusprendęs skolintis iš banko. Šis klausimas vargina daugelį nusprendusių imti paskolą, bet dar neįsigilinusių į paskolų sąlygas. Į klausimus apie palūkanų fiksavimą atsako Mindaugas Dambrauskas, „Danske“ banko Produktų vadybos skyriaus vadovas.

Indėlių palūkanos tuoj sieks nulį, o infliacija jau kurį laiką suryja indėlių generuojamas pajamas. Ką daryti? Lietuvos bankas šiais metais prognozuoja 2,9 proc. infliaciją, o kitais – 2,4 procento. Bankas SEB mano, kad šiemet kainos augs 3,4 proc., o 2013 metais – 3,5 procento. Tai liūdna žinia lietuviams, nes jiems trumpalaikiai indėliai iki šiol buvo bene vienintelė taupymo priemonė. Praėjusią savaitę už metų trukmės indėlį litais didieji šalyje veikiantys bankai siūlė 0,2–0,3 procento.

Bankai įsisuko į indėlių palūkanų mažinimo lenktynes, rašo „Verslo žinios“. Rudens pradžioje SEB bankas už metų trukmės indėlius litais sumažino palūkanas iki 0,3 proc. ir tapo rekordininku, tačiau prie jo netruko prisijungti kiti bankai. DNB sekė įkandin ir netrukus sulygino tokios pat trukmės indėlių palūkanas su SEB banku. „Swedbank“ nutarė žengti toliau ir sumažino palūkanas už analogiškus indėlius iki 0,2 proc. Ekonomika.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare pastebi, kad rugpjūčio mėnesis buvo atostogų mėnuo bankų sistemoje. Nepaisant to, indėliai suma bankuose pasiekė naują rekordą, tačiau, anot jo, jie nelieka nepanaudoti. „Kai kam, matyt, atrodo, kad bankai tiesiog turi tokią krūvą pinigų ir jų neskolina.

Rugpjūtis buvo tipiškas atostogų mėnuo Lietuvos bankų sistemoje – pagrindiniai rodikliai pulsavo jiems įprastuose rėmuose, šiokių tokių krustelėjimų būta paskolų rinkoje, gyventojai mieliau leido savo pinigus, įmonės džiaugėsi besipildančiomis einamosiomis sąskaitomis. Deja, politinių sprendimų srityje taip pat buvo visiškas štilis ir netgi konstruktyvesnių diskusijų neįvyko. Apie indėlių problematiką jau kalbėjome siekdami  atkreipti dėmesį, kad reikalingi racionalūs politiniai sprendimai.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

Net šiais mokslo ir technologijų laikais negalime atsikratyti kai kurių mitų. Ypač daug neaiškios informacijos sklando apie pinigus. Įvairūs mitai gaubia bankomatus, kreditines korteles ir atsiskaitymus grynaisiais pinigais, akcijų rinkas. „Business Insider“ pateikia kelis iš populiariausių mitų ir juos sugriauna.

Spartėjantis indėlių atsiėmimo iš keturių Europos valstybių tempas kelia pavojų ekonomikos augimo atsigavimui ir kenkia pagrindiniam bendros valiutos sistemos principui – integruotai finansinei sistemai. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, per 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį liepos 31 d., iš bankų Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir Graikijoje iš viso atsiimta 326 mlrd. eurų. Sunki Airijos ir Graikijos bankų būklė pernai įsivyravo ir Ispanijoje bei Portugalijoje.

44,3 mlrd. litų – tokią sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami.

Latvijos bankuose užsienio indėlių atsirado daugiau nei bet kada anksčiau: kai Kipro ekonomika smuko žemyn, indėlininkai iš buvusios Sovietų sąjungos ėmė ieškoti alternatyvų, kur laikyti pinigus, praneša „Bloomberg“. Pirmajį pusmetį, kai ne Europos pinigų srautai į Kiprą plaukti nustojo, apie 1,2 mlrd. JAV dolerių nukeliavo į Latviją. Ne ES indėliai dabar kaimyninėje šalyje sudaro 10 mlrd. JAV dolerių, tai beveik pusė viso indėlių portfelio, o Šveicarijoje ne ES indėlių dalis siekia 43 proc.

Liepa  Lietuvoje  buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose. Galima būtų sakyti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug.

Šių metų pirmąjį pusmetį bankų sektorius plėtėsi tvariai. Pagrindinė bankų turto dalis - paskolų portfelis - ūgtelėjo po beveik metų pertraukos. 2012 m. antrąjį ketvirtį paskolų portfelis padidėjo 0,52 mlrd. litų ir tai atpirko pirmojo ketvirčio smukimą. Iš viso per šešis šių metų mėnesius paskolų portfelis ūgtelėjo 201 mln. litų (0,4 proc.) - iki 54,21 mlrd. litų. Tai lėmė privačioms įmonėms suteiktos paskolos.

S. Kropas: pasaulio ekonomistai piešia niūrius ateities vaizdus, tačiau Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri Garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities – antrosios krizės bangos – vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį, įsitikinęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį UAB Medicinos bankas uždirbo 3 971 tūkst. litų neaudituoto grynojo pelno. Palyginti su 2011 metų to paties laikotarpio rezultatu (1 236 tūkst. litų) – tai tris kartus daugiau (321,28 proc.) Banko turtas nuo 2011 m. pabaigos per pusmetį išaugo 3,44 proc. – iki 826,4 mln. litų. Grynųjų palūkanų pajamų bankas per 2012 m. pirmuosius šešis mėnesius uždirbo 11 966 tūkst. litų, iš paslaugų ir komisinių – 7 147 tūkst. litų, t.y. 21,71 proc.

Graikijos centrinio banko valdytojas antradienį sakė, kad indėliai į bankus grįžta "patenkinamu tempu", ir paragino vyriausybę imtis tolesnių priemonių, paskatinsiančių indėlininkų pasitikėjimą šalies bankų sistema. Prieš parlamento rinkimus gegužę ir birželį graikai iš bankų atsiėmė milijardus eurų, nes baiminosi dėl politinės nežinomybės ir gresiančio šalies pasitraukimo iš euro zonos.

2012 m. pirmojo ketvirčio šalies finansinio turto metinis augimo tempas buvo 7 proc.  ir pralenkė įsipareigojimų augimo tempą (6  proc.). 2011 m. pirmąjį ketvirtį minėti augimo tempai buvo atitinkamai 3 ir 1 procentas. 2012 m. pirmąjį ketvirtį visuose sektoriuose, išskyrus finansines korporacijas, finansinio turto įsigijimo sandorių suma viršijo pardavimo sandorių sumą.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Geriausi aukso laikai baigėsi, euras turėtų toliau silpnėti prieš dolerį, o naftos kainos šiandien yra ekonomikos plėtrai priimtinesniame lygyje, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Auksas pradeda savo kelią žemyn. Padėtis ne tokia paprasta – aukso kaina truputį sumažėjo, bet atsiranda trumpalaikių veiksnių, kurie gali kilstelėti jo kainą“, – pristatydamas ekonomikos apžvalgė sakė ekonomistas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai pranešė išaiškinę gaują, kuri įžūliai apgaudinėjo patiklius tautiečius. Pareigūnai ne tik nutraukė finansinės piramidės „MMM-2011“ veiklą, bet ir sulaikė įtariamuosius. Iš viso nustatyti 25 asmenys, kurie galėjo apgauti daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių. Lietuviai nusikaltėliams patikėjo sumas, kurios svyravo nuo 100 litų iki 50 tūkst. litų. Žmones masino tai, kad apsukrūs sukčiai siūlė net iki 55 proc. siekiančias palūkanas.

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, taigi padidėjo rizika, kad Graikija nebebus Europos monetarinės sąjungos narė. Bankas „Citi“ tikimybę, jog Graikija turėsianti pasitraukti iš euro zonos, vertina 50–75 proc. Galima pasvarstyti, kas atsitikų, jei Graikija paliktų euro zoną. Mintis, kuri anksčiau atrodė neįtikėtina, tapo realia galimybe.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Lietuvoje veikiančių bankų pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 43,2 proc. – iki 144,6 mln. Lt. Pelno pokyčiui didžiausią įtaką darė atidėjiniai blogoms paskoloms. „Pernykštį bankų pelno šuolį lėmė dėl geresnės nei manyta skolininkų būklės sumažinti atidėjiniai blogoms paskoloms.

Turtingiausi investuotojai Baltijos šalyse, valdantys didesnius nei 500 tūkst. litų investicinius portfelius, renkasi vidutinės rizikos investavimo strategijas, siekia mažesnės tačiau stabilesnės grąžos bei dar atidžiau vertina investicijų valdytojo patikimumą, teigia Suomijos investicinio banko „Evli“ analitikai.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Bankų indėliai Graikijos bankuose sumažėjo 70 mlrd. eurų nuo krizės pradžios 2009 metais. Apie tai pirmadienį praneša Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos per interviu televizijos kanalui "Antenna". Ministras pastebėjo, kad tik 16 mlrd. eurų iš bendros sumos, atsiimtos iš indėlių vietos bankuose, buvo perkeltos į užsienį, daugiausia į Didžiąją Britaniją.

Dažnas neretai pagalvoja apie taupymą ateičiai, ieško palankių būdų investuoti uždirbtus pinigus. Indėlis – vienas populiariausių sprendimų. Indėlius patogu rinktis ne tik neturintiems investavimo patirties, bet ir nedrįstantiems prisiimti investavimo rizikos. Kaip nepasimeti ir protingai investuoti, pataria „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Norbertas Žioba.

Apsvarstęs Pravieniškių pataisos namų administracijos prašymą subendrinti bausmes, Vilniaus apygardos teismas skyrė galutinį devynerių metų laisvės atėmimo terminą, su galimybe jį sumažti ne mažiau kaip vieniems metams. Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas patenkino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos prašymą subendrinti teismų nuosprendžiais skirtas bausmes šiuo metu ten kalinčiam buvusiam EBSW prezidentui Gintarui Petrikui.

Šiuo metu, kai indėlių palūkanos nėra didelės, todėl nepatrauklios, daugeliui iš mūsų kyla klausimas kur galima būtų investuoti pinigus. „Dėl dabartinių euro zoną slegiančių sunkumų, ekonomikai ir ypač bankams reikalinga parama bei ekonominio aktyvumo skatinimas.

„Danske“ bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos banko viešai išsakytus nuogąstavimus, panaikino informaciją apie terminuotojo indėlio palūkanas internetinėje svetainėje ir sustabdė paslaugos užsakymą visuose banko skyriuose.

„Swedbank“ duomenimis, šalies ūkininkai vis labiau linkę investuoti į dirbamos žemės įsigijimą. Dažnas ūkininkas per pastaruosius kelerius metus pasinaudojęs ES pagalba jau įsigijo modernios technikos, todėl dabar dairosi, kaip padidinti turimus žemės plotus. „Mažėjant ES paramos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės ūkiams modernizuoti, artėja laikas, kai ūkininkai patys turės mokėti visą kainą už techniką. O įsigytoji prieš kelerius metus dar sėkmingai tarnauja.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad šeimai finansinę apsaugą suteikia nuolatinio darbo turėjimas ar į namus reguliariai parnešamos pajamos. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu santaupas ar gyvybės draudimo paslaugas, kaip pagalbą šeimai nelaimės atveju, nurodė po mažiau nei trečdalį (atitinkamai 29 ir 27 proc.) apklaustų žmonių. „Populiaru manyti, kad neterminuota darbo sutartis garantuoja ramybę šeimai.

Įmonių indėlių banke vidutinė suma praėjusiais metais nežymiai mažėjo, tačiau indėlių padėta daugiau ir ilgesniam laikotarpiui, o susidomėjimas retesnėmis valiutomis augo. Praėjusiais metais vidutinė įmonės indėlio suma buvo 3,2 mln. litų. Lyginant su 2010 metais, vidutinė indėlio suma sumažėjo 9 proc. Per metus įmonių, sudariusių indėlio sutartį, skaičius išaugo 1,4 karto. Tai rodo „Danske“ banko indėlių statistika. Praėjusiais metais pastebimai ilgėjo indėlio sutarties laikotarpis.

Dar prieš šventes buvo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis banke „Snoras“ ir indėlius, ir paskolas turintiems gyventojams paskolos bus nuskaitytos už indėlius. Tačiau savaime indėliai iš paskolų išskaičiuoti nebus – gyventojams iki sausio 20 dienos reikia spėti pateikti paraiškas.

Antradienį darbą pradeda dar penki banko „Snoras“ padaliniai, kuriuose banko kreditoriai ir klientai galės pateikti savo kreditorinius reikalavimus. Iš viso Lietuvoje duris atvėrė jau 15 banko „Snoras“ padalinių. Banko „Snoras“ bankroto administratoriaus sprendimu, interesantus priims papildomai atidaromi banko „Snoras“ padaliniai Druskininkuose, Telšiuose, Visagine, Švenčionyse ir Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone.

Alytaus ir Marijampolės apskrityse veikiančioms įmonėms „Swedbank“ jau išmokėjo 97 proc. draudimo išmokų už valstybės draustus indėlius banke „Snoras“. Šio banko filialuose Marijampolėje ir Alytuje indėlius laikiusioms įmonėms iš viso nuo gruodžio 14 d. buvo sugrąžinta 24,3 mln. Lt indėlių. „Draudimo išmokos už banke „Snoras“ laikytus indėlius mokamos operatyviai  ir beveik visos sumos indėlininkams jau yra grąžintos.