ekonomika

Kovą paskelbus karantiną ir uždarius daugelį įmonių, buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomika gerokai susitrauks. Tačiau naujausi duomenys nėra tokie blogi. Jeigu prisidėjus krizei buvo prognozuota, kad atlyginimai šiemet sumažės, dabar manoma, kad vis dėlto jie gali padidėti. Ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje apie tai kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Skaičius tikrai maloniai nustebino.

Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo rekordiniai. Daugelis tokių pačių ar geresnių tikėjosi ir šiemet. Tačiau COVID-19 pandemija ir jos metu įvestas karantinas ekonomikos augimą sustabdė. Smuko daugelis ekonomikos rodiklių. 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.

Vyriausybei trečiadienį svarstant pirmuosius ekonomikai po krizės gaivinti skirto vadinamojo „Ateities ekonomikos DNR“ plano projektus, ministrų kabineto nariai susiginčijo dėl jų parengimo kokybės ir sprendimų priėmimo tempo.  Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pareiškė, kad Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas parengtas netinkamai ir pasiūlė atidėti jo priėmimą.   „Reikia parengti normaliai dokumentus, kadangi aiškinamasis raštas yra visiškai kitaip parengtas.

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą. Jau tris mėnesius iš eilės gyventojų skaičius šalyje auga, ir istorijos apie paskutinį Lietuvos pilietį, kuris oro uoste turėtų užgesinti šviesą, grimzta į užmarštį.

Nepaisant visų kalbų apie ekonominę krizę ir būsimą sunkmetį, Lietuvos gyventojai parduotuvėse išleidžia jau daugiau pinigų nei praėjusiais metais, kai apie koronavirusą dar niekas nežinojo. Labiausiai išaugo prekyba nemaisto prekėmis ir degalais. Statistikos departamento duomenimis, per birželį, atšaukus Covid-19 karantino sąlygas, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,6 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 49,7 proc.

Po karantino sostinės senamiestyje būsto nuomos kainos smuko dešimtadaliu. Per karantiną kone išnykus trumpalaikės būsto nuomos rinkai, atsilaisvino šimtai anksčiau užsieniečių apgyvendinimui naudotų prabangiai įrengtų butų. Tiesa, būsto nuomos kainos kituose sostinės mikrorajonuose ir šalies miestuose išlieka panašios. Pasak ekonomistų, visi – ir nuomininkai, ir nuomotojai laukia rudens, kuomet ir pasimatys tikroji šalies ekonominė situacija ir galimybės.

Valdžia giriasi, kad Lietuvoje jau mažėja skurstančiųjų. Po ketverius metus trukusios padėties blogėjimo, esą dabar jau mažiau skursta ne tik pensininkai, bet ir vaikai bei šeimos. Tačiau Prezidentūra sako, kad džiaugtis dar anksti ir iki gerovės valstybės dar labai labai toli. 79-erių metų Albinos senatvės pensija – 250 eurų. Dar 20 eurų „Sodra“ prideda našlės pensijos. Moteris neslepia: išgyventi iš tokių pinigų būtų labai sunku.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios, per karantiną parduotuvių duris užvėrusios įmonės atsidūrė biurokratų pinklėse. Smulkios ir vidutinės įmonės teikia paraiškas, nuomos kompensacijoms gauti, tačiau valdininkai vieniems parduotuvėms pinigus išmoka, o kitoms atšauna, kad parama formaliai nepriklauso. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija aiškina, kad pagal dabartinę tvarką nuomos kompensaciją gali gauti prekybininkai, o tie kas yra ir prekybininkas ir gamintojas jau nebe.

Nedarbas Švedijoje dėl naujojo koronaviruso pandemijos padarinių ekonomikai birželį pasiekė aukščiausią nuo 1998 metų lygį. Šalies statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, dėl sezoniškumo pakoreguotas nedarbo lygis birželį pakilo iki 9,4 procento. Dar sausį nedarbo lygis šalyje siekė 7,2 proc., o jau gegužę sudarė 8,6 procento. Absoliutų rekordą nedarbo lygis Švedijoje buvo pasiekęs 1997 metų birželį, kuomet jis sudarė 11,7 procento.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja kitąmet didinti pensijas mažiausiai 8 procentais. Tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų apie 30 eurų. Tačiau vyriausybė tokius skaičius vertina labai atsargiai ir tokio didėjimo dar nežada. Finansų ministras baiminasi, kad kitąmet biudžetas bus skurdus, o didinti išmokas teks nebent iš skolintų pinigų.

Lietuvos verslas piktinasi negaunantis valstybės žadėtos paramos. Reikšdami pasipiktinimą, šią savaitę į gatves išėjo turizmo verslo atstovai. Paklausėme, ko ketina imtis naujasis ūkio ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Laba diena. Ministre, kaip čia nutiko? Šitoje pozicijoje ministravo jūsų sūnus Mindaugas, vėliau jūsų bendrapavardis Virginijus, jaunimas išsilakstė ir tenka jums stoti prie šitos vagos. Tai ką – jaunimas nieko nepadarė? Sveiki, gyvi.

Prezidentas Gitanas Nausėda po ilgos koronaviruso pertraukos vėl lankosi Briuselyje. Ten jis derasi dėl milijardinės europinės paramos Lietuvai. Ekspertai pažymi, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuva sulauks įspūdingo dydžio paramos. Tačiau labai svarbu, kad europiniai milijardai nebūtų iššvaistyti ir išvogti, bet kurtų gerovės valstybę ir mažintų lietuvių skurdą. Briuselio gatvėje prezidentas Nausėda – be kaukės, tačiau tarp kitų Europos sąjungos šalių vadovų jau tenka saugotis.

Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai pavys jau pasibaigus vasarai. Todėl valdžia turėtų neužmigti ant laurų ir jau dabar pradėti ruoštis rudeniui. Apie tai, kad įmonės neišvengs bankrotų, didės ir nedarbas – pusę lūpų kalba ir Finansų ministerija.

Įvairių šalių vyriausybėms skubant finansuoti nuosmukį išgyvenančią ekonomiką koronaviruso pandemijos metu, pasaulinė valstybių skola padidėjo iki didžiausios lygio istorijoje, tačiau tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį perspėjo, kad skubėjimas nutraukti finansavimą gali pakenkti ekonomikos atsigavimui.

Siekiant persiorentuoti į inovatyvias veiklas ir taip prisitaikyti prie koronaviruso krizės sukeltų aplinkybių, 325 turizmo paslaugas teikiančios įmonės ir turizmo verslo asociacijos prašo 9 mln. eurų paramos inovatyvioms veikloms. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, prašomų finansuoti išlaidų suma jau viršijo numatytą biudžetą – 6 mln. eurų. „Karantinui pakeitus visų gyvenimo būdus, turizmas tapo vienu labiausiai paveiktų sektorių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Koronovirusas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę, dėl to prognozuojama, kad šalies ekonomika šiemet smuks. Visgi, kai kurie sako, kad blogiausia jau yra praeityje ir dabar galime kiek lengviau atsipūsti. Ar tikrai taip yra, pokalbis su ekonomistais Indre Genyte ir Mariumi Dubnikovu.

Nepaisant greito ir visapusiško politinio atsako tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, šiais metais dėl koronaviruso pandemijos ES ekonomika patirs gilų nuosmukį. Kadangi izoliavimo priemonės atšaukiamos laipsniškiau, nei manyta pavasario prognozėje, poveikis 2020 m. ekonominei veiklai bus didesnis nei tikėtasi. 2020 m. vasaros ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai daug – 8,7 proc., o 2021 m. augs 6,1 proc.

Profesinės sąjungos reikalauja didinti minimalią algą. Ir jau nebe 20, o 50 eurų. Esą kelti algas uždirbantiems mažiausiai būtina, nes ne tik nesustodamos kyla kainos, bet ir algos viešajame sektoriuje. Tačiau vyriausybė didinti minimalios algos kol kas nenori, ragina neskubėti, mat dar neaišku, kaip šalies ekonomika kapstysis iš koronaviruso krizės. Meistras ruošia vilkiką tolimam reisui. Alytaus įmonėje „Vilktukas“ iš viso dirba apie 60 darbuotojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Tarptautinio valiutos fondo atstovais tariasi, koks Lietuvoje bus valstybinis bankas. Siekdami valdžios valstiečiai žadėjo sukurti banką gyventojams, kenčiantiems nuo didžiulių bankų įkainių. Tačiau aiškėja, kad prezidentas ir valdantieji banką kurpia pirmiausia verslininkams, o ne gyventojams. Lietuviškos bankininkystės realybė. Nors prieš kurį laiką buvo vieno komercinių bankų aptarnavimo padalinys, dabar jis uždarytas.

Valstybinis plėtros bankas Lietuvoje atsiras, tačiau ne tokiu pavidalu, kaip galėjo įsivaizduoti dalis gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė ir finansų ekspertai sutaria, kad valstybinis bankas turėtų veikti teikdamas kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne privatiems bankų klientams.   Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Šiuo metu visame pasaulyje fiksuojami nauji užsikrėtusiųjų koronavirusų ir nuo jo mirusių žmonių rekordai. Tačiau Lietuvoje, panašu, sveikatos krizė suvaldyta. Dėl to ir šalies ekonomika nepatirs blogiausių padarinių. Ji trauksis, tačiau mažiau nei manyta, o ir gana greitai atsigaus. Tokiomis naujausiomis prognozėmis ketvirtadienį dalijosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jo teigimu, praėjęs pusmetis buvo bene įdomiausias nuo šio amžiaus pradžios. „Dugną pasiekėme balandį.

Nors pirmąjį koronaviruso pandemijos sukeltą šoką Lietuvos ekonomika atlaikė neblogai, tikrieji jos padariniai pasijus rudenį, prognozuoja prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Dabar yra kritinis momentas šalies ekonomikai.

Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Išaugęs vartotojų polinkis taupyti bei situacijos neapibrėžtumas ribos vidaus paklausos atsigavimą, sako bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su praėjusių metų geguže, euro zonos namų ūkių indėlių likučiai padidėjo 6,4 procento. Tai – sparčiausias prieaugis nuo 2009-ųjų vasario, kai buvo fiksuotas 6,9 proc. prieaugis.

Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties – po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitimą, vyriausybės įgyvendino plataus masto priemones, kurios gerokai apribojo ekonominį aktyvumą. Todėl daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ėmėsi skatinti ekonomikas neregėtais mastais.

Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras RImantas Sinkevičius sako per artimiausius kelis mėnesius grandiozinių darbų neplanuojantis ir teigia norintis prisidėti prie Lietuvos ekonomikos atgaivinimo.  „Žinot, kaži kokių grandiozinių darbų neplanuoju. Dabar lūkesčiai sukelti, kad, atrodo, reikia trejų metų darbą padaryti per penkis mėnesius. Tačiau kai ką matyt galima padaryti ir tikiuosi, kad tam tikrą indėlį įnešiu ir, tikiuosi, teigiamą.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Tapęs ekonomikos ir inovacijų ministru Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas socdarbietis Rimantas Sinkevičius žada peržiūrėti pagalbos nukentėjusiam nuo koronaviruso  krizės verslui tvarką. „Priemonių šiai dienai yra daug, jos, tiesą sakant, ne visos gerai veikia. Vienos yra nepatrauklios verslui, kitos yra per daug biurokratizuotos, kitos veikia pakankamai gerai.

Nuo koronaviruso nukentėję kelionių organizatoriai šią savaitę jau galės teikti paraiškas gauti lengvatines paskolas, skirtas padengti nuostolius dėl atšauktų kelionių. Laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas sako, kad lengvatinėms paskoloms bus skirta 14-15 mln. eurų. „Šią savaitę kaip tik turėtų pradėti veikti paskolų priemonė kelionių organizatoriams. Tai yra maždaug 14-15 mln.

Naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad daugėja naujų darbo vietų, vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, o gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Ar šis augimas nebus trumpalaikis, ar krizė jau baigiasi ir kuo unikalios jos pasekmės?  Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios užregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių.

Pandemija apribojo itin turtingų asmenų galimybes lankytis savo mėgiamose vietose ir leisti pinigus. Paradoksalu, tačiau toks turčių elgesys stabdo ekonomikos atsigavimą, net sušvelnėjus karantino sąlygoms visame pasaulyje.

Naujojo koronaviruso pandemija sukėlė precedento neturinčią ekonominę krizę – pasaulio ekonominis kritimas šiemet bus gilesnis, nei tikėtasi iki šiol ir sieks 4,9 proc., trečiadienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ankstesnės, balandžio mėnesį skelbtos TVF prognozės numatė 3 proc. nuosmukį.

Suomijos kapitalo statybų, kelių tiesimo ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, pernai auginusi apyvartą 84 proc., mano, jog koronaviruso krizė padarys neigiamą įtaką gyvenamųjų namų statybos verslui bei butų pardavimams, tačiau kartu tikisi, kad infrastruktūros verslas nepajus didesnio nuosmukio dėl valstybės paramos.  „Koronavirusas turės neigiamos įtakos įmonės verslui šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi  Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių.   Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.  „Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad naujas ekonomikos ir inovacijų ministras, tikėtina, nebus paskirtas, o galutinis sprendimas  bus paskelbtas antradienį.   „Šiandien, tikiuosi, kad jau bus jau ir galutinis sprendimas. Bet linkstam prie to, kad šitam laikotarpy greičiausiai gali būti, kad naujo ministro ir nebus, –  antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras, ryte susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda.

Dauguma investicijų valdymo specialistų atmeta greito pasaulio ekonomikos atsigavimo po krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, galimybę ir prognozuoja kelerius metus truksiančią stagnaciją bei didelę netinkamo aktyvų įvertinimo riziką. „CFA Institute“ – pasaulinės ekspertų, besispecializuojančių investicijų valdymo srityje, asociacijos – duomenimis, vos 10 proc. ekspertų mano, kad ekonomikos V formos atsigavimas yra tikėtinas. Tyrimo metu apklausta beveik 13,3 tūkst. asociacijos narių.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako pirmoje prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pasigedęs daugiau dėmesio ekonominėms problemoms ir procesams. Anot jo, kritika Vyriausybės darbui dėl lėto ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimo buvo minimali, iškeliant pasiekimus valdant sveikatos krizę. „Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Nors COVID-19 pandemija sukėlė ekonominę krizę visame pasaulyje, tačiau didžiausią žalą patiria šalys, kurios smarkiai priklauso nuo tokių paslaugų sektorių kaip turizmas, antradienį pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausioji ekonomistė Gita Gopinath. Nepaisant žalos masto, finansų rinkos kyla, greičiausiai todėl, kad atsiribojusios nuo pasaulio įvykių, tinklaraščio įraše teigė G. Gopinath.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai pasaulį sukrėtė gana staigus akcijų kainų kritimas, tačiau nepaisant sudėtingos situacijos, pastaruoju metu jos sparčiai kilo. Visgi praėjusią savaitę buvo sulaukta dar vieno staigaus nuopuolio. Ekonomistai aiškina, kad taip įvyko dėl pranešimų apie itin žemas palūkanas ir kurį laiką vyravusios euforijos akcijų rinkoje.

Karantinas dar nesibaigė, o paslaugų kainos šalyje jau kyla. Ekonomistai pastebi, kad gegužę, priešingai nei Estijoje ir Latvijoje, šoktelėjo kavinių ir restoranų maisto kainos. Ar tai reiškia, kad ir už kitas paslaugas – viešbučius, SPA malonumus mokėsime brangiau? Verslininkai tai neigia, o finansų ekspertai sako, kad įsisiūbuojant krizei, didinti kainas trumparegiška. Viename sostinės restorane – pietų metas. Čia virtuvės šefas iš Peru ruošia išskirtinius patiekalus.

Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 8,1-10,4 proc., priklausomai nuo koronaviruso plitimo tendencijų, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Organizacijos teigimu, didesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas numatomas tuo atveju, jeigu kils antra epidemijos banga.  EBPO nurodo, kad koronaviruso epidemija neigiamai paveiks tiek šalies vidaus, tiek išorės paklausą.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Nepaisant precedento neturinčios vyriausybių paramos, koronaviruso pandemija ekonomikai sudavė „staigų ir didžiulį smūgį“, sukėlusį giliausią pasaulio ekonomikos nuosmukį nuo 1870 metų, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas. Prognozuojama, kad šiais metais pasaulio ekonomika sumenks 5,2 procento.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pirmadienį Vyriausybėje suteiks naujausią informaciją apie Lietuvos ekonomines tendencijas karantino metu.   Lietuvoje gegužės mėnesį buvo 0,5 proc. mėnesio defliacija, pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo po vieno mėnesio pertraukos. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (gegužę, palyginti su 2019 metų gegužės mėnesiu) siekė 0,3 proc.

Kaip Lietuvos žmonės ir šalies ekonomika išgyveno koronaviruso pandemiją? Kada šalies ekonomika grįš į įprastas vėžes? Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina, kad Lietuvos ūkis ir finansai pirmąją pandemijos šoko bangą atlaikė. Tiesa, nepaisant atsigavimo ženklų, centrinis bankas prognozuoja, kad dar šiemet darbuotojams mažės atlyginimai. Spūstys ir pilnos gatvės automobilių signalizuoja, kad pamažu po koronaviruso bangos žmonės grįžta į darbus ir įprastą gyvenimą.

Į ekonomikos ir inovacijų ministrus, atkritus energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno kandidatūrai, svarstomas tik vienas kandidatas, o ne trys, kaip teigia premjeras, ir jis kelia abejonių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Keturių kandidatūrų tikrai nebuvo, buvo du variantai. Vienas iš jų atkrito dėl to, kad ponas Vaičiūnas norėtų pabaigti savo pareigas energetikos ministro pozicijoje ir mes privalome gerbti jo asmeninį norą, negalima stumdyti žmonių, kaip šachmatų figūrų.

Koronaviruso krizei sudavus smūgį Lietuvos ekonomikai, šalies įmonių likvidumo būklė yra geresnė nei per 2008-2009 metų krizę, tačiau išlieka ir rimtų rizikų, sako Lietuvos banko vadovas.   „Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos.