ekonomika

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per praėjusią parą patvirtinta 11 naujų koronaviruso atvejų – mažiausiai per pastarąjį mėnesį. Keturi nauji atvejai susiję su protrūkiu Raseinių policijoje, trys užfiksuoti kituose protrūkiuose, vienas asmuo užsikrėtė nuo žinomo užsikrėtusiojo, trijų asmenų užsikrėtimo aplinkybės nežinomos.

Tik po trijų balsavimų Seimas antradienį nutarė vis tik svarstyti pataisas, kuriomis siūlomos dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams ir turizmui.     Šio klausimo svarstymą išbraukti iš darbotvarkės siūlė valstietis Valius Ąžuolas.   „Šiuo metu ta lengvata yra galiojanti turizmo sektoriuje iki 2022 metų pabaigos. Prasmė vieneriais metais pailginti.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų ekonomikos prognozes ir teigia, jog 2020 metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 0,2 procento. Kovą bankas prognozavo, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 procento. Kitąmet prognozuojamas 4,4 proc. augimas, o 2022-aisiais – 4,2 procento.  Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Dėl koronaviruso lietuvių piniginės nukentėjo mažiau nei pati Finansų ministerija prognozavo anksčiau. Finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad algos toliau augs. Tiesa, pilnėjant piniginėms neišvengiamai kyla ir kainos. Labiausiai brangsta paslaugos. Praėjus pusei metų po karantino – paslaugų kainų šuolis. Per karantiną negalėję gauti grožio paslaugų, žmonės stebisi, kodėl dabar už jas turi mokėti brangiau: „Man kaip moteriai aktualu manikiūras, kirpimas pabrango iš karto po karantino.

Koronaviruso pandemija šiais metais gali atsieiti Didžiajai Britanijai milijoną darbo vietų, o didžiausi praradimai bus fiksuojami trečiąjį ketvirtį, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Liepos–rugsėjo mėnesiais gali nelikti 450 000 darbo vietų, prognozuojama Užimtumo tyrimų instituto (IES) pranešime, kuriame įspėjama, kad blogiausiu atveju skaičius gali išaugti iki 690 000. Tyrimo autoriai prognozavo, kad ketvirtąjį ketvirtį gali nelikti dar 200 000 darbo vietų.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso situacija: * Per parą patvirtintas 51 naujas koronaviruso atvejis: 19 siejami su židiniais, dar 16 užsikrėtė nuo žinomų susirgusiųjų, trys atvejai – įvežtiniai, septynių užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos. Šeši atvejai nustatyti Vilniaus Gabijos progimnazijoje. Užsikrėtus iš viso 13-ai iš 66-ių Raseinių policijos komisariato darbuotojų, įstaiga dirba nuotoliniu būdu.

Vos kas trečias užsienietis apie Lietuvą žino daugiau nei jos pavadinimą. O kiti mūsų šalį vis dar laiko posovietine, atsilikusia valstybe. Būtent šio stereotipo ir sieks atsikratyti Lietuvos įvaizdžiu užsienyje besirūpinantys ekspertai, kurie šiandien pristatė naują dešimtmečio strategiją. Pagrindinis jos tikslas – skleisti pasauliui žinią apie modernią ir atvirą kurti Lietuvą.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka patvirtino savo kritišką požiūrį į rinkos reformų šalies ekonomikoje galimybes. „Tikslinga šiandien kalbėti apie ekonomikos teoriją. Bet aš norėčiau šį klausimą perkelti į reformų plotmę. Kodėl reformos? Todėl, kad visi alternatyvininkai visai neseniai šaukė – reformos, reformos...“, – penktadienį Baltarusijos mokslų akademijoje kalbėjo A. Lukašenka. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Lietuvos ekonomikos susitraukimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP)  per ketvirtį sumažėjo 5,5 procento. Mažiau traukėsi tik Suomijos ekonomika – 4,5 procento.  Visoje ES ekonomikos nuosmukis siekė 11,4 proc., o tik euro zonoje – 11,8 procento. Latvijoje BVP per ketvirtį smuko 6,5 proc., Estijos – 5,6 procento.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų panaudota 20,7 proc. arba 1,018 mlrd. eurų lėšų, praneša Vyriausybė.  „Gerėjančios ekonominės prognozės teikia optimizmo, tačiau ir toliau išliekame budrūs reaguodami į pandemijos keliamus ekonominius iššūkius“, – pranešime teigia Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai toliau grasinant nukreipti baltarusiškus krovinius nuo Klaipėdos uosto į Rusiją, banko „Luminor“ ekonomistas sako, kad uostui reikėtų mažiau kliautis srautu iš Rytų į Vakarus. Pasak Žygimanto Maurico, A. Lukašenkos grasinimai uostui turėtų suteikti postūmį permąstyti savo ateitį.

Minskas pateikė Rusijos vyriausybei oficialų prašymą refinansuoti Baltarusijos valstybės 2021 metais Rusijai grąžintiną skolą, agentūrai „Interfax“ pranešė šių derybų procesą žinantis šaltinis. „Baltarusija pateikė Rusijos vyriausybei paraišką su prašymu refinansuoti 2021-aisiais grąžintiną skolą. Baltarusijos skolinių įsipareigojimų Rusijai ateinančiais metais suma siekia 600 mln. JAV dolerių“, – sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad tikisi susitarti su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus. A. Lukašenka pareiškė, kad taip Minskas reaguos į Baltijos šalių įvestas sankcijas jam ir dar kelioms dešimtims režimo pareigūnų dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.  „Mes nekovosime, kad mus ten įsileistų. Tiesiog bandysime ekonomiškai išspręsti šią problemą.

Lietuvos ekonomikai antrąjį šių metų ketvirtį smukus 0,4 proc. punkto labiau, nei skelbta anksčiau, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši statistikų korekcija tėra simbolinė ir šalies ūkis prieš koronaviruso krizę atsilaiko ypač gerai. Pasak jo, tai turėtų būti trumpiausia ekonominė krizė šalies istorijoje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,609 mlrd. eurų. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumenko 5,5 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Jau 20 dienų be perstojo protestuojantys ir streikuojantys baltarusiai – ties ekonominės bedugnės riba. Tačiau būtent vargana finansinė žmonių padėtis – viena iš priežasčių, paskatinusių tautą sukilti prieš valdžią ir šalį užgrobusį diktatorių. Dėl kolūkio principu valdomos šalies ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos, Baltarusija tapo viena skurdžiausių regiono šalių. Tačiau ar net išsilaisvinę baltarusiai pasuks vakarų demokratijos kelio, o ne atgal į Rusiją – nežinia.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jungtinėse Valstijose savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 22 dieną, milijonas žmonių pateikė pirminius prašymus dėl nedarbo išmokų, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos ūkiui pirmąjį pusmetį pademonstravus atsparumą koronaviruso epidemijai, pagrindo atsipalaiduoti nėra, nes augantis susirgimų skaičius gali padaryti žalos ekonomikai.  „Su džiugesiu galime kalbėti apie faktinę situaciją, tai, kas vyko pirmąjį pusmetį, kad tas ekonomikos šokas buvo atlaikytas deramai.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Lietuvai per koronaviruso krizę pradėjus beprecedentes ekonomikos skatinimo priemones, finansų ministras perspėja, kad negalima imtis veiksmų, kurie perkaitintų ekonomiką. Vilius Šapoka pabrėžė, kad skatindama ekonomiką Lietuva turi laikytis subalansuoto požiūrio ir skeptiškai vertino siūlymus dar didinti socialines išmokas. „Kalbant apie ateitį, tai tikrai neturime imtis perteklinių žingsnių, kad perkaitintume savo ekonomiką.

Vis dažniau ir garsiau kalbama apie antrąją COVID-19 bangą. Labiausiai baiminamasi, kad ši banga dar labiau paveiks Lietuvos ekonomiką. Tačiau ekonomistas tikina, tokios baimintis nereikėtų. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai būtų nepalyginamai menkesnis negu pirmosios. „Pavyzdžiui, Izraelyje antroji banga buvo didesnė negu pirmoj, tačiau ekonominis aktyvumas antrosios bangos metu sumažėjo tik nežymiai.

Koronaviruso krizė darė didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Visgi Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko – ūkio smukimas čia buvo vienas mažiausių Europos sąjungoje (ES). „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių ES valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais.

Jau porą savaičių Baltarusijoje netyla protestai už laisvę ir demokratiją. Ekonomistas pastebi, kad Baltarusija viena skurdžiausių šalių visame regione. Tad jeigu neramumai šalyje dar tęsis ir žmonių laisvės bus toliau ribojamos atotrūkis nuo kaimyninių šalių tik didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu minimali alga Baltarusijoje 4 kartus mažesnė negu Lietuvoje.

Karantino negandos pridarė ne tik nuostolių, bet ir turėjo bent ir šiek tiek naudos. Pavyzdžiui, valdininkai ar politikai negalėjo vykti į komandiruotes, taigi sutaupė šimtus tūkstančių valstybės eurų. Visgi, tai nekompensuos praradimų. Į valstybės biudžetą per pusmetį įbyrėjo gerokai mažiau pinigų, nei planuota metų pradžioje. Užtat išlaidų eilutės – įspūdingos.

Baltarusijoje jau penktą dieną vyksta protestai, nes žmonės nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, pagal kuriuos valstybės vadovu ir toliau liktų Aliaksandaras Lukašenka. Ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį ir į atlyginimų klausimą, anot jo A. Laukašenkos pažadais – niekas nebetiki.

Ekonomistų teigimu, pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje trumpuoju laikotarpiu neturės reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai, tačiau ilgesnėje perspektyvoje, jei Lietuvos ir Baltarusijos santykiai paaštrėtų iki ekonominio lygio, kyla rizikų kai kuriems nuo Baltarusijos rinkos priklausomiems Lietuvos sektoriams. „Gauname tiesioginių pinigų iš Baltarusijos, importuodami farmacijos, mašinų inžinerinius gaminius.

Aukso kainos pastaruoju metu sparčiai kyla ir jau dabar siekia neregėtas aukštumas – perkopė 2 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą. Visgi kyla ne tik aukso, bet ir akcijų kainos. Ekonomistai sako, kad tikėtinas ir tolimesnis kainų kilimas, o laikyti pinigus rankose darosi pavojinga. Žaliavų rinkoje aukso kaina muša naujus rekordus – uncija (31,1 g) aukso praėjusią savaitę kainavo 2,051 tūkst. JAV dolerių. Tai didžiausia aukso kaina istorijoje.

Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, krito 20,4 proc., parodė Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. BVP ketvirčio nuosmukis buvo didžiausias nuo 1955 metų, kuomet buvo pradėta skaičiuoti šį rodiklį. Be to, šalies ūkis balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės.

Politikams JAV nepavyko susitarti dėl tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių, tad prie šio klausimo jie turės grįžti rudeniop. Dėl šio ir kitų nepalankių veiksnių doleris pastaruoju metu silpnėja. Euro zonos šalių rodikliai parodė gilų nuosmukį, tačiau koordinuotas ES finansinis atsakas į pandemiją investuotojams teikia užtikrintumo ir lemia euro stiprėjimą. Tuo metu taurieji metalai toliau kursto investuotojų aistras – ilguoju laikotarpiu auksui prognozuojama 3,4 tūkst.

Baltarusijoje dėl masinių protestų atjunginėjamo interneto pasekmes pajuto ir šalyje veikiančios lietuviškos įmonės, tačiau didesnių gamybos procesų sutrikimų bendrovės nefiksuoja. Kaip rašo portalas 15min.lt, koncerno SBA vadovai susidūrė su problemomis bendraujant su Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančia įmonių grupei priklausančia baldų gamykla „Mebelain“. Tačiau anot SBA viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus, interneto trikdžiai gamybos procesams įtakos neturėjo.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies ekonomikos ir verslo žmonėmis laiko buvusį Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovą Robertą Dargį, „Swedbank“ banko vyriausiąjį ekonomistą Nerijų Mačiulį ir nekilnojamo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininką Arvydą Avulį. Kasmetiniame delfi.

Operatyvus verslo prisitaikymas prie pasikeitusių sąlygų, teisingi Lietuvos valdžios sprendimai suvaldant koronaviruso protrūkį ir skatinant ekonomiką, finansų sektoriaus atsparumas ar tiesiog sėkmė – tai dar ilgai bus aktuali tema ieškant veiksnių, kurie lėmė, kad Lietuvos ekonomika antrą ketvirtį smuko bene mažiausiai visoje Europoje.

Vyriausybei ketinant kurti nacionalinį plėtros banką, kaip viena galimybių svarstoma įsigyti ir jau veikiantį banką, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.  „Komisija (ministro įsakymu sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – BNS) turi tęsti darbą ir išnagrinėti įvairius variantus, įskaitant ir galbūt jau egzistuojančio banko pirkimą.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas skelbia Lietuvos ekonomikos stebuklą: palyginti su visa Europos Sąjunga, recesijos šiemet beveik nepatirsime, o vartotojų lūkesčiai – stebėtinai geri.  Bet ar tikrai šis stebuklas – tvarus? Ar gražūs lūkesčiai nėra saviapgaulė? Kalbamės apie tai su Žygimantu Mauricu. Sakote, kad Lietuvoje įvyko ekonomikos stebuklas, nuosmukis minimalus, gyventojų lūkesčiai puikūs, o tuo metu vakaruose viskas blogai ir prognozės labai liūdnos.

Vyriausybės patvirtintame 6,3 mlrd. eurų vertės ekonomikai po krizės gaivinti skirtame „Ateities ekonomikos DNR“ plane atsiranda nebūtinų valstybei bei neskatinančių ekonomikos projektų, sako Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja. Anot Živilės Simonaitytės, yra rizikų, jog į planą gali būti įtraukiami seniai įšaldyti Valstybės investicijų programos (VIP) projektai.

Naujausia statistika apie šalies ekonomikos būklę nustebino, teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pasak Vito Vasiliausko, mažesnį nei prognozuotą ūkio nuosmukį lėmė valstybės atsakas į koronaviruso krizę.  Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, smuko 3,7 proc. ir to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų, o palyginti su pirmuoju ketvirčiu, – 5,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Briuselyje suderėjęs rekordinę ES paramą Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda jau grūmoja Vyriausybei ir tikina, kad akylai stebėsiąs, kam bus dalinami europiniai milijardai. Prezidentas vyriausybės reikalauja remti tuos verslus, kurie skaitmenizuos Lietuvą ir išsaugos žalią aplinką. Prezidentas užsimojo apriboti paramą stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministras tokiu pasiūlymu nesižavi, o Ramūnas Karbauskis sako, kad sprendimai dar rengiami. Vilniuje pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla.

Kol valdžia ruošiasi apribojimams, finansų ekspertai džiaugiasi mūsų ekonomikos rezultatais. Dabar jie bene geriausi Europoje. Tiesa, dalis ekonomistų rudenį įžvelgia ir grėsmių. Kokios gi grėsmės gali kamuoti Lietuvos ekonomiką, paklausėme ekonomisto Žygimanto Maurico. Sveiki, pone Mauricai. Buvo paskelbta antro ketvirčio BVP (Bendrojo vidaus produkto – red. past.) statistika ir Lietuva atrodo bene geriausiai visoje Europoje.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta trylika naujų koronavirusinės infekcijos atvejų: septyni Kauno apskrityje, po du – Vilniaus ir Utenos apskrityse, po vieną – Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse. Keturi žmonės užsikrėtė dėl turėtų kontaktų su patvirtintais atvejais, du atvejai yra įvežtiniai, septynių žmonių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Daugiau kaukių.

Lietuva kol kas atlaikė koronaviruso pandemijos smūgį – šalies ekonomika koronaviruso įkarštyje susitraukė mažiau nei buvo prognozuota. Lietuvos ūkis antrąjį ketvirtį palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu smuko beveik 4 procentais, nors buvo prognozuotas juodžiausias scenarijus – dviženklis ekonomikos kritimas. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikina, kad skaičiai kol kas maloniai stebina, tačiau atsipalaiduoti nėra dėl ko.

Lietuvos ekonomikos smukimas – mažiausias iš paskelbtų ES Vilnius, liepos 31 d. (BNS). Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais. Metinis smukimas, palyginti su 2019-ųjų antruoju ketvirčiu, buvo 3,7 procento.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta 19 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų. Devyni nustatyti Panevėžio apskrityje, po tris – Kauno ir Vilniaus apskrityse, po du – Šiaulių ir Klaipėdos apskrityje. Dėl turėtų kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais užsikrėtė dvylika asmenų, penki atvejai yra įvežtiniai, dviejų žmonių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios.

Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko rekordinius 10,1 proc., parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, tačiau ekspertai teigia, kad atsigavimas jau prasidėjo. Federalinė statistikos agentūra „Destatis“ bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį pavadino „istoriniu“ ir teigė, kad jis yra daug didesniu nei per 2008–2009 metų finansinę krizę fiksuotas nuosmukis.

Antroje liepos pusėje rinkos vertino prieštaringus didžiausių pasaulio ekonomikų signalus. Ir JAV, ir Kinijoje fiksuoti teigiami makroekonominiai duomenys, tačiau nerimas dėl naujų susirgimų ir jų įtakos ekonomikos atsigavimui išlieka. Pagrindinės viltys dedamos į vakciną, kuri turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos. Tuo metu Europoje investuotojai galėjo pasidžiaugti istoriniu ES narių susitarimu dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo fondo.