ekonomika

Latvijos centrinis bankas pablogino šalies raidos 2020 metais prognozę, skelbtą kovo mėnesį. Ekonomikos nuosmukio šiais metais prognozė padidinta nuo 6,5 proc. iki 7,5 proc., o vidutinės metų infliacijos prognozė sumažinta nuo 0,5 proc. iki nulinės. Latvijos banko dabartiniais vertinimais, kitąmet ekonomika turėtų ūgtelti 6,7 proc., 2022-aisiais – 5 procento. Vidutinė metų infliacija gali didėti iki atitinkamai 0,2 proc. ir 1,3 procento. Prognozuojamas vidutinis nedarbas šiemet – 9,6 proc.

Koronaviruso sukeltos ūkio krizės pasekmės nebus tokios skaudžios, kaip manyta anksčiau. Lietuvos ekonomikas nesmuks taip smarkiai, o per metus – dvejus turėtų iki galo atsitiesti. Penktadienį tokiomis prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo nuomone, blogiausias scenarijus neišsipildys ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per šiuos metus nesusitrauks tiek, kiek prognozuota tik prasidėjus karantinui.

Seimas deda tašką prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrime ir pritaria jo išvadoms. Parlamentarai pritarė tam, kas siūloma išvadose, – kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką.

Finansų ministras Vilius Šapoka skuba džiaugtis, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai gegužę atrodo kiek geriau nei balandį. Tarp teigiamų tendencijų jis išskiria pokyčius darbo rinkoje, pozityviai pasikeitusius verslo ir vartotojų lūkesčius bei gerėjantį gyventojų nusiteikimą dėl savo finansinės ateities. Nepaisant to, pildyti valstybės biudžetą vis dar sekasi sunkiai. V. Šapoka Vyriausybėje antradienį pristatė atnaujintą Lietuvos ekonominę apžvalgą.

Kitaip nei per ankstesnę krizę, mūsų šalies ekonomika atsigaus bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, įsitikinęs „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo, kad „iš vijoklių virsime ąžuolu“ ir savo prognozę grindžia keliais argumentais. „Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis, priešingai nei 2009 m., yra vienas aukščiausių visoje ES.

Ekonomikos metinis augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas vienintelėje iš Baltijos valstybių, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Per pirmus tris šių metų metų mėnesius Lietuva sukūrė 2,4 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP). Latvijos ekonomikos metinis nuosmukis sausį-kovą siekė 1,5 proc., Estijos – 0,7 procento.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019-ųjų tuo pat laiku, padidėjo 2,4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,1 mlrd. eurų. Tuo metu pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2019-ųjų ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis buvo neigiamas – minus 0,3 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas. Anksčiau buvo skelbta, kad pirmąjį ketvirtį metinis ekonomikos augimas siekė 2,5 proc., o per ketvirtį –  0,2 proc. nuosmukis.

Kaip koronaviruso pandemija atsilieps žmonių piniginėms? Ar žmonės bus linkę daugiau taupyti ir mažiau išlaidauti? Įpusėjus karantinui, atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo koronaviruso sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis. O daugiau nei pusė apklausos dalyvių mano, kad krizė tik gilės ir finansinė situacija blogės. Koronavirusas sukėlė didžiulę sumaištį gyventojų piniginėse.

Karantinui vis labiau švelnėjant, ekonomistai jau stebi pirmuosius kilimo iš ekonominės duobės ženklus. Du mėnesius susilaikę nuo nebūtinų pirkinių, gyventojai vis plačiau atveria pinigines ir drąsiau išlaidauja. Tad juodžiausio koronaviruso mėnesio titulo Lietuvoje gali nusipelnyti jau praėjęs balandis. Visgi visos šalies ekonomikos atsigavimo dar teks palaukti, mat dar nežinia, kada sulauks buvusių užsakymų užsienyje eksportui dirbanti pramonė. Kristina prekiauja vaikų drabužiais ir batais.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad kovojant su ekonominėmis koronaviruso epidemijos pasekmėmis būtina atsižvelgti ne tik į socialinės atskirties mažinimą, bet ir atkreipti dėmesį į vartojimo skatinimą, ypač turint omenyje suprastėjusius vartotojų lūkesčius.  „Pagal vartotojų lūkesčius tai, ką mes matome dabar, tai yra jau pusė kelio nueita iki 2010 metų žemiausio vartojimo pasitikėjimo taško, o yra nustatyta, kad tarp vartojimo ir vartojimo lūkesčių yra gana tampri koreliacija.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad koronaviruso krizės sukrėstas šalies ūkis šiuo metu yra patekęs į smukimo stadiją, o išėjimas iš jos priklausys nuo sutelktinių valdžios veiksmų ir kompleksinių priemonių, orientuotų ne vien į trumpalaikę, bet ir ilgesnę perspektyvą.  „Manau, kad kaip tik dabar mes ir esame smukimo stadijoje.

Europos Sąjungai (ES) raginant Lietuvą daugiau dėmesio skirti skaitmenizavimui ir žaliosioms iniciatyvoms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies ekonomika nesikeičia taip greitai, kaip norėtųsi. „Daugiau nei du dešimtmečius visos politinės partijos deklaravo, kad yra svarbu tyrimus ir inovacijas nustatyti kaip pagrindinį šalies prioritetą“, – Prezidentūros surengtoje konferencijoje apie mokslo ir inovacijų politikos stiprinimą ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog karantiną galima pabaigti nors ir šiandien, tačiau grąžinus gyvenimą į įprastas vėžes, greičiausiai, lauktų naujas koronaviruso protrūkis. „Taip, mes tą galime padaryti, šiandien pat nutraukti karantiną, tai reiškia, kad grįžtame į kovo 14-15 dienos padėtį, tai reiškia, kad mes nesilaikome socialinio atstumo, nesisaugome, nedėvime kaukių“, – Žinių radijuje ketvirtadienį sakė premjeras.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtrai iki 2025 metų. Taip tikimasi paspartinti ekonomikos augimą, valstybės konkurencingumą, naujų darbo vietų kūrimą, inovacijų ir informacinės visuomenės plėtrą. „Projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos elektroninių ryšių sektoriui nustatytus tikslus iki 2025 metų.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto, atlikusio prieš dešimtmetį vykusios ekonomikos krizės aplinkybių tyrimą, išvadas. Toliau Seimas jas svarstys birželio 2 dieną.   Išvadas Seimui pristatė europarlamentaras tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas.

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Antradienio rytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame dėmesį skyrė nuveiktiems darbams. Anot jo, apie nuveiktus darbus kalbėti trukdė nukreipta prieš juos propaganda, o opozicija nesitikėjo, kad darbai pradės kalbėti patys už save.

Karantino akivaizdoje Prezidentūroje verslininkai raštiškai pasižadėjo Lietuvos gyventojams nemažinti darbuotojų atlyginimų. Tiesa, su viena sąlyga. Verslininkai žada laikytis šio pažado tik tada, jei Seimas pritars Gitano Nausėdos mokesčių mažinimo planui. Tiesa, kai kurios profsąjungos tokį memorandumą vadina beprasmiu dokumentu, o valdantieji jau dabar yra įsitikinę, kad dalis Prezidento pasiūlymų bus atmesti.

Vokietijos ekonomikos ministerija pirmadienį pristatė planus padidinti paramą smarkiai nukentėjusioms smulkioms bendrovėms, siūlydama 50 tūkst. eurų išmokas per mėnesį, kad padėtų joms išgyventi koronaviruso protrūkio sukeltą krizę. Pasiūlymas, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, šiuo metu svarstomas Finansų ministerijoje, o jo tikslas yra padėti įmonėms padengti fiksuotas išlaidas giliausio nuosmukio per kelis dešimtmečius metu.

Nors karantinas toliau laisvėja, nestinga klausiančių, ar esant tokiam mažam sergamumui Covid-19 infekcija šalyje išvis nereikėtų jo atšaukti ir panaikinti dar galiojančius apribojimus. Ekspertų teigimu, kova su infekcija ir per ilgai užtęstas karantinas gali kainuoti daug didesnę psichologinę, ekonominę ir sveikatos kainą. Psichologas, psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaro Chomentauskas situaciją pirmiausia siūlė vertinti pasitelkiant skaičius, o ne vien emocijas.

Vyksta nemažai diskusijų, kaip spręsti koronaviruso sukeltą ekonominę krizę. Neseniai buvo pasiūlyta mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Visgi dėl tokių pasiūlymų kyla nesutarimų, o kai kurie svarsto, ar vietoj to, nebūtų geriau biudžeto lėšų dalį panaudoti vartojimo čekiams.

Apie karantino pabaigą prakalbusi vyriausybė jau skelbia ir naują ekonomikos skatinimo planą. Per 6 milijardus eurų vyriausybė žada išdalinti įmonėms, kad paskatintų modernią gamybą Lietuvoje. Per pandemiją sutrikus prekių tiekimui iš Kinijos, valdininkai tikisi gamybos bumo Lietuvoje. Finansų ministras Vilius Šapoka jau žada, kad kiekvienas investuotas euras atneš 2 eurų grąžą. Tačiau ekspertai ragina labai atidžiai stebėti, kas gi iš tiesų pasidalins biudžeto ir ES paramos 6 milijardus eurų.

Koronaviruso krizei paskatinus dalį šalių svarstyti apie gamybos iš Kinijos perkėlimą, ekspertai mato šansą Lietuvai pritraukti investicijų ir tapti „mažuoju Europos fabriku“, tačiau ragina valdžią imtis greitų ir drąsių žingsnių, rašo „Verslo žinios“.  Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad Lietuva turi galimybių pritraukti tiekimo grandinių iš Kinijos, tačiau veiksmų būtina imtis greitai.

Europos Komisija trečiadienį skelbs Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms skirtas ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijas. Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į koronaviruso pandemijos sukeltą krizę. Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 7,9 proc., tačiau jau kitąmet stipriai atsigaus, ir bendrasis vidaus produktas 2021 metais padidės 7,4 proc.

Vyriausybei paskelbus apie planą per artimiausius pusantrų metų į ekonomiką, švietimą, mokslo tyrimus bei kitas sritis investuoti 6,3 mlrd. eurų, verslo atstovai ir ekonomistai sako, kad turėti planą yra gerai, tačiau jie kritikuoja Vyriausybę dėl prastos komunikacijos, siekio priskirti nuopelnus sau bei plano nederinimo su verslu. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės antradienį paskelbtas planas yra panašus į viešųjų ryšių akciją, nes iš 6,3 mlrd.

Karantinas, keldamas ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie darbo paieškas Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, o ir situacija šiuo metu yra visiškai kitokia, nei 2008 metais.

Pasaulį sukausčiusi koronaviruso krizė yra gera galimybė Lietuvai ir visam Rytų Europos regionui pritraukti naujų investicijų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Anot Manto Katino, COVID-19 krizės poveikis tiekimo grandinėms yra labai didelis ir įmonės ieško būdų, kaip jas perdėlioti.

Valstybei pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, premjeras Saulius Skvernelis skelbia, kad netrukus iš viso bus išmokėta beveik 37 mln. eurų. Antradienį socialiniame tinkle premjeras Saulius Skvernelis rašė: „Kai kur tempas tikrai neblogas. Praėjusią savaitę startavome su nauja pagalbos priemone mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 9 darbuotojų. Joms skiriamos vienkartinės subsidijos, kurių dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių.

Lietuvą ir pasaulį sukrėtusi koronaviruso pandemija sudavė smūgį ir pasaulio ekonomikai. Todėl Lietuva nusprendė imtis ne tik trumpalaikių ekonomikos skatinimo priemonių, bet kurti ilgalaikį investicijų planą. Per pusantrų metų Lietuva ketina investuoti 6,3 mlrd. eurų į įvairias sritis, tikėdamasi sulaukti dvigubos grąžos, praneša finansų ministras Vilius Šapoka.

Lietuva turi pasinaudoti koronaviruso sukeltos krizės situacija ir ieškoti būdų, kaip iš jos išeiti ekonomiškai sustiprėjus, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, dabartinėje situacijoje galimybė atsiranda, nes nemažai įmonių svarsto galimybę perkelti savo gamybą į Europą. „Tikrai reikia pasinaudoti šia situacija. Nemažai įmonių svarsto perkelti savo gamybą iš tolimų kraštų į Europą.

Dalies didžiausių Europos bendrovių vadovai mano, kad atsigavimas nuo koronaviruso pandemijos padarytos žalos bus skausminga ir ilgas, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Europos ekonomika šiuo metu išgyvena skaudžiausią ir staigiausią šiuolaikinėje istorijoje susitraukimą: prarasta milijonai darbo vietų, daugybė įmonių užsidarė.

Vyriausybė neseniai nutarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 345 mln. eurų skirti vykdyti įvairiems projektams. Panašu, kad Lietuva greit turėtų tapti didele statybų aikštele, nes didelė lėšų dalis skiriama būtent įvairiems kultūros ir mokslo įstaigų remontams ar jų renovacijoms. Kas dirbs statybose, jeigu daugelis trečiųjų šalių piliečių išvyko? Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų.

Dalis įmonių po patirto koronaviruso šoko jau tiek atsigauna, kad net priiminėja naujus darbuotojus. Apie tai, kad giliausia koronaviruso krizės duobė – jau praeityje, kalba ir dalis ekonomistų. Esą žmonės vis drąsiau išlaidauja, neketina atsisakyti brangių pirkinių ir į ateitį žiūri optimistiškai. Tačiau, žinoma, visai kitokia ta ateitis rodosi netekusiems darbo arba tiems, kurių verslas sustojo neapibrėžtam laikotarpiui. Vienas iš bankų jau pablogino ir šių metų Lietuvos ūkio prognozę.

Valstybei šią savaitę pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, joms jau išmokėta apie 9 mln. eurų, pranešė laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, pirmieji pinigai šioms įmonėms išmokėti ketvirtadienį, mokėjimai tęsiami penktadienį. „Vakar buvo atliktos pirmosios išmokos, šiai dienai eina antrasis išmokų srautas. Iš esmės turėsime dabar išmokėtą maždaug 9 mln. eurų sumą mikro įmonėms, maždaug 6 tūkst.

 Ilgai laukto Europos ekonomikos atgaivinimo plano pristatymas atidėtas iki šio mėnesio pabaigos, ES pareigūnams niekaip nepavykstant suderinti tarpusavyje prieštaraujančių Bendrijos narių vizijų. Ketvirtadienį šaltiniai ES institucijose pranešė naujienų agentūrai AFP, kad planas bus pateiktas ne anksčiau kaip gegužės 27 ar 28 dieną – tai yra, kelioms savaitėms vėliau nei Briuselio nustatytas terminas gegužės 6-ąją.

Banko „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 6,5 proc. – 1,5 procentinio punkto daugiau nei prognozuota anksčiau. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, prognozės sumažintos įvertinus situaciją eksporto rinkose. „Įvertinę sudėtingą situaciją eksporto rinkose bei galimą lėtesnį atsigavimą, šių metų Lietuvos BVP pokyčio prognozę mažiname nuo minus 5 proc.

Nedarbas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė  7,1 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei tuo pačiu pernai ir 0,7 punkto daugiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas.  Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose nedarbas siekė atitinkamai 12 ir 8 procentus. Statistikos departamento teigimu, bedarbių per metus padaugėjo 11,2 tūkst. iki 106,3 tūkst., o užimtųjų - 12,4 tūkst. iki 1,386 mln., per ketvirtį – atitinkamai 12,6 tūkst.

Statistikos departamentas šįryt paskelbė, kad pirmą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,1 procento, arba 0,6 proc. punktu didesnis negu prieš metus: bedarbių per metus padidėjo 11 tūkstančių – iki 106 tūkstančių, o užimtų asmenų skaičius padidėjo net 12 tūkstančių – iki 1,386 milijono.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos ekonomika atsigaus greičiau nei kitų Europos Sąjungos šalių. Tai esą lems ir mažesnė mūsų valstybės skola ir tai, kad verslas Lietuvoje – verslesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Ar tikrai mūsų perspektyvos yra šviesesnės, klausėme bendrovės „Hanner” vadovo Arvydo Avulio. Sveiki, pone Avuli, Lietuvoje įsiplieskė ginčai, ar pakankamai kompensuojami verslo praradimai per krizę.

Seimui ketvirtadienį nusprendus pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms rugpjūtį skirti vienkartines 200 eurų išmokas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad išmoka nėra tiesiogiai susijusi su koronaviruso pasekmių švelninimu ir nesprendžia esminių problemų.  Anot jo, valstybė turėtų labiau koncentruotis į augantį bedarbių skaičių.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso  COVID-19 pandemijos šiemet, daugiausia dėl neigiamo poveikio vidaus paklausai, susitrauks 7,9 proc, tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 7,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika didžiausią žalą patirs antrąjį ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį laukiamas spartus atsigavimas. Vidaus paklausą šiemet neigiamai veiks sumažėjusios namų ūkių pajamos ir ribotos skolinimosi galimybės.

Vilniaus miesto savivaldybė vėl spręs, ar uždrausti automobilių įvažiavimą į senamiestį ir kitas centrines miesto dalis. Įgyvendinti tranzitinio eismo draudimą planuota pradėti kitąmet, tačiau dėl koronaviruso ir karantino draudimai gali būti įvesti jau šiemet. Dar 2018 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Darnaus judumo planą, kuriame numatė ilgainiui iki 0 sumažinti transporto priemonių tranzitą senamiesčio branduolio teritorijoje.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Europos ekonomikos dėl koronaviruso pandemijos laukia precedento neturintis nuosmukis, po Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB prognozėmis, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 5–12 procentų. „Euro zonos ekonomika susidūrė su nuosmukiu, kurio mastas ir sparta neturi precedento.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys, tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo. Vis dėlto Nerijus Mačiulis mano, kad ši krizė tikėtina bus trumpalaikė.   Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies BVP sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 2,5 proc.

JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) trečiadienį pareiškė, jog koronaviruso pandemija jau sukėlė „didžiulių“ sunkumų visuomenės sveikatai ir ekonomikai, perspėdama, kad JAV ūkiui ir toliau bus daroma žala.

Vokietijos ekonomika dėl koronaviruso krizės šiemet patirs didžiausią nuosmukį savo istorijoje, trečiadienį įspėjo šalies vyriausybė. Kritus eksporto paklausai ir dėl karantino priemonių smukus vidaus vartojimui, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų sumažėti rekordiniais 6,3 proc., Berlyne pareiškė ekonomikos ministras Peteris Altmaieris. „Patirsime didžiausią recesiją“ 1949 metais įkurtos „federalinės respublikos istorijoje“, pažymėjo ministras.

Dauguma šiuo metu Lietuvoje taikomų pagalbos verslui priemonių yra teikiamos skolos finansinių priemonių forma, pavyzdžiui, likvidumo paskolos ir garantijos finansų tarpininkų paskolų portfeliams. Tiek buvusių krizių, tiek šių dienų praktika rodo, kad tokia pagalbos forma neveikia taip greitai ir nepasiekia tokių apimčių, kaip tikimasi.

Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas balandį krito iki 67 punktų, pasiekęs žemiausią lygį nuo 2009 metų kovo, parodė Europos Komisijos paskelbti duomenys. Patikslintais duomenimis, mėnesiu anksčiau šis rodiklis sudarė 94,2 punkto, o ne 94,5 punkto, kaip buvo skelbta pirmiau. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, analitikai prognozavo, jog balandį šis rodiklis nusileis iki vidutiniškai 74,7 punkto.