ekonomika

Vyriausybei koronaviruso krizės metu didinant skolinimosi apimtis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabar yra vienas nepalankiausių momentų skolintis. Anot jo, dar prieš porą mėnesių Lietuva rinkose galėjo pasiskolinti už neigiamas palūkanas. „Dabartinis planas pasiskolinti 10 metų laikotarpiui už 1 proc. yra gera kaina, lyginant su tuo, už kiek Lietuva skolinosi per praėjusią krizę.

Šimtams tūkstančių tautiečių laikinai ar ilgam netekus darbo ir pajamų dalis politikų ir eilinių žmonių vėl kelia klausimą – ar nereikėtų krizės akivaizdoje algų susimažinti ir politikams? Kai kuriose užsienio valstybėse vyriausybių vadovai ar parlamentų nariai, solidarizuodamiesi su piliečiais, jau nusirėžė atlyginimus keliolika ar net keliasdešimt procentų. Visgi į tokį populizmu kvepiantį sprendimą, ypač prieš rinkimus, skeptiškai žiūri ne tik didesnė dalis politikų, bet ir ekspertų.

Nors bankai ir kitos finansų įstaigos gali atidėti paskolų mokėjimą, daliai gyventojų susikaupusios skolos per krizę gali tapti sunkiai pakeliama našta. Vienas iš būdų įveikti to pasekmes – asmeninis bankrotas, kuriuo siekiama atkurti žmogaus mokumą. Ekspertai teigia, kad finansinės problemos, su kuriomis gyventojai susiduria dabar, gali būti išspręstos, tačiau tai užtrunka.

Viešai pradedami skelbti aktualiausi duomenys apie ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymą, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tikimasi, kad šis įrankis taps ypač reikšmingu šio plano stebėsenoje ir efektyviai įgyvendinant jame numatytas priemones.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pritarė Bendrijos ekonomikos gaivinimo po koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos gairėms, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Bendrasis atsikūrimo planas „nustato keturias prioritetines veiksmų sritis: visiškai veikiančią ES bendrąją rinką, beprecedentes investavimo pastangas, veikimą pasauliniu mastu ir funkcionuojančią valdymo sistemą“, sakoma vienoje iš virtinės Ch.

Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus COVID-19 sukeltos krizės dydžiui, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama – pasiekiama nedelsiant, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Šią poziciją jis išsakė ketvirtadienį, dalyvaudamas šiam klausimui skirtoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) konferencijoje, pranešė Prezidentūra.

Per koronaviruso krizę gali daugėti kartelinių susitarimų bei ribojančių konkurenciją įmonių susijungimų, perspėja Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, raginantis valstybę atsakingai taikyti ekonomikos gelbėjimo priemones.  „Kartelinių susitarimų krizės laikotarpiu galime tikėtis dar daugiau.

Lietuvai kovojant su koronaviruso sukelta krize, svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją, todėl ypač svarbus vaidmuo tenka Konkurencijos tarybai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmadienį jis su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku nuotoliniu būdu aptarė tarybos veiklos planus ir COVID-19 poveikį rinkai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, jog rekomenduoja palaipsniui atverti šalies ekonomiką, uždarytą siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.  „Remdamasi naujausiais duomenimis, mūsų ekspertų grupė sutaria, kad galime pradėti kitą frontą mūsų kare, – sakė prezidentas per spaudos konferenciją. – Atveriame mūsų šalį.“ Visgi šios rekomendacijos yra gerokai santūresnės už ankstesnes D. Trumpo kalbas apie staigų socialinio atstumo priemonių atšaukimą.

Finansų ministras teigia, kad Lietuvos ekonomikos šiemet laukia nuosmukis ir biudžeto deficita. Pasak Viliaus Šapokos, vis dėlto tiksliai prognozuoti šalies ekonomikos raidą dabar sunku, daug kas priklausys nuo pandemijos suvaldymo spartos.   „Manau, kad negalime turėti iliuzijų, kad turėsime ekonomikos augimą. Klausimas yra nuosmukis ir kokio lygio jis bus, tai priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti pandemiją.

Naujienų agentūros AFP atlikta ekonomistų apklausa rodo, kad koronaviruso krizės sukrėsta Kinijos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį pirmą kartą traukėsi pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius. Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika per pirmuosius tris šių metų mėnesius sustojo, nes gamyklos užsidarė, o vartotojai buvo priversti likti namuose. Analitikai iš 14 institucijų skaičiuoja, kad Kinijos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,2 proc.

Lietuvos ekonomika dėl pasaulį ištikusios koronaviruso krizės šiemet sumažės 8,1 proc., tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 8,2 proc., prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 7,5 proc. ir 8,6 proc., o 2021 metais – padidėti 7,9 proc. ir 8,3 proc.

Ekonomikos skatinimo planas turi būti įgyvendinamas sparčiau, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Jis taip pat pabrėžia, kad ateityje, esant poreikiui, pagalbos priemonės turės būti peržiūrimos ir modifikuojamos.  „Paramos paketas buvo patvirtintas labai operatyviai, kovo 16 dieną. Mes matome, kad ne visos programos įsijungė pilna apimtimi ir svarbiausia, numatytos lėšos dar nepasiekė visų darbuotojų ir įmonių.

Jeigu Didžiojoje Britanijoje karantinas truks tris mėnesius, jos ekonomika gali susitraukti 13 proc. šiais metais, rodo scenarijus, kurį antradienį paskelbė Jungtinės Karalystės Biudžeto atsakomybės tarnyba (OBR). „Metinio BVP kritimas 13 proc. 2020 metais būtų didesnis nei bet kuris kitas BVP kritimas, užfiksuotas pasaulinio karo pabaigoje ar finansinės krizės metu“, – teigė fiskalinės priežiūros institucija. Pagal šį modelį realusis BVP antrąjį ketvirtį gali smukti 35 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovavusi šaliai sunkiu 2008 – 2010 krizės laikotarpiu, sako, kad naujoji krizė tikrai nebus lengvesnė, tiesa, bus kiek kitokia. Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad iš krizės, kuri užgriuvo staigiai ir netikėtai, galime išbristi tik kartu ir nebadydami pirštais vieni į kitus. Tai, ir buvusių krizių pamokos, pasak D. Grybauskaitės, gali būti mūsų bilietas greitesniam atsigavimui.

Degalų kainos per karantiną šiek tiek nukrito. Tačiau matydami, kad daug labiau atpigo nafta pasauliniu mastu, ekonomistai ir vairuotojai reikalauja dar mažesnių kainų. Visgi degalų pardavėjai labiau nuleisti kainas nesutinka ir rėžia, kad jų pardavimai sumažėjo perpus, tad didesni antkainiai yra išsigelbėjimas.

Po ankstesnių krizių daug tautiečių, netekę darbo ir pajamų emigravo užsienį: Jungtinę Karalystę (JK), Airiją, kitas Europos Sąjungos (ES) šalis ir JAV. Tačiau dabar visame pasaulyje matomas ekonomikos nuosmukis ir didėjantis bedarbių skaičius. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl sumažėjusio vartojimo, Lietuvos verslas gali patirti didelių sunkumų, o nedarbas Lietuvoje greitai nesumažės, nes emigruoti bus sunkiau.

Penki pagrindiniai Vokietijos ekonomikos institutai prognozuoja, kad 2020 metais šalies ekonomika susitrauks 4,2 procento. Antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) gali smukti 9,8 procento. Visgi kitais metais tikimasi ekonomikos atsigavimo ir 5,8 proc. augimo.

Jei tūkstančiai žmonių ir verslų dėl karantino prarado pajamas ir atsidūrė nežinioje, yra verslų kuriems karantinas – aukso amžius. Internetinė prekyba ir siuntų pristatymo sektorius dabar klęsti. Dalis įmonių ne tik samdo dešimtis ir net šimtus naujų darbuotojų, bet ir skaičiuoja kelis kartus išaugusius pardavimus bei pelnus.

Koronaviruso krizė skandina dalį verslų. Jau dabar įmonės, ypač smulkiosios, nuostolius skaičiuoja tūkstančiais ir kalba apie užsidarymą, jei karantinas užsitęs. Finansų ministras sako, kad valstybės paramos jau prašo per 40 tūkstančių įmonių. Finansinį gelbėjimo ratą valdžia meta ir su verslo liudijimais bei individualios veiklos pažymėjimais dirbantiems žmonėms, kurie neteko pajamų.

Seimas ketina lengvinti sąlygas verslo plėtrai laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ).   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti skirtingoms frakcijoms priklausančių narių inicijuotas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas. Už svarstymą balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 41.   Pataisų iniciatoriai aiškino, kad LEZ buvo steigtos toliau nuo gyvenamųjų vietų, kad jose kurtųsi ir taršesnė pramonė.

Koronaviruso įtaka pasaulio ekonomikai akivaizdi – užsidaro įmonės, krenta akcijų ir naftos kainos. Ekonomistų prognozės dėl ūkio traukimosi keičiasi labai greit, o Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Vos prasidėjus karantinui blogiausias prognozuojamas Lietuvos ekonomikos smukimo scenarijus buvo 3 proc., tačiau naujausiais duomenimis ekonomika gali susitraukti ir 7 kartus daugiau nei prognozuota. Iki paskelbto karantino, Lietuvai šiemet buvo prognozuojamas stabilus ekonomikos augimas.

Visuotinis karantinas gali būti tik laikina viruso epidemijos suvaldymo stadija, nes jis gelbsti žmonių gyvybes, bet žudo ekonomiką, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis ragino jau dabar pasiruošti alternatyvias socialinio atsiribojimo priemones, nes Lietuvos ekonomika gali ir neatlaikyti dar vieno visuotinio karantino pratęsimo po Velykų.

Toliau plintant naujajam koronavirusui, pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 1,5 proc., prognozuoja Tarptautinių finansų institutas (IIF). „Per kelias pastarąsias savaites pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažinome nuo 2,6 iki 0,4 proc., tačiau COVID-19 pandemija, OPEC kainų karas ir didėjantys kreditavimo sunkumai išsivysčiusiose ir besivystančiose rinkose ir toliau iš esmės keičia padėtį“, – rašoma IIF parengtoje ataskaitoje.

Koronavirusui siaučiant visame pasaulyje, daugiau dėmesio turėtume skirti viruso sukeltai ekonominei krizei ir galvoti apie ateitį, įspėja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Ką ir kaip valstybė turėtų planuoti, kad neatsidurtume visiškoje ekonomikos duobėje, su ekonomistu R. Kuodžiu aptarta „Dienos komentare“. Sveiki, pone Kuodi, teigiate, kad koronaviruso sukeltos ekonominės krizės akivaizdoje mes per mažai imamės žingsnių, galvodami apie ateitį.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai, Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Ekonomistai svarstė, kad šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos BVP sumažės daugmaž 3 proc. Lietuvos bankas taip pat regi niūresnį vaizdą nei anksčiau. Ketvirtadienį šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apžvelgė COVID-19 poveikį šalies ūkiui ir finansų sistemai bei galimas priemonės poveikiui sušvelninti.

Įgyvendinant Vyriausybės priimtą ekonomikos skatinimo ir koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, supaprastintas Europos Sąjungos fondų administravimas ir spartinamas investicijų pagal 2014-2020 metų ES investicijų veiksmų programą tempas. Finansų ministras Vilius Šapoka patvirtino laikinąją tvarką, skirtą ES investicijų projektų administravimo supaprastinimams. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija, pranešė Finansų ministerija.

Pasaulio ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos gresia „didžiulė“ ekonominė žala, kuri gali būti net didesnė už patirtąją per 2009 metų krizę ir kuri pareikalaus precedento neturinčio atsako, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva. Ji paragino išsivysčiusias šalis suteikti didesnę paramą mažų pajamų šalims, kurios susiduria su milžinišku kapitalo nutekėjimu, ir pažymėjo, jog TVF yra „pasirengęs panaudoti visą mūsų 1 trln.

Gyventojams privalu viešumoje dėvėti apsaugines kaukes arba kitomis priemonėmis dengti savo veidą, taip pat rekomenduodama dėvėti apsaugines pirštines, antradienį Vyriausybėje pranešė Visuomenės informavimo grupės dėl koronaviruso vadovas Giedrius Surplys. Iki šiol sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad apsauginių kaukių dėvėjimas viešumoje yra tik rekomendacija. „Kaukės yra privalomos.

Koronaviruso COVID-19 pandemija Prancūzijoje išprovokuos didelių finansinių ir ekonominių problemų, sekmadienį pareiškė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas. „Tai – karas [prieš koronavirusą] ir jis dar kurį laiką tęsis“, – pažymėjo valstybės vadovas, kurį cituoja laikraštis „Le Figaro“ ir kiti Paryžiaus leidiniai. Jis paragino saugoti gyventojus, kuriems koronavirusas kelia didžiausią grėsmę, taip pat paremti prancūziškąją sveikatos apsaugos sistemą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalies ekonomika gali atlaikyti koronaviruso pandemiją ir žemas naftos kainas, nors ši dviguba krizė kelia didžiulį iššūkį jo pažadams sumažinti skurdą ir paskatinti ekonominį augimą. Rusija nuo 2016 metų glaudžiai bendradarbiavo su Saudo Arabijos vadovaujama Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC), siekdama apriboti naftos gavybą ir išlaikyti didesnes žaliavų kainas.

Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.

Populiaraus baro Vilniuje „Uncle Sam“ darbuotojai sulaukė nemalonaus susitikimo su baro savininku Edvinu Juškausku ir baro vadove įvardyta Živile Normantaite, kurio metu, pasak vieno darbuotojo, jis buvo verčiamas pasirašyti atleidimo prašymą. Atsisakius tai daryti buvo teigiama, kad darbuotojai negaus pinigų, o direktorius grasino – reikalui esant, gali paskelbti bankrotą ir iškepti naują įmonę, o tokiu atveju pinigų darbuotojams nepavyks gauti iš viso.

Ekonomistai palankiai vertina bendro skolinimosi euro zonoje idėją, siekiant finansuoti ekonomikos gelbėjimo planus, verslui ir gyventojams kenčiant nuo koronaviruso pandemijos. Anot jų, pinigų reikės visų ES šalių vyriausybėms, todėl bendras skolinimasis leistų išvengti tarpusavio konkurencijos vienu metu bandant skolintis rinkose.

Koronavirusas paveikė visus. Dar prieš prasidedant karantinui buvo galima stebėti, kaip viruso stabdymo priemonės paveikė ir verslo sritis – labiausiai turizmą, pervežimą, viešbučių verslą. Jau praėjusią savaitę buvo pastebima, kad šių sričių apyvartos sumažėjo. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus praėjusią savaitę teigė, kad apyvartos yra sumažėjusios. Labiausiai tai pastebima turizmo sektoriuje, čia užsakymai buvo sumažėję 20-30 proc.

Iki 25 mln. žmonių visame pasaulyje gali prarasti darbą dėl besivystančios koronaviruso pandemijos, taip pat dramatiškai sumažinsiančios dirbančiųjų pajamas, trečiadienį prognozavo Jungtinės Tautos.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo ypatingos skubos tvarka priimtų įstatymų paketą, kuriuo siekiama paskatinti šalies ekonomiką koronaviruso ligos protrūkio Lietuvoje laikotarpiu. „Darbo vietų ir gyventojų pajamų apsaugojimas šiuo metu yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių“, – pranešime spaudai sakė šalies vadovas.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai – Lietuva nėra išimtis. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį teigė, kad Lietuvos ekonomika, pagal pesimistiškiausią scenarijų, smuks 2,8 proc. Ekonomistai tokioms prognozėms pritaria, tačiau viliasi, kad šiemet smukusi ekonomika atsigaus kitais metais.

Išmokos dėl karantino dirbti negalintiems ir vaikus, senyvo amžiaus ar neįgaliuosius prižiūrintiems asmenims, siūlymas atidėti būsto ar kitokių paskolų įmokų mokėjimą bei komunalinių mokesčių apmokėjimą – tokios ir dar daugiau pagalbos iš valstybės gali tikėtis laikinai dirbti negalintys asmenys, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos ekonomika dėl pasaulinės pandemijos neabejotinai patirs nuostolių.

Lietuvos laukiantys ekonominiai iššūkiai dėl karantino panašūs į 2008–2009 metų finansinę krizę nebent tuo, kad mes gyvename nežinioje ir nežinome, kiek ilgai visa tai tęsis, mano Seimo narė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, Vyriausybė turėtų lanksčiai reaguoti į laukiančius ekonominius iššūkius ir ruošti atitinkamas priemones, kad laikinai dirbti negalintys gyventojai vėliau galėtų grįžti į normalų gyvenimą.

Sušvelninti dėl koronaviruso kylančius ekonominius smūgius padės lankstesnis Europos Sąjungos (ES) institucijų požiūris ir šalies sukaupti rezervai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos banko (LB) ekonomistų vertinimu, dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 procento. Pasak LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, tai yra optimistinis scenarijus. „Galvojame, kad ekonomikos susitraukimas galėtų būti 1,2 proc., tai reiškia, kad buvęs bazinis scenarijus keičiasi beveik 4 procentais. Vėlgi, sakyčiau, kad tai yra optimistinis scenarijus“, – pirmadienį Vyriausybėje sakė V. Vasiliauskas.

Pirmadienį ministrų kabinetas pasitarimo metu pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes. Krizei valdyti numatoma išleisti 5 mlrd. eurų. Tarp siūlomų priemonių – ir papildomos išmokos dėl prastovų ar netekus darbo. Finansų ministras Vilius Šapoka žadėjo, kad planas bus ryžtingas. Priemonių paketas sudaro 5 mlrd. eurų arba 10 proc. šalies bendrojo vidaus produktą.

Griūtis akcijų rinkose, krentančios naftos kainos ir stojantis ekonomikos augimas – naujojo koronaviruso pandemijos sukelta ekonominė ir finansų krizė skaičiais: 30 proc. griūtis akcijų rinkose Skubioms priemonėms, kurių imasi centriniai bankai, vis neišsklaidant nuolat didėjančių nuogąstavimų dėl recesijos, kurią gali išprovokuoti koronavirusas, JAV akcijų indeksas „Dow Jones Industrial Average“ ketvirtadienį krito 10 proc. ir jo dienos nuosmukis buvo didžiausias nuo 1987 metų.

Tarp Rusijos ir Saudo Arabijos kilęs naftos karas greitu metu galimai sumažins ir Lietuvos degalų kainas. Ir esą, nors naftos kainų nuosmukis – galimai artėjančios pasaulinės finansų krizės požymis, Lietuvai bijoti nėra ko. Esą ekonominiams išbandymams šalis pasiruošusi daug geriau nei kad buvo 2009 m. Ar vairuotojams Lietuvoje jau atėjo laikas trinti rankomis dėl sumažėjusių degalų kainų? Naftos karas, kilęs tarp Rusijos ir Saudo Arabijos numušė naftos kainas į dar neregėtas žemumas.

Koronaviruso protrūkis sulėtins šių metų pasaulio ekonomikos augimą, tačiau neturėtų virsti prieš dešimtmetį planetą ištikusia ekonomine krize. Vis dėlto šis scenarijus galimas tik tuomet, jeigu valstybės imsis visų koordinuotų, įskaitant ir fiskalines, priemonių, sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.

Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina  daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.

Į paniką anksčiau laiko puolę dalis lietuvių nenustoja stebinti medikų. Kauno skubiosios pagalbos medikai kelia aliarmą dėl medicininių kaukių, kurias pacientai kone dėžėmis tempiasi namo. Patiklius, baimės apimtus gyventojus, internete medžioja sukčiai: jie nuo koronaviruso siūlo net tariamus vaistus, kurių iš tiesų dar neišrado jokie pasaulio mokslininkai.  O štai pasaulio ekonomika susiduria ne su pramanytais, o tikrais pavojais.

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) antradienį skubiai, nelaukdama eilinio posėdžio, kurį planuojama surengti kovo 17-18 dienomis, sumažino bazinę palūkanų normą reaguodama į stiprėjančias rizikas ekonomikai, kurias kelia koronaviruso epidemija, ir suteikdama prezidento Donaldo Trumpo reikalautas paskatas. FRS politikos formavimo komitetas vienbalsiu sprendimu sumažino pagrindinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 1,5-1,75 proc. iki 1,0-1,25 procento.