ekonomika

Paskutiniu Europos diktatoriumi dažnai vadinamas ir kaimyninės šalies prezidento posto nuo 1994 m. nepaliekantis Aliaksandras Lukašenka mėgsta pasigirti įvairiais ekonomikos pasiekimais. Tačiau skaičiai rodo, kad nors Lietuva gerokai mažesnė, mūsų ūkis yra pažengęs kur kas toliau. Tuo yra įsitikinęs „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, pasidalijęs įrašu asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle.

Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių santykių įšaldymas didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturėtų, o labiausiai paveiktų  transporto sektorių, teigia Lietuvos bankas (LB). Valstybės institucijos sako esančios pasiruošusios įgyvendinti politinius Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvos sprendimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai, atsakant į jos elgesį priverstinai Minske nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą.

Pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus pakilo visose trijose Baltijos valstybėse. Solidžiausiai kainas kilstelėjo Lietuvos, kukliausiai – Latvijos gamintojai. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai balandžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas padidino 10,7 proc., Latvijos – 5,1 proc., Estijos – 6,8 procento. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) parduota Lietuvos pramonės produkcija brango 0,4 proc.

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas 50 eurų – iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).   Valstybės biudžetui tai kainuotų 40-80 mln. eurų per metus. Jei Gyventojų pajamų mokesčio pataisa įsigaliotų nuo liepos, kaip siūlo prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.

Pramonės lūkesčiai antrajam šių metų ketvirčiui yra pozityvūs, prognozuojamas augimas, tačiau iššūkių kelia sparčiai augančios žaliavų kainos, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudarytas Lietuvos gamintojų lūkesčių indeksas.  Pasak jo, gamybos apimtys balandį-birželį didės visose pramonės šakose, ypač elektronikos, plastikų ir chemijos pramonėje.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti leidimą atidaryti prekybos centrus ir savaitgaliais bei ilginti kavinių ir barų darbo laiką, verslo atstovai sako, kad toks sprendimas išlygintų lankytojų srautus ir padidintų saugumą.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui iki pirmadienio jau patvirtinta 122,7 mln. eurų paramos. Subsidijoms skirta 86 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,4 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,01 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,25 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Daugiausiai subsidijų (31 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms, kurioms paskirstyta 26,7 mln. eurų. Antroje vietoje (26 proc.

Lietuvoje veiklą pirmadienį pradeda  Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Suvienydamas viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, centras panaudos sukauptas žinias kovai su pinigų plovimu visiškai nauju lygmeniu.  Centrui vadovaus ilgametę patirtį turintis teisininkas ir sertifikuotas pinigų plovimo prevencijos ekspertas Eimantas Vytuvis, pranešė Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.

Kaip mes gyvensime artimiausią pusmetį kalbant apie šalies ekonomiką, po to, kai didžioji dalis visuomenės bus paskiepyta, apie tai kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.  Premjerė pasisakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Lietuviai per pandemiją pinigus leido ne tik namams, butams ar elektronikai, bet prisipirko ir nuosavų laivų. Kai kurie tautiečiai ypač prabangiems kateriams nepagailėjo ir pusės milijono eurų. Tiesa, norintiems įsigyti naują laivą net tenka gerokai palūkėti – dėl paklausos prie prabangių laivų susidarė eilės metams ar net keliems. Lietuvoje pagamintas prabangus kateris iškeliaus į Norvegiją. Svetainė su valgomuoju stalu, virtuvė su dujine virykle ir net gi orkaite.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet iš viso ketina pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama priimant 2021 metų biudžetą (5,3 mlrd. eurų).  „Euroobligacijos šiemet turėtų sudaryti 2,75 mlrd. eurų, vidaus rinkoje planuojama pasiskolinti 2,1 mlrd. eurų, paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų – 0,869 mlrd. eurų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui „Naujos kartos Lietuva“ ir teikia jį Europos Komisijai.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.  „Baigėsi derybos su socialiniais ekonominiais partneriais, įvyko tam tikri pokyčiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet. „Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.

Šių metų valstybės biudžeto pajamas Vyriausybė siūlo didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje sakė, kad kova su pandemija turi savo kainą, todėl šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame biudžete. Anot ministrės, valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc.

Gegužės pabaigoje „Sodra“ ims viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal lytį. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio mūsų šalyje prieš pandemiją vidutiniškai sudarė 14 proc., o pandemijos metu galėjo dar labiau išaugti, jeigu žiūrėtume į skirtingus verslo sektorius. Kaip tai vertinti ir kokių veiksmų galima imtis sprendžiant šią problemą?  Apsibrėžkime – kas yra atlyginimų atotrūkis  Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiu (angl.

 Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, kai kurie parlamentarai siūlo sekti Švedijos pavyzdžiu – įpareigoti bankus, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, rašo portalas 15min.lt. Toks reikalavimas, įtvirtintas įstatymu, būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Jungtinėse Valstijose balandį išaugo iki 4,2 proc. nuo 2,6 proc. kovą, rodo Darbo departamento paskelbti duomenys. Skaičiuojama, kad metinė infliacija JAV – didžiausia nuo 2008 metų rugsėjo. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) vartojimo prekės ir paslaugos brango sparčiausiai nuo 2009-ųjų birželio – 0,8 procento. Analitikai prognavo 0,2 proc. mėnesio ir 3,6 proc.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį smarkiai pakoregavo savo augimo prognozes šiems ir kitiems metams, sakydama, kad paspartėjusios vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijos ir didelės apimties bloko ekonomikos atgaivinimo planas leis išbristi iš nuosmukio. Europos Komisijos teigimu, 19 narių turinčios euro zonos ekonomikos augimas 2021 metais pasieks 4,3 proc., o 2022 metais – 4,4 procento. Ankstesnėje prognozėje, paskelbtoje vasario mėnesį, buvo kalbama apie 3,8 proc. augimą šiais ir kitais metais.

Iš Lietuvos balandį emigravo 3150 žmonių – dviem trečdaliais daugiau nei tokiu pat metu pernai. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūkumas šalyje, kurį lemia tokios emigracijos bangos, gali tapti vienu iš pagrindinių ekonomikos atsigavimą stabdančių veiksnių. Su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.

Iškentus karantiną jau grūmoja auganti infliacija. Infliacija jau skverbiasi ne tik į paslaugas, bet ir į maisto lentynas. Kasdienės prekės ir maistas brangsta po procentą kas mėnesį. Tai ekonomistų vertinimu yra pernelyg daug. O žmonės jau nerimauja, kaip teks prasimaitinti.  Grožio salonuose – nesibaigiantis darbymetis. Vasara ant nosies, visi nori būti gražesni, tad stilistėms ir šiuose grožio namuose Panevėžyje darbo per akis. O ir karantino ribojimai sušvelnėję.

Krizėje įstrigę Lietuvos verslininkai aiškina, kad ekonomikos statistika neatspindi realybės. O ir ekonomistai mato grėsmių – gali būti, kad šiemet sulauksime kainų augimo. Kol vienų kavinių staliukai vieniši stovi dėl prasto oro, kiti prisėsti išvis nebepakvies. Pernai ir devynerius metus prieš tai Vilniaus Rotušės pašonėje veikė žinomas restoranas „Žuvinė“. Tačiau pusmetis be jokių pajamų padarė savo juodą darbą. „Galvojom dirbti Kalėdoms. Neišėjo. Galvojom, po Naujųjų atsidarysim.

Vokietijos pramonės gamybos apimtys kovo mėnesį ūgtelėjo po dviejų mėnesių nuosmukio, stabdžiusio šalies atsigavimą tebesitęsiančių apribojimų fone, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Didžiausios Europos ekonomikos gamybos apimtys, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 2,5 proc., pranešė oficiali statistikos agentūra „Destatis“. Vasarį fiksuotas 1,9 proc. nuosmukis. Prieaugis lenkia „Factset“ analitikų prognozes, numačiusias 2 proc. augimą.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Remdama dėl koronaviruso krizės uždarytą ar apribotą verslą, Vyriausybė pasirinko netinkamą „dizainą“, sako finansų viceministras. Mindaugo Liutvinsko teigimu, reikia konstruoti naujus paramos būdus, kurie mažintų tiesioginį poveikį valstybės biudžetui. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažįsta, kad valstybė skolina ar kitaip remia nukentėjusį verslą, užuot perdavusi šią funkciją bankams ir jiems suteikdama garantijas.

Kitų metų pradžioje turėtų pradėti veikti nauja Inovacijų agentūra – ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą nuo idėjos iki produktų pateikimo rinkai. Inovacijų agentūros koncepcijai trečiadienį pritarta Vyriausybės pasitarime. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, dabar inovacijas versle fragmentiškai kuruoja kelios nesusijusios institucijos, trūksta sisteminio ir ilgalaikio požiūrio.

Iš europinių milijardų, skirtų po pandemijos atgaivinti Lietuvos ekonomiką bei kitas sritis, šiemet planuojama panaudoti beveik 150 mln. eurų. Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pranešė, kad lėšų rezerve bus dar apie 30 mln. eurų.  „Didžiąją dalį, virš 90 mln. eurų, ketinama investuoti į projektus, susijusius su elektros gamybos plėtra, virš 11 mln.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių. Ligoninėse gydomi 1237 COVID-19 pacientai, 128 iš jų – reanimacijoje. Naujų užsikrėtimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 573. * Prezidentūra paragino greičiau sukurti visuotinę registravimosi koronaviruso skiepui sistemą. „Šiuo metu, kai iš esmės vakcinų trūkumo problema yra išspręsta – šį rytą turėsime apie 220 tūkst.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iki pirmadienio įvertino ir patvirtino 9,6 mln. eurų paramą labiausiai nuo karantino nukentėjusiam verslui. Pusšešto šimto paraiškų perduota vertinti Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA).  VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė BNS informavo, kad, naujausiais duomenimis, iš viso pateiktos 1822 paraiškos vienkartinei subsidijai, iš jų 973 VMI jau įvertino: 552 patvirtino, o 421 atmetė.

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta. Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.

Ekonomistus nustebino pirmąjį ketvirtį, kai šalyje galiojo griežtas karantinas, augusi Lietuvos ekonomika. Tačiau tuo pat metu jie pastebi, kad prie netikėto augimo prisidėjo ir keli techniniai veiksniai. BNS šią savaitę apklausti ekonomistai daugiausia prognozavo arba kuklų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, arba susitraukimą, tačiau Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos ekonomika sausį–kovą, palyginti su pernai tuo pat laiku, paaugo 1 proc.

Lietuvos BVP 2021 metų pirmą ketvirtį buvo 1 proc. didesnis negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo ankstesnę mūsų prognozę. Šalies BVP jau viršijo lygį, buvusį prieš pandemiją, o metinis pokytis pirmą ketvirtį veikiausiai vėl buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje. Kad ir kaip stebintų, tačiau antro karantino metu ekonomikos augimas tik paspartėjo – pirmą ketvirtį, palyginus su ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos BVP pasistiebė 1,8 procento.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Vis daugiau gyventojų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įdarbina savo pinigus investuodami. Panašu, kad šią tendenciją spartina ir jaunimas. Remiantis naujausiais „Swedbank“ duomenimis, jaunuoliai nuo 18 iki 25 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje aktyviai renkasi investuoti į fondus ir vertybinius popierius.  Lietuvos jaunimas investavo daugiau nei 6 mln.

Nors Europos statistiniais duomenimis Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas kasmet auga, vis dar pastebima, kad asmeninių finansų valdyme dar turime nemažai spragų, ypač kalbant apie skolų valdymą, rašoma pranešime spaudai. Nemaža dalis, nusprendusių imti paskolą, dažnai tai daro stokodami žinių, dėl ko vėliau susiduria su finansiniais sunkumais.

Po pusės metų karantino, pirmąją dieną leidus ir vėl dirbti barams, pasisėdėjimas lauko kavinėje virto vakarėliu. Kauno policija pradėjo tyrimą dėl karantino taisyklių nepaisymo. Kol galimai nusižengusio baro savininkai bado pirštais į balių užkūrusius studentus iš užsienio, kitiems verslininkams pikta, kad pavienės įstaigos teršia viso sektoriaus vardą.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu–kovu, palyginamosiomis kainomis išaugo 12,3 proc. iki 6,1 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 9,9 proc. Vien kovo mėnesį mėnesį, palyginti su vasariu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,5 proc. iki 2,2 mlrd. eurų (nepašalinus – išaugo 16,8 proc.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtina, kad Vyriausybei teks tikslinti šių metų valstybės biudžetą dėl išlaidų kovai su COVID-19 pandemija. Vis dėlto premjerė ramina nuogąstaujančius, kad šalis dėl finansinių nuostolių gali atsidurti ten, kur per 2008–2009 metų pasaulio ekonominę krizę. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas I. Šimonytės Seime ketvirtadienį teiravosi, kodėl Vyriausybė ketina peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti išimtį, kada atlyginimai gali būti mokami grynais: nebent tuo atveju, jei darbuotojas pats raštu to prašo. Tačiau konservatorius Majauskas griežtas – jokių grynųjų ir išimčių, visos algos – tik per mokėjimo sąskaitas, antraip esą vokeliai ir darbuotojų išnaudojimas nesibaigs. Pramonininkai perspėja, kad regionuose, kur nėra bankomatų, žmonės gali nukentėti.

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino. „Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių.

Vyriausybei penktadienį paviešinus planą, kaip leisime Briuselio skiriamus du milijardus, prezidentas stoja į priešpriešą su Ingridos Šimonytės ministrų kabinetu. Valdantiesiems priminė, kad pinigai yra ne dešiniųjų Vyriausybės programai, o visai Lietuvai ir išsakė nusivylimą, kad planą paviešinus taip vėlai, besitikintis tik patenkinamos jo kokybės. Opozicija svaidosi įtarimais, kad dešinieji ketina pinigus dalinti saviškiams.

Konservatorių Vyriausybės finansų ministrė pristatė, kaip Lietuva naudos daugiau nei 2 milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) skirs šalies ekonomikai gaivinti. Daugiau nei pusė sumos planuojama priemonėms, mažinančioms aplinkos taršą ir valdžios įstaigų paslaugų perkėlimui į internetą. Nors ekonomistai ir verslininkai sako, kad lozungai gražūs, tačiau neaišku, kaip planas bus įgyvendintas, mat ministerija iki šiol per daug neatviravo.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. O verslininkai jau dabar atvirai rėžia, kad mažesnių kainų restoranuose nesitikėtume. Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki balandžio 16 dienos patvirtino 41,2 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, lengvatinėms paskoloms skirta 23,2 mln. eurų, o turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,89 mln. eurų. Savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 2,1 mln. eurų subsidijų. Bendra visų šių priemonių suma siekia 68,4 mln. eurų.  Subsidijos paskirstytos 15 171 įmonei, o lengvatines paskolos suteiktos 575 įmonėms.

Vyriausybės sprendimai dėl atlaisvinimų prekybos centrams yra ilgai lauktas žingsnis, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, kartu raginantis apie visus galimus pokyčius informuoti verslą kaip įmanoma anksčiau.  „Pirmas įspūdis, kad yra galimybė pradėti veikti, tikriausiai, didžiausias lūkestis. Ir verslas, kada ėjo su savo pasiūlymais, jis siūlė visus variantus, pradedant nuo ploto ribojimų baigiant darbo laiko ribojimu.

Po 4 mėnesių priverstinės pertraukos lankytojams duris pirmadienį (balandžio 19 d.) atvers visos Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ dirbančios parduotuvės. Dalis kavinių ir restoranų maistą tieks tik išsinešti, rašoma pranešime spaudai. Piko valandomis dirbs kone dvigubai daugiau apsaugininkų, medicininės kaukės bus dalijamos jų neturintiems lankytojams, o srautus kiekviename iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centrų „Akropolis“ bus galima pasitikrinti internete.

Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino 120 mln. eurų vertės pagalbos labiausiai nukentėjusioms įmonėms paketą, kad įmonės kuo greičiau galėtų teikti paraiškas.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė posėdyje teigė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija yra pasiruošusi paraiškas priimti nuo balandžio 21 dienos.

Vyriausybei svarstant vadinamojo galimybių paso koncepciją, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vienas pagrindinių klausimų – užtikrinti testavimo pajėgumus, nes jo apimtys neabejotinai išaugtų.  „Pajėgumų klausimas yra vienas iš pagrindinių, ties tuo reikia dar atskirai padirbėti, kad būtų pajėgumai, kurie galėtų šitą papildomą srautą testavime aptarnauti“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjerė.