ekonomika

Nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, kurios bus finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, parengimas bei jo suderinimas su Europos Komisija (EK) yra vienas prioritetinių artimojo laikotarpio Vyriausybės darbų, nuotoliniame susitikime su EK vicepirmininke Margrethe Vestager pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, EK numatytas didesnis kaip 2 mlrd.

Bankrutuojanti metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos bendrovė „Baltic TS Group“ atleidžia visus darbuotojus. Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė numatanti atleisti 42 žmones.  Klaipėdos apygardos teismas įmonei restruktūrizavimo bylą iškėlė dar 2016 metais, tačiau šiemet sausio pabaigoje ją nutraukė, o vasarį iškėlė bankroto bylą. „Baltic TS Group“ Apeliaciniam teismui skundė šį sprendimą, tačiau šis kovo pabaigoje jį atmetė.

Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus per savo penkerių metų kadenciją, be kitų prioritetų, ketina modernizuoti centrinį banką.  Susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį G. Šimkus pabrėžė, kad viena modernizavimo krypčių – modernūs technologiniai sprendimai LB veikloje, finansų rinkos dalyvių reguliacinės naštos mažinimas, vieno langelio principas renkant finansų rinkos dalyvių ataskaitas.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Kaip ir tikėtasi, kovą paspartėjo metinė infliacija. Palyginti su balandžio mėnesiu kovą ji pasistiebė 1 proc. punktu ir siekė 1,6 proc. Nuo pernai balandžio neigiamoje zonoje lindėjusi metinė prekių infliacija išsiropštė į teigiamą zoną ir siekė 0,6 proc., o paslaugos buvo 4 proc. brangesnės nei prieš metus, rašoma pranešime.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pernai buvo 7,7 proc. – 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2019 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 7,2 proc.

Beveik keturis mėnesius uždaryti prekybos centrai ir prekybos vietos skaičiuoja nuostolius ir karantino neišgyvenusius nuomininkus, rašoma pranešime spaudai. Ieškodami būdų veikti prieš keletą savaičių Vyriausybei prekybos centrai (PC) pristatė beveik dešimtį papildomų saugumo priemonių, kurios mažintų bet kokias viruso rizikas, tačiau ketinimas atidaryti prekybą nuo balandžio 12 d. buvo atšauktas.  „Prekybos centrai vienareikšmiškai turėtų būti prilyginti prekybos maistu vietoms.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad savo nekilnojamąjį turtą nuomojantys gyventojai turi deklaruoti gautas pajamas ir nuo jų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki gegužės 3 d, rašoma pranešime spaudai. Iki šios dienos 28 tūkst. gyventojų jau deklaravo daugiau nei 57,8 mln. nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

Reguliariai taupančių šalies gyventojų skaičius per metus šoktelėjo daugiau nei 60 proc., parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Tai patvirtina ir augančios gyventojų indėlių apimtys bankuose – indėliai per metus išaugo penktadaliu. Vis dėlto, nepaisant rekordinių santaupų, jas investuojančių gyventojų dalis tebėra nedidelė.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdomos mažmeninės prekybos tinklų valdytojos „Maxima grupės“ pajamos pernai augo 5,8 proc. iki 4,226 mlrd. eurų. „Maxima grupės“ grynasis konsoliduotas pelnas pernai augo 18,2 proc. iki 152,581 mln. eurų, o pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), neįskaičiavus vienkartinių įvykių, –  12,4 proc. iki 374,6 mln. eurų, o EBITDA marža – nuo 8,3 proc. iki 8,9 procento.

Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris – tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašoma pranešime spaudai. Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.

Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką, rašoma pranešime spaudai. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas.

Praėjusią savaitę buvo skelbtos kelios geros žinios, kurios palies kiekvieno kišenę artimiausius kelis metus. JAV paslaugų pasitikėjimo indeksas pakilo iki 63,7 punkto, o balandžio 2 dieną buvo paskelbta, kad tose pačiose valstijose per kovo mėnesį į darbą naujai buvo priimta 916 tūkst. žmonių.  Šie skaičiai daugeliui nieko nesako, bet jie yra labai svarbūs. Visų pirma, vartotojų, žmonių, kurie perka prekes, optimizmas pakilo į aukštį, kurio nebuvo 40 metų.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 3,547 mlrd. eurų arba 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasis išankstiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Valdžios sektoriaus skola padidėjo 5,537 mlrd. eurų ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 23 mlrd. 61 mln. eurų, arba 47,3 proc. BVP (8,3 tūkst. eurų vienam gyventojui). Valdžios sektoriaus pajamos pernai augo 3,2 proc. iki 17,67 mlrd. eurų. Pajamos iš mokesčių sudarė 10,101 mlrd. eurų arba 57,2 proc.

Lietuviai bankuose sukaupė rekordišką sumą pinigų, o prie to prisidėjo ir koronaviruso pandemija. 18 milijardų eurų – tiek pinigų tautiečiai laiko užspaudę bankuose. Patys gyventojai guodžiasi nekeliavę į šiltuosius kraštus, nepramogavę ir netgi nepirkę naujų drabužių ar avalynės. Pasak ekonomistų, žmonės kantriai laukia, kada pasibaigs pandemija ir jie galės atsipalaiduoti leisdami pinigus. Tiesa, toks finansinis atsipalaidavimas gali atsirūgti – ekspertai jau prabyla apie galimą kainų šuolį.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad Gediminas Šimkus būtų paskirtas Lietuvos banko (LB) vadovu. Jo kandidatūrą palaikė 120 Seimo narių. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas palaikydamas kandidatą teigė, kad komerciniai bankai šiuo metu gyvena, kaip inkstai taukuose. „Pagrindinės šiuo metu problemos yra aukšti banko įkainiai, aukštos palūkanų normos, mažas gyventojų finansinis raštingumas.

Lietuva gali džiaugtis, kad pernai nuo COVID-19 pandemijos finansiškai nukentėjo mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad atsikvėpti dar anksti – nerimą kelia didžiulis nedarbo lygis ir rekordinė Lietuvos skola. Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Joje apžvelgta, kaip pernai sekėsi Lietuvos ekonomikai, kokios ir kiek žalos ji patyrė.

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo nariams pristatė dabartinę šalies ekonominę padėti ir artimiausias prognozes. Be kita ko, ji užsiminė, kad valdančiųjų rengiama nauja pridėtinės vertės mokesčio lengvata maisto ir gėrimų tiekimo paslaugoms būtų taikoma laikinai iki 2023 m. Ministrė pripažino, kad artimiausiu metu prognozuojama kiek lėtesnis Lietuvos bendrojo vidaus produkto kilimas, nes vis dar daug neapibrėžtumo dėl Covid-19 pandemijos.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) praėjusių metų gruodžio pabaigoje siekė 19,3 mlrd. eurų – 4,1 proc. daugiau nei tuo pat metu 2019-aisiais. Sukauptos TUI sudarė 39,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Vidutiniškai vienam šalies gyventojui gruodžio pabaigoje teko 6912 eurai TUI, teigiama Statistikos departamento pranešime. Didžiausi investuotojai ir toliau yra Švedija (3,6 mlrd. eurų), Estija (2,8 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,1 mlrd.

Į labdaros valgyklas jau dabar traukia vis didesnės skurstančiųjų minios. Labdaros organizacijos priverstos didinti maisto užsakymus ir kviečia Vyriausybę atsikvošėti – skubiai gelbėti skęstančiuosius skurde. Vilniaus socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ – nemokamų pietų ir maisto produktų dalijimo metas. Ten atėjusiam Vytautui 62-eji metai. Kiemsargiu dirbęs vyras nuo gruodžio neteko darbo.

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.

Sėkmingas biudžeto surinkimas, kai per du mėnesius pajamos beveik 180 mln. eurų viršijo prognozę, rodo, kad Lietuvos ekonomikos situacija, nepaisant kai kurių sektorių problemų, yra geresnė nei buvo prognozuota planuojant šių metų biudžetą, teigia analitikai. „Matome, kad biudžeto surinkimo prognozė viršijama visose pagrindinėse pajamų srityse. Didelė dalis papildomai surinktų pajamų tenka vasario mėnesiui ir jos, kiek liečia PVM ir akcizus, atspindi sausio mėnesio pardavimus.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, kurią svarstoma suteikti nuo pandemijos itin nukentėjusiam maitinimo sektoriui, galėtų būti taikoma ir panašiai nukentėjusiems kultūros atstovams – atlikėjams bei kūrėjams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Valstybės subsidijos iš 70 mln. eurų paramos paketo labiausiai nuo karantino ribojimų nukentėjusiems verslams bus pradėtos mokėti balandį, suderinus su Europos Komisija, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Subsidijoms labiausiai nuo COVID nukentėjusioms įmonėms numatėme 70 mln. eurų. Ji (priemonė – BNS) yra derinama su Europos Komisija ir startas yra balandį. Siekiame padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms, toms, kurių apyvarta krito 60 proc.

Nors visus praėjusius metus Lietuva ir visas pasaulis gyveno pandemijos sąlygomis, tačiau pastaruoju metu galima įžvelgti teigiamų tendencijų. Tiesa, kai kuriems ekonomikos sektoriams kurį laiką dar bus sunku. Apžvelgdamas Lietuvos ir pasaulio ekonomikos padėtį ir artimiausias prognozes, apie tai antradienį pasakojo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vyriausybės siūlomi mokesčių keitimai turėtų būti pateikti Seimui per rudens sesiją, o įsigalioti jie galėtų ne anksčiau kaip 2023-iaisiais. Vienas iš galimų keitimų – dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo nustatymo perdavimas savivaldai, sako premjerė. „Dėl mokesčių – mes labai tikimės, kad tokie pasiūlymai bus pateikti šio rudens sesijai.

Maitinimo paslaugoms pradėjus taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį, šio sektoriaus įmonės galėtų didinti atlyginimus darbuotojams ir kompensuoti žaliavų brangimą, prognozuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.     Asociacijos vadovai Evalda Šiškauskienė ir Gediminas Balnis sako, kad maitinimo sektoriui padėti „nėra geresnio laiko kaip dabar“.   „Ir didelė pagalba, ir subsidija ir dar kiti dalykai.

Į Lietuvos rinką planuojantis žengti Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“ domėjosi galimybe įsigyti vieną didžiausių šalies mažmeninės prekybos tinklų „Norfa“, tačiau pokalbiai derybomis neužsibaigė, teigia „Norfos” įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis. „Buvo susisiekęs su mumis tikrai, bet tokio konkretaus pasiūlymo nesame gavę. Jeigu sąžiningai, dabar tikrai nebeatmenu, ar tai buvo prieš, ar po Naujųjų metų, bet neseniai“, – BNS sakė D. Dundulis.

Pasaulio šalys su koronaviruso pandemija kovoja skirtingai. Tai lemia, kad atotrūkis tarp skirtingų valstybių ir jų verslo sektorių didėja. Pasak ekonomisto, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos ekonomika atsigaus tik kitais metais. „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiemet ekonominis pavasaris Europoje kol kas atidedamas, o atotrūkis tarp skirtingų pasaulio valstybių vis labiau auga. „Krizės pradžia visoms šalims buvo vienoda, o išėjimas iš jos bus skirtingas.

Lietuvai tebegyvenant karantino sąlygomis ir daliai verslo vis dar negalint veikti, „Luminor“ banko analitikas ragina valstybę nepavėluoti į atsidarymo „traukinį“.  Banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pataria valdžiai orientuotis ne į statistiką, o užsibrėžti konkrečius atlaisvinimo tikslus: tarkime, po Velykų atidaryti viešąjį maitinimą lauke ir laikytis šio tikslo, nebent epidemiologinė situacija būtų visiškai bloga.

Pandemija didina Lietuvos, o kartu ir kiekvieno iš mūsų skolas. Jau esame valstybės vardu skolingi kiekvienas po 8 tūkst. eurų, tačiau Vyriausybei tai – ne riba, ketina ir toliau skolintis papildomus milijardus eurų. Tuo metu smulkieji ir vidutiniai verslininkai didina spaudimą Vyriausybei. Jau grasina ne tik teismais Lietuvoje, bet ir skundžiasi Briuseliui. Darbdavių konfederacija skundžia Vyriausybę Briuseliui dėl galimai diskriminacinių verslo ribojimų per karantiną.

Lietuvių vartojimo įpročiai artėja prie vakarietiškų. Mažėja išlaidų dalis mastui, o štai pramonės prekėms ir paslaugoms išleidžiame vis daugiau. Kai kurie ekonomistai tai laiko pažangos ženklu, reiškiančiu, kad pinigų užtenka jau ne tik būtiniausioms prekėms. Visgi daug žmonių skundžiasi, kad pensijų ir atlyginimų augimo nespėja pajusti – tenka išleisti brangstančioms prekėms ir paslaugoms. Vilkaviškyje gyvenantys Palubinskai – vidutinė 4 asmenų šeima.

Antra pandemijos banga didina įtampą darbo rinkoje. Sustojo verslai, vyksta etatų mažinimai ir darbuotojų atleidimai. Tačiau darbo teisės ekspertė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos lektorė Rasa Grigonienė sako, kad nepaisant sudėtingos situacijos kai kuriems sektoriams, Darbo kodekso (DK) reikalavimai nepasikeitė, o net ir atsidūrę sudėtingoje situacijoje dėl etatų mažinimo ar atleidimo, žmonės neturėtų panikuoti.

Apie pusšimtis vaikų iš Lietuvos ir Latvijos savaitgalį nuotoliniu būdu vykusiame tarptautiniame „MiniBoss“ startuolių forume pristatė savo unikalias idėjas verslininkams. Jaunųjų vizionierių akiratyje atsidūrė labai brandžios ir rimtos problemos, tokios kaip emocinė sveikata, ekologija, socialinė atskirtis, pandemija, kurių sprendimui jie pateikė ne tik kūrybiškus, bet labai inovatyvius sprendimus.

Lietuvoje visiškai nutrūkus elektros tiekimui, šalies ekonomika patirtų 170 mln. eurų nuostolių per dieną, sako energetikos viceministras. Albino Zananavičiaus teigimu, todėl už maždaug 100 mln. eurų planuojami įrengti energijos kaupikliai finansiniu požiūriu pasiteisins.  „Jeigu įvyksta visiškas elektros energijos nutraukimas, mūsų nuostoliai visai Lietuvos ekonomikai siekia 170 mln. eurų per dieną. Tai, lyginant su visais projekto kaštais – apie 100 mln.

Patvirtintas beveik 2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketas JAV įkvėpė investuotojus, o akcijų rinkas paskatino šturmuoti naujas aukštumas, rašoma pranešime spaudai.  Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” mėnesio viduryje priartėjo prie simbolinės 4000 punktų ribos, kurios dar niekada nebuvo kirtęs. Europoje žadama toliau taikyti skatinančią pinigų politiką, tuo metu Kinijos valdžia imasi pastangų tvariam augimui akcijų rinkose užtikrinti.

Pasaulio ekonomika 2021-aisiais, palyginti su 2020 metų rezultatu, paaugs 4,7 proc., prognozuoja Jungtinių Tautų Konferencija prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD). „Tikimasi, kad šiais metais pasaulis sukurs 4,7 proc. didesnį nei pernai bendrąjį vidaus produktą“, – teigiama ketvirtadienį Ženevoje paskelbtoje UNCTAD ataskaitoje. Jos autoriai primena, jog naujoji prognozė pranoksta pernai rugsėjį skelbtąją (4,3 proc.

Pieno žaliavos kaina, mokama Lietuvos stambiesiems ūkiams, užkopė į rekordines aukštumas, aplenkdamos Europos Sąjungos (ES) kainų vidurkį.  Pasak tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“ – vienijančios asociacijos Pieno centras vadovo Egidijaus Simonio, net ir negaliojant vadinamajam Pieno įstatymui, pernai ūkininkams už pieną buvo mokama aukšta kaina ištisus metus.

Apgyvendinimo sektoriaus pelnas ir pajamos 2020 metais traukėsi daug drastiškiau nei maitinimo, remdamasis Statistikos departamento duomenimis nurodo portalas vz.lt. Pasak jo, restoranams praėję metai buvo pelningi, nors pelnas, palyginti su 2019 metais, ir susitraukė keliskart, o apgyvendinimo verslas paniro į nuostolius.

Dėl nepagrįsto ir diskriminacinio Lietuvos Vyriausybės vykdomo ūkinės veiklos reguliavimo karantino metu Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) pateikė skundą Europos Komisijai (EK), penktadienį pranešė konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Išeinant iš krizės Lietuvai itin svarbu jau šiemet suteikti postūmį investicijoms, sako Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) vadovė. Elena Leontjevos teigimu, 2008-2009 metų krizė parodė, kaip svarbu iškart po pirminio smūgio skatinti investicijas, nes tai padeda greičiau išlipti iš ekonominės duobės. „Nuosmukis tęsiasi dar bent trejetą metų, kai pasibaigia tas pirmas postūmis. Pagrindinė priežastis yra investicijų stoka.

Lietuva už 3,75 mln. eurų perleido Liuksemburgui dar 250 GWh atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) statistikos. Pinigai bus skirti tolesnei žaliosios energetikos plėtrai Lietuvoje, energetikos moksliniams tyrimams bei inovacijoms, pranešė Energetikos ministerija.

Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.). Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad koronaviruso pandemijos pasekmės Lietuvos ekonomikai bus ilgalaikės, daliai verslų bus sunku atsigauti, o kai kurie jų, pavyzdžiui, konferencijų turizmas, gali iš esmės pasikeisti.

Prasidėjus pandemijai smulkusis verslas skolinosi daugiau – 2020 m. II pusmetį vidutinė paskolos suma, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 75 proc. – iki 13,3 tūkst. eurų, rodo alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ duomenys. Spaudos pranešime pažymima, kad vis dėlto neretai nutinka, kad ne visi verslininkai išmano kredito įstaigų finansavimo subtilybes, todėl dažnai gauna mažesnes paskolas, o kartais visai netenka galimybės pasiskolinti.

Finansų ministerija siūlo išplėsti milijardinio Pagalbos verslui fondo funkcijas, kad jo parama būtų teikiama ne tik vidutinėms ir didelėms įmonėms, o visoms nuo pandemijos nukentėjusioms ir likvidumo problemų turinčioms bendrovėms, negaunančioms jokios valstybės pagalbos.   Vyriausybė siūlymą svarstys trečiadienį.

Antrajame Vyriausybės pagalbos pakete numatytos 100 tūkst. eurų subsidijos lubos labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui gali būti padidintos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Kadangi subsidijų portfelis antram etapui yra 70 mln. eurų, tai įdėtos lubos 100 tūkst. eurų, nes resursai riboti.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai. Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė. Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Nuo karantino suvaržymų ypač nukentėjusių viešbučių, restoranų, turizmo ir sporto bei sveikatingumo įmonių atstovai antradienį susirinko į „paskutinę vakarienę“ – protesto akciją, kuria siekia parodyti, kad be valstybės paramos nebeturi galimybių išgyventi.  Akcija vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – pagrindinėse miestų aikštėse juodomis staltiesėmis užtiesti kavinių staliukai, paklotos viešbučių lovos, o prie jų – laidotuvių vainikai ir gedulo žvakės.