ekonomika

Ekologija tampa vis aktualesniu klausimu, nes atliekų kiekiai sparčiai auga, tai pastebi ir mokslininkai, tyrinėjantis vandens sudėtį ir kaip tai veikia aplinką: vandens gyvūnus ir galiausiai žmones. Akivaizdu, kad vis daugiau gyventojų vertina ekologiškas prekes ir paslaugas, o tai keičia ne tik visų mūsų ateitį.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

COVID-19 sukelta krizė atskleidė, kaip svarbu sustiprinti Europos Sąjungos strateginę autonomiją, sumažinti produktų, infrastruktūros ir technologijų priklausomybę nuo trečiųjų šalių bei pramonei pereiti prie žiedinės ekonomikos. Lietuva yra pasirengusi šiems pokyčiams – įtakingo JAV portalo „Politico“ surengtoje atviroje diskusijoje teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Pandemija neabejotinai pakeitė tiek Lietuvos, tiek Europos piliečių ir verslo gyvenimą.

Nuo liepos brangsianti elektra ir dujos yra ekonomikos atsigavimo kaina, kurios Vyriausybė reguliuoti negali, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ūkio atsigavimas skatina paklausą, kuri ir kelia kainas. „Dujų atveju turime grįžimą į 2019 metų lygį, nes praėjusiais metais kainų lygis buvo nenormaliai žemas ir taip jau yra, kad naftos produktų kainos, pačios naftos kainos tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikata“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-gegužės mėnesiais pajamų gavo 727,9 mln. eurų (17,3 proc.) daugiau, nei planuota, ir 991,9 mln. eurų (25,2 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Pajamų į valstybės biudžetą per šių metų penkis mėnesius gauta 3,995 mlrd. eurų, tai yra 849,5 mln. eurų (27 proc.) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta apie 3,65 mlrd. eurų, arba 765,4 mln. eurų (26,5 proc.

Programinės įrangos milžinė „Microsoft“ tapo antrąja po „Apple“ JAV bendrove, kurios rinkos vertė viršijo 2 trln. JAV dolerių. „Microsoft“ akcijų kursas ketvirtadienį paaugo 0,5 proc. iki 266,69 JAV dolerio. Šia kaina bendrovės kapitalizacija sudaro 2,009 trln. JAV dolerių. 2020 metų kovą, COVID-19 pandemijos pradžioje, „Microsoft“ akcijų kursas smarkiai smuko, tačiau nuo tada pakilo beveik dukart – 96 procentais.

Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ svarsto atidaryti atstovybę Jungtinėse Amerikos Valstijose, sako įstaigos laikinasis vadovas Gediminas Koryzna.   „Plėstis į JAV ir įsteigti trijų žmonių atstovybę labai svarbus prioritetas. Tai yra šalis didžiausia investicijų donorė, kur daugiausia kompanijų ir daugiausia potencialo prisitraukti naujo verslo“, – Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę teigė G. Koryzna.

Kai kurios valstybės paramos sulaukusios bendrovės gautas subsidijas turės sugrąžinti, penktadienį rašo portalas vz.lt. Jų pajamos nesumažėjo tiek, kiek reikalavo sąlygos paramai gauti. 1,5 tūkst. įmonių vidutinė mėnesio apyvarta nenukrito 30 proc., o daugiau kaip pusės iš jų pajamos augo. 40 įmonių, gavusių subsidiją, kaip nukentėjusios dėl COVID-19, apyvarta išaugo dešimt kartų. Bendra grąžintinų subsidijų suma sudaro 2,5 mln.

Vasaros pradžia atnešė naujų rekordų į JAV ir Europos rinkas. Tačiau pastebimai pakilusi infliacija investuotojus toliau skatina atidžiai sekti JAV ir Europos centrinių bankų žinutes. Jei ECB kol kas neplanuoja keisti kurso, tai FED po birželio posėdžio pranešė apie planuojamą paankstinti bazinių palūkanų pakėlimą. Tai sukėlė trumpalaikę reakciją pagrindinėse pasaulio rinkose.

Padėtis darbo rinkoje gerėja, tačiau nerimą kelia vyresnių žmonių nedarbas – jis mažėja lėčiausiai, sako Užimtumo tarnybos vadovė.  Pasak Ingos Balnanosienės, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos.

Europos Sąjungai (ES) rengiantis uždrausti Baltarusijai eksportuoti kalio trąšas per Klaipėdą, uostui bus sunku greitai rasti alternatyvą šiems kroviniams, sako ekonomistė ir uosto krovos kompanijų atstovas. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad situacija netekus baltarusiškų krovinių būtų sudėtinga, kadangi regione beveik nėra laisvų krovinių, kuriuos būtų galima perimti.

Minskas antradienį pareiškė, kad ankstesnę dieną Vakarų valstybių priimti sprendimai išplėsti sankcijas Baltarusijai prilygsta „ekonomikos karui“. „Iš esmės tai yra ties ekonomikos karo paskelbimo riba. Šventvagiška, kad grupė Vakarų šalių ėmėsi vėliausios sankcijų agresijos būtent atminimo ir sielvarto dieną, kai prieš 80 metų „suvienyta Europa“ su [Adolfo] Hitlerio Vokietija priešakyje užpuolė Sovietų Sąjungą“, – rašoma baltarusių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Šiais metais į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti daugiau nei 34 tūkstančiai gyventojų. Iki šiol sprendimą dalyvauti ar atsisakyti kaupimo priėmė apie 9 tūkstančiai žmonių.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, patvirtino ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija paskelbė birželio 11 d. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali būti neįgyvendintas, rašoma pranešime. Nepaisant 2021 m. I ketv. galiojusio karantino režimo, Lietuvos ūkio raida buvo palankesnė, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP padidėjo 1,2 proc.

Maisto bei kitų prekių išvežiojimo bendrovių kurjeriai nėra jų darbuotojai, tačiau jie neturėtų būti palikti be apsaugos, sako „Wolt“ vadovė Baltijos šalims.   Anot Liis Ristal, santykį tarp platformos ir kurjerių, kuriuos ji vadina partneriais kurjeriais (angl. courier partners), reikėtų sureguliuoti Europos Sąjungos lygiu.

Seimas apsispręs dėl 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo laikinai, iki 2022 metų pabaigos, itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jei Seimas pritars, lengvata įsigaliotų nuo liepos, ji būtų taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.

Sprendžiant pagal tai, kiek išleido pinigų individualiam vartojimui, Lietuvos namų ūkiai gerokai lenkia ne tik daugelį kaimyninių šalių, bet ir tokias Europos Sąjungos senbuves, kaip Airija, Ispanija, Portugalija ar Graikija. Tai rodo naujausi „Eurostat“ duomenys apie išlaidas, perskaičiuotas pagal perkamąją galios paritetą. Jeigu vidutinės vieno ES gyventojo išlaidos yra lygios 100 proc., tai vidutinės lietuvio išlaidos 2020 m. sudarė 96 proc. šio dydžio.

Nors dėl naujausių ekonomikos augimo rodiklių ir pokyčių Estijos nekilnojamojo turto sektoriuje dabar veikiau kalbama apie pakilimą, o ne apie krizę, 2020 metų duomenys rodo, kad sunkumų tais metais patyrė pusė Estijos namų ūkių, o beveik trečdalio namų ūkių ekonominė padėtis per pastaruosius penkerius metus pablogėjo, pareiškė Estijos statistikos tarnybos vyresnysis analitikas.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, pranešė diplomatai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur bus tariamasi dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai. Svarstoma naujas sankcijas nukreipti į pagrindinius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant kalio trąšų eksportą, tabako sektorių, naftos ir naftos chemijos produktus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 4,4 procento. Balandį prognozuotas 3,2 proc. augimas. TVF teigia, kad šalies ūkio padėtis šiuo metu yra palanki stipriam augimui, jis paspartės šių metų antrąją pusę.  Nors trumpuoju laikotarpiu reikšmingų rizikų Lietuvos ekonomikai nekyla, vidutiniu laikotarpiu paspartėjęs jos augimas gali kelti disbalansų susidarymo grėsmę, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.

Pirmadienį apžvelgęs šalies ūkio padėtį centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 5,1 proc. Taip pat didės ir atlyginimai, ir kainos. Lietuvos ekonomika pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį grįžo į priešpandeminį lygį, o finansų sistema sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius. Geri metų pradžios ekonominiai rodikliai leidžia didinti BVP prognozę – šiemet tikimasi 5,1 proc. augimo.

Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru, rašoma pranešime.

Maisto žaliavų kainos pakilo į aukščiausią lygį per 10 metų, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot specialisto, daugelis pramoninių ir maisto žaliavų paklausos šuolių priklauso nuo Kinijos, o tai prisideda ir prie kainų augimo visame pasaulyje. Apie ekonominę situaciją N. Mačiulį TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Karantinas jau į pabaigą, bet daug kas brangsta, daug kas gąsdina, kad viskas brangs dar labiau.

Nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ fondo valdomai bendrovei „Terseta“ priklausančiose buvusio Vilniaus centrinio pašto patalpose įsikurs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. „Terseta“ laimėjo ISM skelbtą patalpų nuomos pirkimą. Į buvusias Vilniaus centrinio pašto patalpas universitetas įsikels nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, teigiama ISM pranešime.

Seimui leidžiantis į svarstymus, ar įpareigoti šalies bankus įrengti daugiau pinigų išgryninimo įrenginių, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus grynųjų pinigų prieinamumo problemą siūlo spręsti ne verčiant bankus daugiau įrengti bankomatų, o labiau plečiant kitų vietų, kur galima išsigryninti pinigus, tinklą.  Pasak jo, taip būtų sukuriama daugiau darbo vietų, regionuose skatinama finansinių paslaugų plėtrą.

Visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos šiemet gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo 11,9 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje kainos per metus padidėjo 11 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 4,2 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos didėjo 12,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,7 procento. Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu – kainos padidėjo 1,1 proc.

Seimas pradėjo pirmąjį patikslinto šių metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad verslui bus skiriama mažiau paramos, bet jis bus skatinamas dirbti.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga.  „Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) ketina uždrausti importą kai kurių valstybių augalininkystės produkcijos, turinčios Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos sertifikatus. „Rosselchoznadzor“ pranešė, kad jai kelia susirūpinimą pastaruoju metu pagausėję pažeidimai, susiję su Italijos, Kenijos ir Nyderlandų augalininkės produkcijos, turinčios Lietuvos, Slovakijos ir Latvijos sertifikatus, tiekimu į Rusiją.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 11 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektra šalyje brangsta jau trys savaitės iš eilės.  Gegužės 31 – birželio 7 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 66,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokios aukštos vidutinės savaitės kainos Lietuvoje pastarąjį kartą fiksuotos vasarį, kai buvo pasiekta 69,5 euro už MWh riba.

Į Lietuvą pirmadienį atplaukė naujas didelis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV – 11-as toks krovinys šiais dujų metais.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ komentavo BNS, kad 138 tūkst. kub. metrų SGD gabenantis dujovežis „Arctic Discoverer“ atvyksta iš JAV Corpus Christi uoste esančio SGD eksporto terminalo. Laivas pirmadienio rytą prisišvartavo prie Klaipėdos terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.

Nuo karantino nukentėjusiam verslui iki pirmadienio patvirtinta 148,1 mln. eurų paramos. Subsidijoms iki birželio 7 dienos skirta 109,1 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,3 mln., turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,1 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims – 5,6 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Daugiausiai subsidijų (28,5 proc.) skirta prekybos sektoriaus bendrovėms, kurioms paskirstyta 30,6 mln. eurų. Antroje vietoje (27,6 proc.

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų statybos vyksta visu pajėgumu, prekybos centrų projektų taip pat niekas nestabdo, ir kai kam toks veržlumas gali atrodyti neracionalus. Tačiau iš tiesų plėtra NT sektoriuje atspindi palankią šalies ekonomikos būklę.

Daugiau negu pusę Lietuvos gyventojų domina galimybė kurti savo verslą arba, be pagrindinio darbo, verstis papildoma veikla, praneša „Seb“ bankas. Įmonės iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. visuomenės dažnai arba kartais galvoja, kad galėtų pradėti tokią veiklą, skelbiama banko pranešime žiniasklaidai. Papildoma veikla, be pagrindinio darbo, jau verčiasi 13 proc. apklaustųjų. Nuosavą verslą turintys nurodo 6 proc. šalies gyventojų.

Europos Sąjunga ir Lietuva yra pasirengusios ir turi visas galimybes įgyvendinti ambicingus ekonomikos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo tikslus, po šeštadienį vykusio „Žalios Lietuvos“ deklaracijos pasirašymo teigė prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien mes čia sukūrėme valdančią koaliciją. Šios koalicijos tikslas yra sukurti žaliąją Lietuvą, kurią mes galėtume išdidžiai ir oriai palikti savo vaikams ir anūkams.

Prasidėjus pandemijai, norėdami pasiruošti artėjančiai „apokalipsei“, visi skubėjo į parduotuves nusipirkti pačių būtiniausių ir svarbiausių produktų. Tada pati paklausiausia prekė, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo tualetinis popierius. Tai buvo tikrai kvaila situacija, nes visa tai privedė prie dirbtinio prekių trūkumo, kurį sukėlė ne pandemija, o panikos pirkimas ir produktų kaupimas. Na, visuomet siekdami tobulėti, mes, žmonės, tikriausiai pasimokėme iš savo klaidų, ar ne? Ne.

Nuo š. m. birželio 1 d. įsigalioja dar lankstesnės sąlygos besinaudojantiesiems Galimybių pasu. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikia svarbiausius pasikeitimus. Ilgesnis PGR testo galiojimas PGR tyrimas galios triskart ilgiau – 72 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. Antigeno testas, kaip ir dabar, galios 24 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento.

Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiausiai Baltijos valstybėse, o kitąmet regiono lydere taps Latvija, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Atnaujintos EBPO pasaulio ekonominės prognozės skelbia, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais padidės 3,7 proc., o 2022-aisiais – 4 proc., Latvijos – atitinkamai 3,2 proc. ir 5,6 proc., Estijos – 2,9 proc. ir 5 procentais.

Rinkose augant žaliavų kainoms, elektra nuo liepos daugumai vartotojų turėtų brangti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Jei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtins naujus tarifus gyventojams, bendrovės „Ignitis“ populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didėtų 7,8 proc. (1,1 cento) iki 15,2 cento už kilovatvalandę (su PVM), dviejų laiko zonų – 9,9 proc. (1,6 cento) iki 17,7 cento (dienos) ir 6 proc.

Nuo kitų metų sausio į kompensaciją už smurtinius nusikaltimus galės pretenduoti daugiau žmonių, praneša Teisingumo ministerija.  Seimas pritarė ministerijos siūlymui, kad asmenys kompensaciją gautų ir tuomet, kai žala dėl sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų buvo padaryta nuo 2000 metų rugsėjo 26 dienos iki 2005 metų liepos 1 dienos, o galutinis sprendimas byloje priimtas po pastarosios datos.  Iki šiol tokie asmenys žalos kompensavimo negalėjo gauti.

Kitą savaitę, birželio 3 d., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, per Lietuvoje veikiančius bankus nebegalės būti vykdomi mokėjimo pervedimai 9 Baltarusijos įmonėms, kurios balandį buvo įtrauktos į JAV sankcijų sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Klientus, kurie turėjo su jomis sutartinių santykių, bankai informavo iš anksto. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pokyčiai galėjo būti aktualūs apie 70 šalyje veikiančių įmonių.

Vyriausybei uždraudus į Lietuvą ir iš jos skrendantiems lėktuvams skristi per Baltarusijos oro erdvę, krovinius tarp Vilniaus ir Minsko gabenusi Lietuvos bendrovė „Transaviabaltika“ sako, kad dėl šio draudimo įmonės pajamos per metus gali smukti 50 proc., be to, beveik visus darbuotojus teko išleisti į prastovas.  Vienintelis „Transaviabaltikos“ savininkas Vytautas Tamošiūnas teigia, jog būtent skrydžiai į Baltarusiją įmonei per mėnesį atnešdavo apie 120 tūkst.

Šių metų balandžio mėnesį naujoji JAV Iždo sekretorė, Janet Yellen, pasiūlė pasaulio ekonomikos lyderėms pagaliau susitarti dėl minimaliojo įmonių pelno mokesčio tam, kad įmonės nebebūtų perkeliamos į pigesnių mokesčių šalis, vadinamuosius mokestinius „rojus“.  Pasak J. Yellen, „tai visų pirma reiškia, kad vyriausybės turės stabilias mokesčių sistemas, kurios užtikrins deramą viešųjų paslaugų finansavimą ir geresnį reagavimą į krizes.

Didžioji dalis, 53 proc., Lietuvos gyventojų sutinka, kad visose prekybos ar paslaugų vietose Lietuvoje turėtų būti suteikta galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais, rašoma pranešime spaudai. Tokį šalies visuomenės požiūrį atskleidžiančio tyrimo duomenys buvo pristatyti konferencijoje „Kaip stiprinti skaidrumo imunitetą?“. Konferenciją atidariusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad nėra trečiojo asmens pavadinimu „Valstybė“, kuri turi savo išteklius ir gali juos dalinti.

Pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos „vienaragis“, didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ žengia į Kanados rinką. Tai bus 14-oji bendrovės rinka Europoje ir pasaulyje. Anot „Vinted“ vadovo Thomaso Platengos, Kanada bendrovei yra tinkanti rinka, nes kanadiečių motyvacija pirkti ir parduoti naudotus drabužius yra panaši į tendencijas Europos rinkose.

Europos Komisija (EK) patvirtino 6,8 mln. eurų vertės Lietuvos paramos kiaulienos ir paukštienos sektoriams, nukentėjusiems nuo koronaviruso protrūkio, schemą. Ji patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą, Taip siekiama užtikrinti pakankamą likvidumą pagalbos gavėjams, kurių apyvarta nuo 2020 metų spalio iki šių metų birželio sumažėjo bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.