ekonomika

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais pajamas deklaruoti už 2020 m. turi 267 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, iš kurių 58 tūkst. jau pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas su mokėtina 11 mln. eurų GPM suma, rašoma sprendime spaudai.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Antradienį sukankant lygiai metams nuo pirmojo karantino šalyje paskelbimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija įvairiuose Lietuvos miestuose rengia protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“. Asociacijos teigimu, per metus maitinimo bei apgyvendinimo verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, todėl dalis įmonių bankrutuos.

Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai, rašoma pranešime spaudai. Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję.

Norint įsigyti krepšelį mėgstamų produktų, bet tikintis nepermokėti, gali tekti pasidomėti, kokios nuolaidos ir kurioms prekėms taikomos tam tikrose prekybos vietose, rašoma pranešime spaudai. Tačiau kovą atliktas didžiųjų prekybos tinklų prekių kainų palyginimo tyrimas nustatė, kurių prekybos centrų siūlomos prekės pasižymi žemesnėmis kainomis net ir be specialiai skelbiamų akcijų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3086 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,075 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų vasario 1 dieną obligacijų parduota už 45 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,058 procento.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Lietuvoje pernai spalį 9,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. 607 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 112,1 tūkst., iš jų 86,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 7,3 tūkst., 2019-ųjų spalį (tuomet MMA buvo 555 eurai) jų dalis siekė 10,4 procento.

Rytoj bus lygiai metai, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Per šiuos metus pandemija pastebimai darė įtaką gyventojų įpročiams, rašoma pranešime spaudai. Nuotolinio darbo plėtra, prekybos internetu šuolis ir elektroninių atsiskaitymų populiarėjimas – tik keli akivaizdžių pokyčių pavyzdžiai. Prisitaikydami prie naujų sąlygų gyventojai atrado būdų, kaip naudodamiesi technologijomis savo finansinius reikalus gali tvarkyti greičiau ir patogiau, rodo SEB banko duomenys.

Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje. Tiesa, pirmoji ministerijos ir kai kurių valdančiosios daugumos atstovų žinutė – skubos nebus, laukia daug diskusijų, o mokestiniai pakeitimai įsigalioti galėtų 2023 metais.

Metinis pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 11,8 proc., daugiau pramonė augo tik Airijoje – 27,5 proc., rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Latvijoje per metus ji augo 2,9 proc., o Estijoje – 1 procentu.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – pramonė Lietuvoje augo 2,2 proc., Latvijoje ir Estijoje smuko po 1,5 procento.

Galimas įmonių bankrotų daugėjimas neturėtų stipriai paveikti šalies ekonomikos, prognozuoja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.  „Kadangi mūsų ekonomika yra pakankamai lanksti ir atvira, tai nemanau, kad tai būtų toks sukrečiantis faktorius, nes vis dėlto dvi dedamosios svarbiausios Lietuvos ekonomikai – tai eksportas ir vidaus vartojimas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas teigia, kad mokesčių pertvarka negali būti skubota ir jai parengti reikia laiko.  Vitas Vasiliauskas komentavo Finansų ministerijos darbo grupės planus suformuluoti siūlymus dėl mokesčių lengvatų ir kitų pakeitimų spalio mėnesį.  „Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi.

Siekiant paspartinti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiamą paramą, reikėtų daugiau komunikuoti ir mažiau tikrinti mikroįmones, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Tai ji penktadienį aptarė su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. „Mes paprašėme trijų pagrindinių dalykų – pirmiausiai būti proaktyviems, proaktyviai identifikuoti problemas, technines ar kitokias.

Kovo 16 dieną sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius dvylika mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo, ir net priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį. Tačiau ekonomikos pokyčiai tėra tik viena iš šalies ir kiekvieno gyventojo gyvenimo dėlionės dalių.

Lėtai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiama parama nepatenkinta ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį susitiks su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. Ministerijos pranešime nurodoma, kad A. Armonaitė su VMI viršininke Edita Janušiene ir LVPA vadovu Aurimu Želviu aptars, kaip paspartinti paramos procesą ir užtikrinti operatyvią pagalbą verslui.

Didieji bankai Lietuvoje toliau brangina savo paslaugas. Ar įmanoma tai sustabdyti ir apsaugoti savo pinigines? Kaip sumažinti bankų godumą, jau svarsto ir naujieji valdantieji. Jie viltis deda į naujųjų fintech įstaigų konkurenciją. Tačiau ekspertai į jas didelių vilčių nededa ir ragina greičiau nelaidoti valstybinio komercinio banko projekto. Automobilius nuomojančios ir remontuojančios įmonės Šiauliuose savininkai šiemet nusprendė pakeisti banką.

Lietuvos eksportas šių metų pirmą mėnesį siekė 2,272 mlrd. eurų, importas – 2,165 mlrd. eurų, arba atitinkamai 1,7 proc. daugiau ir 7,5 proc. mažiau nei pernai sausį. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 7 proc. iki 1,474 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos perteklius sausį siekė 107,4 mln. eurų, tuo metu prieš metus buvo 106,8 mln.

Seimo nariai užsimojo įvesti „milijonierių mokestį“ – paveldintiems didesnį nei 1 mln. eurų turtą, siūloma jį apmokestinti 20 proc. tarifu – net jei tą turtą paveldi milijonieriaus giminaičiai. Projekto siūlytojai kalba apie socialinį teisingumą, o ekspertai ir ekonomistai abejoja, ar toks mokestis suveiktų, esą turtingi žmonės tikrai ras būdų, kaip jo nemokėti.

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija siekia skatinti darbdavių atvirumą skelbiant darbuotojų atlyginimus, kad moterims būtų lengviau kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumais.  Nors darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtumas tarp vyrų ir moterų visoje 27 valstybių Bendrijoje sumažėjo 14 proc., Europos Komisija nori visai pašalinti šį skirtumą įvesdama reikalavimą viešai skelbti darbo užmokesčio dydį. „Vienodam darbo užmokesčiui jums reikia skaidrumo.

Koronaviruso pandemijos metu šalyje išaugus nedarbui, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, jog būtina galvoti apie pagalbos priemones po karantino, kad darbo rinka greičiau atsigautų. Tai jis kalbėjo po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais.

Lietuvoje vėl pradėjus augti gyventojų mobilumui, ekonomistas pabrėžia, kad gruodžio viduryje sugriežtinto antrojo karantino efektas mažėja. „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad Lietuva artėja prie taško, kai griežto karantino režimo prasmė mažės ne tik dėl neigiamo poveikio ekonomikai.

Lietuvos verslo forume ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbė, kad Lietuva gali sulaukti infliacijos. Daugelyje sričių matomas kainų augimas, o akcijų rinkose išsipūtė ne vienas burbulas. Bet ką apie tai mano kiti ekonomistai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo ekonmistas Raimondas Kuodis.  Šiandien su Nerijumi Mačiuliu pažadėjote Lietuvai liūdnoką ateitį – augančias kainas, sproginėjančius akcijų rinkų burbulus ir panašius dalykus, bylojančius apie krizę.

Antroji pandemijos banga šiuo metu jau yra pristabdyta. Vis tik trečiosios bangos tikimybė išlieka. Galime sulaukti ir infliacijos. Tad kainos kils. Apie tai „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį kalbėjo Lietuvos verslo forume. „Skiepijimasis – vienintelis būdas išeiti iš pandemijos. Lietuvoje šis procesas ES kontekste vyksta gerai. Bet imunitetą daugelis gyventojų įgis tik rudenį. Lietuvos ekonomika pandemijos metu nukentėjo mažiausiai ES.

Karantinas nesustabdė algų augimo. Štai Neringoje vidutinė alga jau beveik siekia 2 tūkst. eurų, o Kalvarijoje ji perpus mažesnė. Tai rodo, kad karantinas dar labiau didina atotrūkį tarp turtingų ir vargingų savivaldybių. Tačiau ekonomistai ragina nenuleisti rankų ir išnaudoti nuotolinio darbo galimybes – gyventi ir dirbti kaime, o gauti sostinės algą. Kalvarijos miestelis yra netoli sienos su Lenkija, jame žmonės gauna mažiausias algas Lietuvoje.

Praėję metai buvo pandeminiai, tačiau daugumos lietuvių kišenės papilnėjo. Bankuose guli rekordinės santaupos, augo ir algos. Atlyginimai per metus padidėjo vidutiniškai 12 proc., o  iš mokesčių išlaikomiems biudžetiniams darbuotojams ir dar daugiau. Visgi panašu, kad šiemet algų augimas jau bus perpus mažesnis. Aistė bare dirba administratore. Deja, ši įstaiga dėl karantino šiuo metu nedirba, tačiau dar mėgina išsilaikyti ir retkarčiais gamina maistą pagal išankstinius užsakymus.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumažėjo 1  proc. ir to meto kainomis siekė 12,822 mlrd. eurų. Ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, šalies ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką smuktelėjo 0,2 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

 Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus, tačiau sausį nuosmukis buvo gerokai kuklesnis nei per pirmąjį karantiną, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sausį, palyginti su 2020-ųjų sausiu, sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – 14,4 proc. – krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis.

Spartų atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, tačiau nemaža dalis privačių įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o jų trūkumas skatino ir toliau didinti darbo užmokestį, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė.  Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento. „Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje – nuo penktadienio gali kreiptis paramos naujo 150 mln. eurų subsidijų paketo. „Penktadienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paleidžia paraiškų sistemą ir pagaliau galės pretenduoti tos įmonės, kurios yra susijusios, galės pretenduoti į paramą“, – sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nors valdantieji šią savaitę paskelbė siekiantys išlaikyti poros metų laikotarpį be naujų mokesčių ar lengvatų, prezidentas Gitanas Nausėda, prieš dvi savaites pasiūlęs taikyti pelno mokesčio lengvatą 8 proc. atlyginimus keliančioms įmonėms, nutarė nelaukti ir teikti ją svarstyti Seimui jau per pavasario sesiją, rašo 15min.lt. Prezidento Pelno mokesčio lengvatos įsigaliotų jau nuo 2022 metų, nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvedins anksčiausiai nuo 2023 metų.

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimą. Didžioji dalis paslaugų sektoriaus savo veiklos vykdyti negalėjo, o tie, kuriems buvo leista dirbti, pastebėjo sumažėjusį vartotojų skaičių, rašoma pranešime spaudai. Įvairiuose sektoriuose dirbantys žmonės bando prisitaikyti prie koronaviruso. Tuo tarpu finansų ekspertai prognozuoja, kad prisitaikius prie viruso, pradėjus dirbti kitokiomis sąlygomis ir metodais – kils kainos.

Pandemija vienareikšmiškai pakeitė mūsų kasdienybę bei įpročius. O kaip konkrečiai ji tai padarė, galima suprasti iš perkamiausių 2020 metų prekių. Apžvelkime lietuvių geidžiamiausias prekes ir panagrinėkime, kodėl būtent joms šis laikas tapo tikru renesansu, rašoma pranešime spaudai. 2020 metai visiems buvo netikėti ir keisti: vieniems buvo kupini kūrybos ir atradimų, kitiems – sudėtingi ir gausūs pralaimėjimų. Vieno didžiausių prekybos centro internete „Varlė.

Subsidijas labiausiai nuo karantino nukentėjusiems verslams tikimasi pradėti mokėti kovo mėnesį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, šiuo metu antrasis subsidijų paketas derinamas su Europos Komisija (EK). „Antras paramos komplektas yra derinamas su Europos Komisija, mums Vyriausybėje taip pat dar reikės patvirtinti aprašą, kadangi valstybės pinigai turi būti leidžiami tam tikra tvarka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Dėl pandemijos į namų erdvę persikėlę darbas ir vaikų ugdymas šalies gyventojams kelia naujų iššūkių. Tik kas antras nuotoliniu būdu dirbantis gyventojas teigia, kad jam pavyksta suderinti darbą iš namų su namų ruoša ar vaikų priežiūra, rašoma pranešime spaudai.  Auginantys nepilnamečius vaikus situaciją vertina dar santūriau – su nauja realybe sako susitvarkantys 37 proc. apklaustųjų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu jis siekia net 16,4 proc. Situacijos tikrai negerina koronaviruso pandemija, dėl kurios šalyje teko įvesti karantiną ir uždrausti dirbti daliai verslininkų. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu ir prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene.

Investuotojai laukia, kol JAV įstatymų leidėjai susitars dėl 1,9 trln. JAV dolerių ekonomikos skatinimo paketo, kuriame numatytos daugiau kaip tūkstančio dolerių išmokos kiekvienam gyventojui. JAV technologijų įmonės paskelbė gerus praėjusių metų veiklos rodiklius, taip pateisindamos savo aukštą vertinimą. Tuo metu nors Europoje ekonomikos augimas negrįžta, finansų rinkose vyrauja pozityvios nuotaikos. Geras naujienas investuotojai medžiojo ir Talino biržoje.

Kauno savivaldybės taryba antradienį patvirtino šių metų Kauno miesto savivaldybės biudžetą. Biudžeto projekte rašoma, jog suplanuota gauti 343,453 mln. eurų pajamų ir 390,394 mln. eurų išlaidų, biudžeto deficitas siekia 46,94 mln. eurų. Tarybos posėdyje Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė informavo, jog parengus projektą buvo gauta papildoma informacija iš ministerijų apie skirtus papildomus 339 tūkst. eurų valstybės lėšų, kurios taip įskaitomos į savivaldybės biudžetą.

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.

Dauguma lietuvių mano, kad finansinė padėtis šalyje šiemet blogės, rodo Eurobarometro apklausa. Labiausiai žmonės baiminasi, kad ir toliau trūks darbo ir pinigų. Tiesa, ekonomistų nuomonės skiriasi. Vieni sako, kad žmonių baimės pagrįstos, kiti tvirtina, kad sunkūs metai laukia tik tų, kurių verslai dėl karantino uždaryti, o daug didesnei daliai dirbančiųjų atlyginimai ir toliau augs.

Aplinkos ministerija nusiteikusi sukurti skaitmeninę platformą, į kurią būtų perkelta kuo daugiau informacijos, susijusios su daugiabučių namų priežiūra. Lėšų jai žadama ieškoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde (RRF).  Ministras Simonas Gentvilas neslepia, kad taip siekiama mažinti šešėlį daugiabučių sektoriuje,  padėti savivaldybėms kontroliuoti, kaip valdomi daugiabučiai, ir sudaryti sąlygas gyventojams lengvai rasti informacijos apie jų nuosavybę.

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius metus ekonomikos situacija šalyje pablogės, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.  Eurobarometro tyrimo metu visų Europos Sąjungos šalių gyventojų klausta nuomonės, kaip ekonomikos situacija keisis per artimiausius vienus metus. 54 proc. respondentų Lietuvoje manė, kad situacija pablogės, 22 proc. tikėjosi pagerėjimo, o 24 proc. manė, kad ji liks tokia pati.

Nuo ketvirtadienio Lietuvos valdžios rūmuose padaugėjo šešėlio. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis skelbia, kad darbą pradeda šešėlinė Vyriausybė, o jai vadovaus visai ne ekspremjeras Saulius Skvernelis, o pats Karbauskis. Iki šiol ketverius metus riejęsis su konservatoriais dabar Karbauskis siūlo jiems savo paslaugas pagelbėti valdyti Lietuvą, ir netgi su džiaugsmu. Tik štai politologai atrėžia, kad ir pagalba, ir pati šešėlinė Vyriausybė – tik butaforija.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina užtikrinti prognozuojamą mokesčių sistemą, o sprendžiant dėl galiojančių mokesčių lengvatų panaikinimo arba naujų lengvatų atsiradimo surinkti kuo išsamesnę informaciją apie lengvatų taikymą, jų poveikį ekonomikai, socialinei politikai ir dabar itin aktualiam reiškiniui – poveikiui aplinkosaugai ir klimato kaitos padarinių švelninimui.

Vyriausybės sprendimas nuo kitos savaitės leisti atsidaryti atskirą įėjimą turinčioms ne maisto prekių parduotuvėms yra atsargus, bet reikalingas žingsnis, teigia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Ji abejoja, ar apskritai buvo tikslinga riboti smulkaus verslo veiklą.  „Vertinu pakankamai teigiamai, ir manau, kad geriau žengti žingsnį, negu jo nežengti.

Daliai verslo nuo pirmadienio leidus atnaujinti veiklą, į darbą galės grįžti dešimtys tūkstančių žmonių, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nedidelė pergalė prieš virusą ir gerėjantys pandemijos rodikliai leidžia priimti gal ir nelabai didelius, bet reikšmingus Lietuvos ekonomikai ir žmonėms, kuriantiems darbo vietą sau ir kitam, sprendimus“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.

Lietuva pasitiko koronaviruso krizę geresnėmis sąlygomis nei 2008-2009 metų sunkmetį, tačiau dabar ekonomikos atsigavimui svarbu paremti verslą, teigia Lietuvoje iki vasario pradžios dirbusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas.  Borja Gracia interviu BNS teigė, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto 2020 metų rodiklis yra vienas geriausių Europoje, ir jeigu vakcinavimas bei tolesnė Europos ūkio raida bus sklandi, šalies ekonomika pajus stiprų atsigavimą 2022-aisiais.

Naršote internete ir akis užkliūva už naujo daikto. Batų, marškinių, išmaniojo laikrodžio. Su nuolaida. Šio pirkinio neplanavote, tačiau nė patys nepastebite, kaip jis atsiduria pirkinių krepšelyje, o jūs keliais mygtuko spustelėjimais už jį sumokate. Jau po to pagalvojate, kad gal ir nevertėjo išlaidauti – tas dar vienas naujas daiktas jums nebuvo būtinas, be to, sujaukėte ir savo biudžeto planą.