ekonomika

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 9,2 procento. Mažiau BVP augo tik Suomijoje – 7,5 proc., Čekijoje – 8,2 proc. ir Danijoje – 8,5 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10,8 proc., Estijoje – 13,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,8 proc., o tik euro zonoje – 14,3 procento.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 998 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 60 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,39 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione rugpjūčio 16 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,389 procento.

Užimtumo tarnyba per 2020-2021 metus jau išmokėjo apie 1,5 mlrd. eurų įvairių valstybės išmokų nuo pandemijos nukentėjusiems darbuotojams ar darbo netekusiems žmonėms.  Nuo karantino pradžios 2020 metų pavasarį iki šių metų rugpjūčio pabaigos išmokėta 517,9 mln. eurų subsidijų už 390 tūkst. darbuotojų prastovas. Parama pasinaudojo 31,5 tūkst. darbdavių, pranešė Užimtumo tarnyba.  Dar 29 tūkst. darbdavių išmokėta 622,6 mln.

Šių metų rugsėjo 26 dieną Vokietija rinks naują šalies parlamentą. Angela Merkel po 16 metų kanclerio kėdėje daugiau nebekandidatuoja, todėl neabejojama, kad didžiausia Europos ekonomika turės naują lyderį. A. Merkel ilgus metus buvo stabilumo garantas Europoje − Vokietijos pozicija ES politikos klausimais dažnai būna lemiama. Artėjančių rinkimų rezultatas Vokietijoje gali reikšmingai pakeisti ES ekonominę politiką.

Šių metų šiltuoju sezonu lietuviai daug drąsiau negu prieš metus keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų negu pirmąją kovidinę vasarą. Tačiau užsienio turistų antplūdžio Lietuvoje šilčiausiu metų laikotarpiu nebuvo. Kita vertus, lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir pačioje Lietuvoje, taip pagelbėdami užsienio turistų dėmesio nesulaukusiam turizmo sektoriui, rašoma pranešime spaudai.

Paskutiniu metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios Pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per paskutinius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemija jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6-7 proc. punktų rėžyje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1 proc. ir to meto kainomis siekė 13,3 mlrd. eurų, antrąjį BVP įvertį antradienį paskelbė Statistikos departamentas. Ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį yra 0,6 procentinio punkto didesnis, nei skelbta iš pradžių – pirmąjį įvertį liepos pabaigoje paskelbęs Statistikos departamentas tuomet teigė, kad šalies BVP augo 0,4 procento.

SEB bankas 0,3 punkto – nuo 4,6 proc. iki 4,3 proc. – sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. Kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas turėtų siekti 3,6 proc., o 2023 metais – 3,3 proc., teigiama antradienį paskelbtame naujausiame SEB Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“. Gegužės mėnesį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos BVP augs 3,8 procento.

Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprasta, o tai tikriausiai lėmė įsibėgėjantis maisto produktų brangimas, teigia SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šių metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje infliacinės tendencijos dar išliks stiprios, o lėtesnio kainų augimo galima tikėtis kitų metų antroje pusėje.  „Rugpjūčio mėnesį tradiciškai turėdavome arba nedidelę defliaciją, arba artimą nuliui infliaciją, tuo metu šiemet turime 0,4 proc. infliaciją.

Lenkijos ekonomika atsigavo nuo pandemijos ir artimiausiais mėnesiais demonstruos sistemingą aktyvumo didėjimą, teigiama Lenkijos ekonomikos instituto komentaruose apie antrojo šių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto oficialius rezultatus. Nacionalinės statistikos tarnybos naujausiais, tačiau negalutiniais duomenimis, ekonomikos metinis šuolis balandžio-birželio mėnesiais siekė beveik 11 proc., o palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkis paaugo bemaž 2 procentais.

Daugiau nei penktadalis – 23 proc. pavasarį apklaustų Estijos gyventojų teigė ankstesnį mėnesį neatlikę mokėjimų grynaisiais, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. Tarp latvių šis rodiklis siekė tik 13 proc., o Lietuvoje – 12 procentų. Vidutiniškai kas antras respondentas naudojo grynuosius pinigus apmokėdami iki 25 proc. visų pirkinių ar paslaugų.  Visus mokėjimus grynaisiais atliko 0,4 proc. apklausoje dalyvavusių Estijos gyventojų ir 3 proc.

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), 2020 metais smukęs 3,6 proc., šiais ir paskesniais metais nuosekliai didės, mano „Swedbank“ analitikai. Šalies ūkio prieaugio šiais metais prognozę bankas padidino nuo anksčiau numatytų 3,1 proc. iki 4 proc. ir, jeigu ši prognozė pasitvirtins, ūkio prieaugis bus mažiausias Baltijos šalyse. Latvijos BVP augimo 2022 metais prognozė buvo sumažinta nuo 5,5 iki 5 proc.

„Swedbank“ pagerino Estijos ekonomikos augimo šiais metais prognozę iš karto 5 procentiniais punktais – nuo pavasarį prognozuotų 3 proc. iki 8 procentų. Jeigu ši prognozė pasitvirtins, Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis bus didžiausias per 15 metų. „Swedbank“ paaiškino, kad prognozė buvo pagerinta, nes BVP augimo tempas pirmąjį ketvirtį buvo spartesnis negu tikėtasi. „Šis staigus augimo šuolis suteikė papildomą impulsą ir likusiai metų daliai.

Lietuvos sprendimas atidaryti Taivano atstovybę gerokai įpykdė Kiniją. Ši savo ruožtu jau ėmesi mūsų šalies ekonomikai kenkiančių veiksmų – stabdomi krovininiai traukiniai į Lietuvą, nebederinami nauji maisto eksporto leidimai. Ekonominei situacijai nepadeda ir santykiai su nedemokratiniu Baltarusijos režimu. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Naujausi JAV ir įvairių kitų pasaulio šalių statistiniai duomenys vis dažniau nepateisina prognozių ir verčia investuotojus vis labiau nerimauti, jog dėl pasaulyje plintančios naujosios koronaviruso delta atmainos gali sulėtėti pasaulio ekonomikos atsigavimas.

Latvijos valstybės skola 2022 metais gali pasiekti 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo finansų ministerijos parengtos makroekonominės prognozės. Pasak ministerijos, šių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola, kaip prognozuojama, sudarys 49,6 proc. BVP, arba 15,56 mlrd. eurų. 2022 metais, jeigu politika nebus keičiama, valstybės skola gali padidėti iki 50 proc. BVP, arba 17,015 mlrd. eurų.

Nutrūkusi užsienio prekyba su Baltarusija ir žemynine Kinija Lietuvos ekonomiką paveiktų palyginti nežymiai, teigia Lietuvos bankas (LB), remdamasis savo specialistų skaičiavimais ir Statistikos departamento duomenimis.  „Nutraukus prekybą su ES, Baltarusija prarastų šį užsienio valiutos šaltinį, kas dar labiau padidintų Baltarusijos rublio devalvacijos riziką, todėl mažai tikėtina, kad prekyba su ES bus visiškai nutraukiama.

Jau daugiau kaip 500 įmonių aptarnauja tik galimybių pasą turinčius klientus, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė.  „Rugpjūčio 16 dienai jau ryte turėjome deklaravusių veiklų 73. Šiam laikui, 11 val.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas ES paramai gauti pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“. Pagal šią priemonę verslas gali diegti informacines technologijas verslo sandoriams valdyti elektroniniu būdu. Priemonei skirta 40 mln. eurų.   „Koncentruojamės į tokias priemones, kurios leistų verslams atsitiesti po suvaržymų ir skatintų juos augti.

Prezidento bus prašoma suteikti įgaliojimus finansų ministrei Gintarei Skaistei pasirašyti sutartį su Kinijos autonominiu Honkongo regionu dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. Kreipimuisi į prezidentą trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Lietuvos Vyriausybės ir Kinijos ypatingojo administracinio regiono statusą turinčio Honkongo vyriausybės sutartis parafuota 2019 metų gruodį.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių iš 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 8,6 procento. Mažiau iš 20 valstybių BVP augo tik Suomijoje – 7,4 proc. ir Čekijoje – 7,8 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,2 proc.

 JAV doleris antradienį stiprėja daugumos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu. Prekybininkai ieško saugesnių investavimo galimybių, nerimaudami, kad spartus naujosios COVID-19 delta atmainos plitimas sulėtins pasaulio ekonomikos atsigavimą. Pasak ekspertų, papildomas veiksnys, ribojantis norą rizikuoti pasaulio rinkose, yra padėtis Afganistane.

Istoriškai, ligų protrūkius visuomet seka socialiniai neramumai. Kalbant apie COVID-19 poveikį ekonomikai, patys baisiausi simptomai gali pasireikšti tik virusui atsitraukus, rašo politico.eu. Visoje Europoje pandemija ir dėl jos įvesti karantinai paskatino įvairias tendencijas, tokias kaip automatizacija bei ekonominė nelygybė. Ir nors per karantinus visi politiniai nesutarimai, atrodo, buvo pamiršti, prieš pandemiją jausta įtampa niekur nedingo.

Kanada pirmadienį paskelbė, kad įveda papildomų sankcijų pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tikėdamasi, kad tai sumažins režimo prieigą prie tarptautinių finansų, sakoma kanadiečių vyriausybės paskelbtame pranešime. Naujosios sankcijos apima finansinių ir draudimo instrumentų, skolų finansavimo, naftos ir kalio produkcijos sektorius.

Baltarusijos ekonomika vystosi ir stabiliai auga, nepaisant koronaviruso pandemijos ir Vakarų sankcijų poveikio, pareiškė šalies ekonomikos ministras Aliaksandras Červiakovas, kalbėjęs pirmadienį surengtame prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikime su visuomene. A. Lukašenka pakvietė ministrą pasisakyti prieš pradėdamas savo pokalbį su žurnalistais ir visuomenės atstovais. „Šiandien mūsų ekonomikos raida vyksta dvigubo smūgio sąlygomis.

Statistikams paskelbus, kad metinė infliacija liepą siekė 4,7 proc., kai kurie ekonomikos ekspertai sako, kad sparti infliacija rodo, jog Lietuvos ekonomika yra ant perkaitimo ir spartaus augimo ribos. Kiti gi didelės rizikos nemato, nes nemaža kainų augimo dalis susijusi su laikinais veiksniais, kurie turėtų atslūgti.  Pasak komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didelė infliacija atspindi labai spartų atsigavimą ir didelį ekonomikos aktyvumo lygį.

Finansų ministrė ketvirtadienį turėtų pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl 2,225 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano finansavimo. Gintarė Skaistė sako, kad pasirašius dokumentą Lietuvą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pasieks 289 mln. eurų avansas – 13 proc. nuo 2,225 mlrd. eurų vertės plano.  Pasak jos, nuo kitų metų likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Baltarusijos vyriausybė stiprėjančių Vakarų ekonominių sankcijų sąlygomis patvirtino anksčiau skelbtą šalies ūkio raidos 2021 metais prognozę – augimas 1,8 procento. Prognozuojama, jog kitąmet ekonomika augs 2,9 proc., o per artimiausius penkerius metus (2025-aisiais, palyginti su 2020 metais) ūgtels 21,5 procento. Nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, pirmąjį pusmetį sukurtas 3,3 proc.

Vyriausybė siūlo, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų renginiai uždarose patalpose, viešojo maitinimo įstaigos. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigaliotų nuo rugsėjo 13 dienos.

Vyriausybė trečiadienį turėtų suteikti įgaliojimus finansų ministrei pasirašyti  Lietuvos ir Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo plano finansavimo susitarimą.  Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams praėjusį pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.

Pirmasis šių metų pusmetis išsiskyrė dideliu nekilnojamo turto rinkos aktyvumu visose Baltijos šalyse ir išryškino kelis skirtumus tarp gyventojų būsto pasirinkimo, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų banko finansuojamų būsto sandorių.

Statistikai skaičiuoja pandemijos pasekmes. Gyventojų Lietuvoje toliau mažėja – per metus praradome 12000 piliečių. Pandemija anksčiau laiko į kapus nusiuntė tūkstančius gyventojų, sumažėjo ir gimstamumas. Statistikai mėgina guosti, kad didėjant pensijoms ir pašalpoms, Lietuvoje mažėja skurstančių. Tačiau žmonės skundžiasi, kad gyvenimas visai netapo sotesnis dėl augančių kainų.

Nors Europos centrinio banko (ECB) vadovės Christine Lagarde vadovavimas ir pasižymi vieningumu, jam trūksta aiškumo. Pirmieji Ch. Lagarde kaip ECB vadovės pasiekimai parodė, kad ji puikiai moka paslėpti problemas, praneša „politico.eu“. Artėjant antriesiems jos kadencijos metams, Ch. Lagarde anksčiau, nei buvo planuota, atliko nuodugnų pačios įtakingiausios finansų įstaigos Europoje patikrinimą.

Centrinės valdžios deficitas per šešis mėnesius siekė 626,3 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 831,1 mln. eurų geresnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis sudarė daugiau kaip 1,457 mlrd. eurų deficitą, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-birželį buvo 7,972 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 8477 mlrd. eurų.

Statistikams pranešus, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei prieš metus, ekonomistai jau perspėja apie galimą ekonomikos perkaitimą. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos atsigavimo džiaugsmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika.

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kas lėmė tokį augimą, kiek jis tvarus ir ar vis tik galima įžvelgti perkaitimo ženklų ir paralelių su svaigiomis pasaulinės finansų krizės išvakarėmis? BVP šuolį iš dalies galima paaiškinti palyginamosios bazės efektu – pandemija ir karantinas praėjusių metų antrąjį ketvirtį įšaldė nemažą dalį šalies ekonomikos. Tuomet smuko ne tik gyventojų vartojimas, bet ir pramonė bei eksporto apimtys.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,8 proc. ir to meto kainomis siekė 24,8 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Antrąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13 mlrd. eurų ir buvo 8,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai balandį-birželį.

Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius, kad sąmoningai apsisprendę nesiskiepyti žmonės galėtų būti nušalinti nuo darbo, profesinės sąjungos teigia nematančios būtinybės imtis tokių drastiškų priemonių.  Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tokia tvarka dalį neapsisprendusių dėl skiepo žmonių nublokštų į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug dešimtadaliu, prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Penki iš aštuonių ekonomistų prognozuoja, kad BVP augo 9,5–11,5 proc., vienas mano, kad 6,5 proc., o dar vienas numatęs net 18 proc. augimą. Anot ekspertų, šalies ūkį augino tai, jog pernai antrąjį ketvirtį prasidėjus pandemijai ir įvedus griežtas karantino priemones, ekonomika gerokai susitraukė.

Šiais metais pasaulio ekonomika ūgtelės 6 proc., tačiau skirtumai tarp šalių didėja, nes pažangios ekonomikos įgauna pagreitį, tuo tarpu besivystančios šalys atsilieka, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Nors pasaulinio augimo prognozė nepakito, palyginti su balandį skelbta prognoze, fondas skaičiuoja, jog JAV ekonomika išaugs 7 proc. dėl didžiulių vyriausybės išlaidų ir išplėtotų vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijų.

Siekiant paskatinti savivaldybes įsigyti daugiau elektrinių autobusų, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų iki 2026 metų numatoma joms skirti 69 mln. eurų, o dar 6 mln. eurų – įkrovimo stotelėms.  Skaičiuojama, kad taip Lietuvos autobusų parkas pasipildytų 230 naujais elektra varomais autobusais. Ši finansinė paskata bus suteikta nedidelėms savivaldybėms, kurios neturi parengusios ir įgyvendinusios darnaus judumo planų, pranešė Susisiekimo ministerija.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos planas spręs struktūrines problemas.

Tyrėjų teigimu, keturių dienų darbo savaitės bandymai Islandijoje buvo sėkmingi. Dabar dauguma šalies darbuotojų dirbs trumpiau. Kaip praneša BBC, nuo 2015 m. iki 2019 m. vykusių bandymų metu darbuotojams buvo mokamas toks pat mėnesinis atlyginimas tik už trumpesnes darbo valandas. Daugumoje darboviečių produktyvumas arba nepasikeitė, arba padidėjo, tikino tyrėjai.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomai SBA grupei statant robotizuotą baldų gamyklą Klaipėdos rajone, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai leis Klaipėdos logistikos mazgui geriau išnaudoti savo potencialą.  „Šis objektas liudija ir Klaipėdos, ir jos ekonomikos gyvybingumą.

Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų per trisdešimt metų – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti. Verslininkai piktinasi, kad žmonės mieliau renkasi pašalpą nei jų darbo vietą. O darbuotojus ginančios organizacijos atšauna – esą lenkti nugarą ir kentėti didžiulį darbo krūvį už mažas žmonės nebenori. Užimtumo tarnyba tikina, kad šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – inžinierių, montuotojų, vairuotojų, slaugytojų.

Rugsėjį Finansų ministerija planuoja vidaus rinkoje aukciono būdu platinti euroobligacijas. Numatoma užsienio kapitalo rinkose išplatintas euroobligacijų emisijas pildyti pasiūlant jas vidaus rinkos dalyviams. Konkreti pildoma euroobligacijų emisija bus paskelbta ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki aukciono, teigiama ministerijos pranešime. Istoriškai vidaus rinkoje paklausiausios būdavo trumpos ir vidutinės (iki 10 metų) trukmės Vyriausybės vertybinių popierių emisijos.

JAV technologijų milžinė „Apple Inc.“ prašo tiekėjų per šiuos metus pagaminti iki 90 mln. naujos kartos „iPhone“ telefonų – gerokai daugiau nei 2020-aisiais, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamasis gerai informuotais šaltiniais. Pastaraisiais metais „Apple“ gamindavo maždaug 75 mln. naujų moderių išmaniųjų telefonų nuo jų pristatymo rinkai iki metų pabaigos.

Prancūzijos konkurencijos institucija antradienį skyrė „Google“ 500 mln. eurų baudą už tai, kad JAV interneto milžinė nesugebėjo „sąžiningai“ derėtis su žiniasklaidos bendrovėmis dėl jų turinio naudojimo pagal Europos Sąjungos (ES) autorių teisių taisykles.