ekonomika

Sanglaudos politikos įgyvendinimas turi prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos transformacijos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Atsižvelgiant į neigiamas demografines tendencijas būtina pradėti galvoti ir apie demografinius iššūkius, investicijas į žmones, ypač vaikus ir jaunimą, pagyvenusių asmenų įtraukimą į ekonomines veiklas“, – pranešime sakė prezidentas po susitikimo su už Sanglaudos politiką ir reformas atsakinga Europos Komisijos nare Elisa Ferreira.

Kainų kosmosas degalinėse tęsiasi, o naftos pasiūla pasaulyje vis dar per menka, nors pavasario pradžioje politikai ir ekspertai žadėjo, jog dėl didesnės pasiūlos turėtų pavykti gan greitai susitarti su Venesuela, Iranu ir OPEC valstybėmis. Kas kaltas, kad naftos vis dar trūksta, ir kada pagaliau sulauksime benzino kainų mažėjimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino ekonomistą Nerijų Mačiulį.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ trečiadienį pranešė ketinanti „sumažinti“ savo veiklos Rusijoje ir Baltarusijoje, kuri Maskvos invazijos į Ukrainą pradžioje buvo sustabdyta, apimtis. Kovo pradžioje „Ikea“ kartu su virtine kitų Vakarų įmonių paskelbė stabdanti savo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje bei įspėjo, kad sprendimas paveiks beveik 15 tūkst. šioje šalyje esančių įmonės darbuotojų.

Lietuvoje kainos kyla didžiuliu greičiu, o infliacija gali netrukus pasiekti 20 procentų. Negana to, po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota.

Lietuva ir Europos Komisija (EK) sutarė iki 2027-ųjų kartu investuoti į skaitmeninę ir žaliąją ekonomiką. Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira (Eliza Fereira) trečiadienį Vilniuje pasirašė tai numatančią deklaraciją.

Seimo opozicija rengs savo antiinfliacinių priemonių paketą ir teiks jį svarstyti parlamentui, po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį pranešė demokratų „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. „Tikimės, kad ketvirtadienį opozicija išeisime su labai aiškiu socialiniu, ekonominiu infliacijos mažinimo paketu, kurį siūlome artimiausiu metu svarstyti. Tada žiūrėsime, kaip į tai reaguos valdančioji pusė“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla. „Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose praėjusį mėnesį pabrango vidutiniškai 1,4 proc., o nuo šių metų pradžios – 8 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Vidutinė jų kaina praėjusį mėnesį buvo 974 eurai už kvadratinį metrą – 21 proc. didesnė nei pernai gegužę. Anot „Arco Real Estate“, butų kainos gegužę toliau didėjo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina viešojo sektoriaus institucijas rengtis paskelbti didelės vertės duomenų rinkinius. „Tikimės, kad dar šiemet turėtų prasidėti šių duomenų atvėrimo procesas. Šie duomenys gali tarnauti kaip esminiai duomenų šaltiniai aukštą komercinį potencialą turinčių produktų  ir inovatyvių sprendimų vystymui. Jie bus prieinami nemokamai, užtikrinant aukštą jų kokybę“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina.

Lietuvoje maisto produktų ir energetikos kainoms kopiant į viršų, valdžia pasitelkia TarptautInio valiutos fondo ekspertus. Pasak jų, įveikti ekonominius iššūkius mūsų šalis pajėgi, tačiau tikėtis, kad infliacija artimiausiu metu prislops, kol kas neverta. Prognozuojama, kad kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija.

Po įvestų Vakarų sankcijų, bei įmonių pasitraukimo, eksporto žlugimo ir "protų nutekėjimo" Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks 15 proc., praneša „Reuters“. Tarptautinių finansų instituto (IIF) pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos ekonomika 2023 metais turėtų susitraukti 3 proc., tačiau pastebima, kad Kremliaus finansinė situacija gali dar labiau pablogėti, mat Vakarai artimiausiais mėnesiais žada išplėsti ir sugriežtinti sankcijas agresorei.

 JAV metų infliacija gegužę toliau augo, pasiekdama 8,6 proc. rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  Tai yra didžiausias infliacijos prieaugis nuo 1981 metų gruodžio mėnesio. Darbo departamentas pranešė, kad, palyginti su balandžiu, vartotojų kainų indeksas (CPI) šoktelėjo 1 proc. – gerokai daugiau, nei tikėjosi analitikai. Duomenys parodė, kad benzinas per mėnesį pabrango 4,1 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos režimas siekia įrodyti nedemokratinės galios sistemos pranašumą prieš demokratinę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį kalbėjusi kasmetiniame Kopenhagos demokratijos susitikime ji pabrėžė, kad Rusija laukia Vakarų nuovargio ir pasidavimo jos padiktuotomis sąlygomis bei palygino situaciją su 1938-aisiais, pasauliui tuomet stebint tuometinės nacistinės Vokietijos vykdytą kaimyninių Europos šalių aneksiją, atvedusią prie Antrojo pasaulinio karo.

Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, didžioji dalis Lietuvos ir užsienio įmonių nutraukė verslo ryšius su agresore Rusija ir Baltarusija. Tačiau kai parduotuvėse vis dar galima rasti rusiškų prekių. Viena tokių įmonių – „Moki-veži“, kurios netiesioginis akcininkas yra ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 4,3 proc., visoje ES ji augo 5,6 proc., tik euro zonoje – 5,4 procento. Latvijoje BVP per metus augo 6,4 proc., o Estijoje – 4,7 procento.  Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika augo 1 proc., Latvijos – 3,6 proc.

Tarptautinis valiutos fondas, beveik dvi savaites dirbęs Lietuvoje, įvertino šalies ekonomiką ir į viršų kopiančias kainas. Prognozuojama, kad infliacija vasarą nesušvelnės – kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas pasisako ne tik už nekilnojamojo turto mokestį, kuris prieštaringai vertinamas Lietuvoje, bet ir ragina didinti aplinkosaugos mokesčius.

Inovacijos kurs kokybišką Lietuvos ekonomiką, kuri galės sėkmingai konkuruoti pasaulyje, sako šalies premjerė. O tam, pasak Ingridos Šimonytės, pasitarnaus naujai įkurta Inovacijų agentūra.  „Šita institucija yra labai svarbus įrankis to, kad mūsų ekonomika galėtų vis labiau konkuruoti savo kokybe, kuri neįmanoma be inovacijų“, – pirmadienį oficialioje Inovacijų agentūros atidarymo ceremonijoje sakė I. Šimonytė.

Yra labai daug prognozių, kad kitais metais daugelyje Vakarų valstybių prasidės recesija, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nepaisant to, iki kitų metų dar toli, o prie kuro kainų, viršijančių du eurus, vairuotojams teks priprasti, nes bent jau vasarą jos labai kristi neturėtų. Plačiau apie kainas TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kuro kainos jau dabar perkopė 2 eurus.

Lietuvos bankai 2022–2023 metais galėtų atlaikyti iki 7,5 proc. šalies ekonomikos nuosmukį, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, didelės sukauptos įmonių ir gyventojų indėlių atsargos padėtų atlaikyti ekonomikos šoką.  „Pačiu nepalankiausiu scenarijumi, pagal kurį šiais metais Lietuvos ekonomika kristų 6,5 proc.

„Ignitis“ klientai klausia, kur reikės kreiptis ir kokį prašymą rašyti, kad būtų pritaikyta dalinė kompensacija už suvartotą elektros energiją. Atsakome, kad klientams nieko daryti nereikia, kompensacija bus pritaikyta automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino elektros energijos ir gamtinių dujų kainų dalinio kompensavimo tvarką.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams.

Nors Statistikos departamentas prognozuoja septintadaliu brangesnį poilsį Lietuvoje, o geopolitinė įtampa pasėjo nerimo dėl asmeninių finansų, išleisti mažiau nei įprasta per šių metų atostogas yra nusiteikę tik 16 proc. Lietuvos gyventojų. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, rašome pranešime spaudai.   „Daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų sako, kad geopolitinė įtampa niekaip nepaveikė jų atostogų planų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) atstovais, aptarė galimą šių įmonių indėlį atkuriant karo sugriautą Ukrainos ekonomiką. Aptarta, kad įmonių tikslai turėtų būti labiau siejami su šia sritimi. „Praėjusiais metais Lietuvos ir Ukrainos dvišalės prekybos apyvarta buvo pasiekusi rekordinę 1,76 mlrd. eurų sumą. Ši tendencija byloja apie milžinišką mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo potencialą.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį išaugo iki 9,2 proc. nuo 8,8 proc. ankstesnį mėnesį. Pernai balandį metų infliacija šioje grupėje valstybių, laikomų ekonomiškai labiausiai išsivysčiusiomis, buvo bemaž triskart mažesnė – 3,3 procento. Dviženklė metų infliacija šiemet balandį užfiksuota devyniose iš 37 EBPO narių, o sparčiausiai vartojimo kainos per metus augo Turkijoje ir Estijoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad pasibaigus pandemijai į Lietuvą atvyks vis daugiau turistų iš užsienio, kurie čia praleis ilgiau nei vieną dieną.  Ministrės teigimu, Lietuva ketina aktyviai kviesti ją aplankyti Izraelio, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos turistus.

Rusijos ir Kinijos ekonominiai ryšiai tampa vis glaudesni – jų tarpusavio prekyba per penkerius metus išaugo 75 proc., Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, bet ne atvirkščiai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies ekonomistus. Vokietijos ekonomikos instituto (IW) atliktų tyrimų duomenimis, 2017-2021 metais Kinijos prekyba su Rusija padidėjo nuo 84 mlrd. iki beveik 147 mlrd.

Vartotojus ir toliau gąsdina išaugusios maisto produktų kainos, o ekspertai prognozuoja, kad tai – dar ne pabaiga. Tačiau ekologiško maisto gamintojos „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius sako, kad išvengti kylančių kainų įmanoma – reikia koncentruotis į uždarus gamybos modulius, kas leis išvengti išorinių veiksnių įtakos.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį perspėjo, kad pasaulinei integracijai kenkiantis didėjantis spaudimas, įskaitant stiprėjančias prekybos kliūtis, kelia grėsmę pasaulio ekonomikos augimui. Šveicarijos Davose mieste besirenkantiems pareigūnams skirtame laiške TVF vadovė Kristalina Georgieva ir jos pavaduotoja Gita Gopinath (Gita Gopinat) teigė: „Tolimesnio susiskaldymo kaštai įvairiose šalyse būtų milžiniški.

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo kaip stipraus ir investuotojams patrauklaus regiono įvaizdžio, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.

Azerbaidžane vizitą pradėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su šios šalies lyderiu Ilhamu Aliyevu trečiadienį aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione, dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir transporto srityse. Šalių prezidentai taip pat kalbėjosi apie Europos Sąjungos (ES) ir Azerbaidžano bendradarbiavimą, pranešė Prezidentūra.

Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse didėjanti infliacija toliau gąsdina gyventojus. Ekspertai ragina nenustebti, kad šiemet atostogauti kitose šalyse gali būti pigiau nei Lietuvoje. Tai liudija ir dalis skelbimų – štai nakvynė Šventojoje gali kainuoti ir 652 eurus, o pusryčiai po jos – dar 10 eurų papildomai. Išankstinės būsto rezervacijos puslapyje Booking.com galima surasti daugybę skirtingų pasiūlymų, kuriais siekiama privilioti klientus.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje mažėja, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tendencijos yra gerėjančios ir Lietuva tampa vakarietiška valstybė, kurioje šešėlis yra vis mažiau toleruojamas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.  Anot jos, pernai gruodį paskelbta Europos Komisijos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio vertinimo ataskaita rodo, kad 2019-aisiais PVM surinkimo atotrūkis per metus Lietuvoje sumažėjo 3 proc.

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies ekonomikos raidoje bus esminių pasikeitimų, sako finansų ministrė. Gintarės Skaistės teigimu, šalies ekonomikoje matomas didelis neapibrėžtumas, kuris daro poveikį tiek infliacijai, tiek anksčiau parengtoms ekonominėms projekcijoms.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Rusija prisitaiko prie itin griežtų Vakarų sankcijų, kurios buvo įvestos dėl pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje. Rusijos rublis, kuris pirmosiomis karo dienomis nuvertėjo iki rekordinių žemumų, galiausiai praėjusią savaitę atšoko ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2020 m. pradžios.

Seime įregistruoti siūlymai šių metų biudžete rasti dar 36,168 mln. eurų įvairioms išlaidoms – slėptuvių remontui, žemės ūkiui ir kontrolierių bei ombudsmenų algų didinimui.   Vyriausybė šiuos siūlymus aptars pirmadienį, o Seimas dėl patikslinto biudžeto balsuos antradienį.  „Valstietė“ Ligita Girskienė siūlo numatyti 30 mln. eurų finansavimą savivaldybėms kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti arba įrengti.

JAV prezidentui Joe Bidenui sulaukus respublikonų kritikos dėl visoje šalyje stebimo pieno mišinių kūdikiams deficito, Baltieji Rūmai pažadėjo imtis veiksmų ir padidinti šių prekių pasiūlą. Informaciją iš daugiau kaip 11 tūkst. mažmenininkų surinkusios platformos „Datasembly“ duomenimis, vidutinis pieno mišinių kūdikiams nebuvimo prekyboje lygis praėjusią savaitę siekė 43 procentus.

Japonija galėtų tapti kertine Lietuvos partnere Azijoje, penktadienį įteikęs skiriamuosius raštus naujajam Lietuvos ambasadoriui Japonijoje Aurelijui Zykui sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas susitikime su naujai paskirtu ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Japonijos strateginės partnerystės iniciatyvą, planus plėtoti politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.

Ukrainos ekonomika dėl Rusijos karinės invazijos šiemet susitrauks beveik trečdaliu, antradienį pareiškė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais sumažės 30 proc., nors dar kovą, netrukus po Maskvos invazijos pradžios, ERPB prognozavo 20 proc. nuosmukį. Bankas taip pat numato, kad 2023 metais Ukrainos BVP padidės 25 proc., o ne 23 proc., kaip buvo prognozuota kovo mėnesį.

Balandį metinei infliacijai pasiekus 16,8 proc. ribą, ji per artimiausius mėnesius gali kilti dar labiau, nes infliaciją galinčios sustabdyti recesijos ekonomistai kol kas neprognozuoja.  „Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau kils, 20 proc. neturėtų pasiekti, bet tokios galimybės irgi neatmesčiau, tai – ekstremalesnis scenarijus.

Nors nuo infliacijos kenčia visa Europa, Lietuvoje ji muša rekordus ir balandį siekė beveik 17 procentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ramina ir sako, kad šalies situacija yra išskirtinė, nes darbo užmokestis auga sparčiausiai, o su išaugusiomis kainomis padės kovoti ir kompensaciniai mechanizmai.

Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais gerokai sulėtės, tačiau išliks teigiamas ir sieks 1,3 proc., o kitąmet atsities iki 2,7 proc., prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Pasaulyje jau nuo pačios metų pradžios energingas ekonomikos įsibėgėjimas pamažu išsikvepia, energetikos kainos, sutrikusi tiekimo grandinė. Visa tai neleidžia piešti pozityvių vaizdų“, – penktadienį „INVL Asset Management“ šių metų ekonomikos prognozių pristatyme sakė ekonomistė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo politikus, kurie kalba apie diržų veržimosi poreikį Lietuvoje. Pasak jo, negali būti taip, kad valstybė, kuri gyvena jau daugiau kaip 30 metų atkūrusi savo nepriklausomybę, visą laiką gyvena diržų veržimosi nuotaikomis.

Rusija ne tik užpuolė Ukrainą, žudo ir terorizuoja piliečius, bet ir naikina Ukrainos ekonomiką, kuri šiais metais gali susitraukti apie 45 proc. Tokį efektą iš dalies lemia Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, per kurios uostus šalis eksportuodavo savo produkciją. Todėl šaliai tenka ne tik kariauti, stengtis stumti priešą iš savo teritorijos, bet ir ieškoti produkcijos eksporto kelių.

Apklausos rodo žmonių nerimą dėl karo ir infliacijos bei padidėjusį taupymą, o ekonomistai prognozėmis nenustoja stebinti. „Luminor” bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę jau padidino iki 13,5 procento. Ir tvirtina, kad tai gali būti ne pabaiga. Kuriais mėnesiais infliacija prognozuojama didžiausia ir siekianti net 20 procentų, ir kada kainos kris? Kiauliena ir vištiena, anot pardavėjos Editos, išbrango labiausiai. Moteris pastebi, kad būtent mėsos žmonės ėmė pirkti mažiau.

Ekonomistai prognozuoja, kad algos gyventojams šiemet didės dviženkliu skaičiumi – vidutiniškai augs apie 10 procentų. O tai lemia ir rekordus mušanti infliacija, mat išsigandę augančių kainų darbuotojai jau derasi dėl didesnio uždarbio. Tiesa, iššūkių netrūksta ir verslininkams – besipučiančios žaliavų kainos, jų trūkumas ir stringančios tiekimo grandinės didina įtampą. Jau dabar kai kurie sektoriai puse lūpų užsimena apie galimus bankrotus ir atleidimų bangas.

Rusijos karas Ukrainoje ir jį sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Situaciją stebintys ekonomistai Europai prognozuoja recesiją ir ekonomikos kritimą, tačiau guodžia, kad ryžtingai pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, gali susidaryti prielaidos naujam augimo ciklui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas. Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija? R. Rudzkis: Taip.